Civilinė byla
Nr.2S-390-467/2010
Procesinio sprendimo kategorijos 119.6.; 122.3.; 122.4.; 122.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m.
balandžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos pirmininkė Alma
Urbanavičienė (pranešėja),
kolegijos teisėjai Petras
Jaržemskis, Andžej Maciejevski,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso
apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. B. atskirąjį
skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties
palikti nenagrinėtu pareiškėjų K. B. ir S.
B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuotieji
asmenys – V. V. , Vilniaus rajono savivaldybės
administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjai K. B. ir S. B. 2008-05-14 kreipėsi į
teismą su pareiškimu ir prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 2000-07-08
Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje tarp K. B. ir
S. B. , bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl
santuokos nutraukimo pasekmių.
Vilniaus
rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos
pagal pareiškėjų K. B. ir S. B. pareiškimą
dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimą iki
pareiškėjai sudarys ir pateiks teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo
pasekmių (CPK 540 str. 4 p.).
Pareiškėjai K. B. ir S. B. 2009-04-01 padavė teismui
prašymą, prašydami atnaujinti civilinę bylą ir patenkinti šalių 2008-05-13
prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
bei pateikė 2009-03-24 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Vilniaus
rajono teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino ir
paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2009-04-09, 14.30 val. Apie posėdžio
vietą ir laiką pranešė šalims, jų atstovams.
Vilniaus
rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi pakartotinai sustabdė
civilinės bylos pagal pareiškėjų K. B. ir S.
B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
nagrinėjimą iki pareiškėjai sudarys ir pateiks teismui naują sutartį dėl
santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.53 str. 4 d., CPK 540 str. 4 p.). Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. liepos 30 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės
teismo 2009-04-09 nutartį panaikino ir 2009-03-24 sutarties dėl santuokos
nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios
instancijos teismui.
Vilniaus
rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjų K. B. ir S. B. pareiškimą dėl santuokos
nutraukimo bendru sutikimu paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad sutuoktiniai
sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra įtraukę į bendrą dalintiną
turtą viso santuokos metu įgyto turto, t.y. 1521 kv.m ploto žemės sklypo,
esančio (duomenys neskelbtini). Todėl teismas laikė, jog sutuoktinių
sudaryta sutartis neatitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų
bei pažeidžia kreditoriaus V. V. interesus, nes riboja
turtinės prievolės išieškojimo galimybes. Teismas konstatavo, kad šios
aplinkybės reikšmingos ir tuo aspektu, jog teismas, nagrinėdamas bylą
supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, prievolių pobūdžio
ir atsiradimo pagrindo, t.y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII
skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-22 nutartis civilinėje
byloje Nr.3K-3-354/2006). Teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose ir
atitinkamos teisės normos įtvirtina kreditorių interesų apsaugą. Teismas pažymėjo,
jog teisės normos nesuteikia galimybės suinteresuotam asmeniui įtakoti
sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio, taip
pat nesuteikia ir teismui įgalinimų patvirtinti sutartį su išlygomis arba pagal
suinteresuoto asmens pasiūlymus dėl turto sutuoktiniams padalijimo. Teismas
gali įtakoti sutarties sąlygas ir sutuoktinių susitarimus dėl turto
pasidalijimo, tarpusavio bei vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo
ar bendravimo tvarkos nustatymo tik tokią sutartį pilna apimtimi patvirtindamas,
jeigu ji atitinka įstatymo reikalavimams (CPK 541 str. 2 d.) arba jos
nepatvirtindamas.
Atskiruoju
skundu pareiškėja K. B. prašo nutartį panaikinti ir
klausimą išspręsti iš esmės – santuoką, įregistruotą 2000-07-08 Vilniaus miesto
Civilinės metrikacijos skyriuje tarp S. B. ir K. B. , nutraukti; patvirtinti 2009-03-24 sutartį dėl
santuokos nutraukimo pasekmių; po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti
santuokines pavardes. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog 2009-03-24
sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra įtrauktas visas dalintinas
pareiškėjų turtas, kadangi žemės sklypas yra asmeninė K. B. nuosavybė
ir tarp pareiškėjų negali ir neturi būti dalinamas (CK 3.89 str., 3.127 str. 1
d.). Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2000-10-31. Pagal ją
žemės sklypą K. B. nusipirko asmeninės nuosavybės teise, panaudojant
K. B. asmenines lėšas, gautas pagal 2000-07-07 dovanojimo
sutartį. Abu sutuoktiniai pripažįsta, kad žemės sklypas yra asmeninė K. B. nuosavybė. Be to pareiškėjas S. B. 2000-10-31
negalėjo jokia forma įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės, kadangi tai
imperatyviai draudė įstatymai. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog žemės
sklypas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi, remiantis LR
Konstitucijos 47 straipsniu ir 1996-06-20 LR Konstitucijos 47 straipsnio 2
dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir
apribojimų konstituciniu įstatymu, žemės sklypo civilinė apyvarta 2000-10-31
pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo ribota. Teismas neatsižvelgė į
tai, kad Vilniaus apygardos teismas, 2009-02-04 nutartimi išnagrinėjęs ir
patenkinęs V. V. apeliacinį skundą, argumento, jog žemės
sklypas nepagrįstai neįtrauktas į dalintino turto masę, pagrįstumo nepatvirtino
ir teismo klaidos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-10-01 sprendimo dalyje
neįžvelgė. Pareiškėjai atsižvelgę į kreditoriaus interesus ir į Vilniaus
apygardos teismo 2009-02-04 nutarties nurodymus, pakoregavo ankstesnę sutartį
dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl teismas turėjo ją tvirtinti.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės,
reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pirmosios
instancijos teismas pareiškėjų K. B. ir S.
B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliko nenagrinėtą,
vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu - kitais CPK ir CK
numatytais atvejais, o būtent: kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos
nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir per šešis mėnesius nuo
bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdė teismo nurodymų dėl sutarties
turinio. Pareiškėja K. B. su tokia teismo išvada
nesutinka, motyvuodama tuo, kad pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo
pasekmių iš esmės atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia kreditoriaus V. V. interesų. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus
atmeta.
Santuokos
nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios
knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos.
Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai
sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių.
Pareiškėjai K. B. ir S. B. ,
prašydami nutraukti jų santuoką abiejų sutikimu, pateikė teismui tvirtinti
sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytą 2009-03-24 (b.l. 137-138,
t.1). Sutartimi pareiškėjai aptarė santuokos nutraukimo pasekmes, nepilnamečių
vaikų gyvenamąją vietą ir jų išlaikymo sąlygas, dalyvavimą vaikų auklėjime,
turto padalijimo klausimus ir pan. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios
instancijos teismas, pareiškėjų santuoka yra įregistruota 2000 m. liepos 8 d.
(b.l. 6, t.1), todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti
aptartas ir 1521 kv.m ploto žemės sklypo (kadastro Nr.4110/0700:11 Buivydiškių
k.v.), esančio (duomenys neskelbtini) teisinis statusas po santuokos
pasibaigimo, kuris įgytas pareiškėjų santuokos metu. Apeliantė su tuo
nesutinka, motyvuodama, jog nurodytas žemės sklypas yra įgytas jos asmeninės
nuosavybės teise, panaudojant asmenines lėšas, gautas pagal 2000-07-07
dovanojimo sutartį, be to jos sutuoktinis tuo metu nebuvo Lietuvos Respublikos
piliečiu ir įgyti žemės negalėjo.
Tačiau, kaip
tvirtina bylos duomenys, pareiškėjai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų
turtui taikomas įstatymuose nustatytas turto teisinis režimas ( CK 3.81-3.82
str., 3.87-3.100 str.). Pagal CK 87 straipsnio 1 dalį turtas, įgytas po
santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (analogiška
nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK 21 straipsnio 1 dalyje). Toks turtas laikomas
priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu
(SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Tokiu būdu pareiškėjų santuokos
metu 2000-10-31 įgytas 1521 kv.m ploto žemės sklypas (kadastro Nr.4110/0700:11
Buivydiškių k.v.), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė
sutuoktinių nuosavybė, nors ir registruotas vienos K. B. vardu.
Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija
gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš
sutuoktinių nuosavybė, ir tokiu atveju gali būti reikšmingos kitos apeliantės
nurodytos aplinkybės – kad žemės sklypas yra įgytas už K. B. asmenines
lėšas, gautas pagal 2000-07-07 dovanojimo sutartį, kad S. B. tuo
metu nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiu ir įgyti žemės negalėjo ir pan.
Tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės neįtakoja skundžiamos nutarties
teisėtumo bei pagrįstumo.
Nagrinėdamas
bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir spręsdamas
sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą teismas, prieš
tvirtindamas tokią sutartį, privalo nustatyti, ar visos sutarties sąlygos yra
teisėtos, o būtent: ar sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių
nepilnamečių vaikų interesų, ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių
teisių ar teisėtų interesų, ar atitinka CPK 2 straipsnyje nustatytus civilinio
proceso tikslus - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar
įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CK 3.53 str. 3, 4
d.). Sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai
tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokių padarinių, patvirtinus
sutartį, atsiranda ar gali atsirasti ne tik sutuoktiniams, bet ir atskiriems
asmenims, nagrinėjamos bylos atveju - pareiškėjų kreditoriui. Bylos duomenys
tvirtina, kad kreditorius V. V. prieštarauja pareiškėjų pateiktai
sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi sutartyje nėra aptartas
visas santuokoje įgytas turtas. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę,
jog sutuoktiniai į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nėra įtraukę viso
santuokos metu įgyto turto, padarė pagrįstą išvadą, kad tokia sutartis neatitinka
CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir pažeidžia kreditoriaus V. V. interesus, nes riboja jo turtinės prievolės patenkinimo
galimybes. Atsižvelgti į kreditoriaus V. V. interesus,
kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjus įpareigoja ne
tik Vilniaus apygardos teismo 2009-02-04 nutartis, bet ir aukštesnės instancijos teismų formuojama teisminė praktika
tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-10 nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-322/2006; 2006-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3419/2006;
2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008) ir atitinkamos teisės
normos (CPK 540 str. 4 d., CPK 667 str. 4 d.).
Pažymėtina,
jog kreditoriaus teisių garantijos santuokinio turto padalijimo bylose yra
įtvirtintos ir CK 3.126 straipsnyje, tačiau nagrinėjamu konkrečiu atveju
kreditorius teise reikšti savarankišką reikalavimą dėl turto padalijimo būdo
negali pasinaudoti dėl bylos proceso ypatumų, nes byla nagrinėjama ne ginčo, o
ypatingosios teisenos tvarka. Teisės normos nesuteikia galimybės suinteresuotam
asmeniui įtakoti sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo
pasekmių turinio, taip pat ir teismui nesuteikia įgalinimų patvirtinti sutartį
su išlygomis arba pagal suinteresuoto asmens pasiūlymus dėl turto sutuoktiniams
padalijimo. Teismas gali įtakoti sutarties sąlygas ir sutuoktinių susitarimus
dėl turto pasidalijimo, tarpusavio bei vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos
nustatymo ar bendravimo tvarkos nustatymo tik tokią sutartį pilna apimtimi
patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo reikalavimams (CPK 541 str. 2 d.),
arba jos nepatvirtindamas. Pripažinus, kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl
santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytų
reikalavimų bei pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas neturi pagrindo jos
tvirtinti, todėl pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru
sutikimu paliktinas nenagrinėtu (CK 3.53 str. 4 d., CPK 296 str. 1 d. 12 p.;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3419/2006).
Remdamasi tuo,
kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų
aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas
nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista
(CPK 320, 338 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantės priteistinos 15,25
Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje
instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1
punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus
rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos
K. B. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) valstybei 15 (penkiolika) litų 25 centus pašto išlaidų
(įmokos kodas 5660).
Kolegijos pirmininkė
Alma Urbanavičienė
Kolegijos teisėjai
Petras Jaržemskis
Andžej Maciejevski