Civilinė byla Nr. e2A-602-777/2021

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00359-2018-4

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 

        2.4.2.10; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.15; 3.3.1.18.1

                                 (S)          

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,   

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, B. N. dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gegužės 8 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180508-00024, 2018 m. gegužės 8 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180508-00029 ir 2018 m. gegužės 14 d. privalomąjį      nurodymą      pašalinti      savavališkos      statybos      padarinius      Nr.      PNSSP-30-180514-00029, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1.                      Inspekcija neturi ir neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti statinio statybos teisėtumo klausimo, nes statinio statybos darbai užbaigti anksčiau nei prieš 10 metų. Mano, kad inspekcija praleido Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 10 metų terminą.

2.2.                      Inspekcija nepateikė jokių įrodymų dėl nustatytų faktų apie nukrypimus nuo esminių Statinio projekto sprendinių, kuriais yra grindžiamos skundžiamų aktų išvados. Teigia, jog inspekcija nustatė nukrypimus nuo statinio projekto sprendinių nepagrįstai, nes: pirma, skundžiamuose aktuose inspekcija pateikė tik apytikslius duomenis apie statinio matmenis, todėl mano, kad skundžiami aktai yra grindžiami prielaidomis, o ne nustatytais faktais; antra, inspekcija nepateikė jokių įrodymų, kuo ji grindžia skundžiamuose aktuose nurodytus apytikslius duomenis apie statinio matmenis. Atkreipia dėmesį, jog ieškovo turimi duomenys paneigia skundžiamų aktų išvadas apie statinio matmenis: nurodo, jog statinio kadastrinių matavimų duomenys patvirtina, kad statinio ilgis atitinka teisės aktų leidžiamą statinio matmenų paklaidą, statinio žemės sklypas nėra sutvarkytas (nėra atlikti sklypo gerbūvio darbai), todėl mano, kad inspekcija negalėjo nustatyti statinio aukščio šioje statybų stadijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Plungės apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

4.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1.                      Nurodė, kad valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gegužės 8 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180508-00024 surašytas ne tik dėl pamatų ilgio neatitikimo statinio projektiniuose sprendiniuose nurodytam ilgiui, tačiau ir dėl pastato aukščio, kuris 2007 metais dar nebuvo aiškus.

4.2.                      Nurodė, kad šioje byloje skaičiuojant senaties terminą statybos teisėtumui vertinti šuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nurodytu terminu, o ne penktajame skirsnyje, skirtam kitų asmenų skundų ir pranešimų nagrinėjimo reglamentavimui, nustatytam bendrajam 10 metų senaties terminui po darbų atlikimo. Kita vertus, sistemiškai vertinant šias normas bei faktines bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad statyba šiuo atveju yra baigta ir buvo praleistas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje ar 25 straipsnio 8 dalyje nustatytas senaties terminas.

4.3.                      Nurodė, kad aplinkybę, jog statybos 2007 m. nebuvo užbaigtos, patvirtina ir statinio nuotraukos, esančios minėtoje kadastro duomenų byloje, iš kurių aiškiai matyti, jog statinio – dviejų butų gyvenamojo namo išmūryti tik pamatai. Pažymi, kad iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, 2007 metais sudaryta kadastrinių matavimų byla nebuvo įregistruota registre, o ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu vis dar statomo statinio Kadastrinių matavimų byla nebuvo ir suderinta, taigi nei pati vykdoma statyba (registruojant Kadastrinius matavimus), nei jos užbaigimas, registruojant statybos pabaigą IS „Infostatyba“ nebuvo išviešinta. Darė išvadą, kad priežiūros įstatyme nustatyti senaties terminai nebuvo praleisti.

4.4.                      Nurodė, kad atlikus pastato konstrukcijų išmatavimus net du kartus nustatyta, kad tiek ilgis, tiek plotis, tiek aukštis neatitinka projekto esminių sprendinių ir nepatenka į leistinos paklaidos ribas. Akcentavo, kad nors ieškovas abejoja atliktų matavimų tikslumu, tačiau į bylą juos paneigiančių duomenų nepateikia. Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovo atstovas teigia, kad vertinant pastato ilgį reikia vadovautis 2007 metais atliktais pastato Kadastriniais matavimais, tačiau pažymėjo, kad jie nebuvo suderinti ir įregistruoti, todėl jais vadovautis kaip oficialiu dokumentu nėra pagrindo. Nurodė, kad net jeigu nukrypimai patektų į paklaidos ribas, statyba vis tiek būtų pripažinta savavališka, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nustatytą Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje ir 2 straipsnio 11 dalyje. Mano, kad net jei statinio išorės matmenys ir patektų į leistinos paklaidos ribas, statytojui būtų reikalinga parengti naują statinio projektą (nauja projekto laida).

4.5.                      Akcentavo, jog iš byloje esančio pastato projekto ištraukos matyti, kad pastato aukštis matuojamas nuo 0 altitudės (cokolio viršaus), todėl darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nustatant, ar faktinė situacija atitinka esminius projekto sprendinius, būtina vadovautis projektu. Atkreipė dėmesį, kad net ir matavus statinio aukštį nuo cokolio apačios, jis vis tiek viršija 7 m, nors projekte jis yra 6 m. Teigia, jog nors ieškovas ginčija nustatytą pastato aukštį, tačiau dar nebaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir nepasisakius dėl ieškinio pagrįstumo, ieškovas ėmėsi veiksmų, kurie iš dalies patvirtina skundžiamo akto teisėtumą ir 2020 metais inicijavo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių koregavimą žemės sklype (duomenys neskelbtini).

4.6.                      Nurodė, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ieškovas vykdo savavališką statybą. Teigia, jog konstatavus savavališkos statybos faktą, atsakovė 2018 m. gegužės 8 d. ieškovui pagrįstai ir teisėtai surašė savavališkos statybos aktą, todėl konstatavo, kad jo naikinti nėra jokio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1.                      Teigia, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) neturėjo teisinio pagrindo atlikti statybų teisėtumo vertinimo, nes statybos darbai buvo užbaigti daugiau nei prieš dešimt metų. Mano, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalį, nes sprendė, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo oficialios Statinio statybos pabaigos. Pažymėjo, kad teismo išvados tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 25 straipsnio 8 daliai, kadangi Statinio parametrai (ilgis ir sąlyginai aukštis) buvo aiškūs jau daugiau nei prieš dešimt metų. Darė išvadą, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo pačių statybos darbų atlikimo momento.

6.2.                      Nurodė, kad statyba nėra oficialiai užbaigta, todėl laikė, kad statytojas gali ir toliau vykdyti statybos darbus, o inspekcija atitinkamai turi teisę vertinti statybos atitiktį projektui. Mano, jog tokios išvados prieštarauja kitoms teismo išvadoms skundžiamame sprendime. Darė išvadą, kad ieškovas ir toliau galėjo vykdyti statybos darbus pagal statybos leidimą. Pažymi ir tai, kad tuo pačiu teismas turėjo įvertinti, kad vykdant toliau darbus keisis ir Statinio aukštis: Mano, jog statinio aukštis mažės dėl atliekamų Žemės sklypo sutvarkymo darbų. Darė išvadą, kad jeigu teismas sprendė, jog Statinio statyba nėra užbaigta, vadinasi, Teismas negalėjo konstatuoti tikslaus Statinio aukščio. Akcentuoja, jog neužbaigtos Statinio statybos atveju negalima nustatyti tikslaus Statinio aukščio.

6.3.                      Nurodė, kad nei teismas, nei Inspekcija nesirėmė jokiais objektyviais įrodymais, patvirtinančiais Statinio aukštį. Mano, jog Inspekcijos pateikti pabraižymai ant popieriaus lapo nėra ir negali būti prilyginti Statinio aukščio įrodymui. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu Inspekcija apskritai nepaaiškino, kaip buvo atliekami Statinio matavimai, kokie prietaisai buvo naudojami. Todėl darė išvadą, jog nebuvo jokio pagrindo teismui sutikti su Inspekcijos skaičiavimais.

6.4.                      Mano, jog jeigu teismas nustatė, kad statybos darbai nėra užbaigti, vadinasi, faktinis Statinio aukštis šiuo metu apskritai nėra ir negali būti žinomas. Teigia, jog jis paaiškės tik atlikus baigiamuosius statybos darbus. Pažymi, kad tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. II-1571-121/2009), todėl darė išvadą, kad teismas iš esmės priėmė neteisingą skundžiamą sprendimą.

6.5.                      Nurodė, kad iš pateikiamos 2012 m. birželio mėn. darytos nuotraukos, žemės sklype nebuvo atlikti ir iki šiol nėra atlikti sutvarkymo gerbūvio darbai, pavyzdžiui, nėra suformuotas kiemas, nėra įrengta kiemo danga. Teigia, jog tokie darbai yra numatyti Techniniame projekte. Akcentuoja, jog šių darbų atlikimas gali pakelti šalia Statinio esančią žemės plokštumą mažiausiai 0,5 m. Pažymi, jog iš Techninio projekto ištraukos matyti, kad atlikus likusius darbus, Statinio pamatų apskritai neturėtų matytis, kas reiškia, kad keisis ir faktinis Statinio aukštis.

6.6.                      Teigia, kad Statinio ilgis atitinka Techniniame projekte numatytą ilgį. Pažymi, kad Statinio ilgis buvo nustatytas dar 2007 m. VĮ „Registrų centras“ atliekant kadastrinius matavimus. Be to, Statinio ilgis buvo užfiksuotas Palangos miesto savivaldybės atstovų patvirtintame detaliajame plane (jo projekte). Mano, jog įrodymai patvirtino – Statinio ilgis buvo leistinose paklaidos ribose. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad teismas dalies šių įrodymų nevertino, todėl darė išvadą, kad jis priėmė neteisingą sprendimą.

6.7.                      Nurodė, jog tai, kad Statinio kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“, neturėjo jokios reikšmės nustatant Statinio ilgio faktą. Pažymi, jog Statinio kadastrinių matavimų byla yra parengta tų pačių VĮ „Registrų centras“ specialistų (ir pasirašyta), todėl mano, jog teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti jų tikrumu.

6.8.                      Teigia, jog į bylą buvo pateikti papildomi įrodymai – ištrauką iš 2011 m. rengto Žemės sklypo detaliojo plano (žr. 74 psl. - Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinį). Pažymi, jog nors detalusis planas nebuvo patvirtintas visų institucijų, tačiau jame yra pažymėtas statomas Statinys Žemės sklype. Atkreipia dėmesį, jog pagal plano mastelį (1:500), matyti, kad Statinio ilgis yra apie 8 cm, o tai sudaro apie 40 m. Todėl mano, kad faktinis Statinio ilgis atitinka Statinio projektinį ilgį (40,15 m.). Teigia, jog žemės sklypo planas yra suderintas su Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovais ir tai patvirtina antspaudai ir jų parašai.

6.9.                      Teigia, jog inspekcija grindė Skundžiamus aktus ne faktais, o apytiksliais duomenimis apie nukrypimus nuo esminių Statinio projekto sprendinių. Mano, jog skundžiami aktai neatitinka VAI 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų individualiems aktams: Skundžiami aktai nėra grindžiami nustatytais faktais. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad aiškinant VAI 8 straipsnio nuostatas, akcentuojama, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teigia, jog akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.

6.10.                      Nurodo, jog inspekcija atliko matavimus, tikėtina, ne metrologiškai patvirtintomis matavimo priemonėmis, nors privalo tą daryti, jeigu nuo šių matavimų rezultatų priklauso bylos baigtis ir žalos Ieškovui dydis. Be to akcentuoja, jog bylos nagrinėjimo metu Inspekcija dar kartą tikrino Statinio parametrus. Tai ieškovo nuomone reiškia kad prieš įpareigodama pašalinti tariamai savavališkos statybos padarinius, Inspekcija neturėjo tikslių ir neginčijamų duomenų apie Statinio parametrus.

7.       Atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

8.       Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8.1.                      Nurodė, kad apelianto nurodyta Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalies nuostata, negali būti taikoma, kadangi statybos darbai šiuo konkrečiu atveju nėra baigti, statybos baigtumas nėra 100 procentų. Pabrėžė, jog Inspekcija vadovaujasi statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 104 punktu – statybos užbaigimo data laikoma akto ar deklaracijos užregistravimo IS „Infostatyba“ data. Akcentavo, jog apeliantui neišduotas statybos užbaigimo dokumentas, tokiu atveju statyba nėra oficialiai pripažinta kaip baigta, o apeliantas/statytojas gali vykdyti statybos darbus pagal išduotą statybos leidimą, o Inspekcija turi teisę vertinti statybos atitiktį statinio projektui, kuriam išduotas statybos leidimas.

8.2.                      Atkreipė dėmesį, jog apelianto teiginį, jog statybos darbai buvo užbaigti 2007 m., t. y. anksčiau nei prieš 10 metų, paneigia byloje esantys kadastrinių matavimų duomenys (duomenys užfiksuoti 2007 m. kovo 21 d.), iš kurių matyti, jog minėtu laikotarpiu statinio baigtumas tesiekė 43 procentus. Teigia, jog šį neginčijamą faktą patvirtina statinio nuotraukos, esančios minėtoje kadastro duomenų byloje (darytos 2007 m. kovo 21 d.), iš kurių aiškiai matyti, jog statinio – dviejų butų gyvenamojo namo išmūryti tik pamatai. Mano, jog tokiu būdu, Apelianto teiginys, jog statyba buvo atlikta/užbaigta per 2007 m., neatitinka faktinių duomenų.

8.3.                      Nurodė, kad šiuo atveju negalima taikyti analogijos tarp šios civilinė bylos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-741-790/2018, kadangi bylos nėra tapačios. Teigia, jog administracinėje byloje Nr. I-741-790/2018 statybos pabaigos metai 1994 metai buvo nustatyti iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, tačiau šiuo atveju apeliantas į bylą nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų faktiškai baigtą statybą. Atkreipė dėmesį į tai, kad statybos darbai dar ir šiandien nėra baigti.

8.4.                      Nurodė, kad Inspekcijos pareigūnai, vadovaudamiesi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, Inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 1V-53 patvirtintu Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 35 punktu, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. balandžio 23 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-840 (toliau – FAK-840). Pažymėjo, jog į statybos patikrinimą 2018 m. vasario 21 raštu Nr. 2D‑2371 ir 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. 2D-4645 buvo kviečiamas ir Apeliantas, tačiau jame nedalyvavo. Teigia, jog Inspekcijos pareigūnai, atlikdami statybos patikrinimą, vadovavosi aukščiau nurodytais teisės aktais, bei naudodamiesi Inspekcijos turimais matavimo prietaisais (lazeriais – Stabila LE 200), išmatavo ginčo pastato matmenis. Nurodė, kad statybos patikrinimas buvo vykdomas remiantis Aprašo nuostatomis, vizualiai įvertinus statinio konstrukcijas, atlikus fotofiksaciją, apmatavus statinio išorės matmenis. Atkreipė dėmesį, jog atlikus faktinių duomenų patikrinimą, pagal gautus objektyvius duomenis, bei palyginus nustatytus matmenis su 2006 m. projekto sprendiniais, nustatyti esminiai statinio projekto sprendinių pažeidimai, dėl kurių buvo konstatuotina savavališka statyba.

8.5.                      Teigia, jog vertinant apelianto poziciją, kad Inspekcijos pareigūnų statinio vietoje atlikti matavimai bei FAK-840 nurodyti statinio matmenys: pastato ilgis yra apie 41,32 m (projekte numatyta 40,15 m), pastato plotis 9,64 m (projekte 9,61 m), pastato aukštis 7,73 m (projekte 6,00 m) turi būti vertinami, kaip leistinas iki 1 m nuokrypis didinant statinio išorės matmenys, vadovaujantis Reglamento 48 punktu, pažeidžia aukščiau nustatytus faktus. Pabrėžė, kad Inspekcijos pareigūnų nustatyti statinio išorės matmenys nepatenka į leistinos paklaidos ribas (iki 1 metro), o jeigu ir patektų Apeliantui/statytojui būtų reikalinga keisti statinio projektą. Pažymi, jog leistinas statinio išorės matmenų didinimas, leidžia keisti statinio projektą (nauja projekto laida), nesikreipiant dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

8.6.                      Akcentavo, jog apeliantas į bylą nepateikė jokių matavimų, kurie patvirtintų pastarojo poziciją bei fiksuotų šios dienos statinio išorės matmenis. Mano, jog apeliantas turėjo realią galimybę, įrodinėjant savo poziciją dėl statinio parametrų, atlikti geodezinius matavimus, tokiu būdu galimai paneigti inspekcijos atliktų matavimų objektyvumą.

8.7.                      Pažymėjo, kad nesutinka su apelianto teiginiu, neva statinio aukščio apskaičiavimas netikslus, kadangi šis statinio parametras neva keisis, atlikus žemės sklypo tvarkymo darbus. Teigia, jog yra tikslinga pabrėžti, kad 2006 m. projekte (pagal kurį ir buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas), aukštis paskaičiuotas matuojant nuo 0, o ne nuo vidutinės altitudės. Darė išvadą, jog projektinis aukštis matuojamas nuo pamato viršaus, todėl laikė, kad žemės paviršiaus aukščio svyravimai dėl ateityje numatomų žemės sklypo sutvarkymo darbų, negali turėti įtakos aukščio skaičiavimui.

8.8.                      Nurodė, kad Inspekcijos nustatyti statinio išorės matmenys neatitinka 2006 m. projekte numatytų statinio parametrų, todėl kad Apeliantas statybos darbus vykdė ne pagal projekto sprendinius (teigia, jog iš bylos medžiagos matyti – ištraukos iš projekto sprendinių leista statyti neypatingą vieno aukšto dviejų butų gyvenamąjį namą, pagal 2006 m. lapkričio 27 d. statybos leidimą), tuo tarpu pastatytas statinys yra neypatingasis vieno aukšto su mansarda, turintis šešis įėjimus į pastatą, įrenginėjamos mansardinės patalpos su balkonais. Mano, jog būtent šie savavališki statybos darbai, ne pagal minėtą projektą atliktos perdangos/įrengtos naujos laikančiosios sienos/stogo konstrukcijos/mansardinės patalpos turi tiesioginį priežastinį ryšį su Inspekcijos nustatytais faktais, jog atlikti statybos darbai pažeidžia esminius projekto sprendinius.

Teisėjų kolegija        

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10.       CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

11.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantas savo prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad tokių atveju skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas būtų išnagrinėtas kur kas išsamiau ir teisingiau. Teigia, jog žodinio proceso metu būtų galima pateikti klausimus Inspekcijos atstovams, kaip tiksliai Inspekcijos atstovai atliko matavimus, kokius jie prietaisus naudojo. Pažymi, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš esmės, Inspekcija nepateikė jokios informacijos apie matavimų atlikimą ir jų tikslumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teisme 2021 m. vasario 22 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo tiek ieškovo, tiek atsakovės atstovai, ieškovo atstovas turėjo teisę užduoti klausimus atsakovės atstovei, replikavo į atsakovės atstovės pateikiamus atsakymus, atsakovės atstovei buvo užduoti klausimai dėl informacijos apie matavimų atlikimą ir jų tikslumą, ji į klausimus atsakė, todėl  laikytina, jog pakartotinai užduoti tuos pačius klausimus nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, jog apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, netenkintinas.

Dėl ginčo esmės

12.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

13.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. balandžio 23 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-840. Taip pat 2018 m. gegužės 8 d. statytojui (ieškovui V. B.) buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180508-00024, kuriuo konstatuota, jog statytojas V. B., jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius (padidino statinio išorės matmenis daugiau nei 1 m: ilgis yra apie 41,32 m (projekte 40,15 m), skirtumas 1,17 m, aukštis yra apie 7,73 m (projekte 6,00 m), skirtumas 1,73 m), pagal kuriuos Palangos miesto savivaldybės administracija 2006 m. lapkričio 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. 275, savavališkai pastatė vieno aukšto su mansarda neypatingąjį statinį, neturėdamas naujo statybą leidžiančio dokumento.

14.       Taip pat nustatyta, jog atsakovė 2018 m. gegužės 8 d. surašė ieškovui Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180508-00029, kuriuo įpareigojo ieškovą nevykdyti jokių savavališkai pastatyto neypatingojo statinio, esančio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), statybos darbų, iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti 2018 m. gegužės 8 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180508-00024. 2018 m. gegužės 14 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180514-00030, kuriuo įpareigojo statytoją V. B. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: išardyti savavališkai pastatyto neypatingojo statinio,  dėl  kurio  statybos   surašytas   Aktas,   esančio   žemės   sklype,   unikalus   Nr.   (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalis taip, kad jis atitiktų 2006 m. parengto „Dviejų butų gyvenamasis namas“ statybos projekto esminius sprendinius, pagal kurį Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė 2006 m. lapkričio 27 d. statybos leidimą Nr. 275, ir sutvarkyti statybvietę. 2018 m. liepos 4 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas atliko pakartotinį faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1816, kuriuo pakartotinai nustatė statybų nukrypimą nuo esminių statinio projekto sprendinių (statinio aukštis nuo cokolio 7.48 m, pastato bendras plotis 12,30 m).

Dėl senaties termino taikymo

15.       Apeliaciniu skundu nurodoma, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atlikti statybų teisėtumo vertinimo, nes statybos darbai buvo užbaigti daugiau nei prieš dešimt metų. Mano, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalį, nes sprendė, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo oficialios Statinio statybos pabaigos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė, joje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada). Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai).

16.       Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, jog Statinio parametrai (ilgis ir sąlyginai aukštis) buvo aiškūs jau daugiau nei prieš dešimt metų, todėl laikė, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo pačių statybos darbų atlikimo momento. Teisėjų kolegija tokius skundo argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, jog Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija. Tai reiškia, jog Inspekcija, nustačiusi, kad yra suėję Įstatyme nustatyti skundų bei pranešimų nagrinėjimo terminai, privalėjo nutraukti tokio skundo (pranešimo) nagrinėjimą ir nevertinti nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių nukrypimais nuo statinio projekto sprendinių.

18.       Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Apeliantas siekdamas pagrįsti aplinkybes, jog buvo praleistas įstatymu nustatytas 10 metų pranešimo nagrinėjimo terminas teigia, jog kadastriniai matavimai, kurių metu užfiksuotas tiek pastato ilgis, tiek jo aukštis, buvo atlikti 2007 m. ir vėliau jokie statybos darbai, keičiantys skundžiamuose aktuose nustatytus neatitikimus po šio termino nebuvo atlikti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Akcentuotina, jog kadastrinių matavimų byloje esantys duomenys, užfiksuoti 2007 m. kovo 21 d., šioje byloje esantys duomenys patvirtina, jog tuo metu statinio baigtumas siekė tik 43 procentus. Be to, teisėjų kolegija įvertinusi į bylą pateiktas ginčo pastato fotonuotraukas nustatė, jog 2007 metais iš esmės buvo pastatyti tik namo pamatai bei iš dalies pakeltos sienos. Kitų darbų atlikimas minėtoje kadastrinių matavimų byloje nėra užfiksuotas. Tačiau iš į bylą pateikto atsakovės atstovų atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, akto Nr. FAK-840 bei prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, jog ginčo pastatas yra pilnai pastatytas, t. y. pastatas yra su pastatytomis sienomis, įrengtu stogu, atlikta lauko apdaila, sudėti langai bei durys. Šios aplinkybės rodo, jog ginčo pastato statybos darbai 2007 metais nebuvo užbaigti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog buvo praleistas Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nustatytas 10 metų terminas skundams bei pranešimams nagrinėti. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, jog apelianto argumentai, kad Statinio parametrai (ilgis ir sąlyginai aukštis) buvo aiškūs jau daugiau nei prieš dešimt metų atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl savavališkos statybos akto bei privalomųjų nurodymų panaikinimo

19.       CK

20.       Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnį savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, o pastarojo įstatymo 14 straipsnyje nustatyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio „Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 1 dalyje nustatyta: „Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

21.       Apeliaciniu skundu iš esmės nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus jų neištyrė, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Teigia, jog įvertinus tai, kad statyba nėra užbaigta (neatlikti žemės sklypo sutvarkymo darbai), ieškovas ir toliau gali vykdyti statybos darbus pagal statybos leidimą, todėl teismas turėjo įvertinti, kad vykdant toliau darbus keisis ir Statinio aukštis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracija ieškovui išdavė 2006 m. lapkričio 27 d. statybos leidimą Nr. 275, kuriame buvo užfiksuoti 2006 m. parengto „Dviejų butų gyvenamasis namas“ statybos projekto esminiai sprendiniai. Pažymėtina, jog minėtame 2006 m. projekte (pagal kurį ir buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas), aukštis buvo paskaičiuotas matuojant jį nuo 0 (t. y. pamato viršaus), o ne nuo vidutinės altitudės, kaip pasak apelianto turėtų būti skaičiuojamas Statinio aukštis. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės atstovai, atlikdami statinio matmenų apskaičiavimus, pagrįstai jų pradinį tašką (skaičiuojant pasato aukštį) ėmė nuo pamato viršaus, todėl akivaizdu, jog žemės paviršiaus aukščio svyravimai dėl ateityje numatomų žemės sklypo sutvarkymo darbų, negali turėti įtakos aukščio skaičiavimui.

22.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skaičiuojant Statinio aukštį nuo žemės paviršiaus vidutinės altitudės niekaip nepagerintų ieškovo padėties. Kaip minėta šios nutarties 13 punkte, atsakovės atstovai atlikdami tiek pirminį 2018 m. balandžio 23 d. faktinių duomenų patikrinimą vietoje, tiek 2018 m. liepos 4 d. pakartotinį faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatė, kad Statinio sienų ir stogo konstrukcija neatitinka projekto sprendinių. T. y. atlikus pirminius matavimus nustatyta, kad pastato ilgis yra apie 41.32 m. (projekte 40.15 m), pastato plotis 9,64 m. (projekte 9.61 m.), pastato aukštis 7.73 m. (projekte 6.00 m.). Pakartotinai atlikus pastato  matavimus nustatyta, kad pastato plotis 12,30 m. (projekte 9.61 m.), pastato aukštis 7.48 m (projekte 6.00 m). Iš kartu su 2018 m. liepos 4 d. pakartotiniu faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu pateiktų fotofiksacijų matyti, jog pamato aukštis svyruoja nuo 0,12 m. iki 0,4 m. Tai reiškia, jog šiuo metu skaičiuojant statinio aukštį nuo žemės paviršiaus vidutinės altitudės pirminiu atveju ieškovui, siekiant išpildyti įstatymų reikalavimus bei neviršyti 1 metro paklaidos,  žemės  sklypo  paviršiaus  aukštį  yra būtina pakelti nuo 0,85 m. (pastato aukštis 7,73 m. + minimalus pamato aukštis 0,12 m. – 7 m. (projektinis aukštis 6 metrai + 1 metras leidžiama paklaida) iki 1,13 m. (pastato aukštis 7,73 m. + maksimalus pamato aukštis 0,4 m. – 7 m. (projektinis aukštis 6 metrai + 1 metras leidžiama paklaida). Pagal pakartotinai atliktus matavimus ieškovui, siekiant išpildyti įstatymų reikalavimus bei neviršyti 1 metro paklaidos, žemės sklypo paviršiaus aukštį yra būtina pakelti nuo 0,6 m. (pastato aukštis 7,48 m. + minimalus pamato aukštis 0,12 m. – 7 m. (projektinis aukštis 6 metrai + 1 metras leidžiama paklaida) iki 0,88 m. (pastato aukštis 7,43 m. + maksimalus pamato aukštis 0,4 m. – 7 m. (projektinis aukštis 6 metrai + 1 metras leidžiama paklaida). Akivaizdu, jog pakėlus žemės paviršiaus lygį aukščiau nurodytais dydžiais, dalis ginčo pastato atsidurtų po žeme, o toks problemos sprendimo būtas nebūtų nei logiškas nei protingas.

23.       Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad nei teismas, nei Inspekcija nesirėmė jokiais objektyviais įrodymais, patvirtinančiais Statinio aukštį. Mano, jog Inspekcijos pateikti pabraižymai ant popieriaus lapo nėra ir negali būti prilyginti Statinio aukščio įrodymui. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta praktika).

24.       Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo pastato aukštį rėmėsi atsakovės atstovų atliktu ir 2018 m. balandžio 23 d. surašytu faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-840 bei 2018 m. liepos 4 d. atsakovės atstovų atliktu pakartotiniu faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-1816, kuriais buvo nustatytas statybų nukrypimas nuo esminių statinio projekto sprendinių. Kartu su šiais aktais į bylą taip pat buvo pateiktos fotofiksacijos su jose atliktais matavimų pažymėjimais bei ginčo pastato schema, kurioje užfiksuoti ginčo pastato išorės matmenys. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovui iškėlus abejonę dėl matavimo prietaisų tinkamumo minėtuose aktuose nustatant ginčo pastato matmenis, atsakovės atstovai, tiek atsiliepimu į apeliacinį skundą, tiek ir 2021 m. vasario 22 d. vykusiame teismo posėdyje patvirtino, jog matavimai buvo atliekami su Inspekcijoje turimais matavimo prietaisais – lazeriais Stabila LE 200, kurie yra metrologiškai patikrinti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, be deklaratyvių argumentų, jokių kitų įrodymų, kurie paneigtu Inspekcijos nustatytas aplinkybes į bylą nepateikė, todėl darytina išvada, kad nurodyti įrodymai atitinka jiems keliamus reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais remdamasis ieškinį atmetė.

25.       Šiuo atveju svarbu akcentuoti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 22 d. vykusio teismo posėdžio metu klausė ieškovo atstovo, ar ieškovas ketina į bylą teikti savo atliktus pastato matmenų paskaičiavimus, tačiau ieškovo atstovas nurodė, jog nemato tam pagrindo, kadangi mano, jog teisingi pastato matmenys yra užfiksuoti kadastro registro byloje bei Palangos miesto savivaldybės atstovų patvirtintame detaliajame plane. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės atstovo nurodyti įrodymai nėra pakankami, kad paneigti atsakovės atstovų surašytuose faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose nustatytus duomenis. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad ieškovo atstovo nurodoma kadastrinių matavimų byla nebuvo suderinta ir įregistruota registrų centre, todėl joje nurodyti matavimai nėra patikrinti ir jais vadovautis kaip oficialiu dokumentu nėra pagrindo.

26.       Taip pat nėra pagrindo vadovautis ir Palangos miesto savivaldybės atstovų patvirtintu detaliuoju planu, kadangi šiame plane nėra nurodytų jokių tikslių pastato matmenų. Ieškovo atstovas siekdamas pagrįsti savo argumentus nurodo, jog minėtame plane nurodomas mastelis 1:500, o pridėjus liniuotę matyti, jog pastato ilgis sudaro apie 8 centimetrus, kas ieškovo atstovo nuomone reiškia, jog pastato ilgis sudaro 40 metrų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokių ieškovo atstovo teiginių negali laikyti kaip pagrindo, nustatant realų pastato ilgį. Teismo vertinimu, ieškovo atstovo nurodomas pastato matmenų dydis nelaikytinas objektyviu, kadangi nėra aiški nei jo naudotos liniuotės paklaida, nei plane nurodytas pastato nubraižymo tikslumas. Pažymėtina, jog vertinant detaliojo plano mastelį (1:500), laikytina, jog minėtame plane 1 milimetras atitinka 0,5 metro. Tai reiškia, jog suklydus detaliajame plane pamatuoti ginčo pastatą 2 milimetrais, pastato dydžio nustatymo paklaida sudarytų 1 metrą, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai iškreiptų nustatytų metmenų objektyvumą.  

27.       Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiami aktai neatitinka viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų individualiems aktams – t. y. Skundžiami aktai nėra grindžiami nustatytais faktais. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad aiškinant VAI 8 straipsnio nuostatas, akcentuojama, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teigia, jog akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, apsiribojant LVAT praktikos pacitavimu. Ieškovas nenurodo jokių argumentų, kokia informacija skundžiamuose aktuose išdėstyta neadekvačiai, ar neaiškiai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamų aktų atitikimą individualiems aktams keliamiems reikalavimams konstatuoja, jog tiek savavališkos statybos akte, tiek privalomuosiuose nurodymuose nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis priėmimo pagrindas, išsamiai aprašytos nustatytos aplinkybės, gautos atlikus statybos patikrinimą, nurodyti visi būti rekvizitai, todėl darytina išvada, jog skundžiami aktai atitinka viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus individualiems aktams.

28.       Įvertinus visus kitus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundų argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo  Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl termino privalomiesiems nurodymams įvykdyti nustatymo

29.       Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

30.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. balandžio 23 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-840. Taip pat 2018 m. gegužės 8 d. statytojui (ieškovui V. B.) buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180508-00024. Taip pat nustatyta, jog atsakovė 2018 m. gegužės 8 d. surašė ieškovui Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180508-00029, kuriuo įpareigojo ieškovą nevykdyti jokių  savavališkai  pastatyto  neypatingojo  statinio,  esančio  žemės  sklype  (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), statybos darbų, iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos  padariniai,  fiksuoti  2018  m.  gegužės  8   d.   savavališkos   statybos   akte   Nr.   SSA-30-180508-00024. 2018 m. gegužės 14 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180514-00030, kuriuo įpareigojo statytoją V. B. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: išardyti savavališkai pastatyto neypatingojo statinio, dėl kurio  statybos surašytas Aktas, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalis taip, kad jis atitiktų 2006 m. parengto „Dviejų butų gyvenamasis namas“ statybos projekto esminius sprendinius, pagal kurį Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė 2006 m. lapkričio 27 d. statybos leidimą Nr. 275, ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovui nustatytas 6 mėnesių privalomojo nurodymo įvykdymo terminas (iki 2018 m. lapkričio 11 d.). Taip pat nustatyta, kad ieškovas, nesutikdamas su jam atsakovės surašytais savavališkos statybos  aktais  bei  privalomaisiais  nurodymais, įstatymu nustatyta tvarka 2018 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės surašytus minėtus savavališkos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus. Ši civilinė byla pirmosios instancijos teismo išnagrinėta 2021 m. kovo 10 d. Tai reiškia, jog sprendimas dėl 2018 m. gegužės 14 d. privalomojo     nurodymo      pašalinti      savavališkos      statybos      padarinius      Nr.      PNSSP-30-180514-00030 priimtas po minėtame privalomajame nurodyme nustatyto termino pasibaigimo.

31.       Nustatytos aplinkybės suponuoja, kad ieškovas, pasinaudojęs jam suteikta teise kreiptis į teismą dėl ieškovo manymu pažeidžiamų jo teisių, praleido 2018 m. gegužės 14 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200302-0001 nustatytą 6 mėnesių terminą įpareigojimams įvykdyti. Tai reiškia, jog pasinaudojęs teise į teisminę gynybą bei užtrukus teisminiam nagrinėjimui, ieškovas iš esmės nebetenka galimybės geranoriškai įvykdyti 2018 m. gegužės 14 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180514-00030 nustatytų įpareigojimų, t. y. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: išardyti savavališkai pastatyto neypatingojo statinio, dėl kurio statybos surašytas Aktas, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini) dalis taip, kad jis atitiktų 2006 m. parengto „Dviejų butų gyvenamasis namas“ statybos projekto esminius sprendinius, pagal kurį Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė 2006 m. lapkričio 27 d. statybos leidimą Nr. 275, ir sutvarkyti statybvietę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija prieštarautų vieniems svarbiausių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi ieškovės įstatymų nustatytų teisių įgyvendinimas iš esmės pablogintų jos padėtį.

32.       Pažymėtina, jog nesuteikus ieškovui galimybės pačiam įvykdyti 2018 m. gegužės 14 d.  privalomajame      nurodyme     pašalinti     savavališkos     statybos     padarinius     Nr.     PNSSP-30-180514-00030 nustatytų įpareigojimų, pažeistu ne tik ieškovo teises, tačiau ir pagrindinius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ieškovui nustatytinas naujas (6 mėnesių) 2018 m. gegužės 14 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180514-00030 nustatytiems įpareigojimams atlikti terminas iki 2021 m. gruodžio 3 d. (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis).

33.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, tačiau nustatytinas naujas 2018 m. gegužės 14 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180514-00030 nustatytiems įpareigojimams atlikti terminas iki 2021 m. gruodžio 3 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35.       Ieškovas apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

36.       Atsakovė, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nustatyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gegužės 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180514-00030 įvykdymo terminas – 2021 m. gruodžio 3 d.

Teisėjos                           Kristina Domarkienė

                           Jolanta Gailevičienė