Civilinė byla Nr. e2A-1954-854/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24719-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.29.3.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2020 m. gruodžio 1 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. M. 1 400 Eur skolą, 153,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 54,60 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 222,39 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 26 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 400 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 9 d.), 26 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 400 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovės 2019 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-3cbj6j4w, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1 400 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 865,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 26 procentai) ir 504 Eur administravimo mokestį vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą.

3.       Atsakovė vartojimo kredito sutarties 3.1., 3.5.2. bei 5.1. punktais įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų Specialiosiose sąlygose. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus, todėl, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei vartojimo kredito sutarties 8.4. punktu, pradinė kreditorė 2020 m. sausio 15 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį.

4.       Atsakovė per nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl liko skolinga ieškovei 1 400 Eur vartojimo kreditą, 153,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Sutarties 1.17., 1.8., 2.1., 5.1., 5.5. punktai), taip pat 54,60 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (Sutarties 1.17., 1.18., 1.8. punktai).

5.       Ieškovė pažymėjo, kad ji taip pat turi teisę į negautų pajamų priteisimą (nuostolius). Nurodė, kad pradinė kreditorė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris jau daugiau nei dešimt metų vykdo vartojimo paskolų/kreditų teikimo veiklą, gauna pajamas iš kreditų gavėjų pagal iš anksto suderintą grafiką mokamos bendros kredito kainos. Įvertinus atsakovės galimybę skolintis atsakingai bei suderinus individualias vartojimo kredito sutarties sąlygas, pradinė kreditorė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių sutartis ir buvo vienašališkai nutraukta, o ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių).

6.       Sutarties 1.8. ir 6.2. punktais šalys susitarė, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Jos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

7.       Ieškovė nurodė, kad jai turi būti priteistos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma, ir nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu. Tokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką ieškovė taikė dėl to, kad pirmuoju atveju jis turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą, tačiau antruoju atveju neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų sumos. Be to, atsakovė gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti ieškovei anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas.

8.       Ieškovė nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 1) 222,39 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 15 d. (sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. (kreipimosi į teismą data), viso už 223 dienas, nuo negrąžintos kredito dalies (1 400 Eur negrąžinta kredito dalis x (26 procentų sutarties Specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 223 dienų nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos); 2) 26 procentų mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 400 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 9 d.).

9.       Ieškovė atkreipė dėmesį, kad sutartyje nustatytas palūkanų dydis (26 procentai) neviršijo tuo metu galiojusio Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų. Be to, Bendrųjų sąlygų 6.1. punktu ir 8.7. punktu šalys susitarė, jog palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė papildomai priteisti 26 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 400 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

10.       Atsakovė R. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 1 400 Eur negrąžintą kreditą, 153,59 Eur palūkanas, 54,60 Eur sutarties administravimo mokestį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 608,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 142,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

12.       Teismas nustatė, kad UAB „BnP Finance“ ir atsakovė R. M. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-3cbj6j4w (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 1 400 Eur kreditas. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties Specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2023 m. rugpjūčio 9 d. Šią sumą pradinė kreditorė atsakovei pervedė, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nustatytu terminu negrąžino skolos ir nesumokėjo sutartų palūkanų. Atsakovė liko skolinga pradinei kreditorei 1 400 Eur negrąžintą vartojimo kreditą. Tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01 bei priedas Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01, kurių pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovę dėl negrąžinto kredito pagal Sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2020 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu.

13.       Teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 1 400 Eur negrąžintą vartojimo kreditą.

14.       Teismas pažymėjo, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

15.       Teismas nustatė, kad pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 26 procentų dydžio metines palūkanas, kurios laikytinos mokėjimo palūkanomis. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, sutarties nuostatas, teismas ieškovės reikalavimą priteisti 153,59 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 15 d.) laikė pagrįstu ir tenkino.

16.       Teismas, vadovaudamasis Sutarties Bendrosios dalies 1.18, 1.9 punktais, Specialiosiose sąlygose nurodytu administravimo mokesčio dydžiu (504 Eur), taip pat apygardos lygmeniu formuojama teismų praktika, pagal kurią administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020), ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 54,60 Eur sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 15 d.), taip pat tenkino.

17.       Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), teismas sprendė, kad  ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 26 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Teismas pažymėjo, kad pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Nurodė, kad tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020), konstatavę, jog mokėjimo (pelno) palūkanos pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos nebegali būti skaičiuojamos.

18.       Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 26 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 400 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas nurodė, kad šios palūkanos negali būti didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas netesybų dydis, t. y. netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Teismas konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 139,82 Eur (1 400 Eur + 153,59 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 26 procentų kompensuojamąsias palūkanas prašė priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, negalint nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 139,82 Eur sumą, šį reikalavimą teismas atmetė. Be to, teismas nurodė, kad kompensuojamųjų palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentai), todėl tokią sąlygą pripažino nesąžininga ir negaliojančia.

19.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 608,19 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20.       Atsižvelgdamas į tai, kad pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 87,85 procentai reikalavimų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 142,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jos jai priteistos nebuvo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21.       Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą už akių dalyse dėl: 1) 222,39 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir priteisti ieškovei iš atsakovės šias negautas pajamas; 2) 26 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 400 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 9 d.) ir priteisti ieškovei iš atsakovės šias negautas pajamas; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 162 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitas sprendimo už akių dalis palikti nepakeistas; priteisti ieškovei iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) po Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos yra nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai).

1.2.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika 52, p. 71). Taigi jau vien Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir Sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip kriterijus, pagrindžiančius ieškovės negautas pajamas (nuostolius) ir jų dydį.

1.3.                      Pradinė kreditorė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris jau daugiau nei dešimt metų vykdo vartojimo paskolų/kreditų teikimo veiklą ir pajamas gauna iš kreditų gavėjų pagal iš anksto suderintą grafiką mokamos bendros kredito kainos. Įvertinusi atsakovės galimybę skolintis atsakingai bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, pradinė kreditorė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė Sutartį vykdys tinkamai visą Sutarties laikotarpį, ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą. Sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkoje buvusius vidurkius (viešai prieinama informacija https://www.lb.lt/lt/vkd-veiklos-rodikliai), todėl pradinė kreditorė, jeigu atsakovė iki Sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinusi visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų lengvai perskolinusi šiuos pinigus bei gavusi planuotas pajamas.

1.4.                      Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, dėl kurių Sutartis ir buvo vienašališkai nutraukta, o ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių).

1.5.                      Sutarties 1.8. ir 6.2. punktais šalys susitarė, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Jos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

1.6.                      Teismui konstatavus, kad ieškovė negautas pajamas (nuostolius) pagal Sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki Sutarties nutraukimo, susidaro situacija, kai atsakovei būti nesąžiningai ir nevykdyti Sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau nei juos vykdyti. Sutartimi atsakovė įsipareigojo per 48 mėnesius sumokėti 865 Eur kredito mokestį (palūkanas) ir 504 Eur Sutarties administravimo mokestį, iš viso 1 369,00 Eur. Teismas iš atsakovės priteisė tik 153,59 Eur mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, ir 54,60 Eur sutarties administravimo mokestį, iš viso 208,16 Eur. Visus kitus reikalavimus, susijusius su negautų pajamų (nuostolių) priteisimu, teismas atmetė. Jeigu atsakovė tinkamai ir laiku būtų vykdžiusi Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai per 48 mėnesius ji būtų sumokėjusi beveik septynis kartus didesnę sumą.

1.7.                      Negautas pajamas ieškovė paskaičiavo pagal Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą 1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma, ir 2) nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu. Tokia negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarka taikytina dėl to, nes pirmuoju atveju ieškovė turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju atveju neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą. Atsakovė gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti ieškovei anksčiau nei baigtųsi Sutarties terminas. Prašymas priteisti negautas pajamas (nuostolius) po kreipimosi į teismą dienos procentine išraiška, priešingai nei jų paskaičiavimas už visą Sutarties laikotarpį iš karto faktiškai jų dar net nepatyrus, ar atskirų ieškinių teikimas už faktinius negautų pajamų (nuostolių) patyrimo laikotarpius, labiausiai apsaugo atsakovės interesus.

1.8.                      Nustačius, kad ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, priteisiant ieškovei visas jos patirtas 162 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Atsakovė R. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

3.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

4.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

5.       Nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės kaip vartotojos teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta Sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.

6.       Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovės R. M. 2019 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-3cbj6j4w (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1 400 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 865,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 26 procentai) ir 504 Eur Sutarties administravimo mokestį iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, pradinė kreditorė 2019 m. gruodžio 30 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį nuo 2020 m. sausio 15 d. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. pakartotiniu pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimo faktą. Ginčo dėl šių aplinkybių   į teismą dienos, ir 26 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 400 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 9 d.), priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmesta ieškovės ieškinio dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių)

7.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo nurodė, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 26 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas, o pagal kasacinio teismo praktiką nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Teismas negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįsto ir tikėtino, sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

8.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovei nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakove Sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės argumentus, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.

9.       Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

10.       Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020 m. sausio 15 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

11.       Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12.       Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

13.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

14.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

15.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai) bei nesivadovaujant aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (26 procentai), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį.

16.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą).

17.       Vertindama ieškovės prašomas negautas pajamas, teisėjų kolegija pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 26 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 1 400 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

18.       Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

19.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 1) 222,39 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 15 d. (Sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. (kreipimosi į teismą data), viso už 223 dienas, nuo negrąžintos kredito dalies (1 400 Eur negrąžinta kredito dalis x (26 procentai Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 223 dienų nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos); 2) 26 procentų mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 400 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 9 d.).

20.       Byloje nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo 2020 m. sausio 15 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 153,59 Eur, kurias ieškovei iš atsakovės pirmosios instancijos teismas priteisė. Kadangi atsakovė Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 865,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 15 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 9 d.) sudarytų 712,01 Eur (865,60 Eur – 153,59 Eur). Kaip jau minėta nutarties 41 punkte, Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 712,01 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

21.       Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo Sutartimi. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 9 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. sausio 15 d. – 1 330,29 Eur; 2020 m. vasario 9 d. – 1 311,91 Eur; 2020 m. kovo 9 d. – 1 293,13 Eur; 2020 m. balandžio 9 d. – 1 273,94 Eur; 2020 m. gegužės 9 d. – 1 254,34 Eur; 2020 m. birželio 9 d. – 1 234,31 Eur; 2020 m. liepos 9 d. – 1 213,85 Eur; 2020 m. rugpjūčio 9 d. – 1 192,95 Eur; 2020 m. rugsėjo 9 d. – 1 171,59 Eur; 2020 m. spalio 9 d. – 1 149,77 Eur; 2020 m. lapkričio 9 d. – 1 127,48 Eur; 2020 m. gruodžio 9 d. – 1 104,70 Eur; 2021 m. sausio 9 d. – 1 081,43 Eur; 2021 m. vasario 9 d. – 1 057,66 Eur; 2021 m. kovo 9 d. – 1 033,37 Eur; 2021 m. balandžio 9 d. – 1 008,56 Eur; 2021 m. gegužės 9 d. – 983,21 Eur; 2021 m. birželio 9 d. – 957,31 Eur; 2021 m. liepos 9 d. – 930,85 Eur; 2021 m. rugpjūčio 9 d. – 903,81 Eur; 2021 m. rugsėjo 9 d. – 876,19 Eur; 2021 m. spalio 9 d. – 847,97 Eur; 2021 m. lapkričio 9 d. – 819,14 Eur; 2021 m. gruodžio 9 d. – 789,68 Eur; 2022 m. sausio 9 d. – 759,59 Eur; 2022 m. vasario 9 d. – 728,84 Eur; 2022 m. kovo 9 d. – 697,43 Eur; 2022 m. balandžio 9 d. – 665,34 Eur; 2022 m. gegužės 9 d. – 632,55 Eur; 2022 m. birželio 9 d. – 599,05 Eur; 2022 m. liepos 9 d. – 564,83 Eur; 2022 m. rugpjūčio 9 d. – 529,86 Eur; 2022 m. rugsėjo 9 d. – 494,14 Eur; 2022 m. spalio 9 d. – 457,64 Eur; 2022 m. lapkričio 9 d. – 420,35 Eur; 2022 m. gruodžio 9 d. – 382,25 Eur; 2023 m. sausio 9 d. – 343,33 Eur; 2023 m. vasario 9 d. – 303,56 Eur; 2023 m. kovo 9 d. – 262,93 Eur; 2023 m. balandžio 9 d. – 221,42 Eur; 2023 m. gegužės 9 d. – 179,01 Eur; 2023 m. birželio 9 d. – 135,68 Eur; 2023 m. liepos 9 d. – 91,42 Eur; 2023 m. rugpjūčio 9 d. – 46,20 Eur), ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui (2023 m. rugpjūčio 9 d.), negali viršyti 712,01 Eur sumos.

22.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 15 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.), kurių suma – 228,05 Eur, taip pat 26 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 9 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 45 punkte. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovė fiksuota suma prašė priteisti 222,39 Eur negautas pajamas, o apeliacinės instancijos teismo priteista fiksuota negautų pajamų suma sudaro 228,05 Eur, tačiau tai nelaikytina apeliacinio skundo ribų peržengimu. Nagrinėjamu atveju negautos pajamos (tiek fiksuota suma, tiek procentine išraiška) bet kokiu atveju priteistos už tą patį laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 9 d.).

Dėl bylos baigties

23.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkami kvalifikavimo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 1 836,24 Eur.

24.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje (19 ir 20 punktuose) pagrįstai pasisakė dėl Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintos sąlygos, numatančios kompensacinių palūkanų dydį, pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia, sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje šios savo išvados nenurodė (CPK 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, papildomai nurodant, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-3cbj6j4w Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta nuostata, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų pagal 26 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taikymas, pripažintina nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 162 Eur bylinėjimosi išlaidas (41 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą). Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (reikalavimas netenkintas toje dalyje, kur negautas pajamas ieškovė kas mėnesį prašė skaičiuoti nuo visos vartojimo kredito sumos (1 400 Eur), ir kuris neįtakoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovės ieškovei papildomą pinigų sumą (negautas pajamas), atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos 162 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

26.       Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinės dalies 1-3 pastraipas išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugpjūčio 9 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-3cbj6j4w Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) negrąžintą kreditą, 153,59 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų 59 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. sausio 15 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 54,60 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 60 ct) sutarties administravimo mokestį, 228,05 Eur (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 05 ct) negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 15 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.), 26 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 9 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. sausio 15 d. – 1 330,29 Eur; 2020 m. vasario 9 d. – 1 311,91 Eur; 2020 m. kovo 9 d. – 1 293,13 Eur; 2020 m. balandžio 9 d. – 1 273,94 Eur; 2020 m. gegužės 9 d. – 1 254,34 Eur; 2020 m. birželio 9 d. – 1 234,31 Eur; 2020 m. liepos 9 d. – 1 213,85 Eur; 2020 m. rugpjūčio 9 d. – 1 192,95 Eur; 2020 m. rugsėjo 9 d. – 1 171,59 Eur; 2020 m. spalio 9 d. – 1 149,77 Eur; 2020 m. lapkričio 9 d. – 1 127,48 Eur; 2020 m. gruodžio 9 d. – 1 104,70 Eur; 2021 m. sausio 9 d. – 1 081,43 Eur; 2021 m. vasario 9 d. – 1 057,66 Eur; 2021 m. kovo 9 d. – 1 033,37 Eur; 2021 m. balandžio 9 d. – 1 008,56 Eur; 2021 m. gegužės 9 d. – 983,21 Eur; 2021 m. birželio 9 d. – 957,31 Eur; 2021 m. liepos 9 d. – 930,85 Eur; 2021 m. rugpjūčio 9 d. – 903,81 Eur; 2021 m. rugsėjo 9 d. – 876,19 Eur; 2021 m. spalio 9 d. – 847,97 Eur; 2021 m. lapkričio 9 d. – 819,14 Eur; 2021 m. gruodžio 9 d. – 789,68 Eur; 2022 m. sausio 9 d. – 759,59 Eur; 2022 m. vasario 9 d. – 728,84 Eur; 2022 m. kovo 9 d. – 697,43 Eur; 2022 m. balandžio 9 d. – 665,34 Eur; 2022 m. gegužės 9 d. – 632,55 Eur; 2022 m. birželio 9 d. – 599,05 Eur; 2022 m. liepos 9 d. – 564,83 Eur; 2022 m. rugpjūčio 9 d. – 529,86 Eur; 2022 m. rugsėjo 9 d. – 494,14 Eur; 2022 m. spalio 9 d. – 457,64 Eur; 2022 m. lapkričio 9 d. – 420,35 Eur; 2022 m. gruodžio 9 d. – 382,25 Eur; 2023 m. sausio 9 d. – 343,33 Eur; 2023 m. vasario 9 d. – 303,56 Eur; 2023 m. kovo 9 d. – 262,93 Eur; 2023 m. balandžio 9 d. – 221,42 Eur; 2023 m. gegužės 9 d. – 179,01 Eur; 2023 m. birželio 9 d. – 135,68 Eur; 2023 m. liepos 9 d. – 91,42 Eur; 2023 m. rugpjūčio 9 d. – 46,20 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 836,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 162 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 15 (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                   Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas

           Renata Volodko