Administracinė byla Nr. eA-818-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02216-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3; 20.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl turtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Statybos inspekcija), Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Neringos savivaldybė), 560 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.                      Pareiškėjui nuo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nuosavybės teise priklauso 55,80 kv. m bendrojo ploto pastatas – motelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys), kuris yra pastatytas ant 0,4605 ha bendrojo ploto valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas žemės sklypu naudojasi 2001 m. balandžio 4 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

2.2.                      Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 buvo tenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymas bei panaikinti administraciniai aktai, kuriais vadovaujantis Statinys buvo pastatytas, t. y. Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 111 (toliau – ir Savivaldybės sprendimas), kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas); Neringos savivaldybės administracijos 2001 m. kovo 28 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektavimo sąlygų sąvadas); Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2021 m. birželio 1 d. išduotas statybos leidimas Nr. 01/72 (toliau – ir Statybos leidimas); Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos 2002 m. rugpjūčio 12 d. priimtas motelio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas (toliau – ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-958/2010 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2.3.                      Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 tenkino iš dalies ieškovės Statybos inspekcijos 2012 m. gruodžio 20 d. patikslintą ieškinį bei nusprendė įpareigoti pareiškėją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila architechts baltic“ lėšomis nugriauti pastatytą Statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjui šio įpareigojimo neįvykdžius per teismo nustatytą terminą, leido ieškovei Statybos inspekcijai savo nuožiūra nugriauti Statinį ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila architechts baltic“. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014 paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą. Statinys turėjo būti nugriautas, o statybvietė sutvarkyta ne vėliau kaip iki 2015 m. balandžio 29 d. (įskaitytinai), tačiau teismo sprendimas nustatyta tvarka ir terminais iki šiol nėra įvykdytas. Statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbų nėra inicijavusi ir Statybos inspekcija.

2.4.                      Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad Statinys bus nugriautas dėl neteisėtų valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų veiksmų, nepraleisdamas  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto ieškinio senaties termino, teikia skundą dėl 560 000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas nugriauti Statinį ir sutvarkyti statybvietę, iki šiol nėra įvykdytas, todėl ši aplinkybė suponuoja, jog turtinė žala pareiškėjui nėra atsiradusi. Pareiškėjo teisių pažeidimas, susijęs su pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto praradimu ateityje, nėra atsiradęs, taigi ir ieškinio (skundo) senatis yra neprasidėjusi, todėl netaikytina nagrinėjamu atveju. Be to, faktiškai egzistavo objektyvi tikimybė įteisinti Statinį teisės aktų nustatyta tvarka, o tokią tikimybę nulėmė valdžios institucijų veiksmai ir teismų procesiniai sprendimai.

2.5.                      Nepaisant privalomai vykdytino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo, po jo įsiteisėjimo vyriausybiniu lygmeniu vyko ilgalaikės derybos bei buvo inicijuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko plano pakeitimai, siekiant sudaryti galimybę suinteresuotiems asmenims įteisinti ginčo statinius, įskaitant ir pareiškėjui priklausantį Statinį. Ieškinio (skundo) senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14/2019 priėmimo dienos, kadangi būtent po šio nutarimo priėmimo paaiškėjo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos ir naudojimo režimo ir jo suponuojamų apribojimų bei draudimų nepaisymo padariniai negali būti įteisinti jokiais valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų sprendimais arba susitarimais. Vadinasi, ir pareiškėjo Statinio įteisinimas yra neįmanomas, todėl šiuo atveju sutrumpintas 3 metų ieškinio (skundo) senaties terminas nėra praleistas. Jeigu teismas laikytų, kad ieškinio (skundo) senaties terminas yra praleistas, jis dėl prieš tai nurodytų objektyvių ir pateisinamų priežasčių turi būti atnaujintas.

2.6.                      Nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad Neringos savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas Detalusis planas, Neringos savivaldybės administracija neteisėtai išdavė Projektavimo sąlygų sąvadą, Statybos inspekcija neteisėtai išdavė Statybos leidimą ir neteisėtai sudarė pripažinimo tinkamu naudoti Aktą. Todėl akivaizdu, kad abiejų atsakovų atstovų (jų darbuotojų) neteisėti veiksmai, priimant neteisėtus administracinius aktus, buvo konstatuoti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Todėl šiuose sprendimuose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamai administracinei bylai ir iš naujo neįrodinėtinos.

2.7.                      Šiuo atveju nėra jokių kliūčių priteisti pareiškėjui dėl Statinio praradimo kilsiančius, tačiau dar realiai neatsiradusius nuostolius, kadangi minėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomai vykdytinas, Statinio įteisinimas teisinėmis ir (ar) kitokiomis priemonėmis nėra įmanomas. Būsima turtinė žala – Statinio praradimas – yra konkreti, tikra ir pagrįsta rašytiniais dokumentais, t. y. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengta vertinimo ataskaita. Pareiškėjo prašoma priteisti būsima žala dėl Statinio netekimo ateityje yra visiškai konkreti, akivaizdi, tikra ir įrodyta bei šiuo metu gali būti realiai įvertinta taikant CK 6.249 straipsnio 3 dalį. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išnagrinėtoje byloje Nr. eA-666-602/2021, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl panašių faktinių aplinkybių bei pateikta pozicija dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pripažinti pastatus privalomais nugriauti reikšmės, sprendžiant dėl žalos atlyginimo už šiuos pastatus dar jų nenugriovus.

2.8.                      Nagrinėjamu atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjo būsimų nuostolių bei atsakovų neteisėtų veiksmų. Nesant neteisėtų veiksmų, pareiškėjas nebūtų įgijęs Statinio nuosavybės teisių ir nebūtų kilusi rizika, kad dėl Statinio neišvengiamo nugriovimo pareiškėjas jį praras. Pareiškėjo būsimi nuostoliai yra tiesioginis atsakovų atstovų neteisėtų veiksmų rezultatas, kadangi būtent jie betarpiškai dalyvavo visų nurodytų administracinių aktų rengime, tvirtinime ir išdavime. Atsakovų neteisėti veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjui atsirasiančia turtine žala. Kadangi egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjui turi būti priteisiama turtinė žala.

2.9.                      Pareiškėjui turtinė žala turėtų būti priteisiama taikant solidarios atsakomybės institutą, kadangi Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos planavimas ir (ar) statyba yra sudėtingi procesai, kuriuose dalyvavo ne vienas viešojo administravimo subjektas. Nuostoliai atsiras dėl neteisėtų atsakovų veiksmų rengiant, derinant ir tvirtinant Detalųjį planą, išduodant Statybos leidimą ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažįstant Statinį tinkamu naudoti. Šie administraciniai aktai buvo panaikinti ir tai sukurs atitinkamus teisinius padarinius, kurie sukels pareiškėjui žalą.

3.               Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Statybos inspekcijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pritaikius ieškinio senatį jį atmesti, o netaikius ieškinio senaties, prašė atmesti skundą.

4.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:  

4.1.                      Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo praleidęs ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas dar iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo priėmimo turėjo suvokti, kad Statinys turės būti nugriautas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009, kuriuo panaikino valstybės ir savivaldybės institucijų priimtus administracinius aktus. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. birželio 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-958/2010. Būtent nuo 2010 m. birželio 14 d. pareiškėjas turėjo suvokti, kad jam priklausančio Statinio statyba yra neteisėta. Administracinėje byloje buvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, konstatuojant naujai pastatytų motelių statybos prieštaravimą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planavimo schemos sprendiniams, draudžiantiems statyti naujas poilsio vietas Kuršių nerijos nacionalinio parko rekreacinėje zonoje, didinti teritorijos, į kurią patenka detaliuoju planu suplanuotas sklypas, apstatymą, automobilių stovėjimo aikštelėje statyti pastatus ir įrenginius.

4.2.                      Pareiškėjas turėjo suvokti, kad jam priklausančio Statinio statyba negalima, kad visi administraciniai aktai, kurie sudarė sąlygas ir suteikė teisę pastatyti motelius, pripažinti neteisėtais ir panaikinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Pareiškėjas negalėjo turėti jokių pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad jam pavyks išsaugoti neteisėtai pastatytą Statinį ir jį bus galima įteisinti, nes teisės aktai nenumatė tokios galimybės. Pareiškėjas nuo 2010 m. birželio 14 d. sužinojo arba turėjo sužinoti, jog jam priklausantis Statinys pastatytas pažeidžiant imperatyvius saugomų teritorijų apsaugą užtikrinančius teisės aktus, o tai reiškia, kad nuo minėtos datos turėtų būti skaičiuojamas ir ieškinio (skundo) senaties terminas, kuris pasibaigė 2013 m. birželio 14 d.

4.3.                      Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 priėmimu ir vykdymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 inicijuotu Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano keitimo procesu, derybomis dėl taikos sutarties sudarymo, atsirado jau po ieškinio (skundo) senaties termino pasibaigimo ir negali būti laikomos svarbiomis aplinkybėmis ieškinio senaties terminui atnaujinti. Tarp pareiškėjo ir Statybos inspekcijos nebuvo vedamos derybos taikos sutarčiai sudaryti, nebuvo parengti taikos sutarties projektai, nebuvo siūlymų dėl žalos atlyginimo ar statinių įteisinimo, kuriems Statybos inspekcija būtų pritarusi. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nurodytoje administracinėje byloje nebuvo vertinami Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ar Statybos inspekcijos veiksmai. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 jau yra nustatyti dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento kalti (atsakingi) asmenys ir pareiga pašalinti statybos padarinius Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės ,,Laitila architects baltic“ lėšomis. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs ir šioje byloje turi prejudicinę galią, todėl jame nustatytos aplinkybės nėra iš naujo įrodinėtinos ir turi būti taikomos nagrinėjamoje byloje. Teismo sprendimu pripažinus kitų valstybės valdžios institucijų ir kitų asmenų atsakomybę dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo, pareiškėjui, be kita ko, šioje byloje tektų pareiga atskirai įrodyti Statybos inspekcijos neteisėtus veiksmus ir kitas atsakomybės sąlygas, jeigu manoma, kad ir Statybos inspekcijos veiksmai prisidėjo prie būsimos žalos atsiradimo.

4.4.                      Pareiškėjas nėra praradęs Statinio ir toliau juo naudojasi, nepatirdamas jokių negatyvių padarinių, priešingai, gauna iš šios situacijos naudą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir priteisus pareiškėjui žalos atlyginimą, jis nesąžiningai praturtėtų ir toliau galėtų gauti naudą iš jam priklausančio Statinio. Taigi, šiuo atveju galėtų būti sprendžiama tik dėl realiai patirtos žalos atlyginimo, o tokia žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir įvertinta kiekybiškai. Nėra jokio pagrindo turtinės žalos dydį skaičiuoti vadovaujantis Statinio rinkos verte, kurią apskaičiavo UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centras“ pareiškėjo pateiktoje vertinimo ataskaitoje. Reikalaujamos žalos atlyginimas turi būti siejamas su faktiškai patirtomis išlaidomis statant Statinį, tiesiogiai patirtomis statybos sąnaudomis, o ne su maksimalia ir nuolat kintančia šio turto pinigine išraiška. Be to, turi būti pateikti neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatyto Statinio statybos kaštus patvirtinantys įrodymai, kurių pareiškėjas nepateikė. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu nėra galimybės pateikti statybos išlaidas patvirtinančių įrodymų, tuomet žala gali būti įrodinėjama statybos kaštus grindžiant statybinių medžiagų rinkos vertės, bet ne turto rinkos vertės, nustatymu. Be to, pareiškėjo pateikta UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centras“ Statinio rinkos vertės nustatymo ataskaita negali būti laikoma patikimu įrodymu šioje byloje.

5.       Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė pritaikius ieškinio senatį jį atmesti, o netaikius ieškinio senaties, prašė atmesti skundą.

6.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

6.1.                      Pareiškėjas apie savo galbūt pažeistas teises sužinojo (turėjo ir galėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2014 m. spalio 29 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas, įpareigojęs pareiškėją Statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, todėl pareiškėjui ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo baigėsi 2017 m. spalio 29 d. Pareiškėjas skundą teismui dėl žalos atlyginimo pateikė 2022 m. rugsėjo 5 d., t. y. praėjus beveik 5 metams nuo tada, kai pasibaigė ieškinio senaties terminas.

6.2.                      Aplinkybė, kad pareiškėjas nepatyrė žalos, nes Statinys dar nenugriautas, negali būti pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senatį, kadangi pareiškėjas savo laisva valia nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo. Tai, kad vyriausybiniu lygmeniu vyko derybos ir buvo inicijuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko plano pakeitimai, neužkirto kelio pareiškėjui inicijuoti procesą dėl žalos atlyginimo, todėl ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senatį. Šalys derybose dalyvavo be jokių išankstinių įsipareigojimų sudaryti taikos sutartį, taip pat tokios derybos nenutraukia ieškinio senaties eigos. Neringos savivaldybė jokių tarpvyriausybinių derybų neinicijavo, todėl vykdymo procese taikos sutartį pareiškėjas būtų sudaręs tik su Statybų inspekcija, o ne su Neringos savivaldybe, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senatį ir nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

6.3.                      Tiek prie Detaliojo plano patvirtinimo, tiek prie Projektavimo sąlygų sąvado išdavimo bei Projekto, reikalingo Statybos leidimui gauti, neteisėtais veiksmais prisidėjo valstybės institucijos, turinčios teisės aktais deleguotas funkcijas tikrinti Detaliojo plano sprendinius, jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Neringos savivaldybės taryba 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu tvirtindama Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Direkcijos ir Kultūros vertybių apsaugos departamento suderintą bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patikrintą Detalųjį planą, turėjo pagrindą pagrįstai manyti, kad Detalusis planas (jo sprendiniai) nepažeidžia teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant ir Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą.

6.4.                      Pareiškėjas nenugriovė Statinio ir nepatyrė realios žalos. Pareiškėjas neatskleidė savo planų, kada ketina įvykdyti teismo sprendimą ir nugriauti Statinį. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas nevykdomas nuo 2015 m. balandžio 29 d., t. y. daugiau nei 7 metus, tikėtina, kad pareiškėjas ir toliau vengs vykdyti teismo sprendimą. Tenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo kol nėra nugriautas Statinys, susiklostys situacija, kad pareiškėjui bus priteista jo prašoma suma, tačiau jis ir toliau galės naudotis Statiniu. Tokia atsakomybė nebeatliks savo kompensacinio pobūdžio funkcijos, o priešingai, leis pareiškėjui nepagrįstai praturėti ir gauti iš to naudos.  

6.5.                      Pareiškėjo pateikta turto vertinimo ataskaita negali būti remiamasi nustatant pareiškėjo tariamai patirtos žalos dydį, kadangi Statinio vertinimas atliktas netinkamai datai, be to, Statinio vertei nustatyti buvo parinkti netinkami palyginamieji objektai, kurie nėra analogiški ar panašūs į vertinamą turtą. Turto vertintojų paskaičiuota Statinio rinkos vertė skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos rinkos vertės.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime į skundą prašė pritaikius ieškinio senatį jį atmesti, o netaikius ieškinio senaties, prašė atmesti skundą.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

8.1.                      Pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teismo sprendimo, kuriuo teismas įpareigojo pareiškėją ir Statybos inspekciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės ,,Laitila architects baltic“ lėšomis nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius – motelius ir sutvarkyti statybvietę. Sprendimas įsiteisėjo 2014 m. spalio 29 d., o turėjo būti įvykdytas iki 2015 m. balandžio 15 d. Pareiškėjas apie savo galbūt pažeistas teises sužinojo  (arba turėjo sužinoti) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2009 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 panaikinus Detalųjį planą, Projektavimo sąlygų sąvadą, Statybos leidimą ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktą bei įsiteisėjus sprendimui, kai Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014 paliko nepakeistą sprendimą. Pareiškėjas apie galimus savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

8.2.                      Remiantis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja viešosios atsakomybės sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti. Be to, pareiškėjas nėra nugriovęs Statinio, todėl jokios realios žalos jis nėra patyręs.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į skundą prašė pritaikius ieškinio senatį jį atmesti, o netaikius ieškinio senaties atmesti skundą.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

10.1.                       Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 priėmimu ir vykdymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 inicijuotu Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano keitimo procesu, derybomis dėl taikos sutarties sudarymo, atsirado jau po ieškinio (skundo) senaties termino pasibaigimo ir negali būti laikomos svarbiomis aplinkybėmis ieškinio senaties terminui atnaujinti.

10.2.                      Pareiškėjas reikalavimą priteisti turtinę žalą grindžia būsimos žalos faktu, t. y. siekia prisiteisti hipotetinę pinigų suma, kuri neturi realaus pagrįstumo, nes jokių realių nuostolių pareiškėjas nepatyrė. Pareiškėjas, reikšdamas tokio pobūdžio reikalavimą, pirmiausiai turi įrodyti patirtą žalą, taip pat ją sudarančius elementus bei dydį. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir įvertinta kiekybiškai. Turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinio pobūdžio priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus, turtinius praradimus. Pareiškėjui priteisus jo prašomą sumą, jis gautų lėšas, kurių realiai ir objektyviai gauti negalėtų ir, kurios neįrodo jo realiai patirtų išlaidų.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

12.1.                      Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo pasibaigus CK 1.125 straipsnio                      9 dalyje įtvirtintam ieškinio senaties terminui, kurio nėra pagrindo atnaujinti.

12.2.                      Pareiškėjo prašomas priteisti žalos atlyginimas turi būti skaičiuojamas remiantis ne 2022 m. liepos 8 d. rinkos verte, kurią apskaičiavo UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje, tačiau pagrįstas išlaidomis, kurias pareiškėjas būtų patyręs įgydamas šį Statinį. Pareiškėjas nuosavybės teisę į Statinį įgijo, kai jau buvo iškelta ir pradėta nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme administracinė byla pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą dėl Detaliojo plano, Projektavimo sąlygų sąvado, Statybų leidimo bei Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo. Pareiškėjas, įgydamas nuosavybės teisę į Statinį, jau žinojo apie teismo procesą ir jo galimą baigtį, t. y. kad panaikinus prokuroro prašymu administracinius aktus, atsiras neteisėtų statybų padarinių šalinimo klausimas, o statinius bus privaloma nugriauti. Tuo metu, kai pareiškėjas neatlygintinai įgijo Statinį, jo vidutinė rinkos vertė sudarė 82 623 Eur. Statinio dovanojimo metu buvusi rinkos vertė galėtų būti laikoma tiesioginiais pareiškėjo nuostoliais, tačiau Statinys nėra nugriautas ir jokia reali žala nėra atsiradusi.

12.3.                      Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-388-57/2011, kuriuo pripažinta, kad Neringos savivaldybės institucijų ir Klaipėdos apskrities viršininko administraciniai aktai yra neteisėti, nes juos priimant buvo pažeisti aukštesnės galios teisės aktų reikalavimai, nenustatė jokių Aplinkos apsaugos departamento neteisėtų veiksmų. Šių veiksmų nenurodė ir pareiškėjas, todėl pareiškėjo prašymas priteisti žalą iš Aplinkos apsaugos departamento, kaip valstybės atstovo, nenustačius neteisėtų veiksmų, yra nepagrįstas.  

II.

13.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. V. skundą.

14.       Teismas nustatė, kad:

14.1.                      Pareiškėjui nuo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nuosavybės teise priklauso 55,80 kv. m bendrojo ploto pastatas – motelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra pastatytas ant 0,4605 ha bendrojo ploto valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas žemės sklypu naudojasi 2001 m. balandžio 4 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

14.2.                      Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 buvo tenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymas ir panaikinti administraciniai aktai, kuriais vadovaujantis Statinys buvo pastatytas, t. y. Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 111, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas; Neringos savivaldybės administracijos 2001 m. kovo 28 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas moteliui (duomenys neskelbtini); Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. birželio 1 d. išduotas statybos leidimas Nr. 01/72; Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos 2002 m. rugpjūčio 12 d. priimtas motelio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas. LVAT 2010 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-958/2010 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šiais esminiais argumentais pareiškėjas grindžia valstybinių institucijų veiksmų neteisėtumą ir prašo priteisti žalą, kurią, vadovaudamasi Statinio rinkos verte, apskaičiavo UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centras“ pateiktoje vertinimo ataskaitoje.

14.3.                      Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje

Nr. 2-909-889/2013 tenkino iš dalies ieškovės Statybos inspekcijos 2012 m. gruodžio 20 d. patikslintą ieškinį bei nusprendė įpareigoti pareiškėją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila architechts baltic“ lėšomis nugriauti pastatytą Statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjui šio įpareigojimo neįvykdžius per teismo nustatytą terminą, leido ieškovei Statybos inspekcijai savo nuožiūra nugriauti Statinį ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila architechts baltic“. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014 paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą. Statinys turėjo būti nugriautas, o statybvietė sutvarkyta ne vėliau kaip iki 2015 m. balandžio 29 d. (įskaitytinai).

14.4.                      2017 m. balandžio 29 d. Statybos inspekcija raštu Nr. 2D-4089 (16.24) kreipėsi į antstolę dėl 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymo. Prašymo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0075/17/00587. Pareiškėjui neįvykdžius įpareigojimo, 2017 m. balandžio 4 d. antstolė surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-17-75-2306. 2017 m. birželio 30 d. antstolė kreipėsi į teismą dėl teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytų pasekmių taikymo bei baudos skyrimo už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos Statybos inspekcijos naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018 antstolės pareiškimas nebuvo tenkintas.

14.5.                      2017 m. spalio 12 d. kiti suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė prašymą atidėti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymą. 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje              Nr. eVP2-15918-901/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymą atidėjo iki 2018 m. kovo 1 d. Suinteresuoti asmenys 2018 m. kovo 8 d. pateikė naują prašymą atidėti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymą. 2018 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 priimta nutartimi 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymas dar kartą buvo atidėtas iki 2018 m. spalio 1 d. Suinteresuoti asmenys 2018 m. gruodžio 13 d. vėl pateikė prašymą atidėti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymą. 2019 m. sausio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Paminėta nutartimi teismas nutraukė atsakovo bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila architechts baltic“ atžvilgiu bylą pagal ieškovės Statybos inspekcijos ieškinio reikalavimus dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo.

14.6.                      Pareiškėjui neįvykdžius teismo sprendimo įpareigojimų, 2020 m. balandžio 27 d. antstolė surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-75-4054 ir 2020 m. balandžio 30 d. su pareiškimu  Nr. S-20-75-4148 kreipėsi į teismą dėl 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo ir baudos skyrimo. 2021 m. sausio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 antstolės pareiškimą tenkino iš dalies, t. y. nusprendė taikyti Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytas pasekmes: leisti Statybų inspekcijai pačiai nugriauti sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytą Statinį ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento. Kita pareiškimo dalis (dėl baudos suinteresuotiems asmenims skyrimo) buvo netenkinta. 2021 m. kovo 18 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-327-265/2021 priimta nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą, tik patikslino rezoliucinę nutarties dalį (nurodė, kad darbams reikalingos lėšos išieškomos iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Aplinkos apsaugos departamento).

14.7.                      Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 buvo atmestas suinteresuoto asmens prašymas atidėti sprendimo vykdymą. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi Nr. 2S-1090-524/2020 ši apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. Paminėtose nutartyse buvo remtasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. KT52-N14/2019, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija; TAR, 2019 m. lapkričio 5 d., Nr. 17602) atitinkami punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad pagal Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 1 dalį nustatyto specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo ir jo suponuojamų apribojimų bei draudimų nepaisymo padariniai negali būti įteisinti jokiais valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų sprendimais arba susitarimais; tokiais sprendimais ar susitarimais negali būti sudaryta prielaidų nesilaikyti iš Konstitucijos, be kita ko, jos 109 straipsnio, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, kylančio imperatyvo vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurie yra privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir kuriais atitinkamų objektų, esančių Kuršių nerijoje, savininkai ir naudotojai gali būti įpareigojami atkurti tai, kas, nesilaikant specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista, ir atlyginti tokiais veiksmais gamtinei ir kultūrinei aplinkai padarytą žalą. Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas teisės subjektų pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais; pagal Konstituciją, be kita ko, jos 109 straipsnį, pagal kurį teisingumą vykdo tik teismai, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas, nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, negali būti toleruojamas.

14.8.                      Antstolė 2021 m. gruodžio 12 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-75-19868 ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1727-1032/2022 antstolės pareiškimas nebuvo tenkintas. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens Statybos inspekcijos atskirąjį skundą, 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį panaikino ir perdavė baudos skyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį. Teisėjų kolegija nustatė, jog nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia teisinė situacija, kai teismo sprendimu skolininkams buvo nustatytas 6 mėnesių terminas kaltųjų asmenų, valstybės ir savivaldybės institucijų (Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento) lėšomis nugriauti ginčo pastatus. Jiems to nepadarius, kaltųjų asmenų lėšomis teismo sprendimą įvykdyti leista valstybės institucijai – Statybos inspekcijai.

15.       Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą dėl ieškinio senaties ir jos termino skaičiavimo, pripažino, kad Statinio nugriovimo faktas turėtų būti laikomas pareiškėjo susižinojimo ar turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimą momentas ir būtent nuo šio momento turėtų prasidėti ieškinio (skundo) senaties termino pradžia. Tokią išvadą teismas padarė dėl to, kad įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009, kuriame konstatuota, kad Statinys pastatytas pažeidžiant imperatyvius saugomų teritorijų apsaugą užtikrinančius teisės aktus, bei įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas nugriauti Statinį ir sutvarkyti statybvietę, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių pareiškėjui. Teismas sprendė, jog Statybos inspekcijos ir Neringos savivaldybės pozicijos dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo nėra teisingos, kadangi pareiškėjas nenugriovė Statinio, o Statybos inspekcija, kuriai teismo sprendimu taip pat suteikta teisė pačiai įvykdyti teismo sprendimą jo nevykdo, todėl ieškinio (skundo) senaties terminas nėra praleistas.

16.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014 palikus nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą, įpareigojimas nugriauti Statinį nėra įvykdytas. Teismas vertino, jog pareiškėjo nurodytos būsimos išlaidos, nustatytos 2022 m. liepos 8 d. pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą turto vertinimo ataskaitą, nėra realiai patirtos, todėl negali būti laikomos realiai patirta žala. Teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad jis neturi teisinio pagrindo prašomą priteisti žalą vertinti realia jos atsiradimo tikimybe ateityje. Teismas akcentavo, jog Statybos inspekcija atsiliepime į skundą nurodė, kad teismo sprendimui įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir nėra objektyvių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, jeigu skundo reikalavimai būtų tenkinti. Todėl teismas sprendė, jog šios aplinkybės kelia abejones dėl realios žalos ateityje patyrimo, įvertinus ir tai, kad teismo sprendimas nevykdomas nuo 2015 m. balandžio 29 d.

17.       Teismas pažymėjo, jog nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra analogiška LVAT bylai Nr. A-261-2960/2012, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo šio teismo suformuotos praktikos. Minėtoje byloje pareiškėja iškėlė ginčą dėl žalos, kurią kildino iš Klaipėdos apygardos teismo sprendimo įvykdymo dėl ateityje atsirasiančių nuostolių nugriaunant pastatus atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išaiškino, kad išvada, jog žala atsiras tik įvykdžius sprendimą, yra pagrįsta. Išvada pagrįsta ir tuo aspektu, jog teismo sprendimo vykdymo procese gali būti atlikti veiksmai, kurie gali keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Teismas, atsižvelgęs į LVAT nurodytoje byloje pateiktus išaiškinimus, sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, negali įvertinti būsimos žalos, taikydamas CK 6.249 straipsnio 3 dalį, pažymėdamas, kad šioje byloje žalos atsiradimo tikimybė yra numanoma, tačiau nėra galimybės pripažinti jos realaus dydžio, nes, vertinant paminėtus argumentus dėl galimo teismo sprendimo vykdymo procese tvarkos pasikeitimo, nepakanka duomenų pripažinti, kad pareiškėjo prašomos priteisti žalos atsiradimas yra neišvengiamas.

18.       Teismas vertino, jog Statinio rinkos vertė, kuri nustatyta 2022 m. liepos 8 d. datai pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą turto vertinimo ataskaitą, nėra konkreti (akivaizdi), tikra ir įrodyta bei šiuo metu negali būti realiai įvertinta taikant CK 6.249 straipsnio 3 dalį. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė jam realiai padarytos žalos, todėl ir neturi teisinio pagrindo į turtinės žalos atlyginimą.

19.       Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas savo reikalavimų patenkinimą sieja su LVAT išnagrinėta byla Nr. eA-666-602/2021, kurioje taip pat buvo sprendžiamas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis klausimas dėl žalos atlyginimo už pastatus dar jų nenugriovus, tačiau, vertino, jog paminėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, o ir skunde nėra nurodyta jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėtų remtis LVAT administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 suformuota praktika.

20.       Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino pareiškėjo ir atsakovo Neringos savivaldybės prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

21.       Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Statybų inspekcijos, ir Neringos savivaldybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22.        Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

22.1.                      Jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos – egzistavimo. Pareiškėjo nuomone, teismas šioje dalyje padarė materialiosios teisės normų pažeidimus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

22.2.                      Nors Statinys nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nei teikiant apeliacinį skundą nebuvo ir nėra nugriautas, remiantis bylos medžiaga galima daryti išvadą, kad išvengti Statinio nugriovimo jokiomis teisėtomis priemonėmis nėra ir nebus įmanoma, o tai reiškia, kad būsimos žalos pareiškėjui atsiradimo faktas yra realus ir neišvengiamas. Tai patvirtinta ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjui priklausantis Statinys dar nėra nugriautas negali paneigti fakto, kad pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ateityje neišvengiamai neteks savo Statinio bei dėl to patirs turtinę žalą.

22.3.                      Aplinkybė, kad Statybos inspekcija nesiruošia artimiausiu metu nugriauti ginčo objekto ir (ar), kad valstybė nėra numačiusi biudžete lėšų šiam objektui nugriauti, ginčo kontekste neturi teisinės reikšmės. Įpareigojimas nugriauti ginčo objektą yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl jo vykdymas nėra ir negali būti paneigiamas, nepriklausomai nuo objekto nugriovimo datos ir laiko. Be to, žala bus patirta nepriklausomai nuo atsakovų veiksmų, bandant suplanuoti lėšas biudžete statiniams nugriauti ir žalai atlyginti.

22.4.                      Pareiškėjo būsima turtinė žala yra konkreti, tikra ir pagrįsta rašytiniu dokumentu, t. y.  UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengta vertinimo ataskaita, kurios teisėtumo ir pagrįstumo byloje atsakovai ir tretieji suinteresuoti asmenys neginčijo.

22.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nesivadovavo LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 bei jame pateiktais naujais išaiškinimais, nes nurodytos ir nagrinėjamos bylos dalykai sutampa, ir šioje byloje pateikti išaiškinimai yra aktualūs nagrinėjamai bylai.

22.6.                      Teismo sprendime padaryta išvada, jog esą teismo sprendimo vykdymo procese gali būti atlikti veiksmai, kurie gali keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, yra teisiškai ydinga. Toks motyvas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarime teismo pateiktiems išaiškinimams, kad motelis, kaip statinys, jokiomis leistinomis teisinėmis priemonėmis negali būti įteisintas.

22.7.                      Teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčai dėl Statinio tęsiasi nuo 2009 m., tačiau žala pareiškėjui iki šiol nėra atlyginta. Tokia situacija neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo pareiškėjui.

23.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Statybos inspekcijos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo motyvuojamąją dalį dėl ieškinio (skundo) senaties netaikymo ir atmesti pareiškėjo skundą pritaikius ieškinio (skundo) senatį, o netaikius ieškinio senaties, prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

24.1.                      Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo rezoliucinėje dalyje nuspręsdamas atmesti pareiškėjo skundą tarsi priėmė Statybos inspekcijai palankų sprendimą, tačiau teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikti argumentai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas turtinę žalą dar gali patirti, kai bus įvykdytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 ir pareiškėjui priklausantis Statinys bus nugriautas. Statybos inspekcijos vertinimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas jau 2010 m. birželio 14 d. sužinojo arba turėjo sužinoti, jog jam priklausantis motelis pastatytas pažeidžiant imperatyvius saugomų teritorijų apsaugą užtikrinančius teisės aktus. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių jam dar iki ieškinio (skundo) senaties termino pabaigos kreiptis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais.

24.2.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė jokių motyvų ir argumentų dėl valstybės ir savivaldybės neteisėtų veiksmų (ne) buvimo, taigi iš esmės nevertino, ar reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti siejamas su atsakovų veiksmais. Teismas šioje byloje susiklosčiusią situaciją prilygino LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-261-2960/2012 buvusiai padėčiai, tačiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo                      2012 m. birželio 4 d. sprendimas, kuriame jau buvo nustatyti ir pripažinti du žalos atlyginimo elementai, t. y. priešinga teisei veika ir priežastinis ryšys. Dėl šių aplinkybių ginčo nebuvo, tačiau pareiškėjas nesutiko tik su teismo pozicija, jog nėra įrodytas žalos dydis, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrino, ar pirmosios instancijos teismo išvada dėl žalos yra pagrįsta. Teismas nenustatinėjo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, nepateikė jokios analizės ir įvertinimo, o iškart nagrinėjo tik žalos dydžio pagrįstumo klausimą.

24.3.                      Teismo sprendime liko neįvertinti Statybos inspekcijos atsiliepime išdėstyti argumentai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 yra nustatyti dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento kalti (atsakingi) asmenys ir pareiga statybos padarinius pašalinti Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės ,,LAITILA ARCHITECTS BALTIC” lėšomis. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir šioje byloje turi prejudicinę galią, todėl jame nustatytos aplinkybės nėra iš naujo įrodinėjamos ir turi būti taikomos šioje byloje, t. y. kad Statybos inspekcijos kaltė ir neteisėti veiksmai nėra nustatyti. Teismo sprendimu pripažinus kitų valstybės valdžios institucijų ir kitų asmenų atsakomybę dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo, pareiškėjui, be kita ko, šioje byloje tektų pareiga atskirai įrodyti Statybos inspekcijos neteisėtus veiksmus ir kitas atsakomybės sąlygas, jeigu manoma, kad ir pastarosios veiksmai prisidėjo prie būsimos žalos atsiradimo.

24.4.                      Tinkamais valstybės atstovais pagal kompetenciją šioje byloje turėjo būti nurodytos institucijos, dalyvavusios ir priėmusios sprendimus detaliojo planavimo bei statybos procedūrose, t. y. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas ir Aplinkos apsaugos departamentas. Šios institucijos, be kita ko, turėjo būti įtrauktos į bylą valstybės atstovais. Šio klausimo pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nesprendė, o žalos atlyginimo klausimą susiaurino iki žalos dydžio nustatymo, todėl teismo sprendimas nėra iki galo motyvuotas.

25.       Pareiškėjas S. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Statybos inspekcijos, ir Neringos savivaldybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26.       Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

26.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio (skundo) senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepraleido 3 metų ieškinio (skundo) senaties termino. Statybos inspekcija nepagrįstai bando ieškinio (skundo) senaties terminą susieti su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 priėmimu, nes administracinių aktų panaikinimas savaime nesukėlė pareiškėjui jokios turtinės žalos, todėl jis objektyviai negalėjo suprasti apie tariamą savo subjektinių teisių pažeidimą. Įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas nugriauti Statinį ir sutvarkyti statybvietę, nėra iki šiol įvykdytas, todėl, turtinė žala pareiškėjui nėra atsiradusi. Pareiškėjo teisių pažeidimas, susijęs su jam priklausančio nekilnojamojo turto praradimu ateityje, nėra atsiradęs, todėl ir ieškinio (skundo) senatis negali būti laikoma prasidėjusia.

26.2.                      Nepaisant privalomai vykdytino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo, po jo įsiteisėjimo vyriausybiniu lygmeniu vyko ilgalaikės derybos bei buvo inicijuoti KNNP plano pakeitimai, siekiant sudaryti galimybę suinteresuotiems asmenims įteisinti ginčo statinius, įskaitant pareiškėjui priklausantį Statinį bei sudaryti taikos sutartis. Taigi nepagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti ginčo Statinį, kadangi tokius lūkesčius turėjo ir pati Statybos inspekcija.

26.3.                      Statybos inspekcijos ir Neringos savivaldybės neteisėti veiksmai, priimant neteisėtus administracinius aktus, yra konstatuoti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Atsakovus atstovaujančios institucijos (jų darbuotojai), priimdamos administracinius aktus, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamos bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tai įtakojo prievolės pareiškėjui nugriauti jam priklausantį Statinį atsiradimą. Šios aplinkybės turi prejudicinę galią, todėl viešosios atsakomybės sąlygos abiejų atsakovų atžvilgiu iš naujo šioje administracinėje byloje neįrodinėtinos.

26.4.                      Nagrinėjamu atveju egzistuoja tiesioginis priežastis ryšys tarp pareiškėjo būsimų nuostolių ir atsakovų neteisėtų veiksmų, kadangi būtent jie dalyvavo visų nurodytų administracinių aktų rengime, tvirtinime ir (ar) išdavime. Šie veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjui atsirasiančia turtine žala. Todėl vien tai, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl tam tikrų civilinės atsakomybės sąlygų nesuponuoja teismo sprendimo ydingumo bei nesudaro prielaidų perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26.5.                      Savivaldybės sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas bei Projektavimo sąlygų sąvadas priėmė Neringos savivaldybę atstovaujančios institucijos, o statybos leidimą bei aktą, kuriuo Statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti – iš Lietuvos valstybės biudžeto veikiančios institucijos, todėl pagrįstai atsakovais byloje buvo įtraukti Lietuvos valstybė, atstovaujama Statybos inspekcijos, ir Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, o atlyginus pareiškėjui būsimą žalą, galės būti reiškiami regresiniai reikalavimai ir kitoms valstybės ir savivaldybės institucijoms, prašant atlyginti visą arba dalį pareiškėjui atlygintinos žalos.

27.       Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti jam iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28.       Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

28.1.                      Teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir teisėtas, išskyrus tam tikrus teismo sprendimo motyvus, susijusius su ieškinio senaties skaičiavimu.

28.2.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad Statinys yra nenugriautas iki šiol, todėl ir žalos, kaip netekto turto piniginės išraiškos, nėra. Tikėtina, kad pareiškėjas artimiausiu metu sprendimo nugriauti Statinį neįvykdys, todėl tokiu atveju patenkinus pareiškėjo šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, susiklostys situacija, kad pareiškėjui bus priteista žala, tačiau pareiškėjas ir toliau galės naudotis Statiniu be apribojimų.

28.3.                      Vertinant žalos dydį negalima vadovautis pareiškėjo pateikta turto vertinimo ataskaita, kadangi šioje ataskaitoje yra padarytos klaidingos turto vertinimo prielaidos. Vertinimo ataskaita, be kita ko, neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Todėl, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų pareiškėjo apeliacinį skundą pagrįstu, o žalą įrodyta, ginčas turėtų būti grąžintas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad būtų nustatytas tikslus žalos dydis.

28.4.                      Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė ir aiškino bylai aktualią teismų praktiką. Teismas pagrįstai vadovavosi LVAT praktika, suformuota administracinėje byloje Nr. A-261-2960/2012. Šioje administracinėje byloje faktinė ginčo situacija savo faktinėmis aplinkybėmis yra panaši į nagrinėjamo ginčo situaciją. O pareiškėjo nurodyta LVAT praktika, t. y. 2021 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 ne plėtoja ir keičia LVAT 2012 m. suformuotą praktiką, o yra suformuota visai kitai ginčo situacijai.

29.       Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir pritaikius ieškinio (skundo) senatį atmesti pareiškėjo skundą.

30.       Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

30.1.                      Sutinka su Statybos inspekcijos apeliaciniu skundu, kuriuo prašoma panaikinti teismo sprendimo motyvus, susijusius su ieškinio (skundo) senaties netaikymu. Pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę žalą turėjo būti atmestas ne tik dėl žalos, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimo, bet ir dėl praleisto ieškinio senaties termino, nes apie savo galbūt pažeistą teisę pareiškėjas sužinojo (turėjo ir galėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2014 m. spalio 29 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas nugriauti Statinį ir sutvarkyti statybvietę. Taigi, ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo baigėsi 2017 m. spalio 29 d. Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl žalos atlyginimo 2022 m. rugsėjo 15 d., t. y. praėjus beveik 5 metams nuo tada, kai pasibaigė ieškinio senaties terminas.

30.2.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas atlyginti jam valstybės ir savivaldybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą, bylos nagrinėjimo ribas sudarė būtent civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Todėl teismas, priimdamas sprendimą, turėjo nustatyti, ar egzistuoja atsakovų (valstybės ir Neringos savivaldybės) deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų visetas. Teismas, įvertinęs ginčo faktines aplinkybes ir konstatavęs, kad žala nėra įrodyta, kitų valstybės ir savivaldybės institucijų deliktinės atsakomybės sąlygų nenagrinėjo, taigi teismas atsakė ne į visus esminius ginčo šalių argumentus.

30.3.                      Statybos inspekcija yra tinkama institucija atstovauti valstybę šioje byloje. Pastaroji nuo 2010 m. sausio 1 d. perėmė apskričių viršininkų administracijų iki tol vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Statybos inspekcija, esant reikalui, regresinius reikalavimus galės pareikšti kitoms valstybės institucijoms įtrauktoms šioje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

30.4.                      Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ginčo iš esmės, nepasisakė dėl visų būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl būtų formalus pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nors iš esmės teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, yra pagrįstas.

31.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Statybos inspekcijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

32.       Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

32.1.                      Pareiškėjas reikalavimą atlyginti žalą sieja su griautinu Statiniu, kuris dar nėra nugriautas, vadinasi nėra jokių realiai patirtų išlaidų (nuostolių). Pareiškėjo prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis neatitinka nei CK, nei teismų praktikoje suformuotų kriterijų, t. y. ji nėra patirta, nėra reali ir neišvengiamai atsirasianti. Turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus.

32.2.                      Šiuo atveju egzistuoja didelė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d.

sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 neįvykdymo rizika, kuri tuo pačiu kelia ir pagrįstas

abejones dėl nurodomos žalos atsiradimo bei jos neišvengiamumo. Pareiškėjas, kuris tik deklaruoja būtinybę įvykdyti teismo sprendimą, bet realiai jo nevykdo, nėra praradęs Statinio ir toliau juo naudojasi, nepatirdamas jokių negatyvių tokio savo elgesio padarinių, priešingai, esant tokiai situacijai, gauna naudą. Tokiomis aplinkybėmis priteisus žalos atlyginimą pareiškėjas nesąžiningai praturėtų ir toliau galėtų gauti naudą iš jam priklausančio Statinio.

32.3.                      Nėra pagrindo turtinės žalos dydį skaičiuoti vadovaujantis Statinio rinkos verte, kurią apskaičiavo UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ pateiktoje vertinimo ataskaitoje. Ši ataskaita negali būti laikoma patikimu įrodymu byloje. Reikalaujamos žalos atlyginimas turi būti siejamas su faktiškai turėtomis išlaidomis statant Statinį, o ne su maksimalia ir nuolat kintančia šio turto pinigine išraiška. Be to, turi būti pateikti neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatyto Statinio statybos kaštus patvirtinantys dokumentai, kurių pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo reikalavimas priteisti nekilnojamojo turto rinkos vertę yra nepagrįstas ir sudaro sąlygas praturtėti be įstatyme nustatyto pagrindo ir neatitinka teismų praktikos.

32.4.                      Pareiškėjas nenurodo, kodėl žalos dydis turi būti nustatytas būtent pagal Statinio rinkos vertę, buvusią 2022 m. liepos 8 d. Jeigu pareiškėjas siekia žalos atsiradimą susieti su valstybės ir savivaldybės institucijų neteisėtais veiksmais, tai šiuo atveju turėtų būti orientuojamasi į neteisėtų veiksmų padarymo datą. Be to, vėliausia data, kada pareiškėjas turėjo suvokti savo teisių pažeidimą, taigi ir įgijo galimybę įvertinti žalos dydį ir mastą, buvo 2010 m. birželio 14 d., kada įsiteisėjo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 ir tapo aišku, kad Statinys negalės būti išsaugotas ir turės būti nugriautas.

32.5.                      LVAT 2021 m. gegužės 12 d. administracinės bylos Nr. eA-666-602/2021 ir nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybės skiriasi, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo šia byla nagrinėjamu atveju.  

33.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, o Statybos inspekcijos apeliacinį skundą nagrinėti vadovaujantis teisiniu reguliavimu ir byloje esančia medžiaga.

34.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

34.1.                      Teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį keisti. Pareiškėjas nėra nugriovęs Statinio, todėl pagrindo manyti, kad pareiškėjas yra patyręs realią žalą, nėra. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas arba Statybos inspekcija artimiausiu metu planuoja inicijuoti Statinio griovimo darbus, todėl vadovaujantis hipotetiniais paskaičiavimais ir vertinti, kokią žalą pareiškėjas gali patirti ateityje, nėra pagrindo.

34.2.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos. Pareiškėjo žala nėra konkreti, tikra ir įrodyta, todėl teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl prašomos priteisti žalos pagrįstumo ir šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

34.3.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją dėl Statybos inspekcijos apeliaciniame skunde keliamų klausimų jau yra išdėstęs savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, ji nesikeičia, todėl prašo vadovautis ja.

35.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

36.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

36.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos. Pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė priežastinio ryšio tarp jo nurodomos žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepagrindė ir neįrodinėjo atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, o remiantis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja viešosios atsakomybės sąlygų visuma, būtina civilinei atsakomybei kilti. Viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teisme pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

36.2.                      Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl prašomos priteisti žalos pagrįstumo ir šioje dalyje priėmė pagrįstą sprendimą.

37.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

38.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

38.1.                      Palaiko atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl teismo sprendimo motyvų, nes pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nesiaiškino neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kitų svarbių aplinkybių, nepateikė jų analizės ir galutinio įvertinimo, o iškart nagrinėjo klausimą dėl žalos dydžio pagrįstumo, todėl teismo sprendimas šioje dalyje turėtų būti panaikintas ir perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

38.2.                      Teismas nesivadovavo ieškinio senaties termino nustatymo teisės normomis, įtvirtintomis CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Nors teismas laikosi pozicijos, kad nuo Statinio nugriovimo momento turėtų prasidėti ieškinio (skundo) senaties termino pradžia, tačiau Direkcija laikosi nuomonės, kad tokie teismo argumentai yra nepagrįsti ir pareiškėjas dėl žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi į teismą pasibaigus CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintam ieškinio senaties terminui.

38.3.                      Pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kiekvieno kalto asmens kaltė turi būti individualizuojama, nustatant, kokia konkrečia dalimi jis turi padengti padarinių šalinimo išlaidas. Bylą nagrinėję teismai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2021 m. sausio 20 d. nutartį ir apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2021 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-327-265/2021) neanalizavo ir nesprendė kaltų institucijų (asmenų) atsakomybės bei proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo klausimų.

39.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo teismo administracinę bylą nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą.

40.       Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją ir atkreipia dėmesį, kad LAT 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023 išaiškino, kad pareigą nugriauti statinius, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro adresas (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, vadovaujantis Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2023 turi tik Statybos inspekcija, todėl abejotina pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo vadovaujantis hipotetiniais skaičiavimais dėl nenugriauto Statinio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

41.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 560 000 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtai priimtų administracinių aktų, tvirtinant teritorijų planavimo ir išduodant statybą leidžiantį dokumentus bei pripažįstant Statinį tinkamu naudoti, atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo.

42.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos atsiradimo, todėl neįgijo teisės į turtinės žalos atlyginimą.

43.       Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus. Pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog žala nėra šiuo atveju atsiradusi ir neįrodyta, yra nepagrįsta. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021, kadangi jame pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamai bylai. Tuo tarpu atsakovo atstovas Statybos inspekcija apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį dėl netaikytos ieškinio senaties ir pritaikius ieškinio senatį atmesti pareiškėjo skundą, o jos netaikius – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Statybos inspekcija laikosi pozicijos, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo praleidęs ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas jau 2010 m. birželio 14 d. žinojo arba turėjo sužinoti, jog jam priklausantis Statinys pastatytas pažeidžiant imperatyvius saugomų teritorijų apsaugą užtikrinančius teisės aktus, be to, teismas neįvertino ir nepasisakė dėl visų (išskyrus žalą) civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

44.       Byloje nustatyta, kad:

44.1.                       Pareiškėjui nuo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nuosavybės teise priklauso 55,80 kv. m bendrojo ploto pastatas – Motelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2008 m. rugpjūčio 12 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra pastatytas ant 0,4605 ha bendrojo ploto valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodytu žemės sklypu naudojasi 2001 m. balandžio 4 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 

44.2.                      Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 tenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą ir panaikino: Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 111 „Dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės administracijos 2001 m. kovo 28 d. projektavimo sąlygų sąvadą moteliui (duomenys neskelbtini), Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. birželio 1 d. statybos leidimą Nr. 01/72 motelio statybai, Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos 2002 m. rugpjūčio 12 d. motelio, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą. LVAT 2010 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-958/2010 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą.

44.3.                      Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje

Nr. 2-909-889/2013 iš dalies tenkino ieškovės Statybos inspekcijos patikslintą ieškinį ir nusprendė įpareigoti pareiškėją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECHTS BALTIC“ lėšomis nugriauti pastatytą Statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjui šio įpareigojimo neįvykdžius per teismo nustatytą terminą, leido ieškovei Statybos inspekcijai savo nuožiūra nugriauti Statinį ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECHTS BALTIC“. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014 paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą. Statinys turėjo būti nugriautas, o statybvietė sutvarkyta ne vėliau kaip iki 2015 m. balandžio 29 d. įskaitytinai.

44.4.                      Statybos inspekcija 2017 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 2D-4089 (16.24) kreipėsi į antstolę dėl 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymo. Buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0075/17/00587 (skolininkas S. V.). Skolininkui S. V. neįvykdžius įpareigojimo, 2017 m. balandžio 4 d. antstolė surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-17-75-2306. 2017 m. birželio 30 d. antstolė kreipėsi į teismą dėl teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytų pasekmių taikymo bei baudos skyrimo už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos Statybos inspekcijos naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018 antstolės pareiškimas netenkintas.

44.5.                      2017 m. spalio 12 d. kiti suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė prašymą atidėti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje               Nr. eVP2-15918-901/2017 atidėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymą iki 2018 m. kovo 1 d. Suinteresuoti asmenys 2018 m. kovo 8 d. pateikė naują prašymą atidėti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymas dar kartą buvo atidėtas iki 2018 m. spalio 1 d. Suinteresuoti asmenys 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą atidėti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Minėta nutartimi teismas nutraukė atsakovės bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECHTS BALTIC“ atžvilgiu bylą pagal ieškovės Statybos inspekcijos ieškinio reikalavimus dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo.

44.6.                      Skolininkui S. V. neįvykdžius teismo sprendimo įpareigojimų, antstolė 2020 m. balandžio 27 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-75-4054 ir 2020 m. balandžio 30 d. su pareiškimu Nr. S-20-75-4148 kreipėsi į teismą dėl 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo ir baudos skyrimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 tenkino iš dalies antstolės pareiškimą, t. y. nusprendė taikyti Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 numatytas pasekmes: leido Statybų inspekcijai pačiai nugriauti sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą Statinį ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, o kitą pareiškimo dalį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-327-265/2021 paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį, tik patikslino rezoliucinę nutarties dalį, nurodydamas, kad darbams reikalingos lėšos išieškomos iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Aplinkos apsaugos departamento.

44.7.                      Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 atmetė suinteresuoto asmens prašymą atidėti sprendimo vykdymą. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1090-524/2020 ši nutartis palikta nepakeista.

44.8.                      Antstolė 2021 m. gruodžio 12 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-75-19868 ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1727-1032/2022 netenkino antstolės pareiškimo. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens Statybos inspekcijos atskirąjį skundą, 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį ir perdavė baudos skyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LAT 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį. LAT nustatė, jog nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia teisinė situacija, kai teismo sprendimu skolininkams (tame tarpe ir pareiškėjui) buvo nustatytas 6 mėnesių terminas kaltųjų asmenų, valstybės ir savivaldybės institucijų (Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento) lėšomis nugriauti ginčo pastatus. Jiems to nepadarius, kaltųjų asmenų lėšomis teismo sprendimą įvykdyti leista valstybės institucijai – Statybos inspekcijai. Išieškotoja byloje yra Statybos inspekcija, kuriai teismo sprendimu yra suteikta teisė pačiai įvykdyti teismo sprendimą, tačiau ji jo taip pat nevykdo. LAT nusprendė, kad esant tokioms faktinėms aplinkybėms, baudos skyrimas suinteresuotiems asmenims būtų nesuderinamas su CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos baudos paskirtimi ir nepasiektų baudos skyrimo tikslų, nes šioje byloje nėra pagrindo kompensuoti išieškotojai (Statybos inspekcijai) nuostolių, kylančių dėl laiku neįvykdytos prievolės. Taip pat nėra pagrindo skatinti skolininkus įvykdyti prievolę, nes prievolės vykdymas perkeltų jiems neproporcingą naštą dėl sprendimo, kuris priimtas dėl valstybės institucijų kaltų veiksmų, vykdymo.

44.9.                      Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. lapkričio 5 d. buvo gautas pareiškėjo pranešimas, kuriuo pareiškėjas informavo apeliacinės instancijos teismą apie tai, kad ginčo Statinys yra nugriautas. Pranešime pareiškėjas pažymėjo, kad nors Statinys yra nugriautas, tačiau pateikti šią aplinkybę pagrindžiančių oficialių rašytinių įrodymų šiuo metu jis neturi galimybės, nes vykdomoji byla dėl įpareigojimo nugriauti ginčo Statinį nėra užbaigta, t. y. nėra atliktos ginčo Statinio nugriovimo įforminimo procedūros, o atsakingos institucijos nėra pateikusios rašytinių įrodymų apie faktiškai įvykdytą teismo sprendimą, todėl pareiškėjas prašė atidėti bylos nagrinėjimą iki kol bus tinkamai atliktos ginčo Statinio nugriovimo įforminimo procedūros ir į bylą pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys oficialūs rašytiniai įrodymai.

44.10.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-818-552/2024 atidėjo administracinės bylos nagrinėjimą iki 2024 m. lapkričio 27 d.

44.11.                      Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. lapkričio 18 d. buvo gauti Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos, papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose atsakovas akcentavo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama dar tada, kol Statinys dar nebuvo nugriautas. Aplinkybė, kad apeliacinėje instancijoje pasikeitė faktinės aplinkybės ir Statinys buvo nugriautas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagal sprendimo priėmimo dieną buvusius faktus, yra neteisėtas. Neringos savivaldybė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir jo nėra pagrindo naikinti, o pareiškėjas, manydamas, kad nugriovus Statinį jis patyrė žalą, jis turi inicijuoti naują bylą ir žalos atlyginimo prašyti ne kaip ateityje atsirasiančios, o kaip realiai patirtos. Be to, Neringos savivaldybės atžvilgiu civilinė atsakomybė negali būti taikoma, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, be kita ko, neįvertino Neringos savivaldybės teismui nurodytų argumentų, neaptarė visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, taip pat, atsisakė skirti ekspertizę, siekiant nustatyti Statinio vertę.

45.       Tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

46.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas neįrodė žalos jam atsiradimo fakto ir nepagrindė jos objektyviais duomenimis.

47.       Atsakydama į šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji deliktinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

48.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (žr., pvz., LAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Akcentuotina, kad, kai dėl atsakingo už žalą asmens padaryto delikto žala dar nėra patirta nukentėjusio asmens, gali būti atlyginama tik tokia žala, kuri nukentėjusiojo yra įrodyta kaip tikrai atsirasianti ateityje ir jos atsiradimas yra neišvengiamas. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos įvykdymo prasme tai reiškia, kad teismui turi būti pateikti tokie įrodymai, kurie pašalintų bet kokias abejones dėl tokios žalos atsiradimo ateityje (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012, 2013 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013 ir kt.).

49.       Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo yra realiai patyręs žalą, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi ir atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (žr., pvz., LAT 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012, 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015).

50.       LVAT praktikoje akcentuojama, jog turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, o turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė būtina atkurti realius turtinius praradimus. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje                Nr. A-631-525/2020, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-396-438/2021 ir kt.).

51.       Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos matyti, kad atlyginama tik realiai patirta žala ir realiai turėtos išlaidos. Išimtis galima tik nustačius, kad žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas. Tokiu atveju teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ateityje.

52.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą priteisti turtinę žalą kildina iš neteisėtų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos (teisių ir pareigų perėmėjas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos), Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos bei Klaipėdos apskrities viršininko (teisių ir pareigų perėmėja Statybos inspekcija) priimtų neteisėtų administracinių aktų (Detaliojo plano, Projektavimo sąlygų sąvado, Statybos leidimo ir Pripažinimo tinkamu naudoti akto), kurie pripažinti prieštaraujančiais KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams ir to pasekoje priimto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 įvykdymo, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila architects baltic“ lėšomis nugriauti Statinį ir sutvarkyti statybvietę, o pareiškėjui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leista tai padaryti Statybos inspekcijai.

53.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. 2024 m. lapkričio 26 d. LVAT buvo pateikti Statinio nugriovimą patvirtinantys dokumentai. Į bylą pateiktas Statybos inspekcijos 2024 m. spalio 31 d. savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktas Nr. SNUGA-30-241031-00001 patvirtina, kad ginčo Statinys buvo nugriautas, o atliekų šalinimo ir statybvietės sutvarkymo darbai užbaigti 2024 m. spalio 25 d., todėl atsižvelgus į tai, jog pasikeitė bylos faktinės aplinkybės, t. y. Statinys buvo nugriautas, darytina išvada, jog žalos atsiradimo faktas nagrinėjamu atveju yra įrodytas ir iš naujo nevertintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.

54.       LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog patirtas žalos dydis yra apskaičiuojamas ir vertinamas neatsižvelgiant į prarasto turto vertę, o realias, konkrečias ir aiškias pareiškėjo išlaidas, susijusias su neteisėtų valdžios institucijų veiksmais. Turto vertė yra nuolat kintantis rodiklis, kuris negali būti objektyviai vertinamas kaip žalos išraiška (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 ir kt.).

55.       Nustatyta, kad pareiškėjas patirtos žalos dydį įrodinėja vieninteliu į bylą pateiktu įrodymu, t. y. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Turto ir verslo tyrimo centras“ nekilnojamojo turto pastato – motelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita Nr. 2207.04, kurioje lyginamuoju metodu nustatyta Statinio rinkos vertė 2022 m. liepos 8 d. sudaro 560 000 Eur.

56.       Teisėjų kolegija akcentuoja, jog konstatavus patirtą žalą, reikalaujamos žalos atlyginimas turi būti siejamas su faktiškai patirtomis išlaidomis, t. y. tiesiogiai patirtomis statybos sąnaudomis. Be to, žalai pagrįsti turi būti pateikti neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatyto statinio statybos kaštus patvirtinantys įrodymai, kurių pareiškėjas į bylą nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo į bylą pateikta vertinimo ataskaita įrodymų prasme negalėjo ir negali būti laikoma pakankamu įrodymu konkrečiam žalos dydžiui nustatyti bei priteisti. Kaip jau minėta, pagal teismų praktiką, žalos dydis yra apskaičiuojamas ir vertinamas neatsižvelgiant į prarasto turto vertę, nes turto vertė yra dinamiška ir negali būti objektyviai vertinama kaip žalos išraiška. Tuo pačiu, teisėjų kolegijai nėra aišku, kodėl pareiškėjas pasirinko nustatinėti ir įrodinėti Statinio rinkos vertę buvusią 2022 m. liepos 8 d. Taigi, pasikeitus bylos faktinėms aplinkybėms (Statinys buvo nugriautas) ir pareiškėjui įrodžius patirtą turtinę žalą, pirmosios instancijos teismui perduodamas spręsti patirtos žalos dydžio nustatymo klausimas.

57.       Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teismų praktiką, jeigu nėra galimybės pateikti statybos išlaidas patvirtinančių įrodymų, tuomet žala gali būti įrodinėjama statybos kaštus pagrindžiant statybinių medžiagų rinkos vertės, bet ne turto rinkos vertės, nustatymu (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1885-520/2021).

58.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 pateiktais išaiškinimais nagrinėjamoje byloje, pažymi, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu skyrėsi nagrinėjamos ir išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės, kuriomis buvo įrodinėjamas ir įrodymai, kuriais grindžiamas žalos atsiradimo faktas. Nagrinėjamoje byloje kilusi žala bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo siejama su galbūt ateityje prarastu Statiniu, kurio vertė buvo įrodinėjama į bylą pateikta vertinimo ataskaita pagal Statinio rinkos vertę, tuo tarpu išnagrinėtoje administracinėje byloje žala siejama su pastatų praradimu, nugriovimu, bankroto procese patirtomis išlaidomis ir kt., kuri buvo įrodinėjama realiais patirtą žalą pagrindžiančiais įrodymais, t. y. pirkimo – pardavimo sutartimis, pasiūlymais ir kt. Be to, nagrinėjamoje byloje, priešingai nei išnagrinėtoje, nebuvo susidariusi neapibrėžta situacija (iki kol nepasikeitė faktinė situacija), trukdžiusi pareiškėjui arba Statybos inspekcijai įvykdyti teismo sprendimą, tuo tarpu LVAT minimoje byloje teismo sprendimas nevykdytas dėl to, kad iš pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių ginčo pastatų neišsikėlė fiziniai asmenys, nes pareiškėjas nevykdė pagal teismo sprendimą jam nustatytos pareigos sumokėti jiems priteistas pinigines lėšas. Taigi, tuo metu skiriantis bylų faktinėms aplinkybėms ir jų įrodinėjamoms priemonėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šioje byloje LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 pateiktais išaiškinimais.

59.       Atsakovo atstovas Statybos inspekcija apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąja dalimi, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo reikalavimui priteisti turtinę žalą ieškinio senatį. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas jau 2010 m. birželio 14 d. sužinojo arba turėjo sužinoti, jog jam nuosavybės teise priklausantis Statinys pastatytas pažeidžiant imperatyvius saugomų teritorijų apsaugą užtikrinančius teisės aktus, be to, teismas neįvertino ir nepasisakė dėl visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, įvertinęs tik žalos kriterijų. Statybos inspekcija, be kita ko, kelia klausimą dėl atsakovų atstovų tinkamumo byloje.

60.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama šiuos Statybos inspekcijos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys) (žr., pvz., LAT 2016 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019 ir kt.).

61.       Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. LAT ir LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2222-1062/2018, LAT 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

62.       CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, teismas ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (žr., pvz., LAT 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019). Teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LAT 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015, 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019 ir kt.).

63.       Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, konkrečioje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia (be kita ko) viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą. Teismas kiekvienu atveju turi siekti šių teisinių vertybių – realios pažeistų subjektinių teisių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo – pusiausvyros (žr., pvz., LAT 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009, 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015, 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-219/2016 ir kt.). Teismas ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.).

64.       Nagrinėjamoje byloje atsakovų atstovai ir tretieji suinteresuoti asmenys apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašo taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, kadangi tikėjosi, jog pavyks įteisinti Statinį teisės aktuose nustatyta tvarka. Tuo tarpu Statybos inspekcijos manymu, ieškinio senaties terminas pasibaigė, nes pareiškėjas jau nuo 2010 m. birželio 14 d. sužinojo arba turėjo sužinoti (įsiteisėjo 2009 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009), jog Statinys pastatytas pažeidžiant imperatyvius saugomų teritorijų apsaugą užtikrinančius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra paleistas, susiedamas šio termino skaičiavimo pradžią su Statinio nugriovimo momentu.

65.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama su asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ji yra pažeista. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikoma diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, padarė pagrįstą išvadą, jog būtent Statinio nugriovimo faktas šiuo konkrečiu atveju bus laikomas pareiškėjo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimą momentu. Atsižvelgiant į tai, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kad Statinys buvo nugriautas, o statybvietė sutvarkyta 2024 m. spalio 25 d., darytina išvada, kad pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo teismui pareikšti. Toks vertinimas, be kita ko, atitinka ir naujausią LVAT praktiką (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020 ir 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-514-662/2024).

66.       Statybos inspekcijos manymu, šioje byloje tinkamais valstybės atstovais pagal kompetenciją turėjo būti nurodytos visos institucijos, dalyvavusios ir priėmusios sprendimus Detaliojo plano, statybos derinimo ir tvirtinimo procedūrose, t. y. Direkcija, Kultūros paveldo departamentas ir Aplinkos apsaugos departamentas. Šios institucijos, be kita ko, turėjo būti įtrauktos į bylą valstybės atstovais.

67.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovų atstovų tinkamumo nagrinėjamoje byloje, primena, jog pareiškėjas prašomą priteisti turtinę žalą iš esmės kildina iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės institucijų veiksmų, priimant administracinius aktus dėl Detaliojo plano tvirtinimo, Statybų leidimo išdavimo, Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir Projektavimo sąlygų sąvado priėmimo ir išdavimo, panaikintų įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo  2009 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009, kuris LVAT 2010 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-958/2010 buvo paliktas nepakeistu. Šioje byloje konstatuota, kad Detalusis planas prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, todėl Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 111, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas ir šio Detaliojo plano pagrindu priimti kiti byloje skundžiami aktai, tarp jų – Projektavimo sąlygų sąvadas, Statybos leidimas ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, buvo panaikinti, kaip prieštaraujantys KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Administracinėje byloje atsakovais buvo įtraukti Neringos savivaldybės taryba, Neringos savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Statybos inspekcija, o trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Statybos inspekcija, Direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas), AB SEB bankas ir kiti fiziniai asmenys.

68.       LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 papunktį (2016 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 659 redakcija), kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė <...> valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Atitinkamai CK 6.273 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala.

69.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais neteisėtais pripažinti sprendimas dėl Detaliojo plano patvirtinimo ir Statybų leidimas yra esminiai aktai, sudarę prielaidas ginčo statybai. Tuo tarpu kiti panaikinti kaip neteisėti administraciniai aktai (Projektavimo sąlygų sąvadas ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas) yra išvestiniai iš pagrinde priimtų aktų. Sprendimą dėl Detaliojo plano patvirtinimo priėmė Neringos savivaldybės taryba, o Statybos leidimą išdavė Statybos inspekcija, Projektavimo sąlygų sąvadą parengė Neringos savivaldybės administracija, o Pripažinimo tinkamu naudoti aktą priėmė Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu sudaryta komisija, kuriai vadovavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovai (teisių ir pareigų perėmėja Statybos inspekcija).

70.       Nors Detaliojo plano rengimo ir Statybų leidimo išdavimo procese bei pripažįstant Statinį tinkamu naudoti dalyvavo daugiau institucijų, t. y. Direkcija, Kultūros paveldo departamentas, Kultūros paveldo departamentas ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (dabar – Aplinkos apsaugos departamentas), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šių institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neturėjo esminės ir lemiamos įtakos žalos, kurios atlyginimą šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti, atsiradimui. Taigi, nagrinėjamoje byloje tinkamais atsakovų atstovais laikytini Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos bei Lietuvos valstybė, atstovaujama Statybos inspekcijos. Šių institucijų padaryti pažeidimai, priimant neteisėtus administracinius aktus, kurie vėliau buvo panaikinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, iš esmės lėmė pareiškėjo prašomą priteisti žalą. Tokia pozicija atitinka ir kitas LVAT išnagrinėtas bylas (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013, 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-514-662/2024 ir kt.), nuo kurių nėra pagrindo nukrypti.

71.       Proceso šalys išdėstė ir daugiau nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, tačiau jie neturi esminės reikšmės bylos procesinei baigčiai, todėl nevertinami.

72.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų teisiniu vertinimu dalyse dėl ieškinio senaties netaikymo bei atsakovų atstovų tinkamumo byloje, todėl šias teismo sprendimo dalis palieka nepakeistas, tačiau atsižvelgusi į tai, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo nauja  faktinė aplinkybė (Statinys buvo nugriautas), turinti esminės reikšmės bylos baigčiai, o pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka dabartinės faktinės situacijos dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir jos priteistino dydžio, šią teismo sprendimo dalį perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad tinkamai išspręstas pareiškėjui priteistinos žalos dydžio klausimas.

73.       Perdavus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo ir atsakovo atstovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nevertinami.

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo (jos dydžio nustatymo) panaikinti ir perduoti žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

            Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius