(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Dovilei Baronienei,

dalyvaujant ieškovams R. V. ir R. V. bei jų atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei,

atsakovės atstovui advokato padėjėjui Mariui Vytautui Lileikiui,

trečiajam asmeniui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. V. ir R. V. ieškinį atsakovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „A. V. g. 6“ dėl pažeistų teisių gynimo, su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų byloje, A. G. ir V. V..

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti bendrijos priimtus sprendimus bei įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus. Pareikšti ieškininiai reikalavimai buvo kelis kartus tikslinami. 2020 m. sausio 17 d. parengiamojo teismo posėdžio metu Teismas baigė pasiruošimą bylos nagrinėjimui pagal ieškovų 2019 m. lapkričio 26 d. patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovai prašė:

1.       pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 30 d. UAB „Naujamiesčio būstas“ patvirtintą bendrojo naudojimo turto aprašą ir įpareigoti bendriją atlikti turto inventorizaciją iš naujo.

2.       pripažinti negaliojančiais 2019 m. gegužės 27 d. pakartotinio metinio ataskaitinio susirinkimo sprendimų rezultatus, kurie užprotokoluoti 2019 m. birželio 3 d. protokole ir pažeidžia ieškovų teises, t. y. 2 punkto sprendimą tvirtinti finansinę ūkinę veiklos ataskaitą už 2018 metus, jų tarpe ir patvirtinti ieškovų skolą; 3 punkto sprendimą tvirtinti Metinį ir ilgalaikį darbų planą 2019 metams; 5.1. punkto sprendimą į projektą priimti investuotoją ir jo lėšomis remontuoti stogą.

3.       pripažinti negaliojančiais butų ir kitų patalpų savininkų balsavimų raštu: vykusio 2019 m. sausio 10 - 25 dienomis, vykusio 2019 m. sausio 17 vasario 1 dienomis, vykusio 2019 m. balandžio 26 dienomis gegužės 10 dienomis, panaikinti jų metu priimtus sprendimus dalyje dėl butui Nr. 8 skaičiuojamų lėšų už renovacijos metu keičiamą stogą, elektros galios padidinimą bei šildymo ir karšto vandens naujos sistemos name įdiegimą.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovai pirmą reikalavimą dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ parengto ir patvirtinto bendrojo naudojimo aprašo pripažinimo negaliojančiu tikslino, nurodė, jog nepalaiko prašymo dėl minėto aprašo pripažinimo negaliojančiu, tačiau prašo įpareigoti bendriją sudaryti naują bendrojo naudojimo objektų aprašą, nes dabartinis neatitinka realios faktinės padėties.

Ieškovai ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog yra 4 kambarių buto, esančio A. V. g. 6- , Vilniuje, savininkai. Minėtame bute yra vietinis centrinis šildymas, t. y. butas yra atjungtas nuo bendros šildymo sistemos, karštas vanduo iš bendro įvado taip pat netiekiamas bei bute yra įrengtas atskiras elektros įvadas ir butui suteikta 20 kW elektros galia, nors kituose butuose yra apie 3 kW elektros galingumas, bute gyvatuko nėra. Paaiškino, jog kai įsigijo butą, tai namą administravo UAB „Naujamiesčio būstas“, vėliau įsikūrė bendrija ir jai perėmus viską valdyti sąskaitose atsirado skiltis: „Pastato techninė priežiūra“ bei papildomai atsirado „Inžinierinių tinklų priežiūros“ mokestis, dėl ko padidėjo jų mokami mokesčiai. Nurodo, kad pradėjus rašyti raštus ir prašyti atskirti privačią nuosavybę nuo bendros dalinės nuosavybės bei perrašyti sąskaitas atsižvelgiant į jų buto specifiką, proporcingai skaičiuojant bendrą dalinę ir privačią nuosavybę, ir nuo to paskirstant mokesčius, vienu metu inžinerinių tinklų mokestis buvo nebeskaičiuojamas, tačiau vėliau ir vėl pradėtas skaičiuoti. Pažymėjo, jog nuolatiniai susirašinėjimai su bendrijos pirmininke rezultatų nedavė, todėl kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir raštu Nr. A51- /18(3.2.226E-UK) iš Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus gavo atsakymą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame parašyta, kad „Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte nurodyta, kad daugiabučio namo bendrijos pirmininkas yra atsakingas už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu, o pagal to paties straipsnio 7 dalį visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Kartu paaiškino, jog bendrijai nusprendus padidinti namo elektros galias privatiems butams, bei pradėjus skaičiuoti kaupimo mokestį, kreipėsi į atsakovę su prašymu išskaičiuoti jų privačiai nuosavybei tenkančius kaštus ir perskaičiuoti lėšų kaupimą elektros tinklų remontui, atskiriant darbus ir medžiagas gerinančias privačios nuosavybės gaunamų prekių ir paslaugų kokybę ir kiekybę nuo bendrajai dalinei nuosavybei būtinų išlaikymo ir priežiūros kaštų bei pateikti jų buto kaupiamųjų lėšų išklotinę, tačiau į prašymą atsakymo negavo.

Dėl pirmo reikalavimo ieškovai nurodė, jog į bylą pateiktas aprašas akivaizdžiai patvirtina, kad jis yra neteisingas, nes jame nurodyta, kad namo bendras plotas 2823,43 kv. m, naudingas plotas - 2430,24 kv. m, o 2017 m. liepos 18 d. sutartyje Nr. 17/04/13, sudarytoje su Devilmora namo bendras naudingas plotas yra 2547,14 kv. m. Be to, 2018 m. balandžio 27 d. protokole, kuris buvo surašytas pagal 2018 m. balandžio 25 d. visuotinio susirinkimo rezultatus, matyti, kad 6 darbotvarkės klausimu buvo keliamas klausimas dėl namo A. V. 6, Vilnius Bendrųjų patalpų aprašo, buvo projektas patvirtinti šį aprašą, bet kaip matyti iš protokolo bendrųjų patalpų aprašo patvirtinimas atidėtas ir buvo pasiūlyta vieno mėnesio terminas. Tačiau iki šios dienos aprašo nėra. 2019 m. balandžio 24 d. revizorė A. V. namo 2018 m. finansinių metų revizoriaus ataskaitoje aiškiai parašė, kad bendrųjų patalpų aprašas nėra patvirtintas ir nėra aiškaus termino ir veiksmų plano dėl jo suderinimo su savininkais ir patvirtinimo. Dėl susiklosčiusios situacijos yra priversti reikalauti atlikti turto inventorizaciją iš naujo.

Dėl antro reikalavimo ieškovai nurodė, kad nors pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalį visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, tačiau iki šios dienos jis teisėtai neįvykęs, nes visuotinis susirinkimas buvo sušauktas 2019 m. balandžio 25 d., tačiau į susirinkimo darbotvarkę klausimų nei dėl aprašo patvirtinimo, nei dėl įmokų tarifų , nei dėl apskaičiavimo, nei dėl bendrosios dalinės nuosavybės nebuvo įtraukta. Be to, nors tą dieną susirinko kvorumas, bendrijos pirmininkė vienasmeniškai nutraukė visuotinį susirinkimą vos ieškovas (R. V.), informavo gyventojus, kad darys visuotinio susirinkimo garso įrašą, dėl ko neprieštaravo ir kiti asmenys. Pažymėjo, jog pagal bendrijos įstatų 31 punktą „Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė Bendrijos narių ar jų atstovų, įskaitant Bendrijos narius, atstovaujamus pagal balsavimo teisės perleidimo sutartis ir Bendrijos narius, Įstatų nustatyta tvarka iš anksto pareiškusius nuomonę raštu susirinkimo darbotvarkės klausimais. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad Susirinkimas neįvyko ir neanksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių šiame punkte aukščiau nurodytomis sąlygomis“. Todėl mano, jog pakartotinis susirinkimas gali būti sušauktas tik vieninteliu atveju, kai pirmą kartą nesusirenka kvorumas. Atitinkamai mano, jog bendrijos pirmininkė neteisėtai nutraukė 2019 m. balandžio 25 d. visuotinį susirinkimą ir savavališkai 2019 m. gegužės 12 d. paskelbė, kad 2019 m. gegužės 27 d. 19 val. vyks pakartotinis bendrijos metinis ataskaitinis susirinkimas. 2019 m. gegužės 27 d. 19 val. susirinko 9 bendrijos nariai. Pirmininkė pranešė, kad 18 bendrijos narių balsavo iš anksto. Tačiau vėl susirinkimas pasibaigė faktiškai jam net neprasidėjus, nes ir vėl pirmininkė pareiškė, kad nutraukia susirinkimo vedimą, kadangi R. V. įrašinėja. 2019 m. birželio 6 d. pakartotinio ataskaitinio metinio susirinkimo protokole nurodyta, kad susirinkimas įvyko, nes 18 narių balsavo iš anksto. Protokole nurodyta, kad po susirinkimo sudaryta komisija iš N. B., I. L., L. N. ir J. B. suskaičiavo iš anksto balsavimo biuletenius ir pripažino, kad sprendimai darbotvarkės klausimais priimti balsų dauguma. Mano, jog tokie pirmininkės veiksmai yra tiesiog pasityčiojimas iš bendrijos narių. Atkreipė dėmesį, jog 2019 m. gegužės 27 d. pakartotinio susirinkimo priimti sprendimai 2, 3 ir 5 klausimais turi būti pripažinti negaliojančiais, nes 2 klausimu 18 bendrijos narių, kurie balsavo iš anksto ir net neturint galimybės pasisakyti, buvo patvirtinta finansinė ir ūkinė veiklos ataskaita už 2018 metus, tačiau šioje ataskaitoje yra patvirtinta skola jų (ieškovų) butui; 3 punktu buvo patvirtintas Metinis ir ilgalaikis darbų planas 2019 metams, vėl pritarta 18 narių , kurie balsavo iš anksto, kiti dalyvavę net neturėjo teisės pasisakyti, o pažvelgus į šį planą, akivaizdu, kad jis visiškai nekonkretus; susirinkimo 5 punkto Dėl namo renovacijos ir apsisprendimo kokiomis lėšomis remontuoti stogą, parašyta, kad balsuota, pritarta 17 balsų narių, nepritarta 1 balsu nario; po to rašoma, jog sprendimai aukščiau minėtais klausimais priimti balsų dauguma. Mano, jog susirinkimo 5 klausimu nebuvo jokios daugumos, nes 17 balsų neužtenka, o ir toks klausimas turėjo būti svarstomas visų savininkų, o ne bendrijos narių. 

Dėl trečiojo reikalavimo ieškovai nurodė, jog nei apie vieną ginčijamą balsavimą raštu nebuvo pranešta prieš dvi savaites; visų trijų balsavimų suformuluoti klausimai yra nekonkretūs ir neaiškūs, visų trijų balsavimų biuletenių įteikimas buvo netinkamas, nepateikti įrodymai, kad tikrai visi savininkai gavo biuletenius. Dėl trečio ginčijamo balsavimo raštu pažymėjo, jog nesuprantama kokiu pagrindu pirmininkė nusprendė vienasmeniškai įtraukti į klausimus „Patvirtinti Namo atnaujinimo investicijų planą pagal variantą A, įtraukiant elektros darbus“. Balsavimas buvo paskelbtas 2 klausimais (dėl pritarimo planui A ir dėl renovacijos administratoriaus pasirinkimo). Tačiau balsavimo Biuletenyje buvo galimybė pareikšti nuomonę tik dėl Pritarimo/Nepritarimo renovacijos planui A. Balsų skaičiavimo komisija protokole suskaičiavo rezultatus abiem klausimais. Mano, jog tai padaryta pažeidžiant balsavimų skaičiavimo tvarką. Pažymėjo, jog šiuo atveju ne mažiau svarbūs nei procedūriniai pažeidimai yra ir kiti šių sprendimų neteisingumo aspektai: visi trys balsavimai buvo skirti dėl namo renovacijos; į namo renovaciją yra įtraukta stogo keitimas be jų (ieškovų) stogo dalies, bet skaičiuojama pinigai ir jų butui, elektros galios padidinimas, nors jų butui galia nebus didinama, bet skaičiuojama suma ir jų butui, taip pat šildymo ir karšto vandens sistemą ne atnaujins, o keis iš viso naujomis, to jų butui nedarys, bet suma bus skaičiuojama ir jų butui. Pažymėjo, jog ne kartą prašė pirmininkės atskirti šiuos dalykus ir eliminuoti juos iš tų darbų bei neskaičiuoti jiems už tuos darbus, kurių jiems nedarys, tačiau niekas nekreipė dėmesio. Nurodė, jog dabar yra taip : pagal pirmą balsavimą nutarta atlikti renovaciją pagal planą A.; antru balsavimu nutarta įtraukti elektros darbus, o trečiu balsavimu pirmų dviejų balsavimai apjungti. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad namo bendraturtis privalo proporcingai mokėti už būtinus darbus, o ne sugalvotus pagerinimus, kurie nėra būtini. Prašo teismo pripažinti negaliojančiais visų trijų vykusių balsavimų metu priimtus sprendimus ir juos panaikinti, toje dalyje, kuri liečia išlaidų už stogo remonto, elektros galios padidinimo bei šildymo ir karšto vandens sistemos pakeitimą naujomis.

Atsakovė Daugiabučių namų savininkų bendrijai „A. V. g. 6“ (toliau ir anksčiau - Bendrija) atsiliepime į 2019 m. lapkričio 26 d. patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, bei prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog nors įstatyme numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti turto aprašą ir reikalauti atlikti turto inventorizaciją iš naujo, tačiau toks ginčijimas turi būti pagrįstas realiu suinteresuoto asmens teisių pažeidimu, o ne deklaratyviais, teorinio pobūdžio samprotavimais ar formaliais aprašo neatitikimais (klaidomis). Ieškovai aprašą ginčija vieninteliu motyvu - kad jame nurodytas bendras naudingas plotas skiriasi nuo 2017 m. liepos 17 d. su IĮ Devilmora sudarytoje sutartyje nurodytu plotu, tačiau nenurodo, kaip šis plotų skirtumas pažeidžia ieškovų teises, kokią įtaką šis neatitikimas turi aprašo teisėtumui ir pan. Pažymėjo, jog apraše nurodytas plotas buvo imamas pagal tuometinio administratoriaus turimus duomenis, o nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. dėl name vykusių remonto darbų, naujai atliktų patalpų kadastrinių matavimų ir panašių priežasčių natūraliai keitėsi name esančių patalpų dydžiai. Tačiau ši aplinkybė, o taip pat kiti apraše galimai esantys smulkūs neatitikimai negali būti pagrindu aprašą panaikinti, nes jis buvo sudarytas teisėtai, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir turimus duomenis. Pažymėjo, kad bendrijoje dar prieš ieškovams kreipiantis į teismą buvo parengtas naujos redakcijos bendro naudojimo objektų aprašas, kurio šiuo metu dar nėra patvirtinę daugiabučio namo patalpų savininkai. Ieškovams šis faktas yra ir buvo žinomas, todėl apskritai nesupranta kodėl ieškovai inicijavo pradinį ginčą dėl įpareigojimo parengti ir pateikti tvirtinti naujos redakcijos bendrojo naudojimo objektų aprašą. Atsakovės nuomone ginčijamas aprašas negali būti naikinamas, kadangi ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą.

Dėl antro ieškovų reikalavimo nurodė, jog susirinkimų vedimas buvo nutrauktas būtent dėl ieškovo R. V. neteisėtų veiksmų, privačiose patalpose, neteisėtai bandant įrašyti privačių asmenų pokalbius. Dėl to, patys sukūrę situaciją, kuomet bendrijos pirmininkė buvo priversta nutraukti susirinkimo vedimą, ieškovai neturi teisės grįsti savo ieškinio reikalavimų tuo pagrindu, kad susirinkimai neva nevyko. Ieškovų tariamai pažeistų teisių gynyba šiuo pagrindu prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei pateisintų ieškovų galimą piktnaudžiavimą savo teisėmis. Pažymėjo, jog galiojantys teisės aktai nenumato imperatyvaus draudimo šaukti pakartotinį susirinkimą neįvykus pirmajam daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkimui dėl kitų priežasčių, negu kvorumo nebuvimas. Mano, jog Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, jog 2019 m. balandžio 25 d. surengtas susirinkimas realiai neįvyko ir jame nebuvo balsuojama darbotvarkėje numatytais klausimais. Dėl to pakartotinis susirinkimas ne tik galėjo, bet ir privalėjo būti šaukiamas. CK 4.85 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, išskyrus sprendimus dėl lėšų skolinimosi, dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų bei kitus įstatymuose nustatytus sprendimus, kuriems priimti reikalinga butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Pagal daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 dalį, bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų. Taigi, nors pakartotinio susirinkimo vedimas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo nutrauktas, atsižvelgiant į tai, kad iš anksto, raštu nuomonę susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais pareiškė net 18 namo gyventojų, t. y. daugiau nei 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų, jų valios užteko sprendimams susirinkime priimti. Pažymėjo, kad name yra 35 patalpos, vadinasi 18 iš anksto raštu valią pareiškusių asmenų, sudaro net daugiau nei pusę visų patalpų savininkų ir jų balsų daugiau nei užtenka sprendimų pakartotiniame susirinkime priėmimui. Antra vertus, net jeigu pakartotiniame susirinkime dalyvavę 5 iš anksto valios nepareiškę asmenys, susirinkimo metu būtų balsavę priešingai nei 18 iš anksto prabalsavusių patalpų savininkų, jų balsas niekaip nebūtų pakeitęs priimtų sprendimų ir/ar įtakojęs susiklosčiusios situacijos. Taigi, šiuo atveju susirinkimo vedimo nutraukimas neturėjo ir net teoriškai nebūtų galėjęs turėti jokios įtakos priimtų sprendimų rezultatams. Kadangi už pakartotinio susirinkimo metu priimtus sprendimus balsavo daugiau kaip pusę susirinkime dalyvavusių asmenų, mano, jog priimtas sprendimas yra teisėtas, nes jis atitinka daugumos valią, kuri reiškia normaliai atidžių, protingų ir kitos bendradarbiavimo sąlygos, greičiausia, vėl turės būti derinamos įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu jos bus suderintos, tai ginčijamo sprendimo panaikinimas pasekmių nesukels, nes atitinkamas ir naujas pasekmes sukels naujas atitinkamo organo priimtas sprendimas. Mano, kad ieškinio šioje dalyje patenkinimas nesukels jokių realių teisinių pasekmių, todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas apskritai negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl ieškovų trečiojo reikalavimo atsakovė nurodė, jog visi balsavimai raštu buvo organizuoti griežtai laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų, bendrijos įstatų reikalavimų. Balsavimo raštu biuleteniai gyventojams buvo įteikiami tinkamai, jie vyko teisės aktuose nustatytais terminais, nebuvo pažeistos balsavimų įforminimo procedūros ir pan. Šių balsavimų metu savo valią pareiškė daugiau kaip pusė namo patalpų savininkų, todėl jų metu priimti sprendimai laikytini teisėtais, net jeigu ir būtų nustatyti kokie nors smulkūs, sprendimų rezultatams neturintys reikšmės procedūriniai pažeidimai, kurių ieškovai savo ieškinyje realiai nenurodo. Pažymėjo, jog motyvai, kuriais ieškovai grindžia savo teisių pažeidimą yra akivaizdžiai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo patalpų savininkų sprendimus pripažinti negaliojančiais. Visi skundžiami sprendimai savaime nesukelia ieškovams pareigos mokėti už planuojamus renovacijos darbus. Šią pareigą sukuria įstatymai ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei bendrosios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga ir jis privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovai privalo prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams, įskaitant stogui, šildymo ir vandentiekio inžinerinei įrangai, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti ir šios pareigos taikymui yra teisiškai nereikšminga ar ieškovai faktiškai naudojasi šiais objektais, ar ne. 

Teismui pasiūlius į bylą įstoti kitiems daugiabučio namo A. V. g. 6, Vilnius butų ir kitų patalpų savininkams, į bylą trečiaisiais asmenimis įstojo V. V. ir A. G..

Trečiasis asmuo V. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad Bendrijos reikalais aktyviai domisi ir kaip bendrijos, ir kaip jos valdybos narys, tad gali pareikšti, kad apie bendrojo naudojimo objektų aprašą diskutuojama nuo pat bendrijos įsteigimo, tačiau jokio rezultato iki šiol nepasiekta. Apie esamą 2015 m. rugsėjo 30 d. aprašą sužinojo tik iš Bendrijos pateikto atsiliepimo, tuo labiau, jog pati Bendrija įsteigta buvo 2015 m. birželio 17 d. Abejoja ar UAB „Naujamiesčio būstas“ direktorius turi/ turėjo įgaliojimus nesuderinus su savininkais, patvirtinti namo bendro naudojimo turto aprašą. Dėl turto inventorizacijos paaiškino, jog šį klausimą kelia nuo pat bendrijos įsteigimo, nes siekia įteisinti jam priklausančio bendrojo naudojimo patalpų dalį, t. y. negali realizuoti teisės į nuosavybę. Pažymėjo, jog Bendrijoje kalbama apie bendro naudojimo rūsio bei palėpės padalijimus bendrasavininkams, tačiau šie procesai vilkinami. Dėl visuotinio susirinkimo paaiškino, jog atvykus į paskelbtą susirinkimą, jei tiksliai prisimena, nebuvo registruotas susirinkimo dalyvių sąraše. Prie visuotinio susirinkimo protokolo taip pat šis sąrašas nėra nepateiktas. Mano, jog buvo pažeidimų ir dėl to, kad protokolą pasirašė ne susirinkimo pirmininkas ir ne sekretorius, nes tokie net nebuvo išrinkti. Dėl aukščiau išsakytų aplinkybių, procedūrinių pažeidimų ir bent 5 į susirinkimą nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje atvykusių bendrijos narių suvaržytų teisių, laiko susirinkimą neįvykusiu, o jo sprendimus - neteisėtais. Dėl balsavimų raštu nurodė, kad sprendimai balsuojant raštu buvo priimami dėl labai didelių investicijų namo renovacijai, tiesiogiai turės įtakos kiekvieno butų ir/ ar patalpų savininko finansinei padėčiai bei apspręs jų gyvenimo sąlygas ateityje ilgą laiko tarpą. Dviejų savaičių laikotarpis, numatytas apraše, būtinas išsamiai teikiamo balsavimo analizei ir esant poreikiui, sudaro galimybę teikti siūlymus. Mano, kad balsavimui siūlytas Namo atnaujinimo investicinis planas, lyginant su ankstesniu jo variantu, buvo pakeistas, papildant jį naujomis išlaidų eilutėmis bei individualiomis investicijomis (įtrauktas kai kurių butų langų keitimas). Daro prielaidą, kad jei visi butų ir patalpų savininkai būtų laiku ir tinkamai supažindinti su individualiomis investicijomis ir būtų turėję galimybę įtraukti savo pageidavimus į investicinį planą, tikėtina jis būtų kitoks nei teiktas balsavimui ir geriau atspindėtų gyventojų poreikius ir lūkesčius. Daugelis, tarp jų ir jis pats, rimtai svarstytų galimybę, palankiomis sąlygomis (suteikiama 20 metų paskola bei 40 procentų kompensacija) ateityje pasigerinti gyvenimo kokybę individualiai bute (pavyzdžiui, pakeisti langus, įrengti ar pakeisti vėdinimo, kondicionavimo ar karšto vandens tiekimo sistemas). Šios galimybės nebuvo suteiktos, to pasėkoje pripažinus balsavimą dėl namo atnaujinimo investicinio plano teisėtu patirs finansinius, o dėl nesuderintų darbų ir laiko nuostolius.

Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovas R. V. papildomai paaiškino, jog Bendrijoje yra netinkamai skaičiuojami, renkami ir apskaitomi mokesčiai, kurie tiesiogiai įtakoja jo šeimos finansines išlaidas. Mano, kad kai kurie gyventojai yra apkraunami mokesčiais negaudami atitinkamų paslaugų, o gyventojai, gaunantys visas paslaugas, už jas pilnai nesusimoka. Kaip pavyzdį paminėjo karšto vandens ir šildymo sistemos priežiūros paslaugą. Nurodė, jog gyventojas, turėdamas centralizuotai teikiamo karšto vandens sistemą ir centralizuotai tiekiamą šildymo sistemą už priežiūrą moka tiek pat, kaip ir tas gyventojas, kuris neturi šių sistemų. Tai nėra teisinga remiantis teisingumo ir proporcingumo principais. Pastebėjo, kad sistema susideda iš kelių elementų: šildymo mazgo; tinklų esančių bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir tinklų esančių privačiojoje nuosavybėje. Patikslino, kad šiuo metu gyventojams skaičiuojami mokesčiai pagal individualios nuosavybės valdomą turtą už visas paslaugas pagal kažkokį bendrą namo plotą, kuris visuose dokumentuose ir sutartyse nurodomas skirtingai. Tačiau nemokama už šilumos mazgo priežiūrą ir už tinklus esančius bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes susimokama tik už savo privačios nuosavybės plotą. Gyventojas, ar patalpų savininkas neturėdamas šių tinklų (konkrečiau - centralizuotai teikiamo karšto vandens sistemos ir centralizuotai tiekiamo šildymo privačioj nuosavybėj), moka lygiai taip pat ir padengia sutartyje numatytą skirtumą, nors ir negauna minimų paslaugų. Paaiškino, jog name yra gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų savininkų, kurie kaip ir jie (ieškovai) neturi visų inžinerinių tinklų, tačiau yra įtraukti į įmonių prižiūrimus plotus ir jiems yra privalomai skaičiuojami mokesčiai, nors jokios paslaugos negauna (nes ten nėra visų sutartyje išvardintų inžinerinių tinklų). Taip pat name yra plotų, kurie priklauso ne visiems namo savininkams (tai negalėtų būti traktuojami kaip bendroji dalinė nuosavybė) ir tie plotai dėl kažkokių aplinkybių nėra priskirti savininkams ir gyventojai nuo tų turimų plotų nemoka mokesčių (rūsiai, palėpė), nors jų butas moka nuo viso valdomo ploto, tame tarpe ir nuo 2000 metais įteisinto palėpės ploto (kuris buvo prijungtas prie buto). Todėl kyla klausimas: kodėl kiti namo gyventojai yra išskirtiniai ir nemoka nuo visų jiems priskiriamų plotų. Pažymėjo, jog jiems, kaip namo gyventojams ir bendrijos nariams yra visiškai neaišku, kokiais principais vadovaujantis ir kokiais reglamentuojančiais dokumentais yra skaičiuojami, renkami, apskaitomi bei išdalijami mokesčiai gyventojams, bei kur dingo jų buto kiekvieną mėnesį mokamos kaupiamosios lėšos. Pagal jų duomenis 2019 m. lapkričio 1 d. yra sukaupę 1 657,12 Eur kaupiamųjų lėšų, kurios pagal įstatymą gali būti panaudojamos tik namo kokybės gerinimo darbams, tačiau bendrija nurodo, jog yra kaupiamųjų lėšų skola. Pažymėjo, jog bendrija skubos tvarka bando įgyvendinti namo renovaciją, tačiau 2018 m. gegužės 25 d. visuotiniame ataskaitiniame susirinkime gyventojai nusprendė nerenovuoti namo, o atlikti stogo remonto darbus ir elektros galių padidinimą. Gyventojų įpareigojimo atlikti visų patalpų inventorizaciją Bendrija nevykdė, o visaip buvo bandoma prikalbinti gyventojus vykdyti namo renovaciją, parduodant palėpę investuotojui ir neleidžiant gyventojams patiems pasinaudoti jiems priklausančiais plotais. Kažkodėl ir toliau yra bandoma vykdyti inventorizaciją tik likusios palėpės dalies ploto, o ne visų bendrajai dalinei nuosavybei priklausančių plotų, (palėpės plotas nėra ir neturėtų būti bendroji dalinė nuosavybė, nes priklauso ne visiems namo savininkams ir dokumentacijos parengimo ir tvarkymo kaštai turi atitekti ne visiems namo gyventojams), ko susirinkimų metu reikalauja namo gyventojai. Mano, jog ir čia yra programuojama tolesnė nesutarimų apraiška, nes pirmininkė yra pasinaudojusi galimybe gauti ar įsigyti bendrojo naudojimo patalpas. Jos buvęs butas, o dabar vaistinės patalpos yra įsikūrusios ir rūsyje, t. y. ji pasinaudojo galimybe ir prie savo ploto prisijungė kadaise buvusias bendrojo naudojimo patalpas. Tokia pati situacija yra ir su jų butu. Kažkada buvę savininkai pasinaudojo galimybe padidinti butą prisijungiant ar įsigyjant plotą pastogėje. Skirtumas yra tik tas, kad jie negali pretenduoti dar kartą pasinaudoti tokia galimybe, nes ji iš principo priklauso kitiems, dar nepasinaudojusiems gyventojams, tačiau pirmininkė, jau pasinaudojusi šia galimybe (pasididinusi sau priklausantį plotą pasinaudojant bendrosios dalinės nuosavybės plotais rūsio patalpose), ir toliau siekia prisiskirti sau plotą palėpėje, skaičiuojant nuo viso jos šiai dienai valdomo ploto. Mano, jog tai nėra teisinga.

Ieškovų atstovė advokatė Aušra Bračiulienė atkreipė teismo dėmesį, jog nagrinėjamu atveju ieškovai prašo panaikinti balsavo raštu sprendimus dviem savarankiškais pagrindais, t. y. procedūrinių reikalavimų pažeidimas yra savarankiškas reikalavimas, o antras pagrindas – priimtų sprendimų nepagrįstumas dėl to, jog jais ieškovams užkeliama pareiga prisidėti tokiais pačiais pagrindais prie stogo ir elektros renovacijos darbų, nors jie savarankiškai už savo lėšas įsivedė į savo butą padidintos galios elektrą bei susiremontavo stogą virš savo buto. Atstovė taip pat pažymėjo, jog ginčo visuotinis susirinkimas vyko patalpose, kurios yra viešame registre nurodytos kaip Bendrijos būstinė, todėl atsakovė negali gintis nurodydama, jog ieškovai bandė įrašinėti susirinkimą, vykusį privačiose patalpose.

Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytą atsakovės poziciją, ieškininius reikalavimus prašė atmesti pilna apimtimi.

Atsakovės pirmininkė paaiškino, jog ruošiant bendro naudojimo aprašą buvo apeitos visos laiptinės, apžiūrėtos visos patalpos, tačiau ginčas ir vėl kilo dėl palėpių: ieškovai Vilkaičiai ir kiti namo gyventojai - Virbickai turi mansardinius butus, t. y. prie savo butų prisijungę dalį namo palėpės, likusi pusė palėpės vis dar priklauso visiems namo bendraturčiams bendrai ir dėl to kyla daug problemų. Kadangi namas yra senas, nuo 2016 metų gyventojai išreiškė norą renovuoti. Kaip vienas iš variantų buvo svarstoma galimybė bendrą palėpės dalį parduoti investuotojui, kad jis prisidėtų prie renovacijos, sutaisytų stogą. Tokiu veju renovacijos kaštai gyventojams sumažėtų keturis kartus. Atsirado viena kompanija, kuri išreiškė norą pirkti, vaikščiojo į susirinkimus, teikė pasiūlymus, todėl ir buvo nuspręsta kelti klausimą ar gyventojai pritartų tokiam variantui, tačiau joks galutinis sprendimas dar nėra priimtas.

Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Marius Vytautas Lileikis pažymėjo, jog šiuo metu dar vyksta naujo bendrojo naudojimo aprašo rengimo procesas, galutinis variantas dar nėra priimtas, todėl šiuo metu nėra jokio pagrindo kalbėti apie galimą ieškovų teisių pažeidimą. Tuo atveju, jei ieškovai siekia, kad tam tikros patalpos būtų priskirtos prie bendro naudojimo patalpų ar atvirkščiai, tai turėtų reikšti konkretų reikalavimą. Pažymėjo, jog ieškovų prašymas naikinti sprendimą dėl metinės finansinės ataskaitos patvirtinimo nesukels ieškovams jokių teisinių padarinių, nes tai nepanaikins ieškovų skolos, o pačios skolos ieškovai neginčija. Atkreipė dėmesį, jog namo bendraturčių siekis renovuoti bendro naudojimo objektus reiškia pačių ieškovų turto pagerinimą.

Trečiasis asmuo V. V. paaiškino, jog jo manymu UAB „Naujamiesčio būstas“ parengtas bendro naudojimo aprašas yra niekinis, nes nėra patvirtintas gyventojų. Pažymėjo, jog įsteigus bendriją namo inventorizacija nebuvo atlikta. Taip pat pažymėjo, jog buvo atvykęs į 2018 metų ataskaitinį susirinkimą, tačiau jam nebuvo suteikta teisė prabalsuoti. Dėl balsavimų raštu mano, jog nėra iki galo aišku už kokį planą balsavo žmonės. Nurodė, jog pats balsavo prieš, nes iki šiol nėra išspręstas palėpės klausimas.

Trečiasis asmuo A. G. (buvusi Bikelytė) paaiškino, jog norėjo įregistruoti savo naudojamą rūsį, tačiau registro tvarkytojas atsisakė, nes tam reikia bendrijos kolektyvinio sprendimo. Paaiškino, jog nors rūsiais naudojasi gyventojai, jie vis dar yra bendro naudojimo patalpos, nepriskirtos konkretiems butams. Mano, jog būtina atlikti inventorizaciją, kad rūsiai butų paskirstyti konkretiems butams, jei bus sudarytas aprašas pagal dabartinę oficialią situaciją, tai kils dar daugiau problemų. Dėl ginčijamų ataskaitinio susirinkimo sprendimų paaiškino, jog buvo atvykusi į susirinkimą, tačiau galimybė balsuoti nebuvo sudaryta. Pažymėjo, jog šiuo atveju iš esmės pačio balsavimo nebuvo, todėl nebuvo pagrindo skaičiuoti ir pridėti iš anksto balsavusių asmenų balsų, nes nebuvo prie ko jų pridėti, balsavimas susirinkime neįvyko.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių paaiškinimų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovams R. V. ir R. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis adresu A. V. g. 6-8, Vilnius. Ieškovai įstatymu nustatyta tvarka atsijungė nuo centralizuoto šildymo sistemos, bute yra vietinis centrinis šildymas, ieškovai neturi gyvatuko, butą ir karštą vandenį šildo patys bute įrengtu dujiniu katilu; be to butas turi atskirą elektros įvadą, kuriuo butui yra teikiama 20 kW elektros galia (Nekilnojamojo turto registro išrašas el. b. popierinio priedo t. I, l. 19-20, 2019 m. balandžio 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas el. b. popierinio priedo t. I, l. 13-14).

Daugiabučio Namo bendro naudojimo objektų valdymas nuo 2015 m. birželio 4 d. patikėtas Daugiabučio namo savininkų bendrijai „A. V. g. 6“.

Dėl įpareigojimo sudaryti bendrojo naudojimo turto aprašą ir įpareigoti bendriją atlikti turto inventorizaciją iš naujo

Byloje nustatyta, jog daugiabučio namo A. V. 6, Vilnius gyventojams įsteigus Bendriją 2015 m. birželio 4 d., du metus bendro naudojimo objektų administravimą teikė UAB „Naujamiesčio būstas“ sutartiniais pagrindais. 2015 m. rugsėjo 30 d. UAB „Naujamiesčio būstas“ direktorius patvirtino Daugiabučio gyvenamojo namo A. V. g. 6, Vilnius Bendrojo naudojimo objektų aprašą (el. b. popierinio priedo t. I, l. 106-112). Nutraukus sutartį su UAB „Naujamiesčio būstas“ Bendrija paruošė naują Bendro naudojimo objektų aprašą (2020 m. lapkričio 19 d. ieškovų į bylą pateikti papildomi rašytiniai įrodymai), tačiau šiai dienai naujas Bendro naudojimo objektų aprašas nėra patvirtintas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Šių dalies butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas šaukiamas vadovaujantis šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta tvarka.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Tokie sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytos susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos (visuotinio susirinkimo būdu).

CK 4.245 straipsnio 4 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti turto aprašą ir reikalauti atlikti turto inventorizaciją iš naujo.

Ieškovai, bylos nagrinėjimo metu patikslinę ieškinio reikalavimus, nusprendė neginčyti UAB „Naujamiesčio būstas“ patvirtinto Bendrojo naudojimo turto aprašo, tačiau pareiškė reikalavimą įpareigoti Bendriją atlikti turto inventorizaciją iš naujo ir sudaryti naują turto aprašą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo būdas teismo gali būti pritaikytas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuo 2015 m. rugsėjo 30 d., kuomet buvo patvirtintas UAB „Naujamiesčio būstas“ Bendrojo naudojimo turto aprašas, daugiabučio namo patalpų plotai keitėsi ne kartą dėl atliekamų pertvarkymo darbų, tai teismo posėdžio metu patvirtino abidvi šalys. Iš bylos medžiagos matyti, jog naujas Bendro naudojimo objektų aprašas buvo teikiamas bendraturčiams svarstyti bent tris kartus: 2018 m. kovo 21 d., 2018 m. balandžio 25 d. ir 2019 m. liepos 10 d. 2018 m. balandžio 25 d. visuotinio susirinkimo metu šio klausimo nuspręsta nesvarstyti, nes paaiškėjo, jog keli gyventojai yra atlikę patalpų pertvarkymą, tačiau to tinkamai neįregistravus; 2019 m. liepos 10 d. susirinkimo metu šis klausimas nebuvo svarstomas dėl kvorumo nebuvimo. Iš šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų bei byloje esančio gyventojų susirašinėjimo, įvykusio po 2019 m. liepos 10 d. susirinkimo (2019 m. lapkričio 19 d., pateikti papildomi rašytiniai įrodymai) matyti, jog tarp namo gyventojų yra ginčas dėl rūsio patalpų ir palėpės patalpų priskyrimo bendro naudojimo patalpoms. Kaip nurodė bylos nagrinėjimo iš esmės metu A. G. ji naudojasi tam tikra rūsio patalpa ir siekia ją įregistruoti kaip asmeninę nuosavybę, tačiau registrų tvarkytojas reikalauja Bendrijos konsoliduoto pritarimo. Apie norą įteisinti kaip asmeninę nuosavybę naudojamas bendrojo naudojimo patalpas pareiškė ir trečiasis asmuo V. V. atsiliepime į ieškinį. Ieškovai ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog ieškinį šioje dalyje reiškia dėl to, jog norėtų, kad gyventojams būtų tinkamai paskirstyti mokesčiai, nes šiuo metu namo rūsiai yra vertinami kaip bendroji dalinė visų nuosavybė ir jam tenka pareiga prisidėtu prie jų išlaikymo, nors jais (rūsiais) naudojasi kiti gyventojai savo reikmėms.

Įvertinus ieškovų siekiamus tikslus darytina išvada, jog byloje pareikšti reikalavimai nesutampa su siekiamu tikslu, t. y. pareikštais reikalavimais nebus apginti ieškovų deklaruojami teisių pažeidimai.

Kaip matyti iš Bendro naudojimo objektų aprašui skirto teisinio reglamentavimo, tokio aprašo sudarymas yra skirtas supaprasti tam tikrų objektų, skirtų tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, valdymą ir naudojimą, tačiau bendrojo naudojimo aprašo buvimas negali įtakoti gyventojo pareigos proporcingai prisidėti prie mokesčių mokėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1953-866/2020, pažymėjo, jog asmens mokėtinų sumų už bendrojo naudojimo objektų administravimo dydį lemia ne bendrojo naudojimo objektų aprašo turinys ar tokio aprašo patvirtinimas, bet jo, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčio, turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kuri nustatoma pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Šioje teisės normoje numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kasacinis teismas yra aiškines, jog ši proporcija apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018). Tokiu būdu ieškovai, nesutikdami dėl jiems skaičiuojamų mokesčių dydžio ar jiems priklausančios proporcingai turimai nuosavybės daliai tenkančios mokesčių dalies, privalo reikšti reikalavimą dėl mokesčių perskaičiavimo ir tokiam reikalavimui išnagrinėti neturi įtakos aplinkybė ar namie yra patvirtintas Bendrojo naudojimo objektų aprašas ar ne.

Kartu pažymėtina, jog bendrojo naudojimo objektų aprašo turinį lemia ne šį aprašą sudarančio subjekto ir netgi ne daugiabučio namo savininkų subjektyvi valia. Bendrojo naudojimo objektų aprašo turinį lemia objektyvus faktinių aplinkybių įvertinimas pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo2 straipsnio 3, 4 , 15 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą.

Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja, jog Bendrojo naudojimo objektų aprašas turi atsispindėti esamą faktinę bendrojo naudojimo objektų situaciją. Šiam tikslui atliekama inventorizacija, kurios tikslas patikrinti ar faktinė situacija užfiksuota buvusio inventorizacijos metu nepasikeitė, ar neatsirado naujų patalpų, ar nepadidėjo plotas ar pan. Tačiau inventorizacijos atlikimas ir bendrojo naudojimo aprašo sudarymas nėra skirtas naujai suformuotų daiktų įteisinimui ar bendros dalinės nuosavybės formos pakeitimui. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, jog naujas Bendro naudojimo objektų aprašas iki šiol nėra patvirtintas, nes tarp bendraturčių yra nesutarimas dėl rūsių ir palėpės patalpų paskirstymo atskiriems bendraturčiams: tretieji asmenys A. G. ir V. V. siekia asmeninės nuosavybės teise įregistruoti naudojamas rūsio patalpas, ieškovai nurodė, jog jų vertinimu yra nesąžininga, kad Bendrijos pirmininkė siekia išsipirkti dalį palėpės, nors jau išsipirko dalį rūsio ir šiuo metu jai priklauso dvi savarankiškos patalpos ginčo name.

Atkreiptinas šalių dėmesys, jog Bendrojo naudojimo aprašo tvirtinimui yra būtinas pastato bendraturčių balsų daugumos pritarimas, tačiau pastato bendrojo naudojimo patalpų suformavimui atskiru daiktu, būtinas visų bendraturčių pritarimas. Kasacinis teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014, paaiškino, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų visų ar dalies bendrojo naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas atskiru turtiniu vienetu yra šių patalpų teisinės padėties keitimas (disponavimas bendrąja daline nuosavybe), todėl yra galimas tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Aiškinant kitaip būtų pažeidžiamos vieno ar kelių bendraturčių nuosavybės teisės disponuoti bendrąja daline nuosavybe. Tai reiškia, kad bendro naudojimo patalpos gali būti suformuotos ir įregistruotos atskiru daiktu, nustatant kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis į atskirą daiktą, tik visiems namo patalpų bendraturčiams susitarus dėl tokio teisinio veiksmo atlikimo. 

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 18 punkte nustatyta, kad statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 10 punkte įtvirtinta, kad kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimas, jei kitaip nenustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose.

Tokiu būdu bendrojo naudojimo objektų teisinei formai pakisti būtinas yra visų bendraturčių pritarimas bei naujai suformuojamo naujojo nekilnojamo turto objekto kadastrinių matavimų atlikimas, tikslu tokį objektą įregistruoti nekilnojamojo turto registre. 

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, t. y. tai, jog ieškovams tenkančių mokėti mokesčių apskaičiavimui bendrojo naudojimo objektų aprašas neturi įtakos, bendrojo naudojimo objektų aprašas Bendrijos yra rengiamas, tačiau iki šiol jis bendraturčių nebuvo patvirtintas dėl naujai suformuotų daiktų neįteisinimo, kvorumo nebuvimo ar ginčų dėl bendrojo naudojimo objektų nuosavybės formos keitimo (tam tikrų patalpų priskyrimo tam tikriems bendraturčiams asmenine nuosavybe), byloje nėra pareikšta reikalavimo dėl konkretaus Bendrojo naudojimo objektų aprašo patvirtinimo ar konkrečių klaidų dabar galiojančiame ištaisymo, reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti naująjį, konkrečiai neapibrėžtą, bendrojo naudojimo objektą aprašą atmestinas kaip nepagrįstas. 

Dėl 2019 m. gegužės 27 d. pakartotinio metinio ataskaitinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais

Byloje nustatyta, jog 2019 m. balandžio 25 d. buvo sušauktas visuotinis ataskaitinis daugiabučio namo savininkų Bendrijos „A. V. g. 6“ narių ir Bendrijai nepriklausančių pastato bendraturčių susirinkimas. Į susirinkimą atvyko 18 bendrijos narių ir 1 buto savininkė – ne bendrijos narė, 8 bendrijos nariai balsavo iš anksto; iš viso 27 namo ir kitų patalpų savininkai iš 35. Ataskaitinio susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti 5 darbotvarkės klausimus:

1.       Finansinė metų ataskaita

2.       Finansinės ir ūkinės veiklos ataskaita už 2018 metus

3.       Metinis ir ilgalaikis darbų planas

4.       Dėl kaupiamųjų lėšų likučio panaudojimo renovacijos reikmėms

5.       Dėl renovacijos eigos. Dėl namo renovacijos ir apsisprendimo kokiomis lėšomis remontuoti stogą: savomis ar investuotojų.

Iš susirinkimo protokolo (el. b. popierinio priedo t. II, l. 333) matyti, jog susirinkimo metu ieškovas R. V. pranešė, jog ketina įrašyti susirinkimo eigą, pirmininkei nesutikus būti įrašinėjamai, susirinkimas buvo pripažintas neįvykusiu.

Iš 2019 m. birželio 3 d. surašyto pakartotinio ataskaitinio metinio susirinkimo protokolo (el. b. popierinio priedo t. II, l. 350) matyti, kad 2019 m. gegužės 27 d. į organizuotą pakartotinį metinį susirinkimą atvyko 9 bendrijos nariai, iš kurių 4, kartu su 16 neatvykusių, balsavo darbotvarkės klausimais iš anksto raštu; iš viso 23 bendrijos nariai. Ieškovui R. V. pakartotinai pranešus, jog įrašinės susirinkimo eigą, pirmininkė atsisakė vesti susirinkimą. Po susirinkimo komisijai paskaičiavus iš anksto balsavusių 18 asmenų biuletenius nuspręsta, jog susirinkimas įvyko, nes buvo kvorumas, kuris balsų dauguma pritarė darbotvarkės klausimais.

Ieškovai prašo pripažinti 2019 m. birželio 3 d. protokole užfiksuotus šiuos 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimo rezultatus: t. y. 2 punkto sprendimą tvirtinti finansinę ūkinę veiklos ataskaitą už 2018 metus, jų tarpe ir patvirtinti ieškovų skolą; 3 punkto sprendimą tvirtinti Metinį ir ilgalaikį darbų planą 2019 metams; 5.1. punkto sprendimą į projektą priimti investuotoją ir jo lėšomis remontuoti stogą.

Atsakovė su tokiais jų reikalavimais nesutinka, nurodydama, jog nors galimai buvo kokie nors menki procedūriniai pažeidimai, tačiau priimti sprendimai nesukels jokių materialių teisinių pasekmių: nepanaikins ieškovų skolos, 2019 metų veiklos planas pasibaigus šiems metams jau yra neaktualus, o sprendimas dėl stogo remonto dar nėra priimtas, gyventojų buvo tik klausiama nuomonės.

CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog juridinio asmens dalyvis, reikšdamas ieškinį dėl juridinio asmens organų sprendimo pripažinimo negaliojančiu, be kitų sprendimo negaliojimo pagrindų, turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą ginčyti sprendimą – ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą sprendimą, bet ir kuo tokio sprendimo priėmimas pažeidė dalyvio teise ir teisėtus interesus. Dėl šios priežasties ieškinyje turi būti nurodyta, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama reikalavimu pripažinti bendrovės organo sprendimą negaliojančiu. Todėl jei ieškiniu neprašoma taikyti sprendimo negaliojimo teisinių pasekmių ir nenurodoma, kokiu būdu bus apgintos asmens reiškiančio minėtą reikalavimą, teisės, yra pagrindas tokį ieškinį pripažinti neatitinkančiu ieškiniui keliamų reikalavimų

Analogiškai visuotinio Bendrijos ir ne bendrijos narių visuotinio susirinkimo dalyvis/iai – gyvenamųjų ar kitų patalpų savininkai, ginčydami visuotinio susirinkimo sprendimų teisėtumą privalo ne tik nurodyti ginčijamų sprendimų negaliojimo pagrindus, t. y. kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamus sprendimus, bet ir kuo tokių sprendimų priėmimas pažeidė dalyvių teises ir teisėtus interesus ir kokių materialių pasekmių yra siekiama byloje.

Įvertinus ginčijamų sprendimų įtaką ieškovų teisėms ir pareigoms sutiktina su atsakovės nuomone, jog sprendimo dėl finansinės atskaitomybės patvirtinimo panaikinimas nepanaikins ieškovų skolos dydžio, taip pat sprendimas pasikviesti investuotoją ir jam perleisti dalį bendro naudojimo patalpų (palėpės) negalės būti įgyvendintas be visų bendraturčių sutikimo, nes palėpės perleidimui, t .y. sprendimui dėl bendrosios dalinės nuosavybės disponavimo bus būtina gauti absoliučiai visų bendraturčių pritarimą, o dėl nesutikimo su 2019 metų planu ieškovai patikslintame ieškinyje nenurodė jokių konkrečių nesutikimo motyvų, tik tai, kad jis nekonkretus. Atitinkamai, pagal ieškovų nurodomas nesutikimo su ginčijamais sprendimais priežastis, tokių sprendimų panaikinimas nesukels ieškovams jokių materialinių teisinių pasekmių.

Tačiau pažymėtina, jog abiejų juridinių faktų sutapties – prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms ir materialiųjų teisinių pasekmių sukūrimas yra būtinas sprendžiant priimtų sprendimų teisėtumo klausimą. Tačiau kitaip yra vertinamos teisinės situacijos, kai įrodoma, jog visuotinio susirinkimo apskritai nebuvo. Tokiu atveju atsiranda pagrindas konstatuoti, kad taikyti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų ir tvarkos teisinio pagrindo nėra, nes nėra veiksmo, vertintino CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais teisiniais aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-935/2014). Konstatavus tokią teisinę situaciją, kaip pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009, kyla tik civilinių teisinių pasekmių taikymo klausimai susirinkimui neįvykus ir taikomos neįvykusio susirinkimo pasekmės.

Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime į ieškinį (11 punktas) pažymėjo, jog 2019 m. balandžio 25 d. surengtas susirinkimas realiai neįvyko ir jame nebuvo balsuojama darbotvarkėje numatytais klausimai; dėl to pakartotinis susirinkimas ne tik galėjo, bet ir privalėjo būti šaukiamas. Tokiu būdu atsakovė pripažino, jog nutraukus susirinkimą, pastarasis realiai neįvyko. Tačiau pažymėtina, jog ir pakartotinis 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimas lygiai taip pat realiai neįvyko, kai ieškovui pareiškus norą įrašinėti ir fiksuoti susirinkimo eigą, pirmininke atsisakė toliau vesti susirinkimą ir joks balsavimas darbotvarkės klausimais neįvyko. 

Pažymėtina, jog tiek pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą tiek pagal B. Į. yra numatyta galimybė dalyvauti visuotiniame susirinkime pareiškiant nuomonę darbotvarkės klausimais iš anksto raštu. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę asmenys yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus (įstatymo 11 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis). Nagrinėjamu atveju balsavimas susirinkimo metu neįvyko, todėl nebuvo jokio pagrindo iš anksto balsavusių asmenų rezultatų pagrindu pripažinti, jog susirinkimas įvyko, o sprendimai priimti.

Kadangi 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimas neįvyko, taikytinos neįvykusio susirinkimo pasekmės, t. y. pripažįstant faktą, kad susirinkimas neįvyko, o jo darbotvarkėje numatyti sprendimai nebuvo priimti.

Kartu pažymėtina, jog tiek pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą tiek pagal Bendrijos įstatus pakartotinis visuotinis susirinkimas šaukiamas tuo atveju, jei nėra kvorumo. Tokiu atveju pakartotiniam visuotiniam susirinkimui yra taikomi sumažinti dalyvavimo reikalavimai. Tokio teisinio reglamentavimo tikslas sudaryti sąlygas įgyvendinti Bendrijoms priskirtus tikslus ir užduotis bei priimti bendrijai būtinus sprendimus tais atvejais, kai kvorumas nesusidaro dėl dalyvių pasyvumo. Nagrinėjamu atveju 2019 m. balandžio 25 d. ataskaitinis visuotinis susirinkimas neįvyko ne dėl kvorumo nebuvimo, o dėl to, jog Bendrijos pirmininkė atsisakė jį vesti, būdama įrašinėjama. Todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo šaukti pakartotinį susirinkimą, t. y. ataskaitinis visuotinis susirinkimas turėjo būti šaukiamas iš naujo ir jam turėjo būti taikomi kvorumo reikalavimai.

Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu sprendimų pripažinimo negaliojančiais

Byloje nustatyta, jog ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai dalyvavo balsavimuose raštu, kurie vyko 2019 m. sausio 10 - 25 dienomis, 2019 m. sausio 17 - vasario 1 dienomis, ir 2019 m. balandžio 26 - gegužės 10 dienomis.

Iš byloje esančių minėtų balsavimų raštu matyti, kad:

·       2019 m. sausio 10 - 25 dienomis bendraturčiai raštu rinkosi namo atnaujinimo investicijų planą iš 2 variantų (A ar B). Apie balsavimą Informacija paskelbta 2019 m. sausio 9 d., nurodyta kur galima susipažinti su informacine medžiaga, bei, kad esant pageidavimų, bus organizuojamos konsultacijos su Investicinio plano rengėju antradieniais bei ketvirtadieniais balsavimo periodu. Balsavimo biuleteniai daugumai - 32 bendraturčiams, jų tarpe ieškovams, pasirašytinai įteikti 2020 m. sausio 9 d., trims bendraturčiams įteikta paštu. Iš balsavimo raštu skaičiavimo protokolo matyti, jog balsavime sudalyvavo 29 bendraturčiai, 22 bendraturčių balsų dauguma pritarta planui A. (el. b. popierinio priedo t. II, l. 421-427);

·       2019 m. sausio 17 – vasario 1 d. dienomis bendraturčiams balsavimui raštu buvo pateikti trys klausimai:

1.       Dėl pritarimo bendro naudojimo patalpų užmaitinimo tinklo ir apšvietimo renovacijai už padidėjusią kainą. Prie klausimo pateiktas paaiškinimas, jog nors šiam klausimui jau buvo pritarta, tačiau dėl pasikeitusio reglamentavimo skirto asmenims, dirbantiems pagal patentą, padidėja renovacijos darbų kaina.

2.       Dėl techninės priežiūros elektros remonto darbams pasamdymo už iki 800 Eur sumą;

3.       Dėl kaupiamųjų lėšų sumažinimo.

Apie balsavimą Informacija paskelbta 2019 m. sausio 17 d., nurodyta kur galima susipažinti su informacine medžiaga. Balsavimo biuleteniai įmesti į pašto dėžutes. Iš balsavimo raštu skaičiavimo protokolo matyti, jog balsavime sudalyvavo 21 bendraturtis, 20 bendraturčių balsų dauguma pritarta visiems iškeltiems klausimams (el. b. popierinio priedo t. II, l. 121-149);

·       2019 m. balandžio 26 – gegužės 10 d. dienomis bendraturčiams balsavimui raštu buvo pateikti du klausimai:

1.       Patvirtinti Namo atnaujinimo investicijų planą pagal variantą A, įtraukiant elektros darbus;

2.       Patvirtinti Namo atnaujinimo projekto administratorių VšĮ „Atnaujinkime miestą“.

Apie balsavimą Informacija paskelbta 2019 m. balandžio 26 d., nurodyta kur galima susipažinti su informacine medžiaga, bei, kad esant pageidavimų, bus organizuojamos konsultacijos su Investicinio plano rengėju iš anksto suderintu balsavimo periodu. Balsavimo biuleteniai bendraturčiams įmesti į pašto dėžutes. Iš balsavimo raštu skaičiavimo protokolo matyti, jog balsavime sudalyvavo 26 bendraturčiai, 22 bendraturčių balsų dauguma pritarta abiem klausimais.

Teismo posėdžio metu Bendrijos pirmininkė paaiškino, jog trečias balsavimas raštu buvo skirtas apjungti pirmus du, nes pirminiu variantu buvo pritarta dėl renovavimo darbų be elektros tinklų, atsiradus galimybei ir juos įtraukti, buvo nuspręsta ir šiuos darbus įtraukti į renovaciją.

Ieškovai prašo panaikinti minėtų balsavimo raštu metu priimtus sprendimus dalyje dėl jų butui Nr.8 skaičiuojamų lėšų už renovacijos metu keičiamą stogą, elektros galios padidinimą bei šildymo ir karšto vandens naujos sistemos name įdiegimą. Mano, jog sprendimai pažeidžiant procedūrinius reikalavimus dėl pranešimo apie balsavimą prieš dvi savaites, dėl klausimų nekonkretumo ir neaiškumo, dėl netinkamo biuletenių įteikimo, dėl vienasmeniško pirmininkės sprendimu klausimo įtraukimo; taip pat dėl priimtų sprendimų neteisingumo ieškovų atžvilgiu, nes ieškovai jau savo lėšomis yra įsivedę didesnės galios elektrą į savo butą, suremontavę stogą virš savo buto, o šildymo ir karšto vandens sistemomis, kurios bus atnaujintos, jie nesinaudoja. Ieškovai mano, jog renovacijos darbai, nėra privalomi, o pagerinimo darbai, todėl jie neturi pareigos prie jų prisidėti.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 -12 straipsniuose numatyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai sprendimus gali priimti raštu. Tokia teisė numatyta ir bendrijos įstatuose (38-40 punktai), kuriose nurodyta, jog apie Balsavimą raštu turi būti paskelbta Bendrijos skelbimo lentose. Balsavimo raštu reglamentuoja Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251. Aprašo 6 punkte numatyta informavimo apie organizuojamą balsavimą raštu tvarka, be kito ko nurodyta, jog savininkams pranešimą apie rengiamą balsavimą ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki balsavimo pradžios organizatorius skelbia savo interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir namo laiptinėse ar kitose patalpų savininkams gerai prieinamose bendrojo naudojimo patalpose įrengtose skelbimų lentose (toliau – skelbimų lenta), jeigu visi patalpų savininkai apie rengiamą balsavimą neinformuojami pranešimą išsiunčiant patalpos savininko raštu nurodytu pašto ar el. pašto adresu, arba jį pateikiant kitu su patalpos savininku raštu sutartu būdu (pavyzdžiui, SMS žinute), parengia patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį. Iš šios teisės normos matyti, jog patalpų savininkams turi būti suteiktas dviejų savaičių terminas balsavimui pasiruošti. Nagrinėjamu atveju pranešimas apie balsavimą buvo paskelbtas dieną prieš balsavimo pradžią ir tą pačią dieną savininkams vienu ar kitu būdu (pasirašytinai arba įmetant į pašto dėžutę) buvo įteikti balsavimo raštu biuleteniai, tad formaliai teisės aktų nustatyta pranešimo apie balsavimą raštu tvarka buvo pažeista. Tačiau taip pat matyti, jog visais trimis balsavimų raštu atvejais sprendimams dėl balsavimų raštu darbotvarkės klausimų priimti savininkams buvo suteiktas dviejų savaičių terminas. Atitinkamai ginčui išspręsti būtina nustatyti ar minėtas tvarkos pažeidimas sąlygojo balsavime dalyvavusių savininkų, o konkrečiai ieškovų, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. 

Kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovai apie pirmą ginčijamą balsavimą raštu buvo supažindinti 2019 m. sausio 9 d. pasirašytinai, apie kitus balsavimus raštu jie buvo informuoti įmetant biuletenius į jų pašto dėžutes. Kada ieškovai patikrino pašto dėžutes ir faktiškai sužinojo apie dvejus paskesnius balsavimus raštu, byloje nenustatyta ir šalys tokių aplinkybių neįrodinėjo, tačiau byloje taip pat nenustatyta, jog ieškovai ar kiti savininkai skųstųsi laiko stoka tinkamai pasiruošti balsavimui, prašytų balsavo terminą pratęsti; 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio metu atsakydami į teismo klausimus ieškovai pripažino, jog jokių pretenzijų raštu Bendrijai dėl jų manymu netinkamai organizuojamo balsavimo raštu nepateikė, klausimų dėl darbotvarkės klausimų nekėlė, organizuoti susitikimą su projekto rengėju neprašė.

Įvertinus tai, jog visuose ginčijamuose balsavimuose raštu dalyvavo absoliuti dauguma savininkų, į tai, jog sprendimai buvo priimti balsų dauguma, teismas laiko labiau tikėtina, jog pranešimo apie balsavimo raštu formalūs pažeidimai nepažeidė savininkų teisių ir teisėtų interesų, todėl jie vertintini kaip mažareikšmiai ir nesudaro pagrindo priimtų sprendimų naikinimui dėl procedūrinių pažeidimų.

Be procedūrinių pažeidimų ieškovai su priimtais sprendimais nesutinka dėl to, jog mano, jog įstatymas įpareigoja prisidėti tik prie būtinųjų bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo kaštų, bet ne prie pagerinimų. Taip pat mano, jog dalyvavimas namo stogo, šildymo sistemų ir elektros tinklų renovacijoje lygiais pagrindais su kitais bendraturčiais, yra nesąžiningas jų atžvilgiu, nes jie yra atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos, patys suremontavo stogą virš savo buto ir įsivedė atskirą elektros įvadą savo butui.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normų; šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1-5 punktuose nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendros pastato inžinerinės sistemos, jų tarpe pastato elektros skydinė, šilumos punktas, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai; pastato bendrojo naudojimo patalpos; taip pat vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) ir kt. Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu stogas, inžinerinės elektros ir šildymo sistemos yra daugiabučio namo bendraturčių bendra dalinė nuosavybė.

Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį ir 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, taip pat proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Sutiktina su ieškovų pozicija, jog nagrinėjamu atveju ginčijamais balsavimo raštu sprendimais buvo pasisakyta ne dėl būtinų remonto darbų atlikimo, o dėl pagerinimo darbų. Pastato atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinierinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 38 punktas). Būtent dėl tokių darbų buvo sulygta ginčijamais sprendimais. Tačiau pažymėtina, jog sprendimai dėl bendro turto pagerinimo, priimti daugumos bendraturčių, yra taip pat privalomi kaip sprendimai dėl būtinų remonto darbų atlikimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Atitinkamai kitų namo bendraturčių balsų dauguma priimti sprendimai dėl namo renovacijos (atnaujinimo) yra privalomi ir ieškovams. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga, kad ieškovai yra atsijungę nuo namo centralizuoto šildymo sistemos ir ja nesinaudoja savo bute, nes kitos bendro naudojimo patalpos, kaip pvz. laiptinės, yra šildomos iš centralizuotos sistemos, taip pat namo laiptinių ir rūsių apšvietimas yra vykdomas iš namo bendrųjų inžinerinių sistemų, kurios visiems bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai yra ir ieškovams ir jiems kyla pareiga prisidėti prie jų atnaujinimo, jei dėl to buvo priimtas bendraturčių daugumos sprendimas. Analogiška pareiga kyla ir stogo, kaip namo pagrindinės konstrukcijos atnaujinimo darbams apmokėti ir šiai ieškovų pareigai neturi jokios įtakos aplinkybė, jog ieškovai patys susiremontavo stogą virš savo buto. Ieškovo suremontuoto stogo dalis yra visų namo bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė, t. y. ji turėjo būti remontuojama visų bendraturčių lėšomis, todėl ieškovai galėjo reikalauti prisidėti prie minėto remonto apmokėjimo. Tačiau aplinkybė, jog minėtą remontą jie atliko savo lėšomis nepanaikina jų pareigos prisidėti prie kitų stogo remonto ar atnaujinimo darbų.

Įvertinus visetą nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus šalių reikalavimus iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška. Atsižvelgiant į tai, jog iš trijų ieškovų pareikštų reikalavimų, patenkintas vienas, o atmesti, du, ieškovams iš atsakovės priteistina 1/3 patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovų – 2/3 patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas R. V. į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas (advokatės pagalbos išlaidų, surašant procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdžių metu). Atsakovė byloje patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato padėjėjo pagalbą surašant procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdžių metų).

Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, teismas visas minėtas šalių atstovų pagalbos išlaidas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis.

Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovui iš atsakovės priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovų – 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 46,02 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).

Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 30,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės – 15,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, jog daugiabučio namo A. V. g. 6, Vilnius ataskaitinis visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas už 2018 metus neįvyko, o jo darbotvarkėje numatyti sprendimai nebuvo priimti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „A. V.g.6“, juridinio asmens kodas 304060026, 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „A. V. g.6“, juridinio asmens kodas 304060026, lygiomis dalimis iš ieškovų R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, po 500 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš ieškovų R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,68 Eur (trisdešimt eurų ir 68 euro centus), o iš atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „A. V. g.6“, juridinio asmens kodas 304060026, 15,34 Eur (penkiolika eurų ir 34 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Kristina Lysionok