Civilinė byla Nr. 2S-460-280/2016

              Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07109-2015-8

              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

3.2.6.5.1; 3.3.1.14; 3.3.2.4.

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto UAB „Intelektas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Skaiteka“ ieškinį atsakovams UAB „Bana“, UAB „Intelektas“, trečiajam asmeniui G. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė:

              Atsakovas UAB „Intelektas“ pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad teismas neturėjo teisės priimti sprendimo už akių atsakovams neatvykus į parengiamąjį posėdį, nes atsakovai buvo aktyvūs, pateikė procesinius dokumentus, rašytinius įrodymus. Teismas nepagrįstai, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, priteisė ieškovui 440,71 Eur skolą iš UAB „Intelektas“.

Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, ko pasekoje neteisingai įvertino UAB „Intelektas“ įrodymą- 2014-07-01 kasos orderio kvitą 1521,70 Lt sumai. Faktą, kad grynieji pinigai sumokėti juridiniam asmeniu, gali patvirtinti tik kasos  kvitas ir kasos knyga, vien bankroto administratoriaus pareiškimo, jog apie mokėjimo operaciją neturi žinių, nepakanka skolos faktui konstatuoti. Šiuos įrodymus, esant viešam interesui, yra pagrindas išreikalauti iš bankroto administratoriaus.

UAB „Intelektas“ neatvyko į parengiamąją teismo posėdį dėl advokato kaltės ir nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl darbuotojo kaltės, kuris už UAB „Intelektas“ direktoriaus pavedimo, nuvykti į teismą ir pateikti prašymą atidėti teismo posėdį, nevykdymą nubaustas drausmine nuobauda.

                Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-02-09 nutartimi atsakovo UAB „Intelektas“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Nurodė, kad, pateikdamas prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas nenurodė naujų aplinkybių bei nepateikė naujų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

              Teismas, priimdamas sprendimą už akių, vertino visus byloje esančius įrodymus. G. P. buvo ieškovo ir atsakovų akcininkas, administracijos vadovas, visos trys įmonės yra jo kontroliuojamos, todėl į bylą pateikti prašomus išreikalauti dokumentus galėjo ir pats G. P.. Į bylą nepateikti įrodymai, kad UAB „Intelektas“ 1521,70 Lt skola po 2014-06-30 yra pasikeitusi.

              Atsakovo argumentai dėl nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje priežasčių nesuteikia pagrindo pateisinti UAB „Intelektas“ atstovo neatvykimą. Panevėžio m. apylinkės teismo 2015-11-24 teismo nutartimi G. P. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu. G. P. nepateikė įrodymų, kurie pateisintų jo nedalyvavimą ir  tenkintų jo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, netgi jeigu toks prašymas būtų pateiktas. Atsakovas prašymą atidėti teismo posėdį įpareigojo pateikti įmonės vadybininką, nors kitus procesinius dokumentus pateikdavo elektroninėmis priemonėmis. Be to, atsakovas nepateikė atstovavimo sutarties bei kitų duomenų, kurie pagrįstų advokato atsisakymą dalyvauti posėdyje. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad nėra CPK 288 str. 4 d. nurodytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Atskiruoju skundu UAB „Intelektas“ prašo panaikinti 2016-02-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Tvirtina, kad apeliantas ketino bylą vesti per advokatą ir advokato atsisakymas dalyvauti parengiamajame posėdyje UAB „Intelektas“ buvo netikėtas, todėl parašė prašymą ir patikėjo savo įmonės darbuotojui jį pateikti teismui.

Teismas, pripažinęs asmens dalyvavimą būtinu, nurodė, kad sprendimo priėmimui būtini UAB „Intelektas“ dokumentai ir vadovo paaiškinimai, todėl turėjo teisę teismo posėdį atidėti, taikyti kitas procesines priemones, tačiau netaikyti sprendimo už akių priėmimo.

Iš teismo nutarties aišku, kad teismui reikėjo papildomų dokumentų ir paaiškinimų, kurie būtų pateikti atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas nevertino apelianto argumentų, kad ne dėl vadovo kaltės nebuvo įteiktas prašymas dėl posėdžio atidėjimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto argumentų, kad sprendimu už akių nepagrįstai buvo priteista ieškovui 440,71 Eur skola. Teismas, atlikdamas formalų įrodymų vertinimą, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, todėl neteisingai įvertino UAB „Intelektas“ pateiktą rašytinį įrodymą 2014-07-01 kasos pajamų orderio kvitą 1521,71 Lt.

Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad faktą, jog gryni pinigai sumokėti juridiniam asmeniui, patvirtina kasos kvitas ir kasos knyga. Taigi apeliantas nurodė teismui aplinkybes, dėl kurių sprendimas už akių turėjo būti peržiūrėtas. Teismas, nagrinėdamas sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą, turėjo įvertinti tiek asmens, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, pasyvumą, tiek sprendimo už akių pagrįstumą. Taigi šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo už akių neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas turi naikinti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas privalo  formaliai įvertinti visus  byloje esančius įrodymus. Pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį padarinius. 

Atsiliepimu į apeliacinį skundą BUAB „Skaiteka“  prašo atsakovo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas atskirajame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė prašyme peržiūrėti sprendimą už akių. Teismas išsamiai 2016-02-09 nutartyje pasisakė  dėl atsisakymo tenkinti atsakovo sprendimo už akių peržiūrėjimo prašymą.

UAB „Intelektas“ yra asmuo, kuris vykdė komercinius sandorius su ieškovu BUAB „Skaiteka“, todėl pas ieškovą ir atsakovą turi būti tie patys dokumentai, kurie patvirtintų šalių sudarytus komercinius sandorius, finansines operacijas, atsiskaitymus ir leistų nustatyti, kuri bendrovė kuriai skolinga. Abiems bendrovėms vadovavo G. P., kuris bankroto administratoriui L. P. neperdavė BUAB „Skaiteka“ dokumentų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad tik UAB „Intelektas“ turi dokumentus, kuriuos galėtų pateikti teismui, kurie pagrįstų, kad UAB „Intelektas“ nėra skolingas ieškovui, tačiau jų nepateikė. Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad UAB „Intelektas“ tyčia neteikia dokumentų. Dėl šios priežasties galima daryti išvadą, kad  UAB „Intelektas“ prašymas ir skundas yra nepagrįsti. Prašo vadovautis Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kurioje BUAB „Skaiteka“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir konstatuota, kad BUAB „Skaiteka“ vadovas G. P. galimai vedė neteisingą apskaitą, paslėpė dokumentus ir turtą.

              Atskirasis skundas netenkinamas, 2015-02-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirajame skunde nurodytų pagrindų bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Atskirajame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas,  sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.

Vadovaujantis CPK 285 str. 1 d. sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

CPK 287 str. nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti, be kita ko, nurodomos aplinkybės, liudijančios atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.

Pagal CPK 288 str. 4 d., teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Atsakovo UAB „Intelektas“ vadovas G. P. nurodo, kad atsakovui pateikus atsiliepimą ir įrodymus, teismas negalėjo priimti sprendimo už akių.  Byloje nustatyta, kad į parengiamąjį posėdį neatvyko atsakovo UAB „Intelektas“ vadovas G. P., kurio dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinas.

Civilinio proceso operatyvumo principas reikalauja, kad bylos būtų išnagrinėtos paskirtu metu, jeigu nėra svarbių priežasčių, dėl ko bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas. Asmuo, kuris negali atvykti į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių ir siekia, kad teismo posėdis dėl to būtų atidėtas, gali iš anksto informuoti apie tai teismą ir prašyti atidėti teismo posėdžio datą, nurodydamas
to priežastis. G. P. tik po sprendimo už akių priėmimo nurodė priežastis, dėl kurių neatvyko į teismo posėdį: neva advokatas atsisakė atstovauti, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jokios atstovavimo sutarties ar  kitokio tarimosi teismui nepateikė. Apelianto nurodyta priežastis, kad jis prašymo atidėti teismo posėdį negalėjo pateikti, nes jo įmonės darbuotojas prašymo nenunešė laiku į teismą, yra nepateisinama, nes būdamas atidus ir rūpestingas jis pats galėjo teismą informuoti  iš anksto. Be to, neaišku, kokio turinio prašymą   teismui buvo paruošęs, gal jo visai nebuvo paruošęs.

Šiuo metu byloje dalyvaujantiems asmenis sudarytos galimybės naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsakovas ne pirmą kartą dalyvauja teisminiuose procesuose, apie tas galimybes žino ir jomis naudojasi ( b.l.105- UAB Intelektas prašymas dėl teismo posėdžio). Be to, net ir pateikus prašymą atidėti teismo posėdį laiku, reikia nurodyti to svarbias priežastis. Vien apelianto teiginys, kad atsisakė advokatas, kai posėdis šaukiamas ne pirmą kartą, nepateisina jo negalėjimo atvykti į teismą. Be to, akivaizdu, kad pats G. P. nevyko į posėdį dėl  teismui  iki šiol nežinomų priežasčių, nors jo , ne vien kaip atsakovo atstovo, bet ir kaip trečiojo asmens, dalyvavimas pripažintas būtinu.

Teismas, neturėdamas duomenų apie neatvykimo priežastis parengiamojo posėdžio metu, galėjo spręsti, kad neatvykimo į teismą priežastys yra nesvarbios. Pažymėtina, kad vieną kartą parengiamasis posėdis dėl atsakovo neatvykimo jau buvo atidėtas.

Atsakovui UAB „Intelektas“ atsiliepime nurodžius, kad įstatyme numatytais atvejais būtų priimtas sprendimas už akių, teismas, vadovaudamasis CPK 227 str. 3 d. bei ieškovo prašymu, turėjo teisę priimti sprendimą už akių.

Kaip buvo minėta ankščiau, pateikdamas prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, asmuo prie prašymo turi nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovo UAB „Intelektas“ skolą BUAB „Skaiteka“, o atsakovai ir tretysis asmuo tiesioginių įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, iš esmės nepateikė.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Ieškovas skolos dydį pagrindė turimais rašytiniais įrodymais, todėl pareiga įrodyti, kad jis nėra skolingas, t. y. paneigti ieškinyje nurodytas aplinkybes, tenka jau atsakovui.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – paties G. P., buvusio UAB „Skaiteka“ vadovo pateiktu debitorių sąrašu, VSDVF atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis apie UAB „Intelektas“ įsiskolinimą, tinkamai nustatė skolos dydį, kuris  nepaneigtas  atsakovo  tik prie atsiliepimo į ieškinį pateiktais įrodymais, nes su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įrodymai nebuvo pateikti, nebuvo prašoma jų išreikalauti.

Atsakovas, nors ir nesutinka su sprendimu už akių priteista skola, tačiau jokių, apart kasos pajamų orderio, kurį išrašė ir pasirašė UAB „Skaiteka“ ir UAB „Intelektas“ direktorius G. P., t.y. tas pats asmuo, ir kuris buvo teismo įvertintas priimant sprendimą už akių nepatikimu, nepateikė. Atsižvelgiant dar į tą aplinkybę, kad  BUAB „Skaiteka“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teismo nutartyje konstatuota, kad G. P. galimai vedė neteisingą apskaitą. Teismo nustatytoms aplinkybėms paneigti apeliantas nepateikė įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 12, 178 str.), nors pirmosios instancijos teismo buvo įpareigotas tai padaryti. Be to, pagal atsiliepime į skundą nurodytą faktą, kad G. P. skolos susidarymo metu buvo ir ieškovo ir atsakovo vadovas, todėl dvišalių sutarčių vykdymo/nevykdymo  priešpriešiniai dokumentai apeliantui prieinami, nėra kliūčių juos teikti. Nėra pagrindo iš administratoriaus reikalauti jo paties perduodamų dokumentų, kaip nurodoma skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį dėl sprendimo už akių, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Atmetus atskirąjį skundą , iš atsakovo UAB „Intelektas“ priteistinos prašomos bylinėjimosi išlaidos bankrutavusiai UAB  „Skaiteka“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-09 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Intelektas“ ( įm. kodas147306282) bankrutavusiai UAB „Skaiteka“ ( įm. kodas 147098582) 100 € bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėja                           Laimutė Sankauskaitė