Civilinė byla Nr. 2VP-9962-1070/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14115-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1; 3.5.24; 3.5.26; 3.2.7.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 23 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina,
sekretoriaujant K. D.,
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui U. K.,
suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei E. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės J. Ž. pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą paskyrimo, suinteresuoti asmenys U. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir A. B..
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja antstolė J. Ž. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo skirti suinteresuotam asmeniui U. K. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) naudai (3 b. l.). Pareiškėja nurodo, kad jos kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-1713-199/2016 dėl U. K. įpareigojimo per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (t. y. 2015 m. liepos 3 d.) pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ūkio paskirties pastatą (medinių konstrukcijų su pamatais garažą, aptaisytą skarda, esantį Girstupio g. 3, Kaune) ir sutvarkyti statybvietę. Terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui suėjo 2016 m. sausio 3 d. 2019 m. kovo 14 d. vykdomojoje byloje buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į pareiškimą prašo patenkinti pareiškėjos prašymą (14-17 b. l.). Nurodo, kad 2016 m. vasario 23 d. Inspekcija atliko patikrinimą bei nustatė, kad pareiškėjos minėtas teismo sprendimas neįvykdytas. Teismas 2016 m. kovo 8 d. išdavė vykdomąjį raštą, kurį Inspekcija 2016 m. kovo 24 d. prašymu perdavė antstolei vykdyti priverstinai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo aiškinamuoju raštu darytina išvada, kad bauda už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą gali būti paskirta teismo visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka.
Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad U. K. negali įvykdyti teismo sprendimo dėl objektyvių priežasčių (108 b. l.). Garažas yra A. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys. Suinteresuotas asmuo nusipirko šį butą iš kitų asmenų, kai buto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta apie surašytą garažo savavališkos statybos aktą. A. B., išsiaiškinęs, kad garažas gali būti įteisintas, ėmėsi veiksmų dėl garažo įteisinimo, bet jo pastangos užtrūko. Suinteresuotam asmeniui teko dalyvauti trijuose teisminiuose procesuose, parengti pilnos apimties projektą, kuris turėjo būti derinamas su įvairiomis valstybinėmis ir nevalstybinėmis institucijomis. A. B. neseniai yra gavęs leidimą įteisinti statybą, kuris turi būti laikomas teismo sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymu. Todėl suinteresuotam asmeniui U. K. negali būti paskirta bauda, jis negalėjo įvykdyti teismo sprendimą dėl objektyvių nuo jo nepriklausančių aplinkybių.
Suinteresuotas asmuo U. K. nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškimą. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (53-56 b. l.).
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė prašė patenkinti pareiškėjos prašymą. Inspekcijos atstovė patvirtino aplinkybes, nurodytas pareiškime. Papildomai paaiškino, kad garažo įteisinimui turi būti gautas Kultūros paveldo departamento leidimas, kadangi nurodytas statinys neatitinka keliamų reikalavimų dėl jo vaizdo. Atstovės teigimu, tai neatleidžia U. K. nuo atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą. Inspekcija anksčiau neįvykdė teismo sprendimo, kadangi tai, pasak atstovės, yra neekonomiška, Inspekcija neturi pakankamai lėšų tam, todėl U. K. turi būti skirta bauda, kuri paskatintų jį įvykdyti teismo sprendimą. Priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, galioja, todėl turi būti vykdomas, o už jo nevykdymą atsakingiems asmenims turi būti paskirta bauda.
Suinteresuotas asmuo U. K. prašė atmesti pareiškimą. Paaiškino, kad jis negali įvykdyti teismo sprendimo, nes tokiu būdu pažeistų įstatymą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad garažas seniai jam nepriklauso, buvo parduotas A. B., ir U. K. negalėjo įvykdyti sprendimo dėl to, kad ten buvo A. B. daiktai. Vėliau U. K. negalėjo įvykdyti teismo sprendimo dėl to, kad A. B. pradėjo garažo įteisinimo veiksmus.
Pareiškėja antstolė J. Ž. ir suinteresuotas asmuo A. B. neatvyko į teismo posėdį. Apie posėdį jiems pranešta tinkamai, byloje gauti jų prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (108 b. l.). Teismas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą nedalyvaujant jai ir suinteresuotam asmeniui A. B., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalimi.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Pareiškimas atmetamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Iš vykdomosios bylos Nr. 0161/16/01029 nustatyta, kad pareiškėjos kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-1713-199/2015, pagal kurį atsakovas U. K. įpareigotas per 6 mėnesius nuo Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo įsiteisėjimo (t. y. nuo 2015 m. liepos 3 d.) įvykdyti 2013 m. gegužės 29 d. reikalavimą, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ūkio paskirties pastatą (medinių konstrukcijų su pamatais garažą, aptaisytą skarda, esantį (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę. Pagal vykdomąjį raštą, jei U. K. neįvykdys šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu, Inspekcijai leista nugriauti ūkio paskirties pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant turėtas išlaidas iš atsakovo U. K. (2 v. b. l.). Minėtas vykdomasis raštas priimtas vykdyti pareiškėjos kontoroje 2016 m. kovo 25 d. patvarkymu (19 v. b. l.). Suinteresuotas asmuo U. K. antstolės 2016 m. kovo 25 d. raginimu, įteiktu jam asmeniškai 2016 m. balandžio 1 d., buvo paragintas nedelsdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti ūkinės paskirties pastatą), sutvarkyti statybvietę ir apmokėti vykdymo išlaidas (22, 23 v. b. l.).
Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad ginčo statinys (ūkinės paskirties pastatas – garažas) yra ūkiniame pastate, priklausančiame UAB „Miesto NT“, R. D., UAB „Minledša“, A. B., A. B., L. G. ir kitiems 8 bendrasavininkams (91-94 v. b. l.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad griautinas statinys nuo 2014 m. vasario 14 d. priklauso suinteresuotam asmeniui A. B..
2016 m. balandžio 14 d. pareiškėja surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatė, jog 2016 m. balandžio 13 d. nuvykus patikrinti, ar teismo sprendimas dėl ūkinės paskirties pastato griovimo įvykdytas, nustatyta, jog savavališkos statybos padariniai nepašalinti (37-42 v. b. l.). Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi patenkintas pareiškėjos antstolės J. Ž. prašymas leisti taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes. Teismas nutarė taikyti Kauno apylinkės teismo sprendime, priimtame 2015 m. birželio 2 d. civilinėje byloje Nr. e2-1713-199/2015, nurodytas sprendimo nevykdymo pasekmes – leisti Inspekcijai išardyti savavališkai įrengtą ūkio paskirties pastatą – garažą (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę, išieškant turėtas išlaidas iš U. K. (48 v. b. l.).
2017 m. sausio 3 d. Inspekcija atsiuntė antstolei griovimo darbų rangos sutarties kopiją bei vadovaudamasi Sprendimo vykdymo instrukcija prašė tęsti vykdomojo rašto vykdymą ir organizuoti priverstinio savavališkai pastatyto statinio griovimo veiksmus (72, 73 v. b. l.). Antstolė 2017 m. sausio 9 d. patvarkymu, įteiktu suinteresuotam asmeniui U. K. 2017 m. sausio 14 d., nusprendė vykdyti teismo sprendimą priverstinai (nugriauti ūkio paskirties pastatą ir sutvarkyti statybvietę) 2017 m. vasario 8 d. Patvarkyme taip pat nurodoma, kad planuojamos statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidos pagal darbų sąmatą yra 1171,82 Eur, kad konstrukcijos ir jų dalys bus sutvarkytos ir išvežtos teisės aktų nustatyta tvarka skolininko lėšomis, jeigu skolininkas iki 2017 m. sausio 31 d. neinformuos antstolės, kad jis pats teisės aktų nustatyta tvarka iki 2017 m. vasario 9 d. sutvarkys ir išveš likusias nugriovus statinį jam reikalingas konstrukcijas ir jų dalis (74, 75 v. b. l.). Suinteresuotas asmuo U. K. 2017 m. sausio 23 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad reikalavimas dėl statinio griovimo bus įvykdytas iki 2017 m. vasario 9 d., jam priklausančios nugriautos konstrukcijos bus išvežtos į jo gyvenamąją vietą (81 v. b. l.). Antstolė 2017 m. sausio 25 d. patvarkymu dėl informavimo nusprendė nevykdyti teismo sprendimo priverstinai 2017 m. vasario 8 d.; patikrinus ir nustačius, kad sprendimas iki 2017 m. vasario 9 d. neįvykdytas, skirti kitą teismo sprendimo priverstinio vykdymo dieną – 2017 m. vasario 27 d. (82 v. b. l.).
2017 m. sausio 27 d. raštu antstolei, Inspekcijai bei griovimo darbus vykdysiančiai įmonei UAB „Tvirta“ U. K. pranešė, kad į jį kreipėsi sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) (garažo), savininkas A. B., nurodydamas, kad jis yra suinteresuotas garažo įteisinimu ir baigia tvarkyti reikalingą tam dokumentaciją, kad be šio asmens sutikimo U. K. negali pradėti savavališkos statybos pašalinimo veiksmų, nes ten laikomas asmeninis A. B. turtas. Suinteresuotas asmuo U. K. prašė atidėti patvarkyme nurodytą statinio griovimo datą ir informuoti apie tai suinteresuotus asmenis (89 v. b. l.). Antstolė 2017 m. vasario 2 d. patvarkymu dėl informavimo pranešė A. B., kad statinio griovimo data atidėta iki 2017 m. vasario 27 d., prašoma nedelsiant raštu informuoti, ar garaže yra A. B. priklausantis turtas, jeigu taip – prašoma pasiimti tą turtą ir informuoti apie tai antstolę (96 v. b. l.). Tos pačios dienos patvarkymu dėl informavimo Inspekcija buvo informuota apie tai, kad griautiname statinyje yra A. B. priklausantis turtas, prašoma kreiptis į teismą dėl A. B. iškeldinimo iš negyvenamosios patalpos (97 v. b. l.).
2017 m. vasario 24 d. Inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu A. B., kuriuo prašė iškeldinti atsakovui A. B. priklausantį turtą iš savavališkos statybos objekto – medinių konstrukcijų su pamatais garažo, aptaisyto skarda (102-105 v. b. l.). 2017 m. vasario 24 d. raštu Inspekcija informavo antstolę, kad kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl A. B. daiktų iškeldinimo ir savavališkos statybos objekto, todėl prašo atidėti priverstinio vykdymo veiksmus (griovimo darbus) iki bus išspręstas klausimas dėl griautiname statinyje esančio ne statytojui U. K. priklausančio turto iškeldinimo (106, 107 v. b. l.). 2017 m. vasario 24 d. pareiškėja patvarkymu dėl informavimo pranešė suinteresuotam asmeniui U. K., Inspekcijai bei UAB „Tvirta“, kad kontoroje gautas Inspekcijos prašymas dėl priverstinio vykdymo veiksmų (griovimo darbų) vykdomojoje byloje atidėjimo iki bus išspręstas klausimas dėl griautiname statinyje esančio ne skolininkui U. K. priklausančio turto iškeldinimo, todėl antstolė nusprendė nevykdyti priverstinai teismo sprendimo 2017 m. vasario 27 d. iki atskiro antstolės patvarkymo priėmimo (113 v. b. l.).
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1037-285/2018 Inspekcijos ieškinys dėl atsakovo A. B. priklausančio turto iškeldinimo iš griautino statinio patenkintas visiškai. Teismo sprendimo dalis dėl viso atsakovui A. B. priklausančio turto iškeldinimo iš savavališkos statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), atidėta 6 mėnesiams (119-121 v. b. l.). Inspekcija 2019 m. kovo 5 d. prašymu kreipėsi į antstolę, prašydama nustatyti, ar įvykdytas 2015 m. birželio 2 d. teismo sprendimas, jei sprendimas neįvykdytas – surašyti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perduoti jį teismui su prašymu skirti U. K. baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, baudą priteisiant išieškotojos naudai (125, 126 v. b. l.).
Antstolė 2019 m. kovo 14 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte konstatavo, kad jai nuvykus adresu Kaune, Girstupio g. 3, 2019 m. kovo 1 d. buvo nustatyta, jog teismo įpareigojimas dėl savavališkos statybos statinio nugriovimo nebuvo įvykdytas, garažas nenugriautas (129 v. b. l.).
Byloje pateiktas 2019 m. liepos 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimas statyti naują statinį – garažą (duomenys neskelbtini), nelegalios statybos įteisinimo projektą (97, 98 b. l.). Suinteresuoto asmens Inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad galutiniam griautino statinio įteisinimui reikia gauti Kultūros paveldo departamento leidimą, tačiau tai, jos nuomone, nepaneigia to, jog suinteresuotam asmeniui U. K. turi būti taikoma atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymą.
Dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą paskyrimo U. K.
CPK 771 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).
CPK 273 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.
Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje (šiuo metu 6 dalyje) nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Nustatęs, kad skolininko prievolė nėra asmeninė ir sprendime yra nustatyti jo neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, teismas turėtų antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytas sankcijas atmesti, tačiau kartu, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, taikyti CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimo neįvykdymo padarinius. Teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą procesą dalis. Todėl teisinėje valstybėje neturi būti toleruojamos situacijos, kai, skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, o išieškotojui neturint pakankamai lėšų jį įvykdyti už skolininką (atlikti sprendime nurodytus veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti), de facto suvaržoma išieškotojo teisė į efektyvią pažeistų teisių gynybą. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi taikydamas CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimo neįvykdymo padarinius, ta pačia nutartimi gali išspręsti klausimą ir dėl išankstinio sprendimui vykdyti reikalingų lėšų išieškojimo iš skolininko, jeigu nagrinėjant klausimą dėl sprendimo neįvykdymo paaiškėja, jog išieškotojas neturi pakankamai lėšų sprendimui įvykdyti. Pareiga įrodyti, kad išieškotojas neturi pakankamai lėšų įvykdyti sprendimą už skolininką, ir pagrįsti reikiamą šių lėšų dydį tenka išieškotojui. Tais atvejais, kai išieškotojas turi pakankamai lėšų, jis gali savo lėšomis įvykdyti sprendimą, o vėliau jas išieškoti iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).
Nurodytos kasacinio teismo praktikos laikomasi ir po CPK 771 straipsnio pakeitimų įsigaliojimo nuo 2017 m. sausio 1 d. (žr. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-781-273/2018, 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-1299-413/2019, 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1316-230/2019).
Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo U. K. 2015 m. birželio 2 d. teismo sprendimu buvo įpareigotas per teismo nustatytą terminą nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Teismo sprendime taip pat buvo numatyta, kad tuo atveju, jei atsakovas U. K. nenugriaus per teismo nustatytą terminą savavališkai pastatyto statinio, Inspekcija turi teisę nugriauti minėtą statinį, griovimo išlaidas išieškant iš U. K. (CPK 273 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus 2015 m. birželio 2 d. teismo sprendimo turinį, darytina išvadą, kad 2015 m. birželio 2 d. teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas U. K. nebuvo asmeninio pobūdžio, t. y. toks, kurį galėjo atlikti tik pats U. K.. Tokią išvadą suponuoja tai, kad teismo sprendime buvo nustatyta, jog jį gali įvykdyti ir Inspekcija. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad U. K. neįvykdžius minėto teismo sprendimo, Inspekcija kreipėsi į antstolę dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo, o antstolė, nustačiusi, kad teismo sprendimas neįvykdytas nustatytu terminu, kreipėsi į teismą dėl leidimo taikyti pasekmes, numatytas 2015 m. birželio 2 d. teismo sprendime. Teismas, nustatęs, kad U. K. neįvykdė teismo sprendimo, 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi leido Inspekcijai nugriauti pastatą, išieškant griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas iš U. K.. Antstolė ir Inspekcija ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su statinio griovimu (Inspekcija sudarė sutartį su įmone, atliksiančia griovimo darbus, antstolė priėmė patvarkymus dėl griovimo darbų organizavimo).
Iš vykdomojoje byloje esančių bei suinteresuoto asmens U. K. į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad Inspekcija ir pareiškėja delsė vykdyti teismo sprendimą (t. y. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, šių veiksmų išlaidas išieškant iš U. K.) dėl to, kad šio statinio įteisinimu suinteresuotas asmuo A. B. buvo užėmęs šias patalpas ir ėmėsi statinio įteisinimo veiksmų. Paaiškėjus, kad A. B. neįteisino neteisėtai pastatyto statinio, nei Inspekcija, nei antstolė neatnaujino / netęsė veiksmų, kuriuos leido atlikti teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi, bet kreipėsi į teismą dėl baudos U. K. skyrimo. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko U. K.prievolė įvykdyti teismo sprendimą nėra asmeninio pobūdžio, bei į tai, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad skolininkas U. K. būtų kokiu nors būdu trukdęs išieškotojai pačiai pašalinti neteisėtos statybos padarinius, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalį ir skirti šioje teisės normoje numatytą baudą skolininkui U. K..
Inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Inspekcija neturi pakankamai lėšų tam, kad nugriautų neteisėtai pastatytą garažą. Teismas kritiškai vertina šiuos atstovės teiginius, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, Inspekcija dar 2017 m. buvo pasiruošusi įvykdyti neteisėtos statybos pašalinimo darbus, sudarė sutartį su įmone, kuri turėjo atlikti šiuos darbus, sąmatą, kurios duomenimis už statinio nugriovimą ir statybvietės sutvarkymą turėjo būti sumokėta 1171,82 Eur suma. Inspekcijos atstovė nenurodė teismui aplinkybių, leidžiančių teigti, kad nugriovus garažą Inspekcijos lėšomis, šios išlaidos negalėtų būti išieškotos, kaip nurodyta 2015 m. birželio 2 d. teismo sprendime ir 2016 m. gegužės 30 d. teismo nutartyje, iš U. K..
Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad suinteresuotam asmeniui U. K. negali būti paskirta bauda pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, kadangi teismo sprendimas, įpareigojęs jį atlikti statinio griovimo veiksmus, nėra asmeninio pobūdžio, ir teismas leido įvykdyti minėtą sprendimą pačiai išieškotojai, vykdymo išlaidas išieškant iš suinteresuoto asmens U. K.. Todėl pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo U. K. už teismo sprendimo nevykdymą atmetamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsniu, 290-292 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
atmesti pareiškėjos antstolės J. Ž. prašymą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui U. K..
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Svetlana Panina