Civilinė byla Nr. e2A-180-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01884-1014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.11.5.; 3.4.2.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Leidybos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje e2-3466-656/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Leidybos centras“ dėl įpareigojimo perduoti statybos dokumentus, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Alvora“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Statybų naujovės“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį patikslinusi prašė : 1) įpareigoti atsakovę BUAB „Leidybos centras“ per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai perdavimo ir priėmimo aktu perduoti ieškovei pagal 2006-09-06 sutartį Nr. 04-069 ir 2008-08-26 priedą Nr. 1 prie 2006-09-06 sutarties Nr. 04-069, sudarytus tarp ieškovės ir atsakovės, ieškovei nuosavybės teise priklausančių magistralinių šilumos tinklų (unikalus Nr. 1399-7003-3011) nuo UAB „Leidybos centras“ pastato korpuso Nr. 2 Šv. Dvasios g. iki ŠK 92481 ir ŠK 92482 A. S. g. 1 Vilniuje iškėlimo darbų rezultatą ir visus ieškinyje nurodytus dokumentus, reikalingus darbų rezultato teisinei registracijai atlikti ir naudoti pagal paskirtį; 2) nustatyti atsakovei BUAB „Leidybos centras“ baudą, jei ji per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir atsakovė BUAB „Leidybos centras“ 2006-09-06 pasirašė sutartį Nr. 04-069. Atsakovė pagal sutarties sąlygas ir šilumos tiekėjo (UAB „Vilniaus energija“) išduotas technines sąlygas Nr. 06117 „Objekto prijungimui prie Vilniaus šilumos tinklų sistemos“ įsipareigojo neatlygintinai atlikti magistralinių šilumos tinklų nuo UAB „Leidybos centras“ korpusas Nr. 2 Šv. Dvasios g. iki ŠK 92482 sutvarkymą iki 2007-06-01 bei per trisdešimt kalendorinių dienų darbų perdavimo ir priėmimo aktu perduoti darbų rezultatą ieškovei, kartu perduodant visus dokumentus, reikalingus darbų rezultato teisinei registracijai atlikti ir naudoti pagal paskirtį. 2008-08-26 ieškovė ir atsakovė pasirašė priedą Nr. 1 prie 2006-09-06 sutarties Nr. 04-069, kuriuo atsakovė įsipareigoja atlikti visus darbus iki 2009-09-30. Atsakovė darbus atliko 2009 m., tačiau atliktų darbų rezultato ieškovei neperdavė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-05-28 sprendimu ieškinį patenkino: 1) įpareigojo atsakovę BUAB „Leidybos centras“ per devyniasdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai perdavimo ir priėmimo aktu perduoti ieškovei: 1.1. Pagal 2006-09-06 sutartį Nr. 04-069 ir 2008-08-26 priedą Nr. 1 prie 2006-09-06 sutarties Nr. 04-069, sudarytus tarp ieškovės ir atsakovės, ieškovei nuosavybės teise priklausančių magistralinių šilumos tinklų (unikalus Nr. 1399-7003-3011) nuo UAB „Leidybos centras“ pastato korpuso Nr. 2 Šv. Dvasios g. iki ŠK 92481 ir ŠK 92482 A. S. g. 1 Vilniuje iškėlimo darbų rezultatą; 1.2. Visus dokumentus, reikalingus darbų rezultato teisinei registracijai atlikti ir naudoti pagal paskirtį, įskaitant, bet neapsiribojant: 1.2.1. statybos dokumentaciją (pagal Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828, 3 priedą); 1.2.1.1. statybos produktų atitikties dokumentus; 1.2.1.2. konstrukcijų išbandymų aktai, metalo konstrukcijų suvirintų jungčių apžiūrėjimo ir matavimų aktai, išvadas; 1.2.1.3. pažymą apie statybinių atliekų perdavimą jas tvarkančiai įmonei arba jų sutvarkymą regiono aplinkos apsaugos departamento nurodytu būdu; 1.2.1.4. statinio techninis pasą; 1.2.2. Valstybinės energetikos inspekcijos Šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą; 1.2.3. pažymą „Vilniaus miesto savivaldybės atsakingų darbuotojų suderinimai priimant naudoti statinius“; 1.2.4.statinio statybos užbaigimo aktą; 1.2.5. statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pažymą (aktą) apie demontuotų inžinerinių tinklų nugriovimą (pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2014-06-23 nutarimu Nr. 379, 71 p.); 2) atsakovei BUAB „Leidybos centras“ per nurodytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, nustatė jai 20 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, mokamą į ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaitą iš BUAB „Leidybos centras“ administravimo išlaidų sąmatos.

Teismas iš ieškovės pateiktų įrodymų bei argumentų padarė išvadą, jog atsakovė šilumos tinklų sutvarkymo (rekonstrukcijos) darbus atliko dar 2009 m., tačiau iki šios dienos darbų rezultato ieškovei neperdavė, taigi savo sutartinių įsipareigojimų nėra tinkamai įvykdžiusi. Teismo vertinimu,  pareigą perduoti statybos dokumentus atsakovei nustato įstatymas ir sutartis, todėl spręsti ieškovės reikalaujamų dokumentų perdavimo klausimo atsakovės kreditorių susirinkimas neturėjo kompetencijos. Kita vertus, atsakovės kreditorių susirinkimas privalo patvirtinti administravimo sąmatos dalį dėl išlaidų, būtinų paruošti ir perduoti ieškovei ieškinyje nurodytus dokumentus, bei dėl mokėtinų baudų už sprendimo nevykdymą (Įmonių bankroto įstatymo 23 str. 5 p.). Atsižvelgęs į paslaugas teikiančių asmenų parinkimo, kreditorių susirinkimo sušaukimo bei reikalaujamų dokumentų paruošimo procedūrų trukmę, teismas sprendimui įvykdyti nustatė devyniasdešimties dienų terminą. Be to, teismas sutiko ir su ieškovės prašymu taikyti sprendimo įvykdymą skatinančią priemonę. Atsižvelgdamas į statybos darbų mastą, į tai, kad atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, teismas nustatė, kad už kiekvieną pradelstą reikalavimo neįvykdymo dieną į ieškovės sąskaitą mokėtinos baudos dydis yra 20 Eur (CPK 273 str. 3 d., 3 str. 1 d. ir 7 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė BUAB „Leidybos centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-05-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas netinkamai išaiškino CK 6.213 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimo įvykdyti sutartį pagrindus, neįvertino CK 6.213 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos reikalavimo įvykdyti sutartį išimties. Dar 2006-09-06 UAB „Leidybos centras“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pasirašė sutartį Nr. 04-069 dėl magistralinių šilumos tinklų sutvarkymo ir darbų rezultato perdavimo. Tik praėjus beveik 2 metams po darbų pagal sutartį atlikimo ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti visus dokumentus, reikalingus darbo rezultato teisinei registracijai atlikti ir jį naudoti pagal paskirtį (t. y. įvykdyti prievolę). 2011-08-10 raštu „Dėl dokumentų perdavimo“ atsakovė pateikė ieškovei visų turimų dokumentų originalus ir pagrįstai manė, jog perdavė visą ieškovei reikalingą dokumentaciją, juolab kad ieškovė daugiau nei 3 metus nereiškė atsakovei jokių pretenzijų ir nereikalavo pateikti papildomų ar trūkstamų dokumentų, t. y. nepagrįstai delsė neprotingą terminą.
2. Teismas neįvertino Įmonių bankroto įstatymo, kaip specialiojo teisės akto, kurio atitinkamos nuostatos turi viršenybę prieš bendrąjį teisės normų aktą – CK. BUAB „Leidybos centras“ buvęs vadovas pagal 2009-09-06 teismo nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatytus terminus neperdavė paskirtam įmonės administratoriui didelės dalies buhalterinių dokumentų, tarp jų ir sutarčių registracijos žurnalų bei projektinės dokumentacijos. Atsakovei apie sutartį ir jos priedą Nr. 1 nebuvo žinoma iki 2010-09-24 ieškovės pareikštos pretenzijos. Ieškovė pati delsė reikalauti įvykdyti prievoles pagal sutartį neprotingai ilgą terminą ir sužinojusi, jog atsakovė nevykdys iki bankroto bylos iškėlimo sudarytos sutarties dalies dėl dokumentų perdavimo, turėjo teikti kreditoriaus finansinį reikalavimą BUAB „Leidybos centras“ bankroto byloje. Teismas, neįvertinęs Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto reglamentavimo, priėmė nepagrįstą sprendimą.
3. Teismas neįvertino, jog BUAB „Leidybos centras“ jau nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos, įmonė turi bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto statusą. Įpareigojus atsakovę vykdyti sutartį ir jos priedą Nr. 1, kurių įvykdymas galimai pareikalaus didelių kreditorių susirinkimo nenumatytu piniginių išlaidų, būtų pažeistos atsakovės kreditorių teisės ir teisėti interesai, CK bei Įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Teismas neįvertino, jog atsakovė pranešė ieškovei, kad neturi galimybės įvykdyti įsipareigojimų pagal sutartį ir sutarties priedą Nr. 1, dėl ko ieškovė turi teisę pateikti kreditoriaus finansinį reikalavimą patirtos turtinės žalos dėl netinkamo sutarties įvykdymo, dydžiui. Teismas priėmė sprendimą neįvertinęs byloje surinktų įrodymų viseto, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015-05-28 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.), o jeigu šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra (CK 6.213 str. 2 d.). Tik 2014 m. iš į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-5287-656/2014 dėl servitutų nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pateiktos Magistralinių šilumos tinklų nuo UAB „Leidybos centras“ korpusas Nr. 2 Šv. Dvasios iki šiluminės kameros 92482 A. S. g. 1 Vilniaus m. geodezinės - šiluminės trasos nuotraukos ieškovė sužinojo, kad atsakovė šilumos tinklų sutvarkymo darbus atliko dar 2009 m.. Atsakovė darbų rezultato ieškovei neperdavė, todėl savo sutartinių įsipareigojimų nėra tinkamai įvykdžiusi.
2. Ieškovės reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, jie kyla iš prievolinės teisės - sutartinės prievolės atlikti veiksmus. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl galimybės pateikti kreditoriaus finansinį reikalavimą yra nepagrįsti.

Trečiasis asmuo AB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015-05-28 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismo sprendimas dėl ieškinio patenkinimo BUAB „Leidybos centro“ kreditorių interesų nepažeidžia, o priešingai apsaugo, nes didina BUAB „Leidybos centras“ realizuojamo turto, butų Strazdelio g. L Vilniuje, vertę. Perdavus rekonstruotų tinklų su pareinamu kolektoriumi dokumentaciją visiško projekto ir sutarties apimtyje, būtų užtikrintas tinkamas šilumos ir karšto vandens tiekimas, naujai pastatytais tinklais, t. y. apgintas viešasis interesas, padidėtų BUAB „Leidybos centras“ realizuotino turto, pastate esančių butų vertė.
2. BUAB „Leidybos centras“ administratorius bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, turi plačius įgalinimus įmonės bankroto procese ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkamas dokumentų perdavimas. Administratorius turi būti pakankamai aktyvus surandant BUAB „Leidybos centras“ rangovo perduotus įrengto praeinamo kolektoriaus dokumentus ir juos perduodant ieškovei.
3. Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovę įvykdyti nepiniginę prievolę ir pagal sutartį perduoti ieškovei nuosavybės teise priklausančių magistralinių šilumos tinklų iškėlimo darbų rezultatus bei visus dokumentus, reikalingus darbų rezultato teisinei registracijai atlikti ir naudoti pagal paskirtį. Ieškovė, kaip energetikos įmonė, kuriai priklauso energetikos objektai, turi nuosavybę į atsakovės lėšomis neatlygintinai pagal sutartį suprojektuotus ir pastatytus iškeliamus šilumos tinklus ir kolektorių, tačiau neturi galimybės perimti darbų rezultatų ir atlikti teisinę jų registraciją. Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja tokio pobūdžio reikalavimų sprendimo tvarkos, todėl nėra galimybės teikti kreditoriaus finansinį reikalavimą patirtos turtinės žalos dydžiui. Analogiškai tokioje pačioje situacijoje yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2012-11-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-539/2012.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį bei teisinį pagrindą, atsiliepimų į skundą argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto neįvykdytos prievolės bei įpareigodamas ją įvykdyti ieškovui natūra, neatsižvelgė į specialiąsias Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės sutartinių įsipareigojimų vykdymo pabaigą, t. y. neįvertino, jog po bankroto bylos iškėlimo įmonei pradedamas taikyti specialus teisinis režimas, nustatytas Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ). Netinkamas materialinės teisės normų aiškinimas bei taikymas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir šalių ginčą išspręsti priešingai - ieškinį atmesti (CPK 330 str.).

Dėl sutartinių prievolių vykdymo, iškėlus įmonei bankroto bylą

Byloje nustatyta, kad 2006-09-06 ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir apeliantė UAB „Leidybos centras“ pasirašė sutartį Nr. 04-069, o taip pat 2008-08-26 priedą Nr. 1 (dėl sutarties papildymo 2.2 punktu ir 2.1, 3.1 punktų pakeitimo) Nr. 04-232, kuriais apeliantė įsipareigojo pagal sutarties sąlygas ir išduotas technines sąlygas Nr. 06117 savo lėšomis suprojektuoti ir neatlygintinai atlikti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausančių magistralinių šilumos tinklų (nuo UAB „Leidybos centras“ korpuso Nr. 2 Šv. Dvasios g. iki ŠK 92482 ir iki ŠK 92481) sutvarkymą iki 2009-09-30, o taip pat per 30 kalendorinių dienų darbų perdavimo ir priėmimo aktu perduoti darbų rezultatą AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (sutarties 4.1.2, 6.1 p.), kartu perduodant visus dokumentus, reikalingus darbų rezultato teisinei registracijai atlikti ir naudoti pagal paskirtį (sutarties 6.2 p.). Bylos svarstymui pateikti duomenys (t. y. 2009-02-26 darbų priėmimo perdavimo aktas, pasirašytas UAB „Leidybos centras“ ir UAB „Statybų naujovės“ pagal 2006-11-07 statybos rangos sutartį Nr. 06/10/07; 2007-12-11 šiluminės trasos geodezinė nuotrauka, pagal 2006-12-12 statybos rangos sutartį Nr. 06/26; 2007 m. demontuotų ir naujai pastatų šilumos tinklų išsidėstymo schema; 2007-11-27 rangos darbų sutartis Nr. 2499-70494S1RSL) patvirtina, kad apeliantė darbus atliko, jų pabaiga - 2009 metai ir dėl to ginčo nesama. Tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO  duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2009-12-04 nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2010-01-28 nutartimi paliko nepakeistą, apeliantei UAB „Leidybos centras“ buvo iškelta bankroto byla (CPK 179 str. 3 d.). Ieškovė 2010-09-24 raštu Nr. 02-438 kreipėsi į apeliantę su reikalavimu vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir perduoti ieškovei rekonstruotus šilumos tinklus bei visus dokumentus, reikalingus atliktų darbų rezultato teisinei registracijai atlikti bei naudoti pagal paskirtį. Apeliantės BUAB „Leidybos centras“ bankroto administratorės UAB „Admivita“ įgaliotas asmuo kartu su 2011-08-10 raštu pateikė turėtus dokumentus, susijusius su šilumos tinklų rekonstrukcijos darbais (t. y. magistralinių šilumos tinklų geodezinę – šiluminės trasos nuotrauką; požeminių komunikacijų geodezinio plano techninę ataskaitą; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą; inžinerinį – topografo planą; techninių projektų Nr. 071-1, 017-3-1, 017-6 kopijas, statybų darbų žurnalą, techninius darbo projektus Nr. 057-1, 017-5). Minėtame rašte esantis ieškovės atstovo parašas leidžia įsitikinti, kad išvardinti dokumentai jam buvo perduoti 2011-09-15. Po trejų metų ieškovė 2014-08-22 raštu Nr. 02-294 pakartotinai pareikalavo, kad apeliantė įvykdytų sutartinius įsipareigojimus ir perduotų jai atliktų darbų rezultatą bei visus dokumentus, būtinus darbų rezultato teisinei registracijai atlikti ir naudoti pagal paskirtį. Kadangi dalis dokumentų pagal UAB „Alvora“ projektų vadovo sudarytą dokumentacijos dėl objekto „Magistralinių šilumos tinklų nuo UAB „Leidybos centras“ pastato korpuso Nr. 2 Šv. Dvasios g. iki ŠK 92482 sutvarkymas A. S. g. 1 Vilniaus m.“ sąrašą apeliantės administratoriaus įgaliotam asmeniui E. D. buvo perduoti tik 2015-02-10, juos 2015-03-04 gavo ir ieškovė, atitinkamai 2015-04-17 patikslinusi savo ieškinio reikalavimus.

Taigi nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad sutartiniai darbai atlikti, bet ne visi reikiami jų rezultatų įforminimui dokumentai buvo ieškovei perduoti, nekilo. Bylos šalys nesutaria tik dėl apeliantės, kuri yra bankrutavusi įmonė, pareigos natūra įvykdyti sutartines prievoles, kildinamas iš šalių 2006-09-06 bei 2008-09-26 sudarytų sandorių. Apeliantės teigimu, ieškovės reikalavimų įvykdymas suponuoja specifinių žinių, kurių pats bankroto administratorius (kaip ir ieškovės reikalaujamų dokumentų) neturi, poreikį, taigi jų įvykdymui būtų patirti papildomi finansiniai kaštai, samdant atitinkamos srities specialistus, o to kreditoriai padaryti nesutiko, juolab kad magistralinių tinklų darbų iškėlimo rezultatą apeliantė perduoti sutinka - jo nesutinka priimti ieškovė, reikalaudama kartu perduoti ir visą dokumentaciją. Nepaisant tokių apeliantės atsikirtimo į ieškinio reikalavimus argumentų bei dabartinio jos teisinio statuso, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad apeliantės pareiga įvykdyti sutartinę prievolę natūra (perduoti ginčo dokumentus), vis tik egzistuoja, ją nulemia šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis bei įstatymai (Energetikos įstatymo 15 str. 4 d.). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir šalių turi būti tinkamai bei sąžiningai vykdoma (CK 6.200 str. 1 d.). Tačiau tai yra bendroji taisyklė, kurios išimtis nustato specialiosios Įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą (įmonių veiklos sąvoka neabejotinai apima ir sudarytų sandorių vykdymą), kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Kadangi bankrutuojanti įmonė gali vystyti tik dviejų rūšių veiklą, t. y. administravimo veiklą, skirtą įmonės turto likvidavimui ir įmonės užbaigimui, bei ūkinę komercinę veiklą, skirtą įmonės turto gausinimui, po bankroto bylos iškėlimo tokiai įmonei pradedamas taikyti specialus teisinis režimas, leidžiantis jai nevykdyti kai kurių anksčiau prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2013).

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas reglamentuoja, jog jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys, išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla pačios bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. ĮBĮ 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta teisė bankroto administratoriui šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, ir kartu pareiga per ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies reglamentavimu bankroto administratoriui yra suteikiama tam tikra diskrecijos teisė įstatyme nustatytu terminu apsispręsti, ar bankrutuojanti įmonė vykdys tam tikras anksčiau sudarytas savo sutartis. Taip siekiama subalansuoti bankrutuojančios įmonės ir kitos sutarties šalies ekonominius interesus. Pirmiau minėta, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą administratoriui leidžiama vykdyti iki bankroto bylos iškėlimo sudarytas įmonės sutartis, jeigu tokių sutarčių vykdymas yra naudingas bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams. Todėl administratoriui apsisprendžiant dėl tolesnio sutarties (ne)vykdymo, esminę reikšmę turi šio sandorio vykdymo naudingumas įmonės ir jos kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2013). Atsižvelgiant į aptartas ĮBĮ nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus, bankroto administratorius, vykdantis bankroto procedūras, turi teisę (galimybę) nevykdyti tų įmonės sudarytų sutarčių, kurių įvykdymo terminas dar nėra pasibaigęs ir kuriose bankrutuojanti įmonė yra skolininkas, jeigu tokios sutartys negausina bankrutuojančios įmonės turto ar, priešingai, yra finansiškai jai (jos kreditoriams)  nuostolingos.

Nagrinėjamos bylos atveju apeliantės bankroto administratorius pripažįsta, jog ieškovei nebuvo pranešta apie ginčo sutarties nevykdymą, nes dėl tinkamai neperduotų jam įmonės buhalterinių dokumentų iki 2010-09-24 ieškovės pretenzijos bankroto administratoriui pateikimo šiam net nebuvo žinoma apie sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo faktą. Toks pranešimas apie sutarties nevykdymą parengtas jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo - 2015-06-12 ir pateiktas į bylą su apeliaciniu skundu. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad minėtų įstatymo nuostatų pagrindu pasibaigia tik tos sutartys, apie kurių nevykdymą bankroto administratorius aiškiai ir nedviprasmiškai praneša suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Kita vertus, teisėjų kolegija negali nesutikti su apeliantės bankroto administratoriaus pozicija, jog tokios konkrečios situacijos susidarymą bei nepranešimą apie sutarties nevykdymą lėmė tiek buvusių bankrutavusios įmonės valdymo organų veiksmai, tiek ir pačios ieškovės neveikimas, ilgą laiką delsiant su reikalavimu įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad ieškovei 2011-08-10 perdavus dalį įmonėje buvusių dokumentų ir šiai net iki 2014-08-22 (t. y. trejus metus) nereiškus jokių pakartotinių pretenzijų dėl atliktų darbų rezultatų ir / ar dokumentacijos netinkamo perdavimo, bankroto administratorius turėjo pagrindą manyti, jog sutartiniai įsipareigojimai ieškovei buvo įvykdyti tinkamai ir dėl to yra pasibaigę (CK 6.123 str. 1 d.). Todėl ieškinio reikalavimų įvykdymo natūra galimybę šiuo atveju riboja ne tik specialiosios ĮBĮ, bet ir CK 6.213 straipsnio  2 dalies 4 punkto nuostatos, o administratoriaus (ne)pranešimas apie sutarties su ieškovu nevykdymą pats savaime ieškovės interesų nepažeidžia.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės siekiamo sutartinio įsipareigojimo įvykdymas pareikalautų trečiųjų asmenų paslaugų pirkimo, o tam reikalingos papildomos piniginės lėšos. Tačiau bankroto proceso paskirtis yra patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus bei suderinti jų interesus. Todėl ĮBĮ normos būtent kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, o bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, bet jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 6 punktą kreditorių susirinkimas taip pat sprendžia dėl įmonės komercinės ūkinės veiklos vykdymo (jos tęstinumo, atnaujinimo, nutraukimo ir t. t.). Ir nors ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte administratoriui suteikta diskrecijos teisė ir vienašališkai nuspręsti dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sutarčių vykdymo ar nevykdymo, atsižvelgiant į jų naudingumą įmonei, nagrinėjamu atveju ginčo sutarties vykdymo naudingumo vertinimas buvo atliktas ir pačios bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime. Bylos svarstymui pateiktas BUAB „Leidybos centras“ 2014-12-02 pakartotinis kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 8 patvirtina, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai nepritarė ginčo prievolės vykdymui. Todėl šiuo konkrečiu atveju teismas neturėjo pagrindo įpareigoti bankroto administratorių, nepaisant išreikštos kreditorių valios, įvykdyti ginčo sandorį, kuris pasibaigė įstatymo pagrindu. Be to, įpareigojimo apeliantei  BUAB „Leidybos centras“ vykdyti tokią prievolę nustatymas pareikalautų finansinių bankrutuojančios įmonės lėšų, kas pažeistų bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių interesus - ieškovei nepagrįstai būtų suteikta privilegijuota padėtis prieš pirmosios bei antrosios eilės kreditorius, pažeistas ĮBĮ imperatyvas, draudžiantis vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.

Trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime nurodyta kaip precedentinė Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-539-2012 bei joje 2012-11-06 priimtos nutarties išaiškinimai nagrinėjamai bylai nėra aktualūs dėl skirtingų bylų faktinių aplinkybių. Toje byloje įpareigojimas perduoti dokumentus pagal panašią savo turiniu sutartį buvo nustatytas restruktūrizuojamos įmonės statusą turinčiai bendrovei. Restruktūrizuojama įmonė, priešingai nei bankrutuojanti ar, juo labiau, bankrutavusi, nėra nutraukusi savo ūkinės komercinės veiklos vykdymo, tik ją vykdo prižiūrima teismo paskirto administratoriaus, vadinasi, be išlygų privalo vykdyti ir savo sutartinius įsipareigojimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Patenkinus apeliantės BUAB „Leidybos centras“ apeliacinį skundą ir priėmus byloje naują sprendimą, kuriuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinys atmetamas visiškai, iš pastarojo apeliantei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Apeliantė prašo priteisti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, rengiant apeliacinį skundą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2015-06-10 atstovavimo sutartį, 2016-06-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 150622-01 bei 2015-06-23 mokėjimo nurodymą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015-03-20 galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.9 punktą, kuris numato, jog už apeliacinio skundo parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 714,5 Eur), sprendžia, kad apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas gali būti tenkintinas. Iš ieškovės apeliantei priteistina 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str. 2 d., 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Leidybos centras“ (juridinio asmens kodas 224662950) iš ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ (juridinio asmens kodas 124135580) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.