Civilinė byla Nr. 2S-876-254/2012;
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS;
Procesinio sprendimo kategorija:
124.2.2.; 124.2.5.; 122.4.;
Pirmos instancijos teismo
teisėja Sigita Bružienė;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja) ir Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. B. atstovo atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-68-214/2012 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei A. K., trečiajam asmeniui L. B., bei A. K. priešieškinį ieškovui ir trečiajam asmeniui dėl pažeistų teisių gynimo, žemės sklypų ribų nustatymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (I t. b. l. 34-37) ir prašė įpareigoti atsakovę A. K. nugriauti tvoros dalį, UAB „Architektų pastogė“ teisminiam nagrinėjimui paruoštame žemės klypo plane M 1:500 pažymėtą taškais nuo 15 (koordinatės x18941.20/ y19861.58) iki 21 (x 18886.34/ y19866.25) imtinai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė A. K. patikslintu priešieškiniu (III t. b. l. 69-76) prašė pripažinti negaliojančiu A. K. parašą (sutikimą) ant sklypo Nr. 35, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano dėl sklypų padalijimo ir paskirties pakeitimo, suderinto 2005-07-11 nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu; atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. pripažinti negaliojančiu 2007 m. gruodžio mėn. topografinį planą M 1:500, parengtą atsakovams UAB „Architektų pastogė“, ir nustatyti, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovams L. B. bei V. B. priklausančių žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. 53-4-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skiriamoji riba yra pagal UAB „Kauno komprojektas“ 2008 m. spalio mėn. parengtą žemės sklypų ribų patikslinimo projektą, nurodytuose taškuose Nr.l0-1-2-3-4, kurio posūkio taškų koordinatės yra Nr. 10 (X 18941.45/Y 19862,94), Nr. 1 (X 18940,42/Y 19863,18), Nr. 2 (X 18924,39/Y 19866,78), Nr. 3 (X 18906,63/Y 19866,92), Nr. 4 (X 18886,70/Y 19867,07), Nr. 5 (X 18886,60/Y 19866,24) bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovo V. B. ieškinį atmetė, atsakovės A. K. priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiu A. K. parašą (sutikimą) ant sklypo Nr. 357, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano dėl sklypo ribų padalijimo ir paskirties keitimo, suderinto 2005-07-11 nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu. Priteisė iš V. B. 325,00 Lt žyminio mokesčio, 3 250,00 Lt advokato išlaidų A. K. naudai. Priteisė iš V. B. 69,90 Lt, iš A. K. 23,30 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.
Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi atmetė ieškovo V. B. ir trečiojo asmens L. B. apeliacinį skundą ir Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo V. B. kasacinį skundą, Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2010-10-25 nutartį pakeitė. Panaikino sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis pripažintas negaliojančiu A. K. parašas (sutikimas) ant sklypo Nr. 357, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano dėl sklypo ribų padalijimo ir paskirties keitimo, suderinto 2005-07-11 nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu, ir šį priešieškinio reikalavimą atmetė. Kitas sprendimo ir nutarties dalis paliko nepakeistas. Priteisė atsakovei A. K. iš ieškovo V. B. 1 000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovo V. B. 69,78 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme atlyginti. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog kasacinis teismas pakeičia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis, kuriomis iš dalies patenkintas priešieškinis, tačiau palieka nepakeistas sprendimų dalis, kuriomis visiškai atmesti ieškinio reikalavimai, nėra pagrindo perskirstyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl to procesinių sprendimų dalys, kuriomis paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, paliktinos nepakeistos. Taip pat nurodė, kad kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti teismų procesinius sprendimus, kuriais ieškinys atmestas, o priešieškinio dalis patenkinta, priimti naują sprendimą ir ieškinį visiškai patenkinti. Šia nutartimi tenkinama nedidelė kasacinio skundo dalis, panaikinant teismų sprendimų dalis patenkinti dalį priešieškinio. Atsižvelgdama į tai, kad ginčas iš esmės išspręstas atsakovės naudai, teisėjų kolegija sprendžia, jog kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas iš ieškovo (III t. b. .l 259-267).
Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-383-97/2009 ir prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje 2-383-97/2009 dalį, kurioje A. K. naudai priteista iš ieškovo V. B. 325,00 Lt žyminio mokesčio, 3 250,00 Lt advokato išlaidų atlyginimas bei kurioje valstybės naudai priteista iš V. B. 69,90 Lt, o iš A. K. 23,30 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – A. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, priteisti valstybės naudai iš A. K. 46,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą bei įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti V. B. 23,30 Lt sumokėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, permoką. Taip pat prašė priteisti iš A. K. bylinėjimosi išlaidas.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 24 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimo iš dalies panaikinimo. Priteisė atsakovei ir valstybei iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-26 nutartyje pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog kasacinis teismas pakeičia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis, kuriomis iš dalies patenkintas priešieškinis, tačiau palieka nepakeistas sprendimų dalis, kuriomis visiškai atmesti ieškinio reikalavimai, nėra pagrindo perskirstyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priteistą bylinėjimo išlaidų atlyginimą. Dėl to teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, paliktinos nepakeistos. Kasacinis teismas išnagrinėjęs bylą ir priimdamas minėtą nutartį patikrino prašomo iš dalies panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo, tame tarpe ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumą, įvertino ir ieškovo nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybės, t.y. Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties dalių pakeitimą, ir visų atsakovės priešieškinio byloje reikalavimų atmetimą, ir nurodė motyvus dėl bylinėjimosi išlaidų byloje neperskirstymo. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismas gali spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą tik tuo atveju jeigu kasacinis teismas tokių išlaidų nepaskirsto; šiuo atveju kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą šioje byloje išsprendė, todėl apylinkės teismas negali spręsti jų paskirstymo klausimo. Be to, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
- Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. B. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-01-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-383-97/2009 dalį, kurioje A. K. naudai priteista iš ieškovo V. B. 325 Lt žyminio mokesčio bei 3 250 Lt advokato išlaidų atlyginimas bei valstybės naudai iš ieškovo priteista 69,90 Lt, o iš A. K. valstybės naudai priteista 23,30 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – A. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, priteisti valstybės naudai iš A. K. 46,60 Lt pašto išlaidų bei įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti V. B. 23,30 Lt pašto išlaidų permoką, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės neegzistavo 2009-11-18 teismui priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-383-97/2009, o paaiškėjo tik 2011-04-26 Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo tenkinimo. Vadinasi, šia nutartimi buvo atmesti visi ieškovo ir atsakovės reikalavimai, todėl nebeliko pagrindo priteisti iš atsakovo 3 644,90 Lt sumą A. K. ir valstybės naudai. Ieškovas dar kartą pažymi, kad ši aplinkybė jam galėjo tapti žinoma tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo. Šią aplinkybę patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2010-06-28 nutartis, kuria atmestas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, nurodant, kad laikytina, jog visi atsakovės reikalavimai yra atmesti, o tai nesudaro pagrindo priteisti atsakovei iš apeliantų jos apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Nurodo, kad atsakovės reikalavimai buvo nagrinėjami atskiroje byloje, dėl ko ieškovas patyrė papildomas išlaidas, tačiau nepaisant fakto, kad atsakovės reikalavimai buvo atmesti, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo paskirstytos. Be to, nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė A. K. 1 510 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes byloje nebuvo tai patvirtinančių įrodymų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. K. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-01-24 nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės negali būti tapatinamos su naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, t. y. tokiais faktais, kurių nebuvo nagrinėjant bylą, o kurie atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui byloje. Kaip akivaizdžią aplinkybę nurodo, jog ieškovei bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos tik dėl to, kad ieškovo ieškinys buvo atmestas visiškai. Bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai, nes atsakovę atstovavo advokatas, surašęs procesinius dokumentus ir dalyvavęs 2 teismo posėdžiuose.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje keliamas klausimas dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką taikymo bei dėl teismo sprendimo (nutarties), išnagrinėjus bylą teisėtumo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-383-97/2009 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, remdamasis civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei šios normos 5 punktu, kai panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas <>, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. Šiems proceso atnaujinimo pagrindams pagrįsti pareiškėjas nurodė bei prie prašymo pridėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį.
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms.
Pareiškėjo nurodomu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali dalyvavęs bylos nagrinėjime asmuo, t. y. proceso dalyvis, kuris dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjo esminės informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjo jomis remtis, tai nulėmė galbūt neteisingo sprendimo priėmimą. Šio punkto pagrindu įsiteisėjusio teismo akto teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamą byloje ir papildomai pristatytą medžiagą, bet dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010). Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti procesą, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvieji, bet ir objektyvieji sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2011), t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).
Pareiškėjo nurodomu CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą galima tuo atveju, kai panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. Vadinasi, ši norma nurodo, kad turi būti panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas kitoje, o ne nagrinėjamoje byloje, kuris pastarojoje byloje turėjo esminę reikšmę sprendimui priimti.
Iš atskirojo skundo argumentų akivaizdu, kad pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe įvardija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kuria buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas vienas atsakovės priešieškinio reikalavimų. Kaip nurodo apeliantas, teismui panaikinus šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, netenkintas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, todėl turėtų būti perskirstytos iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurių kasacinis teismas neperskirstė, remdamasis aukščiau nurodytais argumentais.
Pažymėtina, kad apeliantas klaidingai supranta naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, nes jo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra tik pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų patikrinimas teisės taikymo aspektu, t. y. kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta anksčiau, teismų praktikoje nurodoma, kad pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu.
Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi, kuri buvo priimta išnagrinėjus ieškovo V. B. kasacinį skundą. Šioje nutartyje, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kasacinis teismas pakeitė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis, kuriomis iš dalies patenkintas priešieškinis, tačiau paliko nepakeistas sprendimų dalis, kuriomis visiškai atmesti ieškinio reikalavimai, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo perskirstyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą aplinkybės iš esmės rodo, kad jis nesutinka su kasacinio teismo nutartimi šiuo aspektu, nors ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, o nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turėtų pagrindą spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tik tuomet, jeigu kasacinės instancijos teismas tokių išlaidų būtų nepaskirstęs (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai, spręsdami dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdami į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Todėl apelianto argumentai, susiję tik su ieškinio bei priešieškinio atmetimu nėra vieninteliai, į kuriuos atsižvelgdami teismai gali paskirstydami bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi toje dalyje, kurioje buvo priteista A. K. 1 510 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes jo manymu nebuvo pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai, nebuvo atsižvelgta į klausimo sudėtingumą. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Tiek atsakovės atstovavimo dokumentai, tiek išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinantys dokumentai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (IV t., b.l. 70, 73, 74, CPK 98 straipsnis). Atstovavimo išlaidos susidarė dėl atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo surašymo bei atsakovės atstovavimo teisme. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (9, 10, 8.2 punktai), todėl skundžiamą teismo nutartį panaikinti šioje dalyje nėra pagrindo.
Atsakovė A. K. apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Lt išlaidų už atsiliepimo į atskirtąjį skundą surašymą, kurios priteistinos iš apelianto, jo atskirtąjį skundą atmetus (CPK 98 straipsnis).
Remiantis aukščiau nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą ir teismo teises, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. B. atsakovei A. K. 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kolegijos pirmininkas Leonas Jachimavičius
Kolegijos teisėjos: Žibutė Budžienė
Dalė Burdulienė