Civilinė byla Nr. e2-7074-940/2021

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03821-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.1.; 1.3.2.9.10.; 1.3.2.9.10.10.; 1.3.2.9.13.; 1.3.2.11.; 1.3.5.9.; 1.3.5.10.; 3.2.6.1.; 3.1.7.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.

 (S)

                PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė,

sekretoriaujant Irenai Miliukienei, Evelinai Urbonaitei,

dalyvaujant ieškovei D. S., jos atstovui advokato padėjėjui Gediminui Pikeliui, 

atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovėms direktorei R. P., advokatei Laimai Svidrienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti atsakovo 2021 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 52-P „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ (toliau ir Įsakymas), kuriuo remiantis buvo nutraukta jos ir atsakovo sudaryta darbo sutartis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo; 2) grąžinti ieškovę į buvusį darbą; 3) priteisti išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau ir ŠĮ) 51 straipsnio 1 punkto nuostata „yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas“ ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau ir VTAPĮ) 30 straipsnio 1 dalies 1 nuostata „taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus <...> neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas“, tiek kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir dėl to visam laikui netenka teisės dirbti mokytoju ar paslaugas vaikams teikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio (niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą) ir 48 straipsnio (kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju) nuostatoms.

3.       Ieškovė, jos atstovas procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo. Jokiu teismo sprendimu arba teismo nuosprendžiu ieškovei nėra apribota arba atimta teisė dirbti pagal įgytą išsilavinimą, todėl šis atleidimo pagrindas yra nepagrįstas, neteisėtas ir negalėjo būti taikomas.

4.       Pedagogų registras veikia nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. Nėra aišku kokiu pagrindu tik 2021 m. gegužės 12 d. šiame registre atsirado įrašas apie asmens teistumą, sukeliantis ieškovei neigiamas pasekmes atgaline tvarka, nors apie baudžiamosios bylos baigtį dar 2014 m. sausio 8 d. buvo pateikta informacija žiniasklaidoje (straipsnis dienraštyje „Lietuvos rytas‘).

5.       Ieškovės atžvilgiu 2013 m. buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, tačiau jau 2018 metais teistumas išnyko, todėl jos atžvilgiu negali būti taikomos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkto ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 nuostatos, nes įstatymas atgal negalioja. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad ši nuostata taikoma, kai apkaltinamieji nuosprendžiai yra priimti nuo 2018 m. sausio 1 d.

6.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą 5 metus turinčiais teistumą laikomi asmenys, teisti už sunkų nusikaltimą. BK 97 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suėjus šiame straipsnyje nustatytiems terminams teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Teisėje greta non bis in idem principo, galioja ir ordre public principas, kuris neleidžia vertinti išnykusio teistumo, jei tai pažeidžia pagrindines asmens laisves. Kaip jau minėta, ŠĮ 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, taip kaip jie įtvirtinti, paneigiant BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatas, pažeidžia pagrindines asmens laisves, todėl negali būti taikomi.

7.       Reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. vasario 17 d., 2019 m. birželio 25 d. nutarimai).

8.       Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs (2020 m. liepos 24 d. nutarimas), jog Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau - Chartija) 50 straipsnyje „Teisė nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką“ nustatyta, kad niekas negali būti antrą kartą teisiamas ar baudžiamas už nusikalstamą veiką, dėl kurios Europos Sąjungoje jis jau buvo galutinai išteisintas ar pripažintas kaltu pagal įstatymą.

9.       Konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja įstatymų nuostatos tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir visam laikui netenka teisės (Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas). Atsižvelgiant į konstitucinės justicijos bylose suformuotą aiškinimą dėl konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimo, akivaizdu, jog šis išaiškinimas taikytinas ir konkrečiam atvejui dėl teisės dirbti mokytoju apribojimo.

10.       Įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus. Nagrinėjamu atveju teismui nėra suteikta galimybė individualizuoti ieškovės teisių ir laisvių apribojimus, net jei tolesnis jų taikymas ir yra akivaizdžiai neproporcingas. Ieškovės teistumas yra išnykęs, ji ne kartą skatinta darbe, byloje nėra jokių įrodymų, kad vaikams dėl ieškovės nuteisimo buvo padaryta kokia nors žala.  

11.       Ieškovės atžvilgiu ir toliau vykdomas baudžiamasis persekiojimas, siekiama atimti teisę užsiimti veikla pagal įgytą išsilavinimą, kas yra laikoma absoliučiu ieškovės teisių ir laisvių pažeidimu (draudimas iki gyvenimo pabaigos). Toks draudimas ne tik neproporcingas, bet ir visiškai nepagrįstas. Pagal BK 68 straipsnį (teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas) atimti teisę dirbti darbą gali tik teismas, tačiau teismas ieškovei šios teisės neatėmė.

12.       Atsakovas prašo ieškinį ir prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmesti. Vaikų teisių ir interesų gynimo principas turi būti taikomas prioritetiškai, ir, į jį atsižvelgiant, uždraudimas dirbti su vaikais neterminuotą laiką asmeniui padarius tyčinį sunkų nusikaltimą ir jį nuteisus, yra proporcinga priemonė, tai nėra bausmė už nusikaltimą antrą kartą ir vaikų interesų gynyba yra svarbesnė nei ieškovės teisė pasirinkti darbą, kuri ir nėra ieškovei atimta (gali rinktis dirbti su suaugusiais, gali dirbti kitus darbus, ne su vaikais). Nėra abejonių, kad įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis buvo nutraukta darbo sutartis atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

13.       Teistumui išnykus asmenys laikomi neteistais, bet reikalavimas mokytojui būti nepriekaištingos reputacijos neturi atitikti teistumo termino. Reikalavimas mokytojui, dirbančiam su vaikais, būti nepriekaištingos reputacijos yra kitos apimties ir kitokio pobūdžio nei teistumas. Tokiu atveju, kai asmuo buvo nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą jo reputacija dėl darbo su vaikais yra susigadinama neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai mokytojui, dirbančiam su vaikais, yra pagrįsti ir teisėti, ir nepažeidžia pagrindinių asmens laisvių.

14.       Reikalavimas nebūti nuteistam už tyčinį nusikaltimą galiojo visą laiką, tai yra ir iki 2018 m. sausio 1 d., ir po šios datos. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. (t. y. ieškovės nuteisimo, nuosprendžio įsiteisėjimo 2013 m. kovo 21 d. metu) 48 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustatė, kad mokytoju negali dirbti asmuo, nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką. Tai patvirtina ir VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies ir 1 dalies 1 punkto turinys.

15.       Nepriekaištingos reputacijos reikalavimą ieškovei numatė ir įstaigos Etikos kodeksas, su kuriuo ieškovė supažindinta pasirašytinai ir įsipareigojo jo laikytis, ir jį vykdyti, patvirtintas įstaigos direktorės 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymu. Etikos kodekso 11 punkte, reglamentuojančiame „pavyzdingumo principą“ yra numatyta, kad darbuotojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos.

16.       Atsakovo nuomone darbo sutartis su ieškove galėjo būti nutraukta tiek pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek ir pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

17.       Nors nuosprendyje ir neapribota bei neatimta ieškovės teisė dirbti pagal įgytą išsilavinimą, įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis yra reikšmingas darbo santykių nutraukimui kitu aspektu. Ieškovė buvo nuteista už tyčinį sunkų nusikaltimą, ir dėl to nebegali dirbti mokytoja bei dirbti su vaikais. Tokios aplinkybės atitinka DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto sudėtį.

18.       Darbuotoja nevykdė DK įtvirtintų sąžiningumo ir bendradarbiavimo bei teisingo informavimo ir konfidencialios informacijos apsaugos principų. Darbdaviui nepasisakė ir neinformavo apie savo atžvilgiu priimtą įsiteisėjusį nuosprendį už tyčinį sunkų nusikaltimą, pati po nuteisimo neįvertino savo reputacijos ir galimybių dirbti su vaikais, tuo pažeidė ir sąžiningumo principą.

19.       Buvo padarytas ne bet koks, o tyčinis sunkus nusikaltimas, kas patvirtina atitinkamą tokio asmens elgesio pavojingumo laipsnį. Įstatymo leidėjas įvertino Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais teisės aktais įtvirtintą nuostatą, kad nepilnamečių vaikų teisės ir interesai yra ir turi būti ginami prioritetiškai. Nuteisimu už sunkų tyčinį nusikaltimą grubiai pažeidžiamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Nuteisimas už tyčinį sunkų nusikaltimą sukelia neterminuotai trunkančias abejones, ar tas asmuo jau turi, ar atsistatė savybes, leidžiančias dirbti su vaikais. Su vaikais gali dirbti tik neabejotinai turintis aukštas reputacines savybes mokytojas.

20.       Ieškovė pati, veikdama tyčia, ir nulėmė galimas jai pasekmes įvairiose socialinio gyvenimo srityse.

21.       Darbo sutarties nutraukimas negali būti vertinamas kaip nubaudimas asmens antrą kartą, nes tai nėra nubaudimas, nėra sankcija. Darbo sutarties nutraukimas yra įstatyme numatyta darbdavio teisė, o nagrinėjamu atveju ir pareiga. Darbo santykius reglamentuoja ne baudžiamoji teisė, o darbo teisė ir darbo teisės norminiai aktai, ir jie pagrįstai numato situacijas, kai nuteistas asmuo nebegali dirbti tam tikro darbo.

22.       Darbdavys (atsakovas), paaiškėjus aplinkybei apie ieškovės (mokytojos) nuteisimą už sunkų tyčinį nusikaltimą, vykdė imperatyvius įstatymų normų (ŠĮ 48 straipsnio, 51 straipsnio, VTAPĮ 30 straipsnio reikalavimus), todėl vadovaudamasis DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. gegužės 18 įsakymu Nr. 52-P nutraukė darbo sutartį su ieškove. Darbo sutarties nutraukimo procedūra atlikta tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus, per 5 darbo dienas (DK 60 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nei atleidimo procedūros, nei tinkamo atsiskaitymo su ja nutraukiant darbo sutartį neginčija.

Teismas         

k o n s t a t u o j a:

           Faktinės aplinkybės

23.       Ieškovė D. S. 1995 m. spalio 2 d. darbo sutarties pagrindu nuo 1995 m. spalio 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini) meninio ugdymo pedagogės pareigose. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pareigybė pakeista į meninio ugdymo mokytojo pareigybę.

24.       Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžiu priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 48-350/2013 ieškovė D. S. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas (sunkus tyčinis nusikaltimas)) ir 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (nesunkus tyčinis nusikaltimas)). Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. kovo 21 d. Ieškovei skirta subendrinta bausmė - 200 MGL bauda (26 000 Lt) bei priteista solidariai atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 46 579,60 Lt žalą. Bauda iš D. S. išieškota 2013 m. liepos 22 d. Pagal BK 97 straipsnio 6 dalį atsakovė laikoma teista iki 2018 m. liepos 22 d.

25.       Atsakovo įstaigoje 2017 m. gruodžio 23 d. direktoriaus įsakymu Nr. 33-V-I patvirtintas Etikos kodeksas, su kuriuo ieškovė buvo supažindina pasirašytinai. Etikos kodekse įtvirtinta, kad atsakovo darbuotojai turi vadovautis pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo ir teisingumo, sąžiningumo, padorumo, nešališkumo, pareigingumo, atsakomybės, viešumo ir pavyzdingumo principais.

26.       Bylos duomenimis Pedagogų registre, nuo 2021 m. gegužės 11 d. buvo registruoti duomenys apie ieškovės D. S. teistumą. Duomenys registre tikrinti 2021 m. gegužės 13 d.   

27.       Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 17 d. Nr.9R-T-76 raštu, atsakydamas į 2021 m. gegužės 14 d. rašytinį paklausimą, informavo atsakovą, kad (duomenys neskelbtini) meninio ugdymo mokytoja D. S. neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų dėl teistumo – yra teista už sunkų tyčinį nusikaltimą.  

28.       2021 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu Nr.52-P buvo nutraukta 1995 m. spalio 2 d. darbo sutartis Nr. 19 sudaryta su ieškove D. S., nustatant, kad 2021 m. gegužės 18 d. (paskutinę darbo dieną) būtų išmokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis ir piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas. Įsakyme nurodyta, kad iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 17 d. Nr.9R-T-76 buvo gauta informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) meninio ugdymo mokytoja D. S. neatitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkto ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl teistumo. Darbo sutartis nutraukta vadovaujantis DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 

Dėl iš darbo santykių kilusio ginčo, ikiteismine tvarka išspręsto Darbo ginčų komisijos 2021 m. liepos 14 d. sprendimu, išnagrinėjimo iš esmės teisme

29.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas buvo nagrinėjimas ikiteismine tvarka Darbo ginčų komisijoje ir išnagrinėtas 2021 m. liepos 14 d. sprendimu (DK 220 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 412 straipsnio 1 dalis).

30.       Ieškovė prašo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės teisme ir panaikinti atsakovo 2021 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 52-P „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo remiantis buvo nutraukta jos ir atsakovo sudaryta darbo sutartis DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo. Ginčo dėl atleidimo procedūros, netinkamo galutinio atsiskaitymo su ieškove, vidutinio darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimo (2021 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) pažyma) byloje nėra.

31.       Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, todėl teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės (DK 231 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).

    Dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo

32.       Ieškovės ir atsakovo darbo teisinius santykius reguliuoja ne tik DK, bet taip pat ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas bei kiti teisės aktai.

33.       Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 48 straipsnyje, kuris reglamentuoja asmens teisę dirbti mokytoju, nuo 2003 m. birželio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo įtvirtinta nuostata, kad mokytoju negali dirbti asmuo, nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką.

34.       Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 48 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad mokytoju negali dirbti asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnyje įtvirtino nepriekaištingos reputacijos taikomos mokytojams kriterijus. Nurodytame straipsnyje nėra nustatyta išsamaus atvejų, kai asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, sąrašo. Vienas iš kriterijų kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos – teistumas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, arba teistumas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo 15 straipsnio 1, 7 dalis, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punktas taikomas tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis priimtas įsigaliojus šiam įstatymui, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d.

35.       Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 20 d.) 30 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinti darbo apribojimai su vaikais asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas.

36.       Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies redakcija galiojanti nuo 2019 m. balandžio 20 d., imperatyviai nustato apribojimus dirbti su vaikais asmenims teistiems ne tik už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, bet ir už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas.

37.       Dėl aplinkybių, kad ieškovė buvo nuteista už tyčinį sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ginčo nėra, tačiau ieškovė nesutinka, kad šiuo atveju gali būti taikomos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkto nuostata „yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas“ ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostata „taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus <...> neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas“, kadangi įstatymas atgal negalioja, o ji pagal BK nuostatas laikoma neteista nuo 2018 m. liepos 22 d.

38.       Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi teisės principas lex retro non agit. Tai svarbus teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu laike, pagal kurį įstatymo ar kito teisės akto galia yra nukreipta į ateitį. Remiantis šiuo principu, negalima iš asmens reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurių nebuvo jam darant veiką ir todėl negalėjus žinoti būsimų reikalavimų. Taigi, įstatymai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas, svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius; iš konstitucinių teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų kyla draudimas nustatyti ankstesnę teisės akto įsigaliojimo datą, nei tas teisės aktas paskelbiamas (Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas).

39.       Esant neaiškumui dėl tam tikro įstatymo ar jo atskirų normų galiojimo laiko atžvilgiu, būtina nustatyti to įstatymo ar jo atskirų normų įsigaliojimo laiką, taip pat byloje aktualių faktų ir padarinių atsiradimo laiką ir klausimą spręsti vadovaujantis tuo, kad įstatymas galioja į ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006).

40.       Byloje nustatyta, kad tiek iki 2018 m. sausio 1 d. (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo ieškovės atžvilgiu metu), tiek ir nuo 2018 m. sausio 1 d. įstatyme buvo įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai draudžiantys dirbti mokytoju asmenims teistiems už tyčinius nusikaltimus. Tačiau nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos padarytos nusikalstomos veikos diferencijuotos ir asmenys, padarę tyčinius nusikaltimus, išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, jeigu teistumas išnykęs ar panaikintas, gali dirbti mokytojo darbą. Tai reiškia, kad įsigaliojo švelnesnė įstatymo nuostata, kadangi iš Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo redakcijų galiojusių iki 2018 m. sausio 1 d. matyti, kad mokytoju negalėjo dirbti asmuo, nuteistas už bet kokią tyčinę nusikalstamą veiką. 

41.       Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Tai reiškia, kad sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. 

42.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė teista už tyčinį sunkų nusikaltimą galiojant Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalies 2 punktui, kuris imperatyviai nustatė, kad mokytoju negali dirbti asmuo, nuteistas už tyčinį nusikaltimą, neatsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą ir teistumo išnykimą.

43.       Vadovaujantis aukščiau išdėstytu (sprendimo 40 - 42 punktai), teismo vertinimu, ieškovės atžvilgiu nepertraukiamai galiojo imperatyvioji įstatymo norma, draudžianti dirbti mokytoju. Todėl ir nuo 2018 m. sausio 1 d. ji negalėjo būti laikoma asmeniu, kurio reputacija nepriekaištinga Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo prasme, neatsižvelgiant į tai, kad jos atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas 2013 m. kovo 21 d., tai yra iki Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio įsigaliojimo.

44.       Pažymėtina ir tai, kad ŠĮ 48 straipsnio 8 dalies 7 punkte yra įtvirtinta blanketinė norma, numatanti, kad mokytoju negali dirbti asmuo ir kitais teisės aktų nustatytais atvejais. Ieškovės teisė dirbti (duomenys neskelbtini) meninio ugdymo mokytoja, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą, taip pat yra apribota VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2019 m. balandžio 20 d.). Ieškovė neatitinka imperatyviojo įstatymo reikalavimo keliamo mokytojui, todėl negali dirbti šio darbo. 

45.       Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas iki 2021 m. gegužės mėn. kreipėsi į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, kad jos pateiktų apie ieškovę jų turimą informaciją, taip pat nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovė atsakovui (darbdaviui) būtų pateikusi oficialius duomenis apie jos atžvilgiu priimtą ir įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį. Nors iš šalių, atstovų paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad atsakovui buvo žinomos aplinkybės susijusios su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu ieškovės atžvilgiu, tačiau po nuosprendžio priėmimo ir įteisėjimo ieškovės ir atsakovo darbo sutartis nebuvo nutraukta, o darbo santykiai tęsėsi.

46.       Kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina teisės galiojimo laike klausimą, atsižvelgdamas į individualias aplinkybes ir minėtus teisės galiojimo laike principus. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad ieškovė D. S. dirbdama meninio ugdymo pedagoge padarė sunkų tyčinį nusikaltimą už kurį buvo nuteista. Darytina išvada, kad tokiu būdu ji suprato savo veiksmų pasekmes, kadangi tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio įsiteisėjimo metu, nepertraukiamai galiojo imperatyvioji įstatymo nuostata, pagal kurią mokytoju negali dirbti asmuo, teistas už tyčinį sunkų nusikaltimą.

47.       Aplinkybės, kad darbo sutartis su ieškove nebuvo nutraukta bei byloje pateikti duomenys apie ieškovės skatinimus, padėkas, vadovavimą meninio ugdymo pedagogų metodinei grupei, tai kad byloje nėra duomenų apie vaikams dėl ieškovės nuteisimo padarytą žalą, nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamo ginčo sprendimui, kadangi byloje yra sprendžiamas ginčas dėl įstatymų leidėjo įtvirtintų imperatyvių reikalavimų ir draudimų, susijusių su asmens teistumu, taikymu. Tai, kad šalių darbo santykiai tęsėsi ir po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo, atsakovo neveikimas, darbo sutarties šalių nebendradarbiavimas, negali būti laikoma pateisinama priežastimi nesilaikyti imperatyviųjų teisės normų.

48.       Pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas teisės principas lex retro non agit ar, kad byloje ginčijamu teisiniu reglamentavimu yra įsiterpiama į anksčiau prasidėjusius ar pasibaigusius teisinius santykius, nėra.

49.       DK 60 straipsnyje yra numatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, kurie priklauso ne nuo šalių – darbdavio ir darbuotojo, valios, bet nuo kitų objektyvių aplinkybių ar trečiųjų asmenų sprendimų.

50.       Pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbo sutartis nutraukiama be įspėjimo, kai priimamas galutinis teismo sprendimas ar nuosprendis, pagal kurį darbuotojui skiriama bausmė, dėl kurios jis negali dirbti darbo.

51.       DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.

52.       Darbdavys, gavęs DK 60 straipsnio 1 dalyje nurodytą priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį (DK 60 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju nepriėmus sprendimo nurodytu laiku, priežastis nutraukti darbo sutartį laikoma pasibaigusia (DK 60 straipsnio 2 dalis).

53.       Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas gavęs duomenys iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apie ieškovės teistumą, turėjo pagrindą inicijuoti darbo sutarties su ieškove nutraukimą vadovaujantis DK 60 straipsniu. Ieškovės reikalavimai dėl 2021 m. gegužės 18 d. darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra nepagrįsti, todėl atmestini.

      Dėl atleidimo pagrindo ir atsiskaitymo su ieškove

54.       Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju ieškovės ir atsakovo darbo sutartis nutraukta pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrįstai, kadangi ieškovės atžvilgiu nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio, pagal kurį jai būtų skirta bausmė, dėl kurios ji negali dirbti mokytojo darbo. Nagrinėjamu atveju  darbo sutartis turėjo būti nutraukta, ne remiantis DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu, todėl ieškovės darbo sutarties nutraukimo pagrindas keistinas.

55.       Pakeitus ieškovės atleidimo pagrindą į nustatytą DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte, taikytini ir atleidimo pagal šį straipsnį padariniai –  ieškovei priteisinta vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 1602,05 Eur, išeitinė išmoka (DK 60 straipsnio 3 dalis). 

56.       Nutraukus darbo sutartį su darbuotoju, darbdavys privalo išmokėti visas jam priklausančias gauti iš darbdavio pinigų sumas (DK 146 straipsnis).

57.       Pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

58.       Ieškovei 2021 m. gegužės 18 d. buvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas ir visas jai priklausęs darbo užmokestis. Byloje konstatuota, kad ieškovei atsakovas privalėjo išmokėti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, ir tai turėjo būti atlikta ieškovės atleidimo iš darbo dieną – 2021 m. gegužės 18 d., todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes.

59.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad DK nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009).

60.       Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi ieškovei priteistinos trijų vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybos – 4806,15 Eur (3 mėn. x 1602,05 Eur). Teismo nuomone tokios netesybos yra pakankamos nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, taip pat proporcingumo, kaip bendrąjį teisės principą. 

    Dėl dvigubo nubaudimo

61.       Ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pažeistas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis, Konstitucijos 31 straipsnyje ir BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas non bis in idem principas, t. y. niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą patį nusikaltimą.

62.       Non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas, taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Už nusikalstamą veiką yra baudžiama bausme, tačiau jos paskyrimas nedraudžia nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikyti kitas atsakomybės rūšis ar nustatyti kitokio pobūdžio įstatymų nustatytus suvaržymus. Tokie apribojimai teismų praktikoje nėra vertinami kaip bausmė.

63.       Teismo nuomone, šiuo atveju ieškovei taikyta baudžiamoji atsakomybė ir darbo sutarties nutraukimas, dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kurių negalima pašalinti, negali būti vertinamas kaip baudimas du kartus už tą patį nusikaltimą, kadangi skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, esmė bei tikslai. Darbo sutarties nutraukimas nėra bausmė įstatymų nustatyta prasme. Ieškovės argumentai, susiję su dvigubo baudimo uždraudimo principo pažeidimu, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 185 straipsnis).

      Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

64.       CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

65.       Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

66.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-421/2018).

67.       Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą nevertintina kaip absoliuti. Nurodyta nuostata neužkerta galimybės tam tikrais pagrindais apriboti priėmimą į darbą.

68.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą gali būti ribojama, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, pagal kurį asmens teisių ir laisvių įstatymu negalima riboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. vasario 17 d., 2021 m. vasario 12 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai).

69.       Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo spręsti, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas ir nurodydamas neterminuotą draudimą dirbti mokytoju asmenims, teistiems ne už bet kokius, bet už sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, nepagrįstai ir neproporcingai siekiamam tikslui apribojo asmens, pripažinto kaltu dėl sunkaus ir labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo teisę laisvai pasirinkti darbą ir tai nagrinėjamu atveju neleidžia individualizuoti konkrečias asmeniui (ieškovei) taikytinas ribojančias jo teises priemones. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju yra pažeista Konstitucijos 31 straipsnio nuostata, jog niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (šio sprendimo 61 – 63 punktai).

70.       Teismui įvertinus nustatytas šios bylos faktines aplinkybes, byloje kilusio ginčo pobūdį, taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgus į aktualių Konstitucinio Teismo nutarimų turinį ir kitus sprendime išdėstytus motyvus, nekyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės nurodyto teisinio reguliavimo konstitucingumo ir jo galimo neatitikimo Konstitucijai.

71.       Ieškovės prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmestinas (CPK 3 straipsnis, 185 straipsnis).

   Dėl bylinėjimosi išlaidų

72.       Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinys atmestinas, todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos jo patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

73.       Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant teisme) ir 300 Eur už šalių ginčo nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje.

74.       Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (DK 217 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad besikreipusi į darbo ginčų komisiją ir šiai nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės šalis gali naudotis advokato paslaugomis, tačiau, vadovaujantis DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, negali tikėtis turėtų išlaidų šioms paslaugoms atlyginimo priteisimo iš antrosios šalies ir turi prisiimti pasekmes dėl ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje savo turėtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018).

75.       Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika atsakovui iš ieškovės priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo teisme metu (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

76.       Iš ieškovės pašto išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Nustatyti, kad 1995 m. spalio 2 d. darbo sutartis sudaryta tarp ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukta 2021 m. gegužės 18 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

             Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1602,05 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dviejų eurų ir 5 ct) (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką ir 4806,15 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų šešių eurų ir 15 ct) netesybas (neatskaičius mokesčių). 

             Priteisti iš ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. 

             Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja        Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė