Baudžiamoji byla Nr. 1-316-907/2012

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00908-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.2.27.1.; 2.3.6.4.6.

(S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Grušui, kaltinamajai Ž. V., gynėjui advokatui Aldevinui Ščiglai, nukentėjusiesiems M. D. ir V. Č., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 6 klasių išsilavinimą, neregistruota darbo biržoje, turinti neįgalumą, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2006-10-13 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 187 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 18 str. 2 d. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikant priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, teistumas išnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 286 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ž. V. 2011 m. birželio 10 d. apie 20.18 val. ties namu, esančiu Pakruojo g. 41, Šiauliuose, panaudodama fizinį smurtą prieš savo pareigas atliekančius Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobiliojo būrio specialistą V. Č. ir patrulį M. D., grasindama susidoroti ir mesdama rankose turėtą plytą į V. Č., tačiau nepataikydama, po ko grasindama ir užsimodama mesti dar vieną plytą, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobiliojo būrio specialistui V. Č. ir patruliui M. D.

Kaltinamoji Ž. V. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji turi neįgalumą dėl psichinio sutrikimo, jos liga nuolat paūmėja, tačiau dabar jai atitaikė vaistus, ji juos vartoja ir jaučiasi gerai. 2011 m. birželio 10 d. vakare, tiksliai laiko pasakyti negali, nes nepamena, ji buvo netoli nakvynės namų, esančių Pakruojo g. 41, Šiauliai, buvo labai sumišusi, dėl ligos negalėjo kontroliuoti savo veiksmų, nelabai gaudėsi kas vyksta aplink, pamatė du uniformuotus policijos pareigūnus ir dar labiau sumišo, pareigūnai jai sakė, kad ji nusiramintų, jie artėjo prie jos, todėl ji paėmė į ranką plytą ir metė į vieną iš pareigūnų, po to buvo paėmusi į ranką stiklainį ir norėjo mesti į pareigūnus, bet nemetė ir padėjo ant žemės. Policijos pareigūnai bandė panaudoti ,,tazerį”, šovė ir nepataikė, ji nusiramino, tada policijos pareigūnai priėjo prie jos, bandė ją surišti su „šniūru“, bet jiems nepavyko, tada uždėjo jai antrankius ir nuvedė į jau atvažiavusį greitosios pagalbos automobilį, ten ją paguldė, surišo ir išvežė į ligoninę. Nurodė, kad dėl paūmėjusios ligos neanalizavo savo veiksmų, jai atrodė visi blogi, todėl taip ir pasielgė, dabar taip nepasielgtų. Per dieną gali dirbti 4 valandas, tiek leidžia sveikata, nemokamus darbus globos, rūpybos įstaigose sutiko dirbti. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusių, su jais susitaikė, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusysis M. D. parodė, kad 2011 m. birželio 10 d. dirbo kartu su specialistu V. Č.. Apie 20.10 val. gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo, kad nakvynės namuose, esančiuose Pakruojo g. 41, Šiauliai, medikams reikia pagalbos. Nuvyko minėtu adresu, ten juos pasitiko nakvynės namų budėtoja, parodė vietą kur prie nugriauto pastato slepiasi moteris, kurią reikia pristatyti į Šiaulių miesto psichiatrinę ligoninę. Nurodytoje vietoje pastebėjo moteriškę, kuri buvo agresyviai nusiteikusi, šaukė, kad juos užmuš, sužeis ir nepasiduos. Aplink ją buvo daug jiems pavojingų daiktų, tai plytos ir kitokios statybinės atliekos. Jie lėtai artėjo prie jos, pamačiusi, kad jie artėja, ji pasiėmė plytą ir stiklainį, ir grasino jiems, kad jei priartės prie jos, ji mes į pareigūnus tuos daiktus. Moteriškė su jais bendrauti nenorėjo, nereagavo į raminimą, vis tiek šūkavo, grasino su jais susidoroti, teigė niekur nevyksianti ir nepasiduosianti. Keletą kartą įspėjo ją, kad jei ant žemės nepadės plytos ir stiklainio, prieš ją bus panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“. Lėtai artėjo prie jos, su ja bendravo ramiai, tačiau ji staiga rankoje turėtą plytą metė į jo kolegą V. Č., bet nepataikė, nes jis plytos išvengė. Metusi plytą moteriškė iš karto pasiėmė dar vieną plytą. Kolega V. Č. dar kartą įspėjo, kad jei ji nepadės plytos ir stiklainio ant žemės, jis panaudos prieš ją „Taser“. Bet ji į jų perspėjimus nereagavo ir užsimojo mesti plytą, tada kolega V. Č. iššovė iš elektroimpulsinio prietaiso „Taser – X26“, bet į moteriškę nepataikė. Po šūvio moteris pasimetė ir jai iš rankų iškrito turimi daiktai, tai stiklainis ir plyta, tuo metu jis su V. Č. staigiai ją sugriebė ir sulaikė, uždėjo antrankius. Moteris greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatyta į Šiaulių miesto Psichiatrijos ligoninę. Įvykio metu jam jokia žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nereiškia, su kaltinamąja susitaikė.

Nukentėjusysis V. Č. parodė, kad 2011 m. birželio 10 d. dirbo kartu su patruliu M. D.. Apie 20.10 val., gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo, kad nakvynės namuose, esančiuose Pakruojo g. 41, Šiauliai, medikams reikia pagalbos. Nuvyko minėtu adresu, ten juos pasitiko nakvynės namų budėtoja, kuri parodė, kad prie nugriauto pastato slepiasi moteris, kurią medikams reikia padėti pristatyti į Šiaulių miesto psichiatrinę ligoninę. Nurodytoje vietoje jis pastebėjo moterį, ji buvo agresyviai nusiteikusi, šaukė, kad juos užmuš, sužeis ir nepasiduos. Aplink ją buvo daug jiems pavojingų daiktų, tai plytos ir kitokios statybinės atliekos. Jie lėtai artėjo prie jos, pamačiusi, kad jie artėja, ji pasiėmė plytą ir stiklainį, ir grasino jiems, kad jei priartės prie jos, ji mes į pareigūnus tuos daiktus. Keletą kartą įspėjo ją, kad jei ant žemės nepadės plytos ir stiklainio, prieš ją bus panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“, tačiau ji to nepaisė. Lėtai artėjo prie jos, su ja bendravo ramiai, ir staiga rankoje turėtą plytą, metė į jį, tačiau nepataikė, nes jis plytos išvengė. Tuo metu jis iššovė iš elektroimpulsinio prietaiso „Taser – X26“, bet į moteriškę nepataikė, nes stengėsi išvengti į jį paleistos plytos. Po šūvio moteris pasimetė ir jai iš rankų iškrito turimi daiktai, tai stiklainis ir plyta, tuo metu jis su M. D. staigiai ją sugriebė ir sulaikė, uždėjo antrankius. Greitosios pagalbos automobilis ją pristatė į Šiaulių miesto Psichiatrijos ligoninę. Įvykio metu jam jokia žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nereiškia, su kaltinamąja susitaikė. 

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, nukentėjusiųjų M. D. ir V. Č. duotų parodymų, Ž. V. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

- 2011-07-12 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios Pakruojo g. 41, Šiauliuose, apžiūra (b. l. 4-7);

- Stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės aktu Nr. 75U-II-112, kuriame pateikta išvada, kad Ž. V. nuo 2001 metų diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais. Jai nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2011-06-10, diagnozuojamas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, kuris netrukdė jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu Ž. V. diagnozuojamas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, kuris netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ž. V. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą, atlikti bausmę. Ž. V. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas, jai rekomenduojamas gydymas pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą (b. l. 68-70).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad Ž. V. nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nevykdydama teisėto policijos pareigūnų M. D. ir V. Č. reikalavimo gera valia eiti į greitosios pagalbos automobilį ir vykti į Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninę gydytis dėl paūmėjusios psichinės ligos, aktyviais veiksmais vengdama patalpinimo į Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninę- laikydama rankose stiklainį ir plytą, grasindama susidoroti, kai grasinimas buvo konkretus ir realus, nes nurodytoje vietoje buvo apgriuvęs pastatas ir mėtėsi įvairių statybinių atliekų, ir užsimodama mesti plytą, pasipriešino policijos pareigūnams bei panaudojo fizinį smurtą prieš tarnybines pareigas atliekantį policijos pareigūną V. Č., t.y. metė rankose turėtą plytą, tačiau nepataikė, nes jis smūgio išvengė, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams- policijos pareigūnams M. D. ir V. Č.. Atsižvelgtina į tai, jog pareigūnų, atliekančių tarnybines pareigas, tikslas ne konfliktuoti su piliečiu, o kuo greičiau ir optimaliau išspręsti susiklosčiusią situaciją. Ištyręs visus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamosios Ž. V. kaltė dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobiliojo būrio specialistui V. Č. ir patruliui M. D. yra įrodyta visiškai. Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, nukentėjusieji V. Č. ir M. D. davė nuoseklius ir iš esmės analogiškus paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. V. Č. ir M. D., būdami policijos pareigūnais ir siekdami užkirsti kelią pažeidimų padarymui, vykdė tiesiogines savo pareigas, o Ž. V. aktyviais veiksmais, pasireiškusiais patalpinimo į Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninę vengimu, grasinimu susidoroti ir mesti į pareigūnus plytą ir stiklainį, neleidimu ją nuvesti ir įsodinti į greitosios pagalbos automobilį, fizinio smurto panaudojimu, metant plytą į policijos pareigūną V. Č., pasipriešino tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, kurie įvykio vietoje pasirodė vilkėdami policijos pareigūnų uniformomis, todėl teismas pripažįsta, kad priešindamasi policijos pareigūnams kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Ž. V. veika, atsižvelgiant į jos veiksmų pobūdį ir intensyvumą, į nukentėjusiųjų statusą, teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, o ne kaip administracinis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį. 

Teismui pateiktas susitaikymo protokolas, kuriame pažymima, kad abi pusės pretenzijų viena kitai nereiškia, nukentėjusieji atleidžia kaltinamajai ir neprieštarauja, kad Ž. V. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t.y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

Kaltinamoji Ž. V., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), prisipažino padariusi nusikaltimą, nukentėjusiųjų atsiprašė, susitaikė su nukentėjusiais, jie jai jokių pretenzijų neturi. Ž. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdžiusi nusikalstamą veiką, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ž. V. teista (b.l. 32), teistumas išnykęs, administracine tvarka nebausta, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Centro policijos nuovados specialistų charakterizuojama teigiamai (b.l. 36), nedirbanti (b.l. 37), darbo biržoje neregistruota (b.l. 38), neįgali (antra invalidumo grupė) (b.l. 27), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitoje įrašyta (b.l. 40), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre įrašyta – lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, adaptacijos sutrikimai, buvęs savęs žalojimas (b.l. 41,43), nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2011-06-10, diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, kuris netrukdė jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b.l. 68-70). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad Ž. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 straipsnis ir Ž. V. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiais. Atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant ją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, Ž. V. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, skiriant išdirbti minimalų valandų skaičių (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 5 p.,70 str.).

Kaltinamajai Ž. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos, esančios Pakruojo g. 41, Šiauliai (b.l. 25). Paskirta kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ž. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį kaltinamajai ir nukentėjusiems susitaikius ir baudžiamąją bylą Ž. V. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 70 str., Ž. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimt) valandų trukmės nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Įspėti Ž. V., kad jei per vienerius metus ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajai Ž. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                       Asta Čebatoriūtė