Administracinė byla Nr. ATP-845-628/2013

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01928-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 45.4.4.; 45.4.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

         2013 m. liepos 25 d.

          Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarimo, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas galutine administracine nuobauda – 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu D. S. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 28 d. apie 16.38 val. Buivydiškių g., ties sankryža su Čiobiškio g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Citroen Xantia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą, nepaliko tarpo iš šono, nepraleido gretima eismo juosta važiuojančio autobuso “Volvo 7700A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrė ir abi transporto priemones apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 109 p., 232 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu D. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, įrodymus vertino šališkai, nutarimą grindė prielaidomis, nevertino įrodymų, kurie patvirtina D. S. nekaltumą.

Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino liudytojo T. A. nuoseklių parodymų, kad jis įvykio dieną su D. S. automobiliu važiavo pirkti minėto automobilio remontui skirtų detalių. Jis šiek tiek kliudė autobusą, tačiau jokių apgadinimų nematė. Jis kalbėjosi su vairuotoju, tačiau jis reikalavo daug pinigų, o po to iš įvykio vietos pasišalino. D. S. atvykus atsiimti automobilio T. A. apie įvykį nieko nepasakojo, o ant automobilio nebuvo jokių žymių.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi autobuso vairuotojo V. F. atpažinimu pagal asmens nuotraukas, tačiau, anot D. S., atpažinimas buvo atliktas grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 192 str. reikalavimus, t. y. nenurodyti, kokie asmenys pateikti atpažinimui, nesurašytas protokolas, todėl minėtu atpažinimu vadovautis negalima.  Be to, įvykis įvyko tamsiu paros metu, todėl abejotina, ar liudytojas galėjo gerai įsiminti asmens bruožus.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. S. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Tačiau apeliaciniu skundu su tokiu apelianto veiksmų kvalifikavimu nesutinkama, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas byloje pateiktus įrodymus vertino šališkai, nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo T. A. nuoseklius parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) neturi pagrindo abejoti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo pagrįstumu ar teisingumu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, nutarime aiškiai nurodė, kurių liudytojų parodymais remiasi argumentuodamas savo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. S. kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, visiškai įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, <...>. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatyta, kad <...> taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, <...>.

Kaip matyti iš 2013 m. vasario 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2), 2012 m. gruodžio 28 d. apie  16.38 val. Buivydiškių g., ties sankryža su Čiobiškio g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Citroen Xantia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą, D. S. nepaliko tarpo iš šono, nepraleido gretima eismo juosta važiuojančio autobuso “Volvo 7700A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrė ir abi transporto priemones apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos policijos pareigūnas M. J. savo tarnybiniame pranešime (b. l. 4) nurodė, kad 2012 m. gruodžio 28 d. apie 16.40 val., patruliuodamas kartu su patruliu M. A., gavo pranešimą, kad Buivydiškių g. stovi apgadintas autobusas, o jį apgadinęs automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Policijos pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą, į juos kreipėsi apgadinto autobuso vairuotojas V. F., paaiškinęs, kad jis važiavo pirmąja eismo juosta, o autobusą apgadinęs automobilis Citroen – antrąja, ir atsitrenkė į autobuso kairiąją pusę. Po eismo įvykio Citroen automobilio vairuotojas buvo sustojęs ir priėjęs prie apgadinto autobuso vairuotojo, kad susitartų vietoje, tačiau autobuso vairuotojui pradėjus skambinti į policiją, pastarasis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuo Citroen automobilio vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis buvo apie 1,80 m. ūgio, liekno kūno sudėjimo.

Apgadinto autobuso vairuotojas V. F. buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kur jis paaiškino, jog datos jau neprisimena, tamsiu paros metu Buivydiškių gatvėje persirikiuojant iš antros eilės į pirmą, lengvoji mašina užkliudė jo vairuojamą autobusą iš kairės pusės. Mašina sustojo, iš jos išlipo žmogus ir bandė su juo susitarti. Kadangi susitarti nepavyko, žmogus sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Nuo to vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Jis įsiminė automobilio numerį ir iškvietė policiją, įformino eismo įvykį. Atpažino D. S., tvirtino, kad tai jis vairavo automobilį. Įsiminė jo veidą. Bendravo su vairuotoju apie penkias minutes iš arti. Neprisimena, kaip jis buvo apsirengęs.

Pats D. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neigė vairavęs minėtą automobilį, nurodydamas, jog jo automobilį vairavo šaltkalvis T. A., kuriam remontuoti išvakarėse jis buvo perdavęs automobilį, o jo nurodytas aplinkybes patvirtino ir pats T. A., Paaiškinęs, jog jis važiavo Laisvės pr., gatve D. S. automobiliu, nes jam reikėjo nupirkti detalių ir taip gavosi, kad truputį kliudė autobusą Volvo ar Mercedes, išvažiavęs jam į priekį, t. y, autobusas truputį įsirėmė į jį, jokio smūgio nebuvo. Nematė, kad autobusui būtų sudaužytas priekinis žibintas. Jis buvo sustojęs, išlipęs, kalbėjosi su autobuso vairuotoju, bandė tartis dėl pinigų, tačiau nesusitarė. Nei autobusui, nei automobiliui nieko nebuvo nutikę, jokių apgadinimų nebuvo, o autobuso vairuotojas reikalavo daug pinigų, jis su tuo nesutiko, todėl jis nuvažiavo. Jis bendravo su autobuso vairuotoju ne ilgiau penkias minutes.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus bei apgadinto autobuso vairuotojo parodymus, sprendžia, kad tokie apelianto argumentai bei T. A. parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti ar padėti išvengti administracinės atsakomybės. Būtina pabrėžti tai, kad T. A. pirmosios instancijos duoti parodymai nebuvo nuoseklūs, apeliacinės instancijos teismas juose taip pat pastebi prieštaravimų - pastarasis nurodė, kad jis važiavo Laisvės pr., nors pažeidimas padarytas Buivydiškių gatvėje.

Pažymėtina, kad abejonių D. S. pateikta nagrinėjamo eismo įvykio versija, kelia ir tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių dokumentų, kad pažeidimo padarymo laikotarpiu jis būtų naudojęsis autoserviso paslaugomis, jokių sąskaitų, kvitų, kad jis būtų mokėjęs už automobilio remonto paslaugas. Eismo įvykyje nukentėjusios transporto priemonės vairuotojas V. F. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad jis bendravo su automobilio Citroen vairuotoju, kuris norėjo tartis, kad nebūtų kviečiama policija. Atliekant pirminį aplinkybių tyrimą, V. F. iš fotonuotraukų atpažino, kad automobilį vairavo fotolentelės pirmoje nuotraukoje užfiksuotas asmuo (b. l. 11) Šio asmens nuotrauka sutampa su pažeidėjo asmens tapatybės kortelės nuotrauka.

Atsakant į apelianto argumentą, kad asmens atpažinimas iš fotonuotraukų buvo padarytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK nuostatas, pažymėtina, jog nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Veiksmas, atliktas administracinio teisės pažeidimo byloje. Šis veiksmas laikytinas priedu prie V. F. paaiškinimo. Kaip numato LR ATPK 256 str., įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.  

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. F. atpažinimui buvo pateiktos keturių asmenų nuotraukos iš kurių vieną jis atpažino kaip automobilio, pasišalinusio iš nagrinėjamo eismo įvykio vietos, vairuotojo nuotrauką. Nors atpažinimo veiksmas, kaip jau minėta laikytinas tik priedu prie paaiškinimo, o ne atpažinimu, atliktu pagal LR BPK reikalavimus, pažymėtina, kad pagrindiniai parodymo atpažinti veiksmo principai, t. y., kad asmeniui turi būti pateiktas atpažinti asmuo su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis, nepažeisti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pažeidėjo kaltė, kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo nutarime, įrodyta kita bylos medžiaga, t. y.  administracinio teisės pažeidimo protokolu, registruotų įvykių pažyma, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno M. J. tarnybiniu pranešimu, liudytojo V. F. paaiškinimu ir jo paaiškinimu teisme. Tokiu būdu, byloje surinktų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neginčytinai patvirtina pažeidėjo D. S. kaltę.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

D. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                         Sigita Bieliauskienė