Baudžiamoji byla Nr. 1-886-795/2014

Proceso Nr. 1-33-1-01274-2014-79

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.2.3.; 1.2.4.8.; 2.1.16.1.10.; 2.10.1.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O   B A U D Ž I A M A S I S   Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

ROBERTAS ČIČINSKAS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė:

R. Č. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui:

2014 m liepos 21 d. apie 23.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bute, adresu (duomenys neskelbtini) sutuoktinei G. Č. sudavė 5 kartus šlapiu rankšluosčiu į veido sritį, kas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. Č. apklausos metu parodė, kad pranešimą apie įtarimą jis perskaitė, įtarimo esmė suprantama pilnai. Kuo įtariamas visiškai supranta. Prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką. 2014-07-21 apie 23.30 val. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo sutuoktinės G. Č. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais bei pasiėmęs šlapią rankšluostį sudavė jai 5 kartus į veido sritį. Po ko, Genovaitė pradėjo šaukti ir paskambino jų sūnui bei policijos pareigūnams, kuriems atvykus jis buvo sulaikytas. Įvykio dieną namuose nieko nebuvo, jie gyvena minėtame bute su Genovaitė dviese. Sūnus buvo atvykęs jau vėliau, kai ji jam paskambino, niekas įvykio nematė. Tiek jis, tiek Genovaitė buvo įvykio dieną apsvaigę nuo alkoholio. Todėl jis ir panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, kadangi buvo išgėręs. Dėl įvykio labai gailisi, pasižada daugiau taip nesielgti. Minėtas butas priklauso jiems abiem su Genovaite, jie gyvena santuokoje jau apie 30 metų. Genovaitės dėl įvykio atsiprašys, sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, (b.l. 19-20)

Nukentėjusioji G. Č. apklausos metu parodė, kad 2014-07-21 apie 23.30 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras R. Č. pradėjo ją be priežasties vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, po ko pasiėmęs šlapia rankšluostį sudavė jai juo 5 kartus į veido sritį. Po ko, ji pradėjo šaukti ir pasiėmusi telefoną paskambino sūnui R. Č. ir pasakė, kad Robertas jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą. Tada sūnus 5 min. bėgyje atvažiavo į butą ir paguldęs Robertą į lovą, kad jis nusiramintų, iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus jis buvo sulaikytas. Sūnus nematė, kaip Robertas ją mušė, kai jis atvyko jis jau nieko nedarė, tik šaukė, vadindamas ją necenzūriniais žodžiais. Įvykio dieną tiek ji, tiek Robertas buvo apsvaigę nuo alkoholio. Ji nežino, kodėl Robertas pradėjo vadinti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais bei jos atžvilgiu naudoti fizinį smurtą. Mano jis taip pasielgė, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jie su Robertu gyvena santuokoje 24 metus, minėtas butas yra jų bendras. Po įvykio į ligoninę nesikreipė, pas teismo medicinos specialistus kreiptis nepageidauja, kadangi Roberto smūgiai sukėlė jai tik fizinį skausmą. Dėl įvykio ji Robertui jokių pretenzijų neturi, jam atleis. Prašo jį paleisti iš areštinės bei neskirti kardomąją priemonę su ja nebendrauti. Robertas turi grįžti namo, jis dirba, kartu išlaiko šeimą. Daugiau pasakyti nieko neturi. Tolimesnio tyrimo nepageidauja, (b.l. 10-11).

Liudytojas R. Č. apklausos metu parodė, kad 2014-07-21 apie 23.30 val. jam paskambino jo mama G. Č. ir pasakė, kad tėvas R. Č. jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą. Tada jis nuvyko pas tėvus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur pamatė, kad tiek mama, tiek tėvas yra apsvaigę nuo alkoholio ir mama paaiškino, kad tėvas jai šlapiu rankšluosčiu sudavė į veido sritį. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus tėvą sulaikė. Jis įvykio metu nebuvo pas tėvus namuose, nematė kaip tėvas naudojo smurtą mamos atžvilgiu. Tėvas buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl greičiausiai taip pasielgė. Daugiau jis nieko nežino, pasakyti negali, (b.l. 13-14).

2014 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojo aplinkoje fakto nurodyta, kad R. Č. smurtavo prieš savo sutuoktinę G. Č., užfiksuoti jai padaryti sužalojimai (b.l. 1-5).

Alkotesterio Drager 6810, Nr. ARZA-1925, pažymoje užfiksuota, kad 2014 m. liepos 22 d., 01.19 val., R. Č. nustatytas 2.80 promilių girtumas (b.l. 27).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. Č., smurtaudamas prieš savo šeimos narį - sutuoktinę G. Č., sukėlė jai fizinį skausmą. Atvykęs į įvykio vietą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulis E. D. nurodė, kad ant nukentėjusiosios G. Č. skruostų matėsi paraudimai. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nusikaltimo padarymo metu galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (LR 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija).

Kaltinamasis R. Č., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suduodamas nukentėjusiajai šlapiu rankšluosčiu į veidą, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia G. Č. fizinį skausmą ir stresą, žaloja nukentėjusiąją, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

R. Č. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą. 2013-04-11 jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal LR BK 140 str. 1 d., tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. R. Č. yra dirbantis, išlaiko šeimą.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir gailisi dėl nusikalstamos veikos pasekmių, nukentėjusiosios atsiprašė, ši jam atleido. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, R. Č. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalsti (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, R. Č. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu R. Č. įpareigojamas dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, jam skiriamas šiame įstatyme nenumatytas įpareigojimas -dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kaltinamasis R. Č. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. liepos 22 d., 1.20 val., iki 2014 m. liepos 22 d., 13.15 val. (viena para).

R. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę –laisvės apribojimą vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu R. Č. įpareigoti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu R. Č. įpareigoti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir dalyvauti elgesio pataisos programose.

Į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. liepos 22 d. 1.20 val., iki 2014 m. liepos 22 d., 13.15 val. (vieną parą).

R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, R. Č. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                  Kristina Baškienė