Administracinė byla Nr. eA-3327-492/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02532-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 27.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M.–V. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo: A. E.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja N. M.–V. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. liepos 24 d. teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2017 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (SK-20) SPR-68 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje Inspektorius pripažino A. E. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) skundą dėl interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) ir socialinio tinklo Facebook paskyros (duomenys neskelbtini) iš dalies pagrįstu, įspėjo interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) valdytoją – pareiškėją – dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo, paskelbiant privataus pobūdžio informaciją apie A. E. publikacijose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (2017 m. sausio 24 d.), „(duomenys neskelbtini)“ (2017 m. sausio 27 d.) ir „(duomenys neskelbtini)“ (2017 m. sausio 28 d.) (toliau – ir Publikacijos), bei pareikalavo šią informaciją pašalinti.
2. Pareiškėjos nuomone, Sprendime prioritetas akivaizdžiai teikiamas asmens privataus gyvenimo apsaugai, tačiau nepasisakyta dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio
3 dalyje nustatytos išimties. Nagrinėjamu atveju egzistuoja teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti apie nesąžiningą asmens veiklą ir visuomenės galimybė identifikuoti tokią veiklą darantį asmenį. Inspektorius nevertino skelbiamos informacijos turinio atitikimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostatoms, nors A. E. skunde to prašė. Inspektorius įvertino ne pačią Publikacijose skelbiamą informaciją apie akivaizdų A. E. nesąžiningumą, melagingos informacijos kreditoriams ir teismams teikimą, bet šią informaciją patvirtinančius įrodymus – nuotraukas, kuriose užfiksuota oficialiai bankrutuoti siekiančio ir teismui tikrovės neatitinkančią informaciją apie turimą turtą bei gaunamas pajamas teikiančio asmens prabanga: kelionės užsienyje, medžioklė, prabangūs automobiliai ir kt. Inspektorius Sprendime akivaizdžiai pažeidė asmens teisės į privatų gyvenimą ir visuomenės teisės žinoti pusiausvyrą. Pareiškėja Inspektoriui pateikė išsamius paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius, jog Publikacijose pateikta informacija yra teisinga, t. y. kad A. E. veiksmai, sudarant vekselius, kai jie nėra realūs paskolos sandoriai, pateikiant kreditoriams tikrovės neatitinkančią informaciją, nuslepiant gaunamas pajamas ir jų nedeklaruojant bei nesumokant mokesčių į valstybės biudžetą, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas veikas.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, jog informacijos, paskelbtos Publikacijose, paskleidimo tikslas – įrodyti aplinkybes, kad A. E. meluoja ir pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat daro nusikalstamas veikas. Būtent tuo tikslu buvo sukurtas internetinis tinklalapis (duomenys neskelbtini). Visa informacija, pateikta Publikacijose, buvo pateikta teismams, nagrinėjusiems bylas, visos nusikalstamos veikos aplinkybės yra nustatytos Klaipėdos rajono apylinkės teismo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo, Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo jau išnagrinėtose bylose, todėl turi būti taikoma Įstatymo
14 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis. Ši informacija Inspektoriui buvo pateikta.
4. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas tvirtino neturintis pagrindo vadovautis teisės normomis, taikytinomis nagrinėjant civilines bylas dėl garbės ir orumo gynimo. Be to, A. E. skunde neprašė įvertinti skelbiamos informacijos turinio atitikties Civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostatoms. Publikacijose akivaizdžiai paskelbta privataus pobūdžio informacija – nuotraukos iš trečiojo suinteresuoto asmens privataus gyvenimo, kuriame jis pavaizduotas. Ši informacija nepatenka į Visuomenės informavimo įstatyme nurodytas išimtis, t. y. pareiškėjos veiksmai (privataus pobūdžio informacijos (nuotraukų) paviešinimas) nepadėjo atskleisti nusikalstamas veikas, ši informacija (nuotraukos) nebuvo pateikta nagrinėjant bylas. Atsakovas pabrėžė, jog A. E. nėra viešasis asmuo. Pareiškėja informacijos skleidimo tikslą galėjo pasiekti ir nepanaudodama privataus pobūdžio informacijos (nuotraukų). Sprendime buvo plačiai pasisakyta dėl privataus pobūdžio nuotraukų pasisavinimo iš socialinio tinklo Facebook paskyrų neteisėtumo. Atsakovo nuomone, pareiškėja pažeidė saviraiškos laisvės ir A. E. teisės į privataus gyvenimo apsaugą pusiausvyrą.
6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėja peržengė saviraiškos laisvės ribas. Nurodė, jog Inspektorius, priimdamas Sprendimą, informacijos apie
A. E. nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus netyrė ir nevertino.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. E. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
8. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėja internetiniame tinklalapyje pateikia akivaizdžiai neetišką ir nesąžiningą informaciją apie jį, jo žmoną ir kitus artimuosius. Ši informacija gauta neteisėtais būdais, o ją platinant pažeidžiamos A. E. ir jo šeimos, taip pat su jais susijusių asmenų teisės į privatų gyvenimą. Nuotraukas pareiškėja naudoja kaip iliustruojančią priemonę, neteisėtai paimdama jas iš A. E. socialinių tinklų paskyrų. A. E. ir jo šeimos nariams uždarius socialinių tinklų paskyras ir pareiškėjai nebegaunant viešai prieinamos informacijos, ji ėmėsi aktyvių veiksmų šiuos duomenis rinkti savarankiškai, t. y. iš tinklalapyje (duomenys neskelbtini) skelbiamų nuotraukų akivaizdu, jog pareiškėja slapta sekė trečiąjį suinteresuotą asmenį ir jo šeimos narius, mieste ir jam priklausančiame sklype fotografavo jam ir jo šeimos nariams, kitiems asmenims priklausančius ar jų valdomus automobilius. Pareiškėja visomis įmanomomis priemonėmis siekia inicijuoti A. E. teisinį persekiojimą, kreipiasi į įvairias institucijas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tokiais veiksmais pareiškėja jį provokuoja inicijuoti naujus teisminius procesus, kuriuos ji vėliau panaudotų prieš jį patį, pasitelkdama tendencingą ir šališką informacijos pateikimo taktiką, siekdama sukurti savo kaip aukos įvaizdį. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos skelbiamos informacijos paskleidimo tikslas galėjo būti pasiektas nenaudojant privataus pobūdžio informacijos, nepažeidžiant jo ir jo šeimos narių teisių į asmens atvaizdą. Priėmus Sprendimą, pareiškėja tinklalapyje (duomenys neskelbtini) pakeitė tik kai kurias antraštes ir pakoregavo dalies straipsnių tekstą, iš esmės nekeisdama straipsnių turinio bei jų suponuojamos įžeidžiančios intencijos A. E. ir jo šeimos narių atžvilgiu, nepašalindama neteisėtu būdu gautos privataus pobūdžio informacijos.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjos N. M.–V. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus 2017 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (SK-20) SPR-68 ir perdavė trečiojo suinteresuoto asmens A. E. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nagrinėti iš naujo.
10. Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 2 d. A. E. kreipėsi į atsakovą su skundu dėl skelbiamos įžeidžiančio / šmeižiančio pobūdžio informacijos, taip pat privataus pobūdžio informacijos, kurią pareiškėja galbūt neteisėtai renka apie jį, jo šeimą ir skleidžia viešojoje erdvėje, t. y. internetiniame tinklalapio (duomenys neskelbtini). Inspektorius Sprendime nusprendė pripažinti
A. E. skundą dėl internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo Facebook paskyros (duomenys neskelbtini) iš dalies pagrįstu; įspėti internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) valdytoją – pareiškėją – dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1–2 dalių pažeidimų, Publikacijose paskelbiant privataus pobūdžio informaciją apie A. E., ir pareikalauti ją pašalinti.
11. Įvertinęs Publikacijų ir Sprendimo turinį, teismas laikė, jog akivaizdu, kad pareiškėja paskelbė privataus pobūdžio informaciją apie A. E. (asmenines pajamas, duomenis apie šeimą, šeimos pajamas, turtą, laisvalaikį ir pan.). Be to, buvo skelbiamos nuotraukos su A. E. ir jo šeimos narių atvaizdais. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens vyko (tebevyksta) nesutarimai ir teisminiai ginčai dėl pareiškėjos ir jos vyro patirtų nuostolių atlyginimo, įsigijus iš A. E. nekilnojamąjį turtą (namą). Pareiškėja, pasitelkdama visuomenės informavimo priemones, siekia paviešinti kilusį ginčą ir reiškia aštrią kritiką dėl A. E. galbūt nesąžiningos / neteisėtos veiklos internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini).
12. Iš pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu pateiktų duomenų matyti, kad ji informaciją apie privatų A. E. gyvenimą pateikė viešai nagrinėjant civilines bylas, t. y. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-984-479/2015, kurioje 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu jai ir jos vyrui iš A. E. buvo priteista 40 765,01 Eur nuostolių. Taip pat minėta informacija buvo pateikta ir Lietuvos apeliaciniam teismui, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1252-186/2015, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-484-513/2015, Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17-904/2017. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog jis, priimdamas Sprendimą, nevertino ir netyrė minėtos pareiškėjos pateiktos informacijos.
13. Teismas akcentavo, kad, nesant privataus asmens (šiuo atveju – A. E.) sutikimo, jo nuotraukos ir informacija apie jo privatų gyvenimą galėjo būti skelbiama tik turint pagrįstą tikslą, atitinkantį Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas bei visuomenės teisės žinoti principą. Teismas sutiko su pareiškėjos pozicija, kad nagrinėjimu atveju taikytinos Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje aptartos išimtys, nes Publikacijose pateikta informacija patenka į šiame įstatyme nustatytų išimčių sritį – privataus pobūdžio informacija apie A. E. pateikta viešai nagrinėjant bylas. Įvertinus tai, kad Inspektorius, priimdamas Sprendimą, nenagrinėjo ir nevertino jam pareiškėjos pateiktų duomenų apie tai, kad visa informacija apie A. E. buvo pateikta viešai nagrinėjant bylas, be to, ši informacija galbūt padės atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, prieita išvada, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino pareiškėją padarius Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1–2 dalyse nustatytus pažeidimus. Todėl Sprendimas pripažintas nepagrįstu ir naikintinu.
14. Pareiškėja paskleidė privataus pobūdžio informaciją apie A. E., Publikacijas iliustruodama nuotraukomis ir pateikdama minėtą informaciją viešai nagrinėjant civilines bylas teismuose. Kadangi atsakovas šių aplinkybių visumos neįvertino, konstatuota, kad jis išsamiai neištyrė A. E. skundo, todėl atsakovas buvo įpareigotas šį skundą nagrinėti iš naujo.
III.
15. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
16. Atsakovas pažymi, kad Sprendime Inspektorius pripažino A. E. skundą dėl internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo Facebook paskyros (duomenys neskelbtini) iš dalies pagrįstu; įspėjo internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) valdytoją – pareiškėją – dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1–2 dalių pažeidimų, Publikacijose skelbiant privataus pobūdžio informaciją (nuotraukas) apie A. E., ir pareikalavo ją pašalinti. Pareiškėja teismui skundė tik Sprendimo dalį, kurioje jai skirtas įspėjimas dėl neteisėto trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukų su jo atvaizdu publikavimo. Atsakovo konstatuoto pažeidimo objektas yra tik nuotraukos, o ne kita informacija apie A. E. privatų gyvenimą. Teismas nepagrįstai sprendė dėl visos Publikacijose paviešintos informacijos skelbimo teisėtumo ir pagrįstumo, tuo peržengdamas skundo ribas ir apsunkindamas galimybę atsakovui pasinaudoti teise į gynyba. Atsakovas akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje teisės į atvaizdą apribojimai yra vertinami pakankamai griežtai. Publikacijose paskelbta privataus pobūdžio informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį nepatenka į Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnyje nustatytas išimtis, kadangi: 1) nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos veiksmai – privataus pobūdžio informacijos (nuotraukų su A. E. atvaizdu) paviešinimas – padėjo atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, o pareiškėjos atstovo pateiktuose paaiškinimuose išsakytos prielaidos, sužinotos jau po Publikacijų paskelbimo, neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai (teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė); 2) nėra jokių duomenų, kad privataus pobūdžio informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį – nuotraukos – būtų buvusios pateiktos viešai nagrinėjant bylą, be to, be asmens sutikimo gali būti paskleista ne bet kokia privati informacija, gauta teismo posėdžio metu, o tik informacija, kurios atskleidimas gali būti pateisintas viešuoju interesu.
17. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad, priimdamas Sprendimą, jis neištyrė pareiškėjos pateiktos informacijos. Tiriant A. E. skundą, pareiškėja Inspektoriui 2017 m. gegužės 16 d. pateikė paaiškinimus ir Inspektorius į šiuos paaiškinimus atsižvelgė, tai pažymėta pačiame Sprendime. Spręsdamas dėl nuotraukų paskelbimo teisėtumo, Inspektorius vertino ir pareiškėjos pateiktus argumentus, ir kontekstą, nurodė pakankamus ir esminius argumentus dėl nuotraukų publikavimo neteisėtumo, pasisakydamas, kad nuotraukos yra paskelbtos informacijos apie įvykį – A. E. galbūt nesąžiningą / neteisėtą veiklą – kontekste, pateiktos kaip paskelbtos informacijos vaizdinė priemonė, tačiau pareiškėja informacijos skleidimo tikslą galėjo pasiekti ir nepanaudodama privataus pobūdžio informacijos (nuotraukų) apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Aplinkybė, kad žmogus pats viešai paskelbia tam tikrą informaciją socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, Facebook, nereiškia, kad jis duoda leidimą bet kam ir bet kur tokią informaciją platinti. Sprendime išdėstyti argumentai suponuoja išvadą, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė saviraiškos laisvės ir trečiojo suinteresuoto asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą pusiausvyrą. Atsakovas taip pat tvirtina, kad A. E. skundo tyrimo metu pareiškėjos pateikti 2017 m. gegužės 16 d. paaiškinimai, kurių dalis – rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje Nr. 2FB-13329-328/2016, kuriuose pareiškėja (jos atstovas) užsimena būtent apie A. E. socialinio tinklo Facebook profilyje esančią informaciją apie jo poilsines keliones užsienyje, neįrodo, kad nuotraukos su A. E. atvaizdu buvo pateiktos ir svarstytos viešo teismo posėdžio metu. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėta civilinė byla Nr. 2FB-13329-328/2016, kurioje pareiškėja pateikė minėtus paaiškinimus, buvo išnagrinėta uždarame teismo posėdyje. Atsakovas pakartotinai pabrėžia, kad A. E. statusas – privatus asmuo.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. E. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą apžvelgia bylos aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus, pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad šiuo atveju informacija apie jo privatų asmens gyvenimą negali būti skelbiama neturint jo sutikimo, tuo pagrindu, kad ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, kadangi pareiškėja ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas dėl teisinės atsakomybės jam taikymo, tačiau nė vienas iš šių kreipimųsi nebuvo patenkintas. Nesant Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms egzistuojant leidžiama skelbti privataus pobūdžio informaciją be asmens, su kuriuo ši informacija yra susijusi, sutikimo, nėra reikšminga tai, ar skelbiama informacija atitinka tikrovę. Pareiškėjos asmeninis siekis gauti teismo jai iš
A. E. priteistas sumas negali būti pripažintas viešuoju interesu, kuriam esant privataus pobūdžio informacija apie asmenį gali būti atskleista be šio asmens sutikimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo išvada, kad ginčo informacija apie A. E. ir jo šeimos privatų gyvenimą (be kita ko, nuotraukos) buvo pateikta kaip įrodymai viešame teismo posėdyje. Civilinė byla Nr. 2FB-13329-328/2016, kurioje pareiškėja ir jos atstovas teikė rašytinius paaiškinimus ir jų priedus, buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, todėl šiai informacijai Visuomenės informavimo įstatyme numatytos išimtys netaikytinos. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat tvirtina, kad pareiškėja, akivaizdžiai siekdama daryti spaudimą civilinę bylą Nr. 2FB-13329-328/2016 nagrinėjančiam teisėjui, tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbė šio teisėjo nuotrauką.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Bylos nagrinėjimo dalykas – Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų išimčių taikymo aspektai kai viešai skelbiama informacija apie žmogaus privatų gyvenimą be jo sutikimo, bei informacijos rengėjo (leidėjo) pareiga pagrįsti tokios informacijos paskelbimo teisėtumą.
Ginčo esmė
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. E. 2017 m. vasario 2 d. skundu kreipėsi į atsakovą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl pareiškėjos N. M. – V. sukurtuose interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) ir socialinio tinklo Facebook paskyroje (duomenys neskelbtini) publikacijose skelbiamos apie pareiškėją, jo šeimą ir kitus artimus asmenis, taip pat ir nepilnametę dukterį, informacijos, gaunamos neteisėtais būdais ir pažeidžiant privatų gyvenimą; pateikiama informacija yra šališka, šmeižianti ir neatitinka tikrovės.
22. Inspektorius 2017 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (SK) SPR-68 skundą dėl interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) ir socialinio tinklo Facebook paskyros (duomenys neskelbtini) pripažino iš dalies pagrįstu, įspėjo interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) valdytoją – pareiškėją – dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo, paskelbiant privataus pobūdžio informaciją apie A. E. publikacijose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (2017 m. sausio 24 d.), „(duomenys neskelbtini)“ (2017 m. sausio 27 d.), „(duomenys neskelbtini)“ (2017 m. sausio 28 d.), ir pareikalavo ją pašalinti.
23. Inspektorius sprendime pažymėjo, kad viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) apgalvoti (sąmoningi), tęstiniai veiksmai (pareiškėjo (Inspektoriaus sprendimo kontekste –
A. E.) veiksmų fiksavimas ir viešinimas specialiai sukurtame interneto tinklapyje ir socialinio tinklo Facebook paskyroje), informacijos apie pareiškėjo daromas neteisėtas veikas skleidimas, užgaulus pareiškėjo vadinimas „melagiu“ ir pan., nepateisina siekio užtikrinti viešąjį interesą, peržengia saviraiškos laisvės ribas ir turi šmeižimo kaip nusikalstamos veikos požymių. Nurodė, kad dėl to A. E. turi kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Pripažino, kad pareiškėjo, privataus asmens, be jo sutikimo skelbiamos nuotraukos iš asmeninio gyvenimo nepatenka į Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išimčių sąrašą; informacijos skleidimo tikslas galėjo būti pasiektas nenaudojant privataus pobūdžio informacijos (atvaizdo) apie pareiškėją. Atsižvelgdamas į tai, laikė, kad tokios informacijos skleidimas neatitinka teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso tokią informaciją žinoti, nėra laikytinas pateisinama vaizdine priemone. Inspektorius nurodė, kad teismui skiriama informacija turi būti pateikiama vertinti teisingumą vykdančiam teismui, o ne visuomenės (linčo) teismui. Socialiniuose tinkluose viešai skelbiama informacija nepašalina pareigos viešosios informacijos rengėjui gauti sutikimą tokios informacijos (ypač sudarančios privataus gyvenimo dalį) viešinimui, toks asmuo nepraranda privatumo, garbės ir orumo apsaugos galimybių. Inspektorius padarė išvadą, kad buvo pažeista pusiausvyra tarp saviraiškos laisvės ir pareiškėjo privataus gyvenimo apsaugos, pažeisti Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1–2 dalių reikalavimai. Pareiškėjo skundas dėl publikacijose paskelbtos informacijos, susijusios su jo artimųjų garbės ir orumo / teisės į privatumą gynimu nebuvo nagrinėjamas, nes patys asmenys dėl to nesikreipė. Dėl nepilnametės dukters interesų apsaugos Inspektorius jau yra anksčiau priėmęs sprendimą.
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėja informaciją apie privatų A. E. gyvenimą pateikė viešai nagrinėjant civilines bylas, t. y. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-984-479/2015, kurioje 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu jai ir jos vyrui iš A. E. buvo priteista 40 765,01 Eur nuostoliams atlyginti, Lietuvos apeliaciniam teismui, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1252-186/2015, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje
Nr. 2S-484-513/2015, Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17-904/2017, o atsakovas pastarųjų aplinkybių nevertino ir netyrė, padarė išvadą, kad turėjo taikomos Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje aptartos išimtys, nes privataus pobūdžio informacija apie A. E. buvo pateikta viešai nagrinėjant bylas. Įvertinęs tai, kad informacija apie A. E. buvo pateikta viešai nagrinėjant bylas, be to, ši informacija galbūt padės atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, teismas priėjo išvadą, kad Inspektorius išsamiai neištyrė A. E. skundo, todėl jį įpareigojo šį skundą nagrinėti iš naujo.
25. Atsakovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad pareiškėja skundė tik dalį sprendimo, kuria jai skirtas įspėjimas dėl neteisėto trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukų su jo atvaizdu publikavimo, gi teismas nepagrįstai peržengė skundo ribas ir nepagrįstai sprendė dėl visos Publikacijose paskelbtos informacijos; teigė, kad paskelbta informacija nepatenka į Visuomenės informavimo įstatymo
14 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis, o pareiškėjos nurodoma Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2FB-13329-328/2016 buvo nagrinėta uždarame teismo posėdyje.
Dėl nagrinėjamos bylos ribų
26. Apeliacinės instancijos teismas paprastai apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
140 str. 1 d.). Atsižvelgdama į Inspekcijos apeliaciniame skunde nurodomą argumentą, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškėjos skundo ribas ir nepagrįstai panaikino visą
2017 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (SK-20) SPR-68, teisėjų kolegija įvertino tokio argumento pagrįstumą ir apibrėžia nagrinėjamos apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas, atsižvelgdama tiek į apeliacinį skundą, tiek į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.
27. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia pareiškėjo pateikto skundo reikalavimai ir nurodyti pagrindai – aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir tai patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.). Pareiškėja savo skunde prašė panaikinti tą Sprendimo dalį, kurioje trečiojo suinteresuotojo asmens skundas buvo pripažintas iš dalies pagrįstu, pareiškėja buvo įspėta ir įpareigota pašalinti privataus pobūdžio informaciją apie A. E. iš Publikacijų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. E. skundo dalis dėl Publikacijose paskelbtos informacijos, susijusios su jo artimųjų garbės ir orumo / teisės į privatumą gynimu, nepilnametės dukters interesų apsauga nebuvo nagrinėjama (nutarties 23 p.), tokie A. E.
2017 m. vasario 2 d. skundo reikalavimai nebuvo tenkinti, pareiškėja dėl to skundo teismui neteikė, todėl naikinti Sprendimą minėta apimtimi pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.
28. Pareiškėja skunde teismui, prašydama panaikinti Inspektoriaus Sprendimo dalį, nurodė argumentus, kuriais kvestionavo ne tik išvadas dėl nustatytų A. E. privataus gyvenimo pažeidimų, bet ir Sprendimo motyvus, kuriais buvo konstatuoti pareiškėjos, kaip viešosios informacijos rengėjos (skleidėjos), apgalvoti (sąmoningi), tęstiniai veiksmai (A. E. veiksmų fiksavimas ir viešinimas specialiai sukurtame interneto tinklapyje ir socialinio tinklo Facebook paskyroje), informacijos apie A. E. daromas neteisėtas veikas skleidimas, užgaulus A. E. vadinimas „melagiu“ ir pan., kaip nepateisinantys siekio užtikrinti viešąjį interesą, peržengiantys saviraiškos laisvės ribas ir turintys šmeižimo, kaip nusikalstamos veikos, požymių (nutarties 23 p.). Sprendime pareiškėjai poveikio priemonės dėl minėtų pažeidimų nėra pritaikytos, nurodyta, kad dėl šmeižimo A. E. turi kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Minėti Sprendimo motyvai reikšmingi tik iš dalies, vertinant, ar pareiškėjos pateikiama informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, t. y. taikant Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl aptariamu aspektu nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškėjos pateikto skundo ribas ir išnagrinėjo tokias aplinkybes, dėl kurių pareiškėja nesiskundė, tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kita vertus, nors Sprendimo priėmimas yra grindžiamas ir Inspektoriaus kompetencija, įtvirtinta Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl nustatytų garbės ir orumo pažeidimų pareiškėjai nebuvo taikytos poveikio priemonės (Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 3 d. 3 p.), asmuo, kuris kreipėsi į Inspektorių, dėl to skundo teismui neteikė, todėl pareiškėjos skundas teismui nebuvo pakankamas pagrindas visa apimtimi nagrinėti, ar Inspektorius pareiškėjos išsakomus teiginius Sprendimo motyvuose pagrįstai įvertino kaip leistinas saviraiškos laisvės ribas peržengiančią kritiką.
29. Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis (ABTĮ 137 str.), taigi nustatant apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas, būtina atsižvelgti tiek į apeliacinio skundo, tiek į skundo pirmosios instancijos teismui dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamu atveju tai reiškia vertinimą, ar privataus pobūdžio informacijos paskelbimas be žmogaus sutikimo padėjo atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, buvo pateiktas viešai nagrinėjant bylas, ar ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus viešojo asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d.).
Žmogaus privataus gyvenimo teisinės apsaugos aspektai viešai skelbiant informaciją
30. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Nurodyta laisvė yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų, tačiau ši laisvė nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, naudojimasis teise į saviraiškos laisvę dėl to, kad tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų, kurie nustatyti įstatymo ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti, be kita ko, kitų asmenų garbę ar teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-787-2011, 2012 m. kovo
22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012). Vienas iš tokių ribojimų, susijęs su privataus gyvenimo apsauga, yra nustatytas Visuomenės informavimo įstatymo (2006 m. rugsėjo
1 d. įstatymo Nr. X-752 redakcija) 14 straipsnyje.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Sprendimas, be kita ko, yra grindžiamas Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte Inspektoriui suteikiama kompetencija nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, bei 2 punkte – nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse. Sprendimu pareiškėja buvo įspėta už privataus pobūdžio informacijos apie A. E. paskelbimo pažeidimus Publikacijose ir įpareigota juos pašalinti (Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 3 d. 1 p.). Galimi garbės ir orumo pažeidimai atskirai nebuvo vertinami ir atsakomybė už juos pareiškėjai nebuvo taikyta, nors, minėta, Sprendimo motyvuose atskiri aspektai buvo aptariami. Ginčo dėl paties informacijos apie A. E. privatų gyvenimą paskelbimo be jo sutikimo fakto byloje nėra, tarp šalių kylantys nesutarimai grindžiami tokios informacijos paskelbimo teisėtumu.
32. Pažymėtina, kad privataus pobūdžio informacijos apsauga gali būti netaikoma Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, kurie numato tris iš esmės skirtingo pobūdžio aplinkybių grupes, kai tokia informacija gali būti skelbiama be asmens sutikimo: tai atvejai, kai tokia informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas; kai informacija pateikiama viešai nagrinėjant bylą; kai informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Taigi byloje ginčo dalyku esančios informacijos (nurodytos A. E. 2017 m. vasario 2 d. skunde Inspektoriui) atitikimą minėtiems kriterijams turėjo vertinti Inspektorius, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme privalėjo įrodinėti pareiškėja, t. y. informacijos rengėja (skleidėja).
33. Pirmuoju iš atvejų, kuris pateisina informacijos apie žmogaus privatų gyvenimą paskelbimą viešai, Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis numato informaciją, kuri padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Tokiais pažeidimais ar nusikalstamomis veikomis pareiškėja nurodė prejudicinę galią turinčių teismų sprendimų konstatuotus faktus bei savo prielaidas dėl A. E. galbūt padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio
1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje. Akcentuotina, kad Sprendimo priėmimo metu nė vienas ikiteisminis tyrimas dėl nurodytų nusikalstamų veikų nebuvo pradėtas. Pareiškėja 2017 m. gegužės 12 d. paaiškinime Inspektoriui nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-984-479/2015 priteisė iš
A. E. N. M. – V. ir jos sutuoktiniui J. V. 40 765 Eur nuostoliams, patirtiems dėl paslėptų parduoto gyvenamojo namo trūkumų, atlyginti; Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-240-586/2016, kuriuo pareiškėjai už įžeidimą iš A. E. priteisė 500 Eur; A. E. ir jo sutuoktinė J. E., vengdami įsipareigojimų vykdymo, Klaipėdos miesto apylinkės teisme inicijavo bankroto bylos iškėlimą (civilinė byla Nr. 2 FB-13329-328/2016); Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17-904/2017 ginčijami tariami sandoriai, kuriais A. ir J. E. perleido savo turtą susijusiems asmenims, taip pat ginčijami tariami sandoriai A. E. verslui. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip privataus pobūdžio nesutarimai / teisminiai ginčai dėl patirtų nuostolių įsigijus nekilnojamąjį turtą ir jų atlyginimo, kurių išsprendimui turi būti taikomos teisinės priemonės, nesusijusios su privataus pobūdžio informacijos apie A. E. (asmeninio pobūdžio nuotraukų iš pareiškėjo privataus gyvenimo) viešu paskelbimu. Aptariamu aspektu pritardama Inspektoriaus vertinimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėja byloje neįrodė, kad Publikacijose skelbiamos trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukos pateikiamos informacijos kontekste yra susijusios su įstatymų pažeidimu ar nusikalstama veika. Nėra jokių duomenų, kad tokio pobūdžio aplinkybės, dėl kurių kilo pareiškėjos ir A. E. konfliktas, būtų reikšmingos ir platesniam asmenų ratui (kaip nurodo pareiškėja – asmenims, galėjusiems įsigyti nekilnojamojo turto iš A. E.). Pabrėžtina, kad Sprendimo teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tuos duomenis ir faktus, kurie egzistavo jo priėmimo metu ir buvo žinomi, todėl pareiškėjos pateiktų rašytinių paaiškinimų ir papildomų duomenų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui (2018 m. rugsėjo 11 d. Nr. 02-03-5900, rugsėjo 12 d. Nr. 02-03-5903) teisėjų kolegija neprideda prie nagrinėjamos bylos ir jų dėl jų reikšmės nepasisako. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėja kilusį privataus pobūdžio konfliktą siekia spręsti viešindama kito asmens privataus gyvenimo aplinkybes be jo sutikimo. Kai nėra pagrindžiamas visuomenės interesas tokias aplinkybes žinoti, tai akivaizdžiai pažeidžia saviraiškos laisvės ir privataus asmens gyvenimo apsaugos pusiausvyrą. Privataus pobūdžio konfliktas, kai nėra aptariamų Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių, savaime negali pateisinti asmens privataus gyvenimo apsaugos reikalavimų pažeidimo.
34. Kitos aplinkybės, kai informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be asmens sutikimo, yra atvejai, kai informacija pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Inspektorius, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjos pateiktų duomenų, jog visa informacija buvo pateikta viešai nagrinėjant bylas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl informacijos apie asmens privatų gyvenimą pateikimo į teismų viešai nagrinėjamas bylas, bet dėl jos paskelbimo Publikacijose. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo dalyku turėtų būti konkrečios aplinkybės, patvirtinančios duomenų apie asmens privatų gyvenimą pateikimą į viešai nagrinėjamas bylas. Šiuo aspektu yra reikšmingi tie pareiškėjos Inspektoriui pateikti duomenys, kurie buvo nagrinėjami Sprendimo priėmimo metu. Inspektorius vertino pareiškėjos 2017 m. gegužės 17 d. pateiktus paaiškinimus „Dėl A. E. pareiškimo“ ir pridėtus dokumentus, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ skelbiamus duomenis, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas buvo priimtas neištyrus pareiškėjos pateiktų duomenų apie ginčo informacijos paskelbimą viešai nagrinėjamose bylose, yra nepagrįsta.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos teiginių, jog visa Publikacijose skelbiama privataus pobūdžio informacija apie A. E. buvo pateikta viešai nagrinėjant bylas, savaime neįrodo jos Inspektoriui pateikti paaiškinimai, nes ji nepateikė konkrečių duomenų, kurioje viešai teismo nagrinėjamoje byloje ir kokia informacija buvo pateikta. Pareiškėja nepaneigė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėta civilinė byla Nr. 2FB-13329-328/2016, kurioje pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus ir priedus (tarp jų – antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai), buvo išnagrinėta uždarame teismo posėdyje, taigi šioje byloje paskelbtos informacijos nebuvo teisinio pagrindo publikuoti viešai. Nesant Inspektoriui pateiktų konkrečių duomenų apie pareiškėjos pateiktą informaciją apie privatų A. E. gyvenimą viešai teismų nagrinėtose bylose, laikytina, kad pareiškėja nepagrindė tokios informacijos paskelbimo viešai be asmens sutikimo teisėtumo. Tokių aplinkybių pareiškėja neįrodė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjos dėstomi bendro pobūdžio teiginiai apie tai, kad Publikacijose skelbiama informacija yra susijusi su daromais įstatymų pažeidimais, pateikta viešai nagrinėjant bylą, kai tai nėra pagrįsta konkrečiais duomenimis, neturi įrodomosios vertės ir neturėjo būti pagrindu pirmosios instancijos teismui panaikinti Sprendimą.
36. Trečiasis atvejis, kai gali būti taikoma Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies išimtis, t. y. kai informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, nagrinėjamu apskritai negali būti svarstomas, nes jis taikytinas tik viešiesiems asmenims. Pareiškėja nepateikė argumentų, kad A. E. yra viešasis asmuo ar galėtų būti tokiu laikomas dėl savo užimamų pareigų ar visuomenei reikšmingos veiklos, todėl šiuo aspektu Inspektoriui nebuvo pagrindo vertinti Publikacijose skelbtos informacijos atitikties Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies aptariamai nuostatai.
37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes byloje ir padarė nepagrįstas išvadas, kad Inspektorius, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neįvertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, patvirtinančių Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išlygų taikymo skelbiant viešai informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą. Dėl šių priežasčių tenkinant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 146 str. 1 d., 56 str. 6 d., 147 str.).
38. Teisėjų kolegija nesprendžia trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinės instancijos teismui 2018 m. rugsėjo 11 d. (Nr. 02-03-5890) pateiktų prašymų dėl aplinkybių, kurios atsirado vėliau, t. y. po byloje ginčijamo Inspektoriaus Sprendimo priėmimo, ir laikytinos negalinčiomis turėti reikšmės jo teisėtumui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Pareiškėjos N. M. – V. skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2017 m. birželio 23 sprendimo Nr. (SK-20) SPR-68 „Dėl interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo Facebook paskyroje (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“ atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ramūnas Gadliauskas
Virginija Volskienė