Civilinė byla Nr. 2A-488/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 42.11.1
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
n u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 7 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro
Pečiulio ir Donato Šerno,
sekretoriaujant Joanai
Tamašauskienei,
dalyvaujant atsakovo atstovui Vidui
Vanagui,
trečiojo asmens UAB „Promata“
atstovui advokatui Ugniui Pėdnyčiai,
viešame
teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo, civilinėje byloje
Nr. 2-1474-450/2009 pagal ieškovo VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“
ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretieji
asmenys: UAB „Promata“, UAB „Vilniaus vandens parkas“, UAB „Elguva“ dėl
panaudos ir žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais,
nuostolių atlyginimo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB
„Promata“ ieškinį dėl Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo pripažinimo
negaliojančiu ir šios sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas VšĮ reabilitacijos centras
„Aušveita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 1997 m.
spalio 1 d. ilgalaikio bei trumpalaikio turto Panaudos ir 1999 m. gegužės 12 d.
valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimą negaliojančiu ir priteisti iš
atsakovo 108170 Lt patirtų nuostolių. Ieškovas nurodė, kad Sveikatos apsaugos
ministerija ir ieškovas 1997 m. spalio 1 d. sudarė Tipinę panaudos sutartį,
kurios pagrindu ieškovui buvo perduoti neatlygintinai valdyti ir naudoti
nekilnojamieji daiktai, esantys Stirnių k., Trakų raj., 2000 m. gruodžio 18 d.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Vilniaus apskrities viršininko
administracijai buvo perduotos VšĮ Reabilitacijos centro steigėjo funkcijos bei
materialiniai ir finansiniai ištekliai. Tuo pagrindu 2001 m. vasario 15 d.
priėmimo-perdavimo aktu VšĮ „Aušveita“ Panaudos sutarties pagrindu valdomi
materialiai ir finansiniai ištekliai buvo perduoti į atsakovo balansą. 1999 m.
gegužės 12 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta Valstybinės žemės nuomos
ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 308, pagal kurią VšĮ reabilitacijos centras
„Aušveita“ buvo suteikta teisė atlygintinai 99 metų terminui naudotis 206526
kv.m. žemės sklypu, esančiu Stirnių k., Grigiškių sen., Trakų raj. Atsakovas
yra ne tik panaudos davėjas pagal sutartį, žemės sklypo nuomotojas, bet ir VšĮ
„Aušveita“ dalininkas. 2007 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. [50]-1.2-4855-[3.31]
„Dėl panaudos ir nuomos sutarčių nutraukimo“ ieškovui atsakovas pranešė, kad
vienašališkai nuo 2008 m. sausio 7 d. nutraukia Panaudos, o nuo 2008 m. vasario
7 d. Žemės nuomos sutartis, vadovaujantis 2002 m. gruodžio 3 d. Vyriausybės
nutarimu Nr. 1890 patvirtinto Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais
laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo 9 p., dėl esminių
sutarčių sąlygų nevykdymo ir nurodė 2008 m. sausio ir vasario 7 dienomis
atvykti pas atsakovą pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus. Ieškovas paaiškino,
kad po to, kai atsakovui buvo perduotos VšĮ reabilitacijos centro „Aušveita“
steigėjo funkcijos, atsakovui, kaip savininkui netinkamai finansuojant,
administruojant ir valdant įmonę, Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 29 d.
iškėlė bankroto bylą ir patvirtino finansinių reikalavimų sumą 1020957,20 Lt.
Tretieji asmenys, siekdami atstatyti įmonės mokumą, 2006 m. vasario 1 d. su
atsakovu sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 1-1-11, kurios pagrindu
įsipareigojo savo asmeninėmis lėšomis patenkinti kreditorių reikalavimus,
atstatyti mokumą bei investuoti lėšas į jos turtą ir jį pritaikyti pagrindinei
veiklai- sveikatingumo paslaugų teikimui. Atsakovas šia sutartimi įsipareigojo
trečiuosius asmenis priimti dalininkais ir įsipareigojo, kad Panaudos ir Žemės
nuomos sutartys galioja ir ateityje galios. Tretieji asmenys 2006 m. vasario 1
d. visiškai atsiskaitė su kreditoriais, atstatė centro mokumą, ir 2006 m.
birželio 15 d. nutartimi bankroto byla buvo nutraukta. Pažymi, kad atsakovė,
dėl kurios kaltės viešoji įstaiga tapo nemoki, prie mokumo atstatymo visiškai
neprisidėjo. 2006 m. liepos 31 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu
tretieji asmenys tapo VšĮ „Aušveita“ dalininkais. Tretieji asmenys savo lėšomis
atliko techninę VšĮ „Aušveita“ pastatų, įrenginių ir įrengimų ekspertizę,
kurios metu nustatyta, kad statiniams būtinas kapitalinis remontas ir be tokio
remonto negalima pradėti sveikatingumo, reabilitacijos paslaugų tiekimo, tam
neprieštaravo ir visuotinis dalininkų susirinkimas, kuris 2006 m. gruodžio 8 d.
balsavo, jog pastatams būtinas ne einamasis, o kapitalinis remontas. Tretieji
asmenys į veiklos atstatymą įnešė 1379384,54 Lt. Ieškovas atliko savo
įsipareigojimus pagal sutartį: ruošė projektinę dokumentaciją, saugojo pastatų
esamą padėtį, prižiūrėjo, saugojo teritoriją. tačiau atsakovas, vienašališkai
nutraukdamas sutartis, nenurodė jokių faktiškai egzistuojančių esminių sutarčių
pažeidimų ir paaiškino, kad perduoti pastatai pagal savo būklę netinkami juose
vystyti sveikatingumo paslaugoms, pastatus būtina rekonstruoti, o tai kelių
metų darbas. Ieškovo nuomone, projektinės dokumentacijos ruošimas nereiškia,
kad renovacijos laikotarpiu pastatai ir žemės sklypas naudojami ne pagal
paskirtį. Paaiškino, kad atsakovas, perduodamas pastatus bei pasirašydamas su
dalininkais Bendradarbiavimo sutartį, žinojo esamą padėtį, žinojo, kad pastatai
nešildomi, nesaugomi, žinojo, kad reikės didelio paruošiamojo darbo, kad
įstaiga vėl veiktų. Kapitaliniam remontui atlikti būtinas statybos leidimas,
ieškovas paruošė projekto architektūrinę dalį ir paprašė atsakovo dalyvauti
projekto pristatyme, tačiau atstovas ignoravo prašymą. Ieškovas paaiškino, kad
atstačius įmonės mokumą, sudarė sutartis su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir
atnaujino elektros tiekimą. Jis dėl nepagrįsto sutarčių nutraukimo patyrė
nuostolius: 50000 Lt už projektavimo darbus; 24500 Lt už teritorijos tvarkymo
darbus; 26000 Lt už verslo plano parengimą; 7670 Lt už statinių būklės tyrimą,
viso 108170 Lt, kuriuos ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsakovas Vilniaus apskrities
viršininko administracija su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad Panaudos ir
žemės sklypo nuomos sutartys su ieškovu buvo nutrauktos dėl to, kad pagal
panaudos sutartį perduotas turtas nebuvo naudotas pagal paskirtį, neatliktas
neatidėliotinas kapitalinis remontas, nevykdoma pareiga išlaikyti ir saugoti
daiktą, panaudos gavėjas nesiverčia įstatuose numatyta veikla, dėl kurios buvo
perduotas turtas: žemės sklypas ir jis nenaudojamas pagal tikslinę paskirtį -
reabilitacijos centrui. Komisija, sudaryta panaudos sutarčių patikrinimui ir jų
tęstinumui spręsti, 2007 m. lapkričio 26 d. aktu pasisakė, kad viešoji įstaiga
pagal panaudos sutartį valdomo turto savo funkcijoms atlikti nenaudoja ir siūlė
turto panaudos sutartį nutraukti, tai reglamentuoja LR valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 13 str. 3 d., o
LR žemės įstatymo 9 str. 14 d. imperatyviai nustato, kad valstybinės žemės
nuomos sutartis turi būti nutraukta, jei nuomininkas naudoja ją ne pagal
paskirtį, būdą ar pobūdį. Pažymėjo, kad nutraukiant šias sutartis buvo
įvertintos ir aplinkybės, susijusios su 2006 m. vasario 1 d. sudarytos
Bendradarbiavimo sutarties Nr. 1-1-11 nutraukimu. Šioje sutartyje buvo numatyta
statinių rekonstrukcija dviems etapais: 2006 metais - centro veiklos
atnaujinimas. Kadangi ši sutartis nebuvo vykdoma, atsakovas 2007 m. lapkričio
14 d. raštu ją nutraukė nuo 2007 m. gruodžio 21 d. dėl esminio sutarties sąlygų
nevykdymo: 2006 m. etape numatyti darbai neatlikti. Atsakovas teigia, kad jau
sudarant bendradarbiavimo sutartį šalims buvo žinoma, kad pastatams bus
reikalingas kapitalinis remontas, kuriems bus reikalingas statybos techninis
projektas ir leidimas statyboms, kuris turėjo būti atliktas per du etapus.
Pažymi, kad ir išnuomotas žemės sklypas pagal paskirtį nebuvo naudojamas:
nebuvo mokamas žemės nuomos mokestis, nebuvo sklypas naudojamas pagal įstatuose
numatytą veiklą. Be to, jis nurodė, kad ieškovas praleido 1 mėnesio ieškinio
senaties terminą kreiptis į tesimą, kadangi reiškiami reikalavimai dėl
administracinio akto-sprendimo nutraukti sutartis pripažinimo negaliojančiu.
Tretysis asmuo UAB „Promata“ ieškinį
palaikė ir paaiškino, kad 2006 m. liepos 3 d. atsakovo sprendimu jis tapo VšĮ
Aušveita dalininku, į įmonės atstatymą yra įnešęs 540799,26 Lt, tokiu būdu
įvykdė Bendradarbiavimo sutarties sąlygas. Tik dėl atsakovo kaltės buvo iškelta
bankroto byla. Po bankroto bylos iškėlimo, atsakovas, kaip savininkas
nesirūpino nei žemės sklypo, nei pastatų tinkamu naudojimu: pastatai nebuvo tinkamai
paruošti žiemai, dėl ko jie pasidarė netinkami naudoti pagal paskirtį. Tretieji
asmenys bendradarbiavimo sutarties pagrindu sutiko investuoti lėšas, įgūdžius,
reputaciją įmonės veiklai atstatyti. Trečiųjų asmenų dėka buvo pradėti pastatų
ir įrengimų projektavimo darbai, tvarkymo, konservavimo ir kiti darbai.
Atsakovas sutartis nutraukė formaliu pagrindu bei panaikino ieškovui galimybę
tenkinti viešą interesą atkurti sveikatingumo paslaugas, pažeidė šalių
bendradarbiavimo, teisėtų lūkesčių principus, nesąžiningai siekė formaliais
pagrindais nutraukti sutartis.
Tretysis asmuo UAB „Vilniaus vandens
parkas“ ieškinį palaikė ir paaiškino, kad būtent atsakovas nesilaikė
bendradarbiavimo sutarties įsipareigojimų ir būtent jis, suprantant, kad
nustatyti terminai yra nerealūs, nesiėmė priemonių tokiems terminams pratęsti.
Pažymėjo, kad jei kreditorių sąraše Trakų rajono savivaldybės administracija
būtų įtraukta kreditoriumi su finansiniu reikalavimu - žemės nuomos mokesčio
suma, tai toks kreditorinis reikalavimas būtų pilnai patenkintas, kaip ir buvo
padaryta su visais kitais reikalavimais, tačiau administracija dėl nežinomų
priežasčių nesikreipė į bankroto administratorių su prašymu įtraukti į
kreditorių sąrašą. Pažymi, kad tarp šalių bendradarbiavimo sutarties pagrindu
susiformavę civiliniai teisiniai santykiai, todėl atsakovas yra ne
administracinių, o civilinių santykių dalyvis, todėl ieškinio senaties terminas
kreiptis į tesimą nėra praleistas.
Tretysis asmuo su savarankiškais
reikalavimais UAB „Promata“ ieškiniu prašė atsakovo vienašališką 2006 m.
vasario 1 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 1.-1-11 nutraukimą pripažinti
negaliojančiu ir pripažinti negaliojančia 2006 m. vasario 1 d. Bendradarbiavimo
sutarties Nr. 1-1-11 1.2.6 punkte nurodytą sąlygą: „Esminiu sutarties pažeidimu
taip pat laikomi Sutarties 4.16 punkte numatytų Šalių detalaus veiklos ir
investicijų projekto nepateikimas tvirtinimui per 160 dienų nuo Sutarties
pasirašymo dienos“. Atsakovas nuo 2000 m. gruodžio 18 d. buvo vienintelis VšĮ
„Aušveita“ savininkas ir tik jam netinkamai finansuojant, administruojant ir
valdant įstaigą, buvo iškelta bankroto byla. Po bankroto bylos iškėlimo
atsakovas beveik 1,5 metų nesirūpino nei Panaudos sutarties, nei Žemės sklypo
nuomos sutarčių pagrindu valdomų ir naudojamų pastatų, įrengimų ir teritorijos
priežiūra. Pagal 2006 m. vasario 1 d. pasirašytą Bendradarbiavimo sutartį bei
jos priedu Nr. 1, 2006 m. balandžio 3 d. sutarties pakeitimu Nr. 1-1-45, šalys
įsipareigojo savo lėšomis atstatyti centro mokumą ir veiklą. Minėtos sutarties
ir jos priedų pagrindu, viešosios įstaigos veikla buvo atstatyta, t.y. tretieji
asmenys savo lėšomis atstatė mokumą ir įvykdė sutarties 4.10.1;4.11.1;4.12.1
punktus. Buvo atsiskaityta su 98 darbuotojais, sumokant jiems 601569,33 Lt finansinių
reikalavimų sumos, valstybei sumokėta 132922,08 Lt, patenkinti visi trečios
eilės kreditorių reikalavimai, atstačius mokumą, bankroto byla buvo nutraukta.
Jis nurodė, kad tretieji asmenys, tapę dalininkais, įvykdė Sutarties 4.10.2;
4.11.2; 4.12.2 punktus, t.y. nuolat teikė viešėjai įstaigai finansavimą, kad ši
galėtų atsiskaityti su darbuotojais, valstybinėmis institucijomis bei
trečiaisiais asmenimis, kurių pagalba buvo atstatoma centro veikla. Buvo
teikiama ir nematerialaus pobūdžio pagalba: profesinės žinios, įgūdžiai,
dalykinė reputacija ir kita. Pati UAB „Promata“ įnešė į viešosios įstaigos
veiklos atstatymą 540799,26 Lt. Priešingai, atsakovas nevykdė įsipareigojimų
pagal sutartį: neprisidėjo prie bendros veiklos, netgi neatsakė į
siūlymą-prašymą dalyvauti projekto pristatyme bei derinimo diskusijoje. 2006 m.
gruodžio 8 d. visuotiniame dalininkų susirinkime buvo nutarta pakeisti
Bendradarbiavimo sutarties Nr. 1 preliminariame veiklos ir investicijų projekte
nustatytus terminus, tačiau atsakovas vengė priimti šiuo klausimu sprendimą,
ignoravo siunčiamus prašymus. Laiko, kad pats atsakovas buvo pritaręs
Bendradarbiavimo sutartyje numatytų veiklos ir investicijų plano terminų
pakeitimui, todėl negalima laikyti esminiu sutarties pažeidimu 4.16 p. numatyto
160 dienų termino, per kurį buvo nutarta pateikti Veiklos ir investicijų
projektą, pažeidimą ir atitinkamai terminų nevykdymą. UAB „Promata“ paaiškino,
kad 2006 m. spalio 27 d. buvo sudaryta su UAB „Abrinas“ sutartis dėl veiklos ir
investicijų projekto parengimo, tačiau 2006 m. gruodžio 8 d. visuotiniame
susirinkime nutarus keisti net preliminaraus investicinio ir veiklos projekto
etapus, sutarties šalims niekaip nesusitariant ir atsakovui vilkinant pakeitimų
pasirašymą, 2006 m. spalio 27 d. sutarties vykdymas užsitęsė. Byloje pateiktas
centro investicinis verslo planas patvirtina aplinkybę, jog investicijų suma
jau ne 12200000 Lt, o 42670000 Lt. Todėl sutarties vienašališkais nutraukimas
dėl formalių pažeidimų, jei neatsiranda neigiamų pasekmių nukentėjusiajai
šaliai, negali būti pagrindu nutraukti sutartinius santykius.
Tretysis asmuo be savarankiškų
reikalavimų UAB „Elguva“ palaikė UAB „Promata“ ieškinį, laiko, kad atsakovas
Bendradarbiavimo sutartį nutraukė nesant jokių pagrindų, jo nurodyti pagrindai formalūs.
Ieškovas VšĮ „Aušveita“ trečiojo
asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį palaikė ir patvirtino, kad
atsakovas nebendravo su trečiaisiais asmenimis vykdant bendradarbiavimo
sutartį, vilkino priimto sprendimo dėl terminų pratęsimo įgyvendinimą.
Atsakovas Vilniaus apskrities
viršininko administracija prašė UAB „Promata“ ieškinį atmesti ir paaiškino, kad
Bendradarbiavimo sutartimi šalys susitarė dėl sąlygų: atstatyti mokumą ir
finansinį stabilumą bei vykdyti šalių sprendimais nustatytus darbus, atlikti
veiksmus, kurie būtų susiję su modernios medicininių paslaugų teikimo
infrastruktūros sukūrimu, paslaugų teikimu ir kita. Antrosios sąlygos įvykdymas
buvo detalizuotas Sutarties 4.16 p. bei 2006 m. vasario 1 d. pasirašytame
priede Nr. 1. Sutarties 4.16 p. nustatytas įpareigojimas per 160 dienų nuo
sutarties pasirašymo dienos pateikti detalų veiklos ir investicijų projektą iki
2006 m. liepos 10 d., tačiau projektas pateiktas nebuvo. Tretieji asmenys
nesiėmė jokių priemonių bendradarbiavimo sutarties keitimui, o UAB „Promata“
prašomos sutarties 4.16 p. naikinimas niekuo neįrodytas ir nėra aišku, kokią
imperatyvią įstatymo nuostatą jis pažeidžia.
Tretysis asmuo UAB „Vilniaus vandens
parkas“ su trečiojo asmens ieškiniu sutiko ir pažymėjo, kad jis į centro veiklą
yra įnešęs 630368,22 Lt.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m.
lapkričio 6 d. sprendimu ieškovo VšĮ „Aušveita“ ir trečiojo asmens,
pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Promata“ ieškinius patenkino iš
dalies. Teismas pripažino VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“ ir Vilniaus
apskrities viršininko administracijos sudarytos 1997 m. spalio 1 d. Ilgalaikio
bei trumpalaikio turto Panaudos sutarties bei 1999 m. gegužės 12 d. Valstybinės
žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 308, sudarytos tarp VšĮ
reabilitacijos centras „Aušveita“ ir Vilniaus apskrities viršininko
administracijos, nutraukimą negaliojančiais. Be to, teismas pripažino atsakovo
Vilniaus apskrities viršininko administracijos vienašališką 2006 m. vasario 1
d. Bendradarbiavimo sutarties Nr.1-1-11 nutraukimą negaliojančiu, o likusioje
dalyje ieškinius atmetė. Teismas tenkindamas iš dalies UAB „Promata“ ieškinį
nurodė, kad pradinis šalių įsipareigojimas pagal bendradarbiavimo sutartį buvo
viešosios įstaigos mokumo atstatymas. Tretieji asmenys pilnai atsiskaitė su VšĮ
„Aušveita“ kreditoriais, t.y. atstatė įmonės mokumą ir tuo pagrindu Vilniaus
apygardos teismas nutraukė bankroto bylą. Todėl teismas konstatavo, jog
tretieji asmenys įvykdė pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus sumokėti
nustatyto dydžio lėšas bankroto bylai nutraukti, tuo pačiu centro mokumui
atstatyti. Kiekvienas iš trečiųjų asmenų įnešė į centro veiklą piniginius
įnašus: UAB „Elguva“ - 208217,06 Lt; UAB „Promata“ - 540799,26 Lt;
UAB „Vilniaus vandens parkas“ – 630368,22 Lt. Tuo pagrindu 2006 m.
liepos 3 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-6537 tretieji
asmenys buvo priimti VšĮ reabilitacijos centro „Aušveita“ dalininkais. Be
trečiųjų asmenų įsipareigojimų, numatytų sutartyje, atsakovas prisiėmė taip pat
pareigas, numatytas 4.8 p., tame tarpe priimti visus sprendimus, suteikti
leidimus reikalingus tinkamam Sutarties vykdymui. Sutartyje šalių prisiimti
įsipareigojimai bendradarbiauti viena su kita, teikti visokeriopą pagalbą iš
esmės atitinka CK 6.200 str. 2 p., numatantį, jog vykdydamos sutartį, šalys
privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, t.y., atsakovas taip pat privalėjo dėti
maksimalias pastangas šios įstaigos veiklos atnaujinimui. Pagal šalių
pasirašytą Priede Nr. 1 pirmojo etapo 2006 metams esamų pastatų rekonstrukcijos
ir remonto būtinų atlikti darbų sąrašą, visi centro dalininkai įsipareigojo
atlikti sąraše numatytus darbus: stogo dangos remontą, katilinės įrengimų
remontą, komunikacinių įrengimų renovaciją, esamų pastatų einamąjį remontą, valgyklos
įrengimų renovaciją, esamos medicininės įrangos ir inventoriaus renovaciją ir
naujos įsigijimą. Bankroto byla buvo nutraukta tik 2006 m. birželio 15 d. Po
bankroto bylos nutraukimo, 2006 m. liepos 5 d. į darbą buvo priimta buhalterė;
2006 m. liepos 5 d., 2006 m. liepos 24 d. ir 2006 m. gruodžio 1 d. - sargai.
2006 m. liepos 14 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi
reabilitacijos centre buvo įjungta elektra. Ieškovas su trečiaisiais asmenimis,
vykdydami šalių pasirašytos Bendradarbiavimo sutarties nuostatas, 2006 m.
spalio 27 d. pasirašė Sutartį su UAB „Abrisas“ dėl veiklos ir investicijų
projekto parengimo. Iš pateikto 2006 m. gruodžio 8 d. visuotino dalininkų
susirinkimo protokolo matyti, kad centro direktorius informavo visus dalininkus
bei atsakovą, jog užsitęsus bankroto bylai, įrengimų būklė pasikeitė fiziškai
ir technologiškai: valymo įrenginiai neatitinka reikalavimų, eksploatacija
galima tik renovuojant; kanalizacijos siurblinių įranga sugedusi, būtina keisti
tinklus; lauko šiluminių trasų vamzdynai suplėšyti ledo, reikia perkloti iš
naujo, lauko vandentiekio tinklus reikia pertvarkyti; vidaus šildymo –
vandentiekio - kanalizacijos tinklų vamzdynai sugadinti, reikalingas pilnas
atstatymas, būtina naujai perkloti elektros ir signalizacijos tinklus. Į tokią
informacija buvo atsižvelgta, ir jos pagrindu visi dalininkai bei Vilniaus
apskrities viršininko administracijos atstovas vienbalsiai nubalsavo ir priėmė
nutarimą - pritarė siūlymui kreiptis dėl kritinės situacijos į bendradarbiavimo
sutarties dalyvius, pakeisti sutarties etapų vykdymo terminus. Tokiu būdu
aišku, kad bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 1 preliminarios veiklos ir
investicijų projekto įgyvendinimas esamoje situacijoje buvo neįmanomas, bei
įvertinant esamą būklę, tokių darbų atlikimas nieko neduotų, kadangi vien šių
darbų atlikimas nepadėtų atkurti sveikatingumo centro veiklos. Teismo nuomone,
šalių susitarimai negalėjo būti įgyvendinami be atitinkamų sutartinių pakeitimų
abipusiu sutarimu, ir kiekvieno iš
sutarties dalyvių valia vien dėl itin blogų pastatų ir įrengimų būklės.
Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimas pakeisti Bendradarbiavimo sutarties
priede Nr. 1 aprašytame veiklos ir investicijų projekte nustatytus įstaigos
veiklos atstatymo etapus ir terminus buvo savalaikis ir būtinas, siekiant
sutartyje numatytų tikslų. Teismo teigimu, byloje nepateikta jokių rašytinių
įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas, kaip VšĮ steigėjas bei materialinių,
finansinių išteklių valdytojas, būtų ėmęsis veiksmų, ar, kaip numatyta
Bendradarbiavimo sutarties 4.1 p., teikęs kitoms sutarties šalims pagalbą
nutarimui įgyvendinti. Be to, teismas nustatė, kad ieškovas su trečiųjų asmenų
pagalba nuolat vykdė sutartines pareigas, ėmėsi reikalingų priemonių esamiems
pastatams išsaugoti, nuolat ruošė naujus būtinus dokumentus kapitalinio remonto
įvykdymui. Teismas sutiko su ieškovo išsakyta pozicija, kad neatlikus pastatų
rekonstrukcijos, naujos medicininės technikos pirkimas taptų nuostolingas,
viena vertus jis nebūtų ilgai naudojamas, o kiekviena technika gana greitai
sensta, jos nebūtų kur laikyti, todėl teismo nuomone įgyvendinti Sutarties
priede Nr. 1 pirmajame ir antrajame etapuose nurodytus įsipareigojimus,
investuoti tiesiogiai 2006 metais 500 000 Lt lėšų į medicininės įrangos ir inventoriaus
įsigijimą būtų mažų mažiausiai neprotinga. Teismas pažymėjo, kad patalpose
esama medicininė technika ir inventorius 2006 m. gruodžio 27 d. atsakovo
viršininko administracijos įsakymu buvo nurašyta, tinkama naudoti dalis 2007 m.
sausio 3 d. perduota kitoms įstaigoms. Teismas pažymėjo, kad Bendradarbiavimo
sutartyje šalys nenumatė vienašališko sutarties nutraukimo galimybės. Kiekviena
sutarties šalis sutartį turi vykdyti kuo ekonomiškiau ir nesukelti jokių
neigiamų pasekmių kitai šaliai: šiuo gi atveju ieškovas ėmėsi priemonių laiku
ir pagal šalių parengto pirmojo etapo planą vykdyti įsipareigojimus, tačiau
išaiškėjus realiai statinių ir ten esančių įrenginių būklei, jam buvo
ekonomiškai nenaudinga pilnai vykdyti pirmajame etape numatytus darbus, kadangi
iš esmės buvo būtinas kapitalinis remontas, o tam buvo reikalingas sutarties
įvykdymo terminų koregavimas, todėl trečiojo asmens su savarankiškais
reikalavimais UAB „Promata“ ieškinys dalyje pripažinti negaliojančiu atsakovo
vienašališką 2006 m. vasario 1 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 1-1-11
nutraukimą tenkintinas. Teismas nurodė, kad pripažinti negaliojančia 2006 m.
vasario 1 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 1-1-11 1.2.6 punkte nurodytą sąlygą
nėra pagrindo, nes tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais nenurodė,
kokioms būtent imperatyvioms įstatymo normoms ši sąlyga prieštarauja, neįrodė,
kad sutarties šalims susitariant dėl šios sąlygos būtų pažeista kokios nors iš
šalių valia ar egzistuotų kiti šios sandorio sąlygos negaliojimo pagrindai.
Iš dalies tenkindamas ieškovo VšĮ
„Aušveita“ ieškinį teismas nurodė, kad VšĮ „Aušveita“ po bankroto bylos
nutraukimo vykdė Bendradarbiavimo sutartį, be kurios nebuvo įmanomas tiek
Panaudos sutartyje numatytas panaudos objektų panaudojimas pagal ieškovo įstatuose
numatytą veiklą - reabilitacinis ir sanatorinis gydymas, nei tuo pačiu žemės
panaudojimas reabilitacijos centrui. Tiek ieškovas, tiek ir tretieji asmenys su
savo materialia ir nematerialia pagalba vykdė VšĮ „Aušveita“ veiklą, t.y.
atliko darbus ir būtinus veiksmus, siekiant atstatyti centro vykdytą
sveikatingumo veiklą. Teismo nuomone, atsakovo rašte nurodyta aplinkybė, kad
pastatai nebuvo naudojami pagal tiesioginę paskirtį, yra formali. Būtent
dalininkų lėšomis atlikta pastatų ekspertizė nustatė, kad pastatų, įrengimų ir
įrenginių būklė pasikeitė, ir būtinas kapitalinis remontas, todėl juose
negalėjo būti vykdoma jokia sveikatingumo veikla, kadangi tokiai veiklai
vystyti taikomi specialūs reikalavimai. Teismo nuomone, nenustačius esminių
sutarčių pažeidimų, atsakovas vien formaliais pagrindais nutraukė abi sutartis,
tokiu būdu užkirsdamas kelią tolimesnei rekonstrukcijai. Teismas konstatavo,
kad ieškovas jokiu būdu nepažeidė sutarčių esminių sąlygų, atotrūkis tarp
sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo nebuvo didelis ir jokiu būdu
negalima teigti, kad numatytų sutarties vykdymo rezultatų nebuvo
pasiekta vien dėl ieškovo veiksmų. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas,
reikšdamas reikalavimą dėl 108170 Lt
priteisimo nuostoliams atlyginti, nurodė, kad tokie nuostoliai atsirado
sumokėjus 50000 Lt UAB „Performa“ už projektavimo darbus; 24500 Lt UAB „Ad
Vivum“ už teritorijos tvarkymo darbus; 26000 Lt UAB „Absisui“ už verslo plano
parengimą; 7670 Lt UAB „Tyrimai ir projektai“ už statinių būklės tyrimą, t.y.
ieškovas nuostoliais laiko tiesioginius atsiskaitymus už atliktus darbus,
vykdant bendradarbiavimo sutartį. Teismas laikė, kad atsakovas negali atlyginti
už darbus, kurie buvo atliekami ir vykdomi pagal šalių pasirašytą sutartį, ir
atsiskaitymai už juos nelaikytini tiesioginiais nuostoliais, kuriuos turėtų
atlyginti atsakovas, kadangi nėra įrodyta atsakovo kaltė. Priešingai, teismui
konstatavus netesėtą sutarčių nutraukimą, ieškovas ne tik galės, bet ir
privalės toliau vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir tuo pagrindu
turės ir daugiau išlaidų su trečiaisiais asmenimis, todėl šioje dalyje ieškovo
reikalavimą teismas atmetė.
Apeliaciniu
skundu atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują
sprendimą – ieškinius atmesti. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais
motyvais:
1. Apeliantas
Bendradarbiavimo sutartį nutraukė dėl šios sutarties pagrindu atsiradusių
teisėtų ir pagrįstų lūkesčių nepatenkinimo, t.y. dėl to, kad buvo neatlikti
sutarties priede Nr. 1 numatyti esamų pastatų rekonstrukcijos ir remonto darbai
bei nustatyta tvarka ir terminais nepateiktas 4.16 punkte numatytas šalių
detalus veiklos ir investicijų projektas tvirtinimui, VšĮ „Aušveita“ veikla
neatnaujinta ir nepradėti rekonstrukcijos ir remonto darbai 2007 metais.
2. Esminį
sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo to, ko pagal
sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Sutarties pagrindu
atsiradusių teisėtų ir pagrįstų lūkesčių nepatenkinimas turėtų būti laikomas
esminiu sutarties pažeidimu.
3. Nei
ieškovas, nei tretieji asmenys dėl Bendradarbiavimo sutarties pakeitimo
nesikreipė į apeliantą su prašymu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atlikus
techninę ekspertizę, todėl šis klausimas nebuvo svarstomas ir derinamas.
4. Panaudos ir
valstybinės nuomos sutartys su VšĮ „Aušveita“ buvo nurauktos vadovaujantis CK
6.217, 6.218 ir 6.564 straipsnių ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr.
1890 pagrindu.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 6
d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą jis grindžia
šiais argumentais:
1. Teismas
pagrįstai tarp šalių susiklosčiusiems santykiams pritaikė CK 6.204 straipsnio
nuostatas ir konstatavo, kad ieškovas nepažeidė Panaudos ir Žemės nuomos
sutarčių esminių sąlygų. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas turėjo
nenumatytus didelius turtinio pobūdžio nuostolius, o vien formalus sutarčių
nutraukimas negalėjo sudaryti neigiamų pasekmių atsakovui, todėl atsakovas
neteisėtai nutraukė minėtas sutartis.
2. Byloje nėra
įrodymų pagrindžiančių apelianto teigiamas aplinkybes apie neva teiktą
maksimalią pagalbą vieno iš bendradarbiavimo sutarties tikslo – įstaigos
veiklos atstatymo, pasiekimui.
3. Teismas
pagrįstai nurodė, kad ginčo sutartys buvo nutrauktos vien formaliais
pagrindais.
4. Apeliantas
nepagrįstai nurodo, kad CK 6.204 straipsnis buvo pritaikytas nesant būtinų šios
normos taikymo sąlygų. 2006 m. gruodžio 8 d. vykusiame visuotiniame įstaigos
dalininkų susirinkime apeliantas, įvertinęs pastatų ekspertizės išvadas,
balsuodamas pats pripažino, kad būtina keisti 2006 m. vasario 1 d.
Bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 1 nustatytus preliminaraus veiklos ir
investicinio plano įgyvendinimo terminus ir apimtis.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Elguva“ prašo Vilniaus apygardos teismas
2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Jis nurodo, kad apeliantas
sutartis nutraukė nesant jokių pagrįstų pagrindų, tik siekiant patenkinti tam
tikrų apelianto atstovų asmeninius interesus.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Vilniaus vandens parkas“ prašo Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą ir
nurodo, kad nesutinka su itin abstrakčiu apeliaciniu skundu, nes jis visiškai
nepagrįstas ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB
„Promata“ prašo Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą
palikti nepakeistą. Atsiliepimą jis grindžia šiais motyvais:
1. Tretieji
asmenys savo veiksmais siekdami bendradarbiavimo sutarties pagrindinio tikslo –
įstaigos veiklos atstatymo, dėjo visas pastangas įmonės mokumui atkurti. Todėl
apelianto nurodytas sutarties pažeidimas, t.y. 160 dienų termino pateikti
investicijų projektą praleidimas, vertinamas kaip formalus pagrindas sutarčiai
nutraukti.
2. Apeliantas
siekdamas patenkinti savo asmeninius interesus, veikė prieš trečiuosius asmenis
ir nedėjo jokių pastangų į sutartinių santykių išsaugojimą, visiškai nevertino
ir neteikė motyvuotų, konstruktyvių pastabų dėl tariamo sutarčių nevykdymo.
3. Byloje nėra
įrodymų pagrindžiančių apelianto turėtus didelius turtinius praradimus. Iš
sutarties apeliantas gavo tik naudą, o ne žalą, nes tretieji asmenys atstatė
įmonės mokumą.
4. 2006 m.
gruodžio 8 d. vykusiame visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime apeliantas,
įvertinęs pastatų ekspertizės išvadas, balsuodamas pats pripažino, kad būtina
keisti 2006 m. vasario 1 d. Bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 1 nustatytus
preliminaraus veiklos ir investicinio plano įgyvendinimo terminus ir apimtis,
t.y. kad aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalies sąlygas.
5. Teismas
pagrįstai nurodė, kad atsakovas savo veiksmais įtakojo pastatų būklę ir
pagrįstai siejo panaudos ir žemės nuomos sutarčių vykdymą su bendradarbiavimo
sutarties vykdymu bei apelianto nesąžiningais veiksmais – siekiant tik
formaliais pagrindais nutraukti sutartis.
Apeliacinis
skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą,
neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis
pagrindai bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y.
apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos
teismo sprendimas yra teisėtas ir
pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo
sprendimo absoliučių negaliojimo
pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliantas
teigia, kad jis Bendradarbiavimo sutartį nutraukė dėl šios sutarties pagrindu
atsiradusių teisėtų ir pagrįstų lūkesčių nepatenkinimo, t.y. dėl to, kad buvo
neatlikti sutarties priede Nr. 1 numatyti esamų pastatų rekonstrukcijos ir
remonto darbai bei nustatyta tvarka ir terminais nepateiktas 4.16 punkte
numatytas šalių detalus veiklos ir investicijų projektas tvirtinimui, VšĮ
„Aušveita“ veikla neatnaujinta ir nepradėti rekonstrukcijos ir remonto darbai
2007 metais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys
2006 m. vasario 1 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 1-1-11, kuria jos
siekė atstatyti VšĮ „Aušveita“ mokumą, finansinį stabilumą ir kartu vykdyti
šalių sprendimais nustatytus darbus bei atlikti veiksmus, kurie ir kurių
rezultatas būtų susijęs su modernios medicininių paslaugų teikimo
infrastruktūros sukūrimu, kokybiškų, tinkamų medicininių paslaugų teikimu,
sveikatos priežiūros bazės išplėtimu. Sutarties priede Nr. 1 šalys sutarė, jog
rekonstrukciją ir remontą atliks dviem etapais: pirmas etapas 2006 metais ir
antras etapas 2007-2011 metais. 2006 m. balandžio 3 d. šalys sudarė minėtos
Sutarties pakeitimą, kuriame nutarė pripažinti negaliojančiu 2006 m. vasario 1
d. Sutarties priedą Nr. 1 ir per tris mėnesius suderinti ir pasirašyti detalų
veiklos ir investicijų projektą.
Vilniaus apskrities viršininko
administracija 2007 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. [50]-1.2-4631-[3.31] informavo
ieškovą VšĮ „Aušveita“ ir trečiuosius asmenis, kad nuo 2007 m. gruodžio 21 d.
nutraukia 2006 m. vasario 1 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. 1-1-11. Rašte
atsakovas nurodė, kad Sutartį nutraukia dėl esminių sąlygų nevykdymo, t.y.
nebuvo atlikti sutarties priede Nr. 1 pastatų rekonstrukcijos darbai 2006 metų
etape, negautos 1000000 Lt tiesioginės investicijos ir nenupirkta už 500000 Lt
medicininės įrangos ir inventoriaus; 4.16 p. numatytas detalus veiklos ir
investicijų projektas nepateiktas tvirtinimui, dėl ko centro veikla
neatnaujinta.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju sprendžiant ginčą ar
atsakovas pagrįstai nutraukė Bendradarbiavimo sutartį, būtina nustatyti kad
šalys nevykdė esminių sutarties sąlygų.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 29 d.
iškėlė VšĮ „Aušveita“ bankroto bylą, o 2005 m. lapkričio 28 d. nutartimi
patvirtino kreditorių sąrašą 1020957,20 Lt finansinių reikalavimų sumai.
Tretieji asmenys, veikdami Bendradarbiavimo sutarties pagrindu, visiškai
atsiskaitė su VšĮ „Aušveita“ kreditoriais, t.y. atstatė įmonės mokumą ir tuo
pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 15 d. nutartimi nutraukė
bankroto bylą. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad tretieji
asmenys įvykdė sutartyje numatytą įsipareigojimą atstatyti įmonės mokumą.
UAB „Elguva“ įnešė į centro veiklą 208 217,06 Lt piniginį
įnašą, UAB „Promata“ - 540799,26
Lt; UAB „Vilniaus vandens parkas“ –
630368,22 Lt. Tretiesiems asmenims įnešus į centro veiklą piniginius įnašus,
2006 m. liepos 3 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-6537 minėti
tretieji asmenys buvo priimti VšĮ reabilitacijos centro „Aušveita“ dalininkais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Sutarties 4.1 p. šalys susitarė
teikti viena kitai reikiamą Sutarties vykdymui Sutartyje aptartą pagalbą ir/ar
paslaugas bei tą pagalbą, kuri yra neaptarta, bet yra betarpiškai susijusi su
nurodytų darbų ir/ar veiksmų atlikimu. Be trečiųjų asmenų įsipareigojimų,
numatytų sutartyje, atsakovas prisiėmė taip pat pareigas, numatytas 4.8 p.,
tame tarpe priimti visus sprendimus, suteikti leidimus reikalingus tinkamam
Sutarties vykdymui. Pažymėtina, kad civilinių santykių subjektai
yra varžomi ne tik tiesiogiai įstatyme
įtvirtintų elgesio laisvės apribojimų, bet ir teisės principų. Kiekviena
sutarties šalis, būdama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Sutarties
vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje, įpareigoja
sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir
kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji teisės principai
įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal
teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Civiliniai santykiai turi
būti tvarkomi nepažeidžiant jų reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 1.2 straipsnyje, inter alia subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir
teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kt. Civilinių teisių
įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviuosius teisės principus gali būti pagrindu
konstatuoti teisės subjekto veiksmų neteisėtumą.
Pagal šalių pasirašytą sutarties Priedą Nr. 1 pirmajame etape, t.y. 2006
metais visi centro dalininkai įsipareigojo atlikti stogo dangos remontą,
katilinės įrengimų remontą, komunikacinių įrengimų renovaciją, esamų pastatų
einamąjį remontą, valgyklos įrengimų renovaciją, esamos medicininės įrangos ir
inventoriaus renovaciją ir naujos įsigijimą.
Kolegijos nuomone, bylos medžiaga patvirtina, kad nors nustatytu laiku
aukščiau minėti darbai nebuvo atlikti, ieškovas ir tretieji asmenys ėmėsi
pakankamų priemonių šiuos darbus atlikti. Bankroto byla ieškovui buvo nutraukta
tik 2006 m. birželio 15 d.. 2006 m. birželio 28 d. A. Sviderskis buvo paskirtas
eiti VšĮ reabilitacijos centro „Aušveita“ direktoriaus pareigas. 2006 m. liepos
5 d. į darbą buvo priimta buhalterė, kiek vėliau sargai. 2006 m. liepos 14 d. Elektros
energijos pirkimo-pardavimo sutartimi reabilitacijos centrui buvo pajungta
elektra. 2006 m. rugpjūčio 27 d. – 2006 m. spalio 20 d. buvo atliktas turto
vertinimas. 2006 m. spalio 27 d. ieškovas
su trečiaisiais asmenimis, vykdydami šalių pasirašytos Bendradarbiavimo
sutarties nuostatas, pasirašė Sutartį su UAB „Abrisas“ dėl veiklos ir
investicijų projekto parengimo. 2006 m.
lapkričio 14 d. ieškovas sudarė Tyrinėjimų darbų rangos sutartį Nr. 6-145, pagal
kurią užsakė atlikti katilinės, miegamojo korpuso ir kitų statinių inžinerinių
tinklų tyrimo darbus.
Kolegijos nuomone, šios aplinkybės parodo, kad per pakankamai trumpą
laiko tarpą ieškovas ir tretieji asmenys atliko veiksmus, kurie leido nustatyti
įstaigos techninę būklę, jos realią padėtį, nuo kurios tiesiogiai ir priklausė
tolimesnis bendradarbiavimo sutarties vykdymas.
Iš 2006 m. gruodžio 8 d. visuotino
dalininkų susirinkimo protokolo matyti, kad centro direktorius informavo visus
dalininkus bei atsakovą, kad užsitęsus bankroto bylai, ginčo objekto valymo
įrenginiai neatitinka reikalavimų, eksploatacija galima tik renovuojant,
kanalizacijos siurblinių įranga sugedusi, būtina keisti tinklus, lauko
šiluminių trasų vamzdynai suplėšyti ledo, reikia perkloti iš naujo, lauko
vandentiekio tinklus reikia pertvarkyti, vidaus šildymo - vandentiekio-kanalizacijos
tinklų vamzdynai sugadinti, reikalingas pilnas atstatymas, būtina naujai
perkloti elektros ir signalizacijos tinklus. Įvertinę šią informaciją visi
dalininkai ir atsakovo atstovas vienbalsiai priėmė nutarimą, kuriuo siūloma kreiptis
dėl kritinės situacijos į bendradarbiavimo sutarties dalyvius, pakeisti
sutarties etapų vykdymo terminus. Teisėjų kolegijos nuomone, nustačius
papildomus gedimus, bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 1 preliminarios
veiklos ir investicijų projekto įgyvendinimas buvo neįmanomas, nes jame
numatytų darbų atlikimas nieko neduotų, kadangi vien sutartyje numatytų darbų
atlikimas nepadėtų atkurti sveikatingumo centro veiklos, todėl buvo būtini
sutarties pakeitimai.
Byloje nustatyta, kad 2007 metais
ieškovas siekdamas Bendradarbiavimo sutarties tikslų pagal galiojančius teisės
aktus, reglamentuojančius kapitalinio remonto galimybę, suderino žemės sklypo
ribas, t.y. atliko geodezinius matavimus, paruošė priešprojektinę
dokumentaciją, gavo projektavimo darbų sąvadą, paruošė projektą, gavo statybos
leidimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad
aukščiau nurodytų veiksmų atlikimas priklauso atsakovo kompetencijai ir pagal
bendradarbiavimo sutartį šiuos darbus galėjo atlikti atsakovas. 2007 m. gegužės
15 d. ieškovas su UAB „Performa“ sudarė Projektavimo darbų sutartį dėl ieškovo
valdomo centro rekonstrukcijos projekto paruošimo, 2007 m. birželio 4 d. jis
sudarė Statybos rangos sutartį su UAB „Melingos statyba“ dėl ieškovo valdomų
pastatų konservavimo, remonto darbų, tame tarpe paruošimo žiemai. 2007 m.
gegužės 14 d. ieškovas sudarė sutartį su UAB „Absisas“ dėl žemės sklypo
topografinio plano paruošimo, 2007 m. gegužės 15 d. - sutartį su UAB „Ad Vivum“
dėl VšĮ pastatų, įrengimų ir įrenginių būklės, teritorijos tvarkymo.
Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas
ir tretieji asmenys nuolat vykdė sutartinius įsipareigojimus ir siekė
bendradarbiavimo sutartyje numatytų tikslų, kurių pasiekti laiku nespėjo dėl
papildomai nustatytų didelių turto sugedimo faktų. Priešingai nei ieškovas ir
tretieji asmenys, atsakovas neprisidėjo prie to, kad projektas būtų greičiau
įgyvendintas ir nevykdė sutartyje numatytos bendradarbiavimo pareigos.
Teisėjų kolegija mano, kad atlikus
centro valdomų pastatų techninę ekspertizę ir išsiaiškinus faktinę panaudos
teise ieškovo valdytų statinių, komunikacijų ir kita būklę, investicijų ir
veiklos planas turėjo būti perdarytas, todėl reikėjo pratęsti sutartyje
numatytus jos įgyvendinimo terminus, tačiau atsakovas sprendimo dėl terminų
pratęsimo nepriėmė ir 2007 m. lapkričio
14 d. informavo ieškovą ir trečiuosius asmenis, kad nuo 2007 m. gruodžio 21 d.
nutraukia 2006 m. vasario 1 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. 1-1-11 dėl esminių
sąlygų nevykdymo, t.y. nebuvo atlikti sutarties priede Nr. 1 pastatų
rekonstrukcijos darbai 2006 metų etape.
Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju
pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį sutarties nutraukimą laikė
formaliu, nes iš bylos medžiagos matyti, kad šalys, išskyrus atsakovą, ėmėsi
visų priemonių, kad bendradarbiavimo sutartyje numatyti tikslai būtų pasiekti,
tačiau dėl sutarties įgyvendinimo metu naujai paaiškėjusių ieškovui panaudos
teise perduoto turto trūkumų ir užsitęsusio bankroto proceso, šalys laiku
negalėjo įvykdyti sutarties, nes buvo
būtina atlikti papildomus darbus ir gauti papildomų investicijų. Nagrinėjamu
atveju esminiu sutarties pažeidimu nelaikytinas preliminarios veiklos ir
investicinio projekto, numatyto Priede Nr. 1 nesilaikymas, juo labiau, kad atsakovas
kartu su kitomis sutarties šalimis 2006 m. gruodžio 8 d. susirinkime nusprendė
jį pakeisti.
Nustatant, ar sutarties pažeidimas
yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje
nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo
pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo
neesminis. Esminio sutarties pažeidimo
kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus
sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos
dalyviams (ginčo atveju - teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas
atitinkamas pažeidimas. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi
būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis
tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad
sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Pavyzdžiui, CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, kad nustatant, ar
sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į tai, ar pagal sutarties esmę
griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės. Kiekvienu ginčo
atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar
nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti,
nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo
didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi
gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl
numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį
pažeidusios šalies veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į
sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį
pažeidusios šalies vaidmenį, t.y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta
sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo).
Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio
nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo
pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad
sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo
metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų pagrindžiančių apelianto
turėtus didelius turtinius praradimus. Priešingai, iš sutarties apeliantas gavo
tik naudą, o ne žalą, nes tretieji asmenys atstatė įmonės mokumą, todėl,
kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog buvo padarytas
esminis sutarties pažeidimas.
Vien tik formalus sutarties
esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos)
nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios
šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia
bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą.
Remdamasi aukščiau nurodytu teisėjų
kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino
atsakovo vienašališką 2006 m. vasario 1 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr.1-1-11
nutraukimą negaliojančiu.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad
teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.204 straipsnio nuostatomis. CK 6.204
straipsnis leidžia šalims sutartinius įsipareigojimus, pasikeitus aplinkybėms,
kurios buvo sužinotos po sutarties sudarymo, pakeisti. Šiuo atveju, atlikus
pastatų ekspertizę ir nustačius, kad pastatams būtina kapitalinė
rekonstrukcija, būtina naujai įrengti sugadintus komunikacijų tinklus ir t.t.,
susirinkimo metu buvo nuspręsta pratęsti Sutartyje numatytus terminus dėl
pasikeitusių aplinkybių. Todėl teismas pagrįstai taikė minėtas CK nuostatas.
Apeliaciniame
skunde apeliantas taip pat teigia, kad panaudos ir valstybinės nuomos sutartys
su VšĮ „Aušveita“ buvo teisėtai nurauktos vadovaujantis CK 6.217, 6.218 ir
6.564 straipsnių ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1890
pagrindu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad
atsakovas 2007 m. lapkričio 30 d. raštu informavo ieškovą, kad nuo 2008 m.
sausio 7 d. nutraukia 1997 m. spalio 1 d. panaudos sutartį, pagal kurią
ieškovui perduotas ilgalaikis ir trumpalaikis valstybės turtas, esantis Stirnių
km., Trakų raj., o nuo 2008 m. vasario 7 d. nutraukia valstybinės žemės sklypo
nuomos ne žemės ūkio veiklai 1999 m. gegužės 12 d. sutartį Nr. 308, pagal kurią
ieškovui išnuomotas 206526 kv.m. žemės sklypas, esantis Stirnių km., Grigiškių
sen., Trakų raj. Sutartys nutraukiamos vadovaujantis LR CK 6.217 str., 6.218
str., 6.564 str., LR Vyriausybės 2002-12-03 nutarimu Nr. 1890 patvirtinto
Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti
ir naudoti tvarkos aprašo 9 p., dėl esminių sutarties sąlygų nevykdymo: pagal
panaudos sutartį perduotas turtas nenaudojamas pagal paskirtį, neatliktas neatidėliotinas
kapitalinis remontas, nevykdoma pareiga išlaikyti ir saugoti daiktą, Panaudos
gavėjas nesiverčia panaudos gavėjo įstatuose numatyta veikla, dėl kurios buvo
perduotas turtas. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi perduotas žemės
sklypas, nenaudojamas pagal paskirtį-reabilitacijos centrui.
Kaip jau minėta, ieškovas ir tretieji
asmenys dėjo visas pastangas, kad panaudos teise perduotą turtą būtų galima
panaudoti pagal paskirtį, o nustatytais bendradarbiavimo sutartyje terminais
nespėjo atlikti kapitalinio remonto dėl po sutarties sudarymo naujai
paaiškėjusių turto trūkumų, kuriuos norint naudoti turtą pagal paskirtį būtina
pašalinti. Tiek ieškovas, tiek ir tretieji asmenys su savo materialia ir
nematerialia pagalba vykdė VšĮ
„Aušveita“ veiklą, t. y. atliko darbus ir būtinus veiksmus, siekiant
atstatyti centro vykdytą sveikatingumo veiklą. Atsakovo rašte nurodyta
aplinkybė, kad pastatai nebuvo naudojami pagal tiesioginę paskirtį, kolegijos
vertinimu, yra formali.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas
pastatus ir komunikacijas labiau apgadintus perėmė būtent dėl netinkamos
atsakovo priežiūros tiek iki bankroto bylos iškėlimo, tiek ir jos eigoje.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien
formalus sutarčių nutraukimas negalėjo sudaryti neigiamų pasekmių atsakovui,
todėl neteisėtas sutarčių nutraukimas pripažintinas negaliojančiu.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų
kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė
materialiosios ir proceso teisės normas ir teisingai išsprendė šalių ginčą,
todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas, ir atmestinas, o Vilniaus apygardos
teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2009
m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Marytė Mitkuvienė
Gintaras
Pečiulis
Donatas Šernas