Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16243-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.5.1.2.4
-*
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pharmaservices“ dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą patikslinęs reikalavimus ir prašė: 1) nutraukti 2023 m. rugpjūčio 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Pharmaservices“ ir V. Š. ir priteisti ieškovui V. Š. iš atsakovės UAB „Pharmaservices“ 5200 Eur, sumokėtus už automobilį „Opel Corsa“; 2) priteisti ieškovui V. Š. iš atsakovės UAB „Pharmaservices“ 1095,93 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti ieškovui V. Š. penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti ieškovui V. Š. iš atsakovės UAB „Pharmaservices“ bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti įstatymo nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei UAB „Pharmaservices“ dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo. Pagrindiniai teismo argumentai:
2.1. Ieškovas kreipėsi į teismą 2024 m. rugsėjo 4 d., t. y. 6 (šešis) mėnesius praleidęs Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
2.2. Teismo vertinimu, nenurodant ir neįrodinėjant 30 dienų termino praleidimo priežasčių, jų svarbumo, neprašant atnaujinti šio termino, VVTAT 2024 m. kovo 6 d. nutarimas yra įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti dokumentas CPK nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškovo V. Š. ieškinio priėmimo klausimą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
3.1. Apeliantas nurodo, jog VTAĮ analizuojant sistemiškai, darytina išvada, jog ginčo nagrinėjimas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (toliau – ir VVTAT) ir ginčo nagrinėjimas teisme yra dvi atskiros viena kitai įtakos neturinčios procedūros.
3.2. Teismas turi priimti ieškinį ir jį nagrinėti, kadangi VTAĮ 28 straipsnio 1 dalies tikslas ir paskirtis yra ne nustatyti ieškinio senaties terminą vartotojams, o priešingai – atsakovams, t. y. tuo atveju, kai VVTAT nutarimas gali būti vykdytinas dėl nutarime nustatyti įpareigojimų pobūdžio, tačiau ne tada kai vartotojo skundas yra atmetamas.
3.3. Teismai laikosi vienodos pozicijos dėl VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino praleidimo, t. y. vartotojas tokiu atveju nepraranda teisės kreiptis į teismą, o ginčas yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
3.4. Apeliantas mano, kad teismas turi teisę atnaujinti terminą ir savo iniciatyva
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad VVTAT, išnagrinėjusi šalių ginčą, 2024 m. kovo 6 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-811, juo atmetė vartotojo V. Š. keliamą reikalavimą, t. y. pripažino nepagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti naudoto automobilio OPEL CORSA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data – 2015 m., pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus 5 200 Eur.
9. VVTAT 2024 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. 10G-811 ieškovui elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2024 m. kovo 6 d.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
10. Apelianto atskirajame skunde nurodoma, kad VTAĮ yra įtvirtinta galimybė pasinaudoti alternatyvia ginčo sprendimo procedūra nepakeičia teisminės procedūros ir neatima iš vartotojų teisės siekti ginti savo teises teisme. Apeliantas teigia, kad teismas atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ginčas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymas nėra pagrįstas. Apelianto nuomone, net jeigu apeliacinės instancijos teismas aiškintų VTAĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatą kitaip, teismas gali ex officio atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).
12. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Teismas patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytus reikalavimus. Be to, teismas patikrina ieškinio reikalavimus teismingumo aspektu, įvertina, ar nėra praleistas terminas ginti pažeistą teisę.
13. Tais atvejais, kai ieškovas iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
14. Vadovaujantis CPK 73 straipsnio 1 dalį, procesiniai terminai yra skirti laikotarpiams, per kuriuos turi būti atliekami procesiniai veiksmai, nustatyti. Teismų praktika ir teisės doktrina, be kitų terminų, taip pat išskiria ieškinio senaties, kaip materialiosios teisės, bei proceso teisei priskirtinus procesinius ir procedūrinius terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; A. D. Materialiosios privatinės teisės terminai: daktaro disertacija, socialiniai mokslai: teisė (01 S)/ VU 2018. P. 42, 48).
15. Vadovaujantis VTAĮ 28 straipsnio 1 dalimi, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas kvalifikuotinas kaip procesinis terminas, kuriam turi būti taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo. VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų termino tikslas yra suteikti teisę šaliai, nesutinkančiai su vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimu, per 30 dienų CPK nustatyta tvarka pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės. Nurodyto termino pasibaigimas ir neatnaujinimas lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1429-555/2024).
16. Kitas aspektas tas, jog teismų praktikoje laikomasi nuoseklaus vertinimo, jog VTAĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės, taip pat 28 straipsnio 2 dalies nuostata, kad įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, o jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka, nereiškia, jog asmuo, praleidęs nurodytą terminą, praranda teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1199-1012/2024, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-265-924-2021, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-607-739/2023, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1598-555/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1336-794/2022; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1584-1060/2024).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismų praktika susiformavo dėl to, kad vien termino praleidimas, šiuo atveju VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino praleidimo savaime nėra teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės praradimas, tačiau, kaip minėta, įvertinant ieškinio atitiktį įstatymų leidėjo nustatytiems reikalavimams būtina sąlyga tinkamo ieškinio išpildymui, kad praleistas terminas būtų atnaujintas.
18. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, ginčo santykį kvalifikavo ne iki galo tiksliai. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu atsisakoma priimti ieškinį (pareiškimą), jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.
19. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis).
20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties byloje Nr. e3K-3-80-403/2019 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo svarbu paminėti, kad tik atskirajame skunde buvo pateiktas prašymas atnaujinti praleistą VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą. Aktualu ir tai, kad ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžia, kad nors teismas kiek suklydo nustatydamas ieškinio atsisakymo priimti pagrindą, tačiau iš esmės priėmė teisėtą sprendimą, nes konstatavo, kad ieškinys pareikštas praleidus VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą, o prašymo atnaujinti praleistą terminą pateikta nebuvo.
23. Šios nutarties priėmimas neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dar kartą prašant atnaujinti praleistą VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą.
24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Giedrė Seselskytė