Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-01-24][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-1917-1102-2023].docx
Bylos nr.: e2-1917-1102/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius 188752021 Ieškovas
Kategorijos:
dėl laikinosios vaiko globos (rūpybos)
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas
Nepilnamečių globa ir rūpyba
Nuolatinė vaiko globa (rūpyba)
Procesas pirmosios instancijos teisme
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Šeimos teisė
CIVILINIS PROCESAS
Tėvų teisės ir pareigos vaikams
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Bylos dėl globos ir rūpybos
Vaikų ir tėvų atskyrimas
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
Bylų dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų nagrinėjimo ypatumai
Teismo sprendimas
dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo
Globa ir rūpyba
dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

?

        Civilinė byla Nr. e2-1917-1102/2023

                Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21690-2022-3

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5;

 (S)

        2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1; 3.4.1.5

 

img1 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. sausio 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,

sekretoriaujant Neringai Stuglytei,

dalyvaujant ieškovės atstovei Danutei Rainienei,

atsakovei L. S.-Č. duodant parodymus telefonu,

teismo posėdyje, rengiamame nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu,  žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei L. S.-Č. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo O. S..

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

1.       Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir ieškovė, Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. S.-Č. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė: 1) laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) nustatyti nuolatinę globą nepilnametei G. S., jos nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti O. S., vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja; 3) priteisti iš atsakovės dukrai išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais: atsakovės šeima vaiko teisių apsaugos specialistams yra žinoma nuo 2019 kovo 17 d. dėl galimų smurtinių ir nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų. Tarnyboje 2021 m. sausio 11 d. buvo gautas VšĮ Palaimintojo Jurgio Matulaičio šeimos pagalbos centro (toliau – ŠPC) atvejo vadybininkės pranešimas, kuriame nurodyta, kad per visą darbo laiką su atsakove moteris nebuvo linkusi bendradarbiauti su šeimai teikiančią pagalbą socialine darbuotoja, nesirūpino savo mažamete dukra G. S., gyvenančia kartu su senele O. S., gaunamus už vaiką pinigus išleisdavo savo ir savo sugyventinio reikmėms, nesilankė vaiko ugdymo įstaigoje ir nesidomėjo dukters mokymosi pasiekimais ((duomenys neskelbtini)). ŠPC 2021 m. sausio 18 d. rašte nurodyta, kad vaikas nuo mažens gyvena su savo močiute, kuri mergaite visapusiškai rūpinasi. Rašte teigiama, jog pati močiutė O. S. buvo paaiškinusi, jog jos dukra buvo labai jauna, kai gimė G., todėl abipusiu sutarimu mergaitę auginti ir ja rūpintis pareigą priėmė O. S., kad dukra galėtų „susitvarkyti gyvenimą“. Mergaitės mama kurį laiką buvo išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini), tuo metu G. liko gyventi Lietuvoje su močiute. Atvejo vadybininkės teigimu, mergaitės motina nemato prasmės bendradarbiauti su ŠPC specialistais; pažymima, kad visais su G. priežiūra, ugdymu, mokymu(si), sveikatos priežiūra ir kitais susijusiais klausimais rūpinasi O. S.. Pasak atvejo vadybininkės, atsakovė savo dukra nesirūpina, nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) pas savo motiną negyvena ir kito adreso nepateikė, o vaiko močiutė atvejo vadybininkei patvirtino, jog dukra jos namuose apsilanko tik kartais, taip pat niekaip neprisideda prie G. auginimo, galimai girtuokliauja, gaunamus vaiko pinigus į socialinę kortelę išleidžia savo ir dabartinio sugyventinio reikmėms ((duomenys neskelbtini)). Buvo įvertinta vaiko situacija, nepilnametei G. S. nustatytas vaiko apsaugos poreikis, bei pritaikyta vaiko laikinosios priežiūros priemonė ((duomenys neskelbtini)) vaiko senelės O. S. gyvenamoje vietoje nuo 2021 m. sausio 26 d. ((duomenys neskelbtini)), kuri buvo nutraukta 2021 m. kovo 8 d. ir nuo 2021 m. kovo 8 d. vaikas laikinai apgyvendintas tos pačios senelės O. S. gyvenamoje vietoje ((duomenys neskelbtini)). L. S.-Č. buvo teikiamos intensyvios mobiliosios komandos darbuotojų paslaugos nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 2 d. Minėtos paslaugos nutrauktos, nes paslaugų gavėja buvo nemotyvuota daryti pokyčius šeimoje ir asmeniniame gyvenime siekiant apsaugoti savo dukros G. S. interesus ir užtikrinti savo, kaip motinos pareigų ir teisių įgyvendinimą (MK 2021 m. kovo 2 d. raštas (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 24 d. išdavė leidimą paimti nepilnametę G. S. iš jos motinos L. S.-Č.. 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. S. buvo nustatyta laikinoji globa skiriant laikinąja globėja O. S. jos gyvenamoje vietoje. Tarnyboje buvo gauta informacija iš „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo, kuris paskirtas koordinuoti G. S. globą, apie tai, kad 2021 m. liepos 22 d. O. S. parengtas vertinimas dėl pasirengimo globoti vaikaitę buvo neigiamo pobūdžio, o su šeima dirbanti globos koordinatorė kurį laiką susidūrė su sunkumais bendradarbiaujant su globėja. Vaiko močiutė buvo nuolat raginama bendradarbiauti su globos centru ir priimti siūlomą pagalbą, kad priežastys dėl kurių yra parengta neigiama išvada išnyktų. Galiausiai santykį su šeima užmegzti pavyko. O. S. sudarė sąlygas įvertinti vaiko pagalbos poreikį, įsitraukė į pagalbos plano sudarymą. Moteris sutiko būti registruojama į Pal. J. Matulaičio socialinių paslaugų centro organizuojamus pozityvios tėvystės mokymu, yra įtraukta į laukiančiųjų sąrašą. Globos koordinatorė siunčia globėjai literatūrą rusų kalba, kad ji galėtų įgyti žinių apie vaiko poreikių supratimą ir atliepimą. Nurodyta, kad O. S. geba atliepti būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius, tačiau stokoja įgūdžių atpažinti ir patenkinti savo bei nepilnamečio vaiko emocinius poreikius. Moteriai buvo siūloma psichologo pagalba, tačiau moteris siūlomos pagalbos atsisakė. Be individualių socialinių konsultacijų, globėja periodiškai gauna bendrą informaciją apie globos centre organizuojamus mokymus, savitarpio paramos grupes ir kitus renginius skirtus globėjams. 2022 m. rugpjūčio 18 d. Tarnybos specialistai vykdė vaiko laikinosios globos (rūpybos) peržiūrą ((duomenys neskelbtini)). Jos metu buvo išklausyta ir fiksuota G. S. nuomonė. Mergaitės teigimu, ji padeda močiutei tvarkytis, išplauna indus, savarankiškai paruošia namų darbus. G. teigė, kad ji dažniausiai noriai atlieka savo pareigas, bet kartais močiutei reikia ją įkalbėti, jos tarpusavyje kartais susipyksta, tačiau G. teigimu, ji yra paklusni mergaitė. Pasak mergaitės, močiutė jai duoda po 4 eurus kasdien už kuriuos ji turėtų nusipirkti ir pavalgyti mokykloje. Vaikas sakė, kad jai patinka gyventi su močiute, su ja ji gyvena nuo mažumės G. senelę apibūdino – gera, geraširdė. Vaiko teigimu, šalia jos ji jaučiais ramiai, džiugiai ir saugiai. Mergaitė teigė, kad su močiute jos leidžia daug laiko kartu; močiutė vaikaite rūpinasi, padeda atlikti namų darbus. Vaikas nurodė, kad pasitiki močiute, todėl ir toliau nori gyventi su ja. Mergaitė pasakojo, kad ji su mama bendrauja dažnai. Vaikas paaiškino, kad po mokyklos eina į jos darbovietę, kur nusiperka valgyti; mama duoda jai kišenpinigių. G. pažymėjo, kad nėra apsilankiusi mamos gyvenamojoje vietoje. Pasak O. S., G. yra savarankiška, uždaro būdo, paklusni, laikosi susitarimų, dalinasi paslaptimis. Pasak moters, vaikui esant geros nuotaikos, mergaitė „viską“ padaro. Moteris nurodė, kad G. turi tam tikras pareigas namuose, pvz. atlikti namų ruošos darbus, prižiūrėti katiną, tiek kiek mergaitė gali, pasirūpinti savimi pavalgant. Vaiko močiutės teigimu, tarp jos ir G. yra susiformavęs labai artimas ryšys. Moteris teigė, kad vaikaitės didžiausia baimė yra ją prarasti. Nurodė, kad ji G. augina nuo gimimo, ja rūpinasi, domisi mokslais, prižiūri sveikatą, užtikrina saugumą. Laikinoji globėja paminėjo, jog L. S.-Č. negyvena kartu nuo tada, kai buvo nustatyta laikinoji globa (moteris nežino kur gyvena jos dukra). Moteris pasakojo, kad G. lankosi mamos darbovietėje, kur mama jai duoda kišenpinigių. Tarnybos vertinimu, vaiko globėja O. S. tinkamai rūpinasi vaiko fiziniais ir emociniais poreikiais, sudaro saugią aplinką, bendradarbiauja su globos koordinatoriais (2022 m. lapkričio 4 d. DOK-179109).

3.       Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei ir trečiajam asmeniui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1, 3 dalys).

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais. Pastebėjo, kad globėja siūloma skirti vaiko močiutė gyvena uždarą gyvenimą, todėl pirmą kartą vertinant jos kaip globėjos tinkamumą, patyrė daug streso, nebuvo linkusi atsiskleisti, todėl tąkart buvo įvertinta neigiamai. Po kurio laiko pateikta teigiama išvada, konstatuojant kad tretysis asmuo O. S. gali būti anūkės globėja. Nustatytas mergaitės artimas ryšys su globėja. Vaiko motina piktnaudžiavo alkoholiu, todėl buvo įpareigota gyventi skyriumi nuo vaiko.

5.       Teismui susisiekus su atsakove telefonu, atsakovė teismui paaiškino, kad ji kalėdiniu laikotarpiu dirba mugėje, posėdžio metu ji turėjo išeiti dirbti už susirgusią kolegę, todėl neturi galimybės jungtis prie nuotoliniu būdu vykstančio posėdžio. Teigė, kad atsakovės žiniomis, jos mama O. S. taip pat negali dalyvauti teismo posėdyje, nes paskirtą dieną ir laiku turi dirbti. Atsakovė nurodė, kad ji gražiai bendrauja tiek su dukra, tiek su savo mama (vaiko močiute). Visos trys važiuoja apsipirkti, kai vaikui reikia drabužių ir pan. Paskutinį kartą vyko į Ozo prekybos centrą. Lanko dukrą. Mergaitė pernelyg nemėgsta saldumynų, todėl tokių lauktuvių atsakovė dukrai neatneša, geriau duoda pinigų, 50 ar 100 Eur. Pasitaria su savo mama (vaiko močiute), ko reikia vaikui. Domisi vaiko mokymusi, yra įsijungusi į socialinio tinklo Facebook klasės tėvų grupę. Patvirtino, kad atsakovės žiniomis, jos mama sutinka būti skiriama nuolatine mergaitės globėja. Pati atsakovė taip pat neprieštarauja, kad dukra gyventų pas močiutę, t. y. atsakovės mamą.

Ieškinys tenkintinas.

6.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnametė G. S., gim. (duomenys neskelbtini)., yra L. S. (dabartinė pavardė – S.-Č.), gim. (duomenys neskelbtini), dukra (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2011 m. kovo 17 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Tėvystė mergaitės atžvilgiu nenustatyta. Vaikas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Nepilnametė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 5-oje klasėje, mokykloje ugdoma ir namuose bendrauja rusų kalba.

Dėl motinos valdžios ribojimo

7.       Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).

8.       Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo/motinos, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

9.       Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-12296-930/2021 buvo tenkintas Tarnybos prašymas leisti paimti nepilnametį vaiką G. S. iš jos motinos L. S.-Č.. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad vaiko motina negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų ir užtikrinti mažamečio vaiko saugumo bei tinkamos priežiūros: vaikas nuo gimimo gyvena su močiute, kuri rūpinasi mergaite; vaiko motina gyvena atskirai, nėra mamos ir vaiko emocinio ryšio. Nutartyje taip pat pažymėta, kad vaiko laikinos priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo panaudotos, tačiau jos buvo neveiksmingos, vaiko motina nededa pastangų, nekeičia savo elgesio. Remiantis procesiniais dokumentais, proceso dalyvių paaiškinimais metu, nepilnametė G. S. ir toliau gyvena skyriumi nuo savo motinos (atsakovės).

10.       Atsakovė 2021 m. kovo 26 d. yra bausta administracine tvarka įspėjimo nuobauda už motinos valdžios nepanaudojimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Administracinio nusižengimo nutarime nurodyta, kad moteris yra nusišalinusi nuo mažametės dukros G. S. priežiūros, išlaikymo ir auklėjimo.

11.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė L. S.-Č. ir paėmus iš jos dukrą savo elgesio esmingiau nekeitė. Atsakovė dalyvaudama 2022 m. balandžio 14 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje nurodė, kad neturi laiko atvykti į konsultacijas, psichologą lankyti sutinka, tačiau neturi jo telefono numerio. Tėvystės įgūdžių kursų nelanko, nes nepatogus grafikas. Su dukra susitinka, kai vaikas ateina pas ją į darbą, mergaitė dalijasi įspūdžiais iš mokykloje vykstančių renginių. Atsakovė teigė, kad laikinai gyvena pas draugę, kai susitaupys lėšų ketina nuomotis būstą;  savo adreso nenurodė. VšĮ Palaimintojo Jurgio Matulaičio šeimos pagalbos centro 2022 m. gegužės 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovės atžvilgiu yra užbaigiamas atvejo vadybos procesas, nes nėra žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas. Rašte nurodyta, kad moteris su ŠPC specialistais bendradarbiavo nenuosekliai, neteikė prašomos informacijos, neatvyko į paskirtas konsultacijas (apsilankė tik vienoje psichologo konsultacijoje), dukrai išlaikymą teikė nereguliariai, su dukra matydavosi epizodiškai, nepasinaudojo siūlymais dėl kvalifikacijos kėlimo, konsultacijų, kursų lankymo ir kt. Taigi, po teismo leidimo išdavimo paimti vaiką iš atsakovės bei laikinosios globos nustatymo, atsakovė nedėjo pakankamai pastangų atstatyti su dukra ryšį ir susigrąžinti vaiką.

12.       Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenų nustatyta, kad atsakovė L. S.-Č. pastaraisiais metais santykinai dažnai keitė darbovietes,  dirbo neilgus laikotarpius: nuo 2019 m. spalio 17 d. iki 2020 m. vasario 20 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. vasario 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki spalio 25 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. sausio 17 d. iki sausio 19 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. vasario 19 d. iki rugsėjo 16 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. kovo 2 d. iki rugpjūčio 31 d. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki lapkričio 8 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. gruodžio 11 d. iki gruodžio 23 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai liudija tam tikrą atsakovės finansinį nepastovumą, nestabilumą.

13.       Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus teisinius kriterijus dėl tėvo (motinos) valdžios ribojimo ir nurodytas aplinkybes apie atsakovę, nustatęs, kad atsakovė su dukra G. S. negyvena ir nėra duomenų, kad motina dėtų pastangas gyventi su dukra, netenkina vaiko kasdienių būtinųjų priežiūros, ugdymo ir kt. poreikių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka vieną iš tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pastebėtina ir tai, kad atsakovė neaugina ir kito savo vaiko (atsakovė kuriam laikui buvo išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), ten susikūrė šeimą 2013 m. ir susilaukė kitos dukters, kuri auga su tėvu) – tai liudija atsakovės, kaip motinos neatsakingumą. Todėl yra pagrindas atsakovei riboti motinos valdžią dukros G. S. atžvilgiu. Iš bylos medžiagos nustatęs, kad atsakovė palaiko ryšį su vaiku, domisi juo ir ugdymo procesu, lanko dukrą globėjos (savo mamos) namuose, epizodiškai paremia dukrą finansiškai,  spręstina, kad yra pagrindas riboti atsakovei L. S.-Č. motinos valdžią dukros atžvilgiu laikinai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

14.       Teismas pažymi, kad motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuolatinės globos nustatymo

15.       Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nepilnamečiams vaikams globa (rūpyba) nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti vaikų teises ir pareigas. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai – paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

16.       CK 3.249 straipsnyje įtvirtinta, kad vaiko globa (rūpyba) nustatoma remiantis geriausių vaiko interesų pirmumo, vaiko globos (globos) šeimoje, brolių ir seserų neišskyrimo principais, pirmumo teisę tapti globėjais (globėjais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

17.       Nagrinėjamu atveju, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnametė G. S. yra laikinai globojama močiutės O. S., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko globos vieta nustatyta laikinos globėjos gyvenamojoje vietoje. Iš bylos medžiagos yra žinoma, kad nepilnametė močiutės namuose gyvena nuo gimimo. Anksčiau kartu gyveno ir vaiko prosenelė, kuri 2020 metais mirė.

18.       O. S. 2022 m. gegužės 9 d. raštu išreiškė sutikimą būti paskirta nuolatine vaiko G. S. globėja. Kiti fiziniai asmenys, artimieji ar kiti giminaičiai, kurie norėtų ir galėtų globoti nepilnametę, Tarnybai nėra žinomi. Tarnyba patvirtino, kad trečiasis asmuo O. S. atitinka teisės aktuose vaiko globėjai numatytus reikalavimus. O. S. – neteista, bausta administracine tvarka vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Vaiko laikinoji globėja yra dirbanti: remiantis Sodros 2022 m. lapkričio 23 d. duomenimis, dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) poliklinikos raštas (reg. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad globai sveikatos kliūčių nėra. VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro globėjų ir įvaikintojų tarnybos 2022 m. rugpjūčio 12 d. išvadoje dėl O. S. pasirengimo tapti globėja konstatuojama, kad įvertinus O. S. motyvaciją, gebėjimus ir pasirengimą, teikiama išvada, kad tretysis asmuo gali globoti (rūpinti) savo anūkę G. S..

19.       Bylos medžiaga patvirtina, kad O. S. ir G. S. gerai pažįsta viena kitą, turi artimą ryšį. G. nuo mažumės gyveno su močiute, nes atsakovė buvo išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), ten susikūrė šeimą 2013 m. ir susilaukė kitos dukters, kuri šiuo metu gyvena su tėvu. Globėjai atsakovė yra vienintelis vaikas. O. S. su vaikaite gyvena trijų kambarių bute su visais patogumais, adr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso globėjai. Mergaitei yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra dvi sofos-lovos, indauja, žurnalinis staliukas, žaislai, kompiuteris ir kiti daiktai. Namuose laikoma katė. Vaiko globėja teigė, kad tinkamai vykdo globotinės priežiūrą, auklėjimą, atstovavimą jos teisėms ir teisėtiems interesams, stengiasi sukurti tinkamą ir saugią aplinką namuose, kad būtų užtikrintas vaiko vystymasis. Tarnybos atstovų išklausoma nepilnametė šiltai atsiliepė apie globėją.

20.       Nustačius, kad nepilnametė liko be įstatyminių atstovų, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad trečiasis asmuo tinkamai atlieka laikinosios globėjos pareigas, vaikas globėjos gyvenamojoje vietoje iš esmės gyvena jau ilgą laiką, globėja imasi priemonių saugiai nepilnamečio vaiko aplinkai sudaryti ir užtikrinti vaiko poreikius, atsižvelgiant į trečiojo asmens sutikimą nuolat globoti G. S., nesant duomenų apie kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie galėtų globoti nepilnametę, ieškovo reikalavimas tenkinamas, nepilnametės G. S. nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore skiriama O. S.. Nepilnametės gyvenamoji vieta nustatoma kartu su globėja jos gyvenamojoje vietoje(CK 3.256 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 punktas, 3.275–3.276 straipsniai). Nepilnametė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, neturi, todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

21.       Trečiajam asmeniui O. S. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

22.       Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Šiuo teismo sprendimu nustačius nuolatinę globą nepilnametei G. S. pasibaigia vaiko laikinoji globa, nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

23.       Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

24.       Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės amžių, taip pat į tai, kad nėra nustatyta, kad atsakovė būtų riboto darbingumo, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, prašė priteisti iš atsakovės L. S.-Č. išlaikymą nepilnametei G. S. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės.

25.       Kaip jau nurodyta šiame sprendime, iš Sodros duomenų nustatyta, kad atsakovė 2019-2022 m. dirbo ir gavo su darbo santykiais susijusių pajamų. Taip pat gavo socialines išmokas. Atsakovės darbo užmokestis buvo nepastovus, atskirais mėnesiais siekė iki 700–1100 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Antstolių informacinės sistemos registro 2022 m. lapkričio 7 d. duomenimis, atsakovės, kaip skolininkės, atžvilgiu nebuvo vykdoma išieškojimų vykdomosiose bylose (anksčiau vykdytos bylos užbaigtos, visiškai įvykdžius išieškojimą).

26.       Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašoma priteisti vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma (200 Eur) yra mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (šiuo metu MMA 840 Eur, atskaičius mokesčius apie 663 Eur, todėl orientacinis dydis, įvertinus valstybės skiriamus vaiko pinigus (85,75 Eur), priteisintinas iš vieno iš tėvų, yra apie 288 Eur), taip pat įvertinus tai, kad atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, yra darbingo amžiaus, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovės dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, laikytinas proporcingu, todėl tenkinamas.

27.       Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

29.       Atsižvelgus į tai, kad atsakovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 16 punktu, kaip vaiko motina, dėl kurios valdžios apribojimo sprendžia teismas, turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, įvertinus tai, kad atsakovė – tuo atveju, jeigu ji būtų pasikreipusi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT), tai VGTPT sprendimu, kuriuo būtų nuspręsta atsakovei suteikti antrinę teisinę pagalbą, būtų nustatyta, kad atsakovė yra 100 proc. atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, byloje mokėtinos žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumos iš atsakovės nepriteistinos.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį patenkinti.

Laikinai apriboti atsakovės L. S.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės L. S.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. spalio 28 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nuolatinę globą nepilnametei G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko globėja bei gaunamų lėšų administratore pastirti O. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su globėja, globėjos gyvenamojoje vietoje.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Sprendimo šioje dalyje apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                 Eglė Mauricė


Paminėta tekste:
  • MK
  • CPK
  • CK
  • 3K-3-492/2005
  • CK3 3.3 str. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai
  • CK3 3.180 str. Tėvų valdžios apribojimo sąlygos, būdai ir pasekmės
  • 3K-3-95/2009
  • CK3 3.181 str. Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimas kitu
  • CK3 3.248 str. Vaiko globos (rūpybos) tikslas ir uždaviniai
  • CK3 3.256 str. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba)
  • CK3 3.245 str. Neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turto administravimas
  • CK3 3.192 str. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus
  • 3K-3-303/2008
  • CPK 282 str. Skubiai vykdytini sprendimai ir nutartys
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo