(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei B. P., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fosus“ atstovui advokato padėjėjui Remigijui Mockevičiui, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Statpromas“ atstovui O. N., trečiajam asmeniui V. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Fosus“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Statpromas“, V. D., AAS „BTA Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje.

Teismas

nustatė:

ieškovas 2020-12-01 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės skolą – 1030,61 EUR, 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2017-03-29 ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Statpromas“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo polisas Nr. 710-851-578856, kuria apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2017-03-29 iki 2018-03-28. Apdraustas automobilis 2017-12-01, apie 06:05 val., (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas, kai atsakovės apsaugos darbuotojas bandė pastatyti vartus: bestatant vartus į vietą, jie užvirto ant transporto priemonės. Apie įvykį buvo pranešta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrajam PK. Ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Transporto priemonės draudėjas pateikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatyta, jog nuostoliai sudarė 1155,61 EUR. Ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išskaitęs 125 EUR išskaitą, išmokėjo 1030,61 EUR sumą savininkui ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovas 2018-07-30 kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė 1030,61 EUR sumos nesumokėjo.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-12-01 atsakovės darbuotojas, suveikus apsaugos signalizacijai, atvyko į atsakovės saugomą teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini). Apsaugos darbuotojas, bandydamas atidžiai apžiūrėti teritoriją, prisiartino prie vartų, kurie vos prilietus - nuvirto ir apgadino šalia stovėjusį automobilį. Trečiajam asmeniui UAB „Statpromas“ priklausantys vartai buvo sulūžę ir laikėsi tik todėl, kad buvo atremti į tvorą, t. y. tinkamai nefunkcionavo ir buvo potencialiai pavojingi aplinkiniams. Atsakovės nuomone, trečiasis asmuo UAB „Statpromas“, kaip teritorijos valdytojas, privalėjo užtikrinti, kad teritoriją juosianti tvora bei vartai būtų tvarkingi ir jais būtų galima naudotis pagal paskirtį, todėl atsakovė ir jos darbuotojai negali būti atsakingi už netinkamą trečiajam asmeniui priklausančių vartų priežiūrą bei jų būklę ir dėl to kilusią žalą. Pažymėjo, kad atsakovė su draudiku AAS „BTA Baltic Insurance Company“ yra sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria yra apdrausta atsakovės civilinė atsakomybė tretiesiems asmenims už žalą, padaryta atsakovei vykdant klientų saugojimo funkcijas. Atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Statpromas“ buvo sudarę 2015-04-30 stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartį Nr.RJ2015/21 dėl gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apsaugos, pagal kurios 3.1 punktą trečiasis asmuo UAB „Statpromas“ įsipareigojo sudaryti tinkamas sąlygas atsakovės apsaugos funkcijų vykdymui trečiojo asmens gamybinėse patalpose, o atsakovė sutarties 3.2 punktu įsipareigojo reaguoti į aliarmo signalus, gavus aliarmo signalą, nedelsiant siųsti mobilią reagavimo grupę, atvykus mobiliai reagavimo grupei pagal aliarmą, apžiūrėti patalpas iš išorės, suteikti neatidėliotiną pagalbą trečiajam asmeniui, sustabdyti kitų asmenų neteisėtus veiksmus, esant pažeistam išoriniam pastato perimetrui saugoti objektą, todėl draudiminio įvykio metu atvykęs apsaugos darbuotojas, apžiūrėdamas ir patikrindamas vartus, vykdė savo funkcijas pagal sudarytą sutartį. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo pateiktame transporto priemonės apžiūros defektų akte nurodyta, kad automobiliui buvo keistos kairės pusės užpakalinės durys bei remontuoti (dažomi) stogas bei kairės pusės statramstis prie stogo. Kartu pateiktoje PVM sąskaitoje – faktūroje REM Nr. 6221, nurodyta, kad ji išrašyta už „automobilio remontas 1 vnt.“, todėl atsakovei nėra aišku, kokie darbai minėtam automobiliui faktiškai buvo atlikti bei kokios detalės pakeistos. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės atstovai nedalyvavo sudarant transporto priemonės apžiūros defektų aktą ir nustatant nuostolių dydį, todėl neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl nuostolių dydžio.

Ieškovas pateiktu dubliku palaikė ieškinio reikalavimus. Patvirtino atsakovės argumentus, jog atsakovės darbuotojas, suveikus signalizacijai turėjo teisę ir pareigą atvykti į trečiojo asmens UAB „Statpromas“ teritoriją, ją apžiūrėti ir įvertinti. Atkreipė dėmesį, kad 2017-12-01 naktį, suveikus signalizacijai, trečiasis asmuo UAB „Statpromas“, vykdydamas Stebėjimo ir reagavimo sutarties 3.1.7. punkto reikalavimus, telefonu informavo atsakovės dispečerinę, jog signalizacija greičiausiai suveikė ne dėl įsilaužimo, o dėl nuo vyrių nukeltų vartų. Paaiškino, jog 2017-11-30 teritorijoje buvo vykdomi fasado remonto darbai ir dėl to buvo reikalinga nukelti vartus nuo vyrių. Fasado remonto darbai 2017-11-30 nebuvo baigti, o todėl vartai, kurių svoris apie 500 kg, matmenys 4 m x 2 m, ieškovės nuomone, buvo palikti saugiai atremti į sieną. Ieškovo nuomone, tokie vartai negalėjo nugriūti vos tik prisilietus, kadangi juos pajudinti reikalinga didelė fizinė jėga. Nurodė, kad trečiajam asmeniui V. D. nebuvo poreikio liestis prie vartų, nes patekimas į teritoriją buvo užtikrintas, o prieš jam vykstant į objektą dėl suveikusios signalizacijos, jis turėjo būti informuotas, jog signalizacija suveikė dėl nuo vyrių nukeltų vartų. Žinodamas, jog signalizacija suveikė ne dėl įsilaužimo į teritoriją, bet dėl nuo vyrių nukeltų vartų, nepamatęs teritorijoje įsilaužimo ženklų, neturėjo judinti į sieną atremtų vartų. Paaiškino, kad žalos dydis, kaip turtą remontuoti ekonomiškai tikslinga, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė, dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, todėl išmokos dydis, išmokėtas vadovaujantis 2017-12-11 transporto priemonės apžiūros – defektų aktu ir 2017-12-22 sąskaita, neturi kelti abejonių.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad ant transporto priemonės užvirto įvažiavimo vartai, kurie buvo atremti į sieną. Teritorija buvo aptverta tvora, o vartai - jungiamoji tvoros dalis. Negalėjo paaiškinti atstumo nuo tvoros iki pastato sienos, kas buvo saugoma pastatai ar teritorija, nenurodė, kiek statinių teritorijoje, kada suveikė signalizacija, kada atsakovė buvo informuota apie nukeltus vartus, ar atsakovė apie nukeltus vartus buvo informuota prieš priduodant signalizaciją. Patvirtino, kad nesiaiškino aplinkybių, kaip ir kada vartai nukrito ant automobilio. Patvirtino, kad į įvykio vietą ieškovo atstovai nebuvo nuvykę, įvykio vietos nuotraukos nėra pateiktos į bylą.

Pateiktu tripliku atsakovė nesutiko su dublike išdėstytais ieškovo argumentais, palaikė atsiliepimo argumentus. Išdėstė poziciją, jog ieškovo argumentai apie didelių ir sunkių vartų nukėlimą nuo vyrių ir saugų pastatymą ir tai, jog apie tai buvo informuota atsakovė, yra prieštaringi ir nenuoseklūs, nes stabiliai ir nejudamai pastatytas (atremtas) objektas (vartai) potencialiai negali daryti įtakos signalizacijai ir jos suveikimui: signalizacija, kaip taisyklė, suveikia nuo signalizacijos jutikliui padaryto aktyvaus poveikio. Priklausomai nuo jutiklio tipo, signalizaciją įjungia skirtingi dirgikliai (judesys, dūžis, dūmai, temperatūros pokytis ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju būtinas aktyvus veiksmas, kuris darytų poveikį konkrečiam jutikliui ir tai savo ruožtu įtakotų signalizacijos suveikimą. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad vartai yra nukelti nuo vyrių remonto laikotarpiui, turėjo būti deklaruota atsakovei ne tada, kai apsaugos pultas dispečerinėje gavo signalizacijos suveikimo signalą, bet dar iki objekto pridavimo apsaugai. Paaiškino, kad būtent dideli ir sunkūs vartai, jeigu nėra atremti tvirtai ir saugiai, vos prie jų prisilietus, staigiai nuvirsta būtent dėl jų dydžio ir svorio, remiantis elementariais fizikos ir mechanikos dėsniais. Kadangi signalizacija, kaip teikia ieškovas, suveikė dėl nuo vyrių nukeltų vartų, tai, atsižvelgiant į pranešimo turinį, ir buvo priežastis atsakovo darbuotojui patikrinti vartų stabilumo būseną, siekiant išvengti klaidingo signalizacijos suveikimo ateityje. Paaiškino, kad pagal suveikusios signalizacijos signalą gavus pranešimą, atvykęs reagavimo ekipažas, turi patikrinti visą objekto teritoriją, o ne atskiras jos dalis ar elementus, tame tarpe ir galimo signalizacijos įsijungimo vietos būklę.

Trečiasis asmuo V. D. pateikė atsiliepimą, kuriame atkartojo atsakovės argumentus ir vadovaudamasis jais prašo ieškinį atmesti. Teismo posėdyje, vykusiame 2021-05-06, paaiškino, kad prieš priduodant signalizaciją nebuvo pateikta informacija apie tai, kad vartai nuimti,  ir tai pamatė tik atvykęs. Negalėjo nurodyti, kada signalizacija suveikė. Nurodė, kad suveikė bendras aliarmas. Suveikus signalizacijai „pultas“ informuoja ekipažus. Apie suveikusią signalizaciją buvo informuotas UAB „Statpromas“ vadovas, tačiau neatvyko. Patvirtino, kad vartus, kurie buvo atremti į pastato išorinę sieną lietė, jie krito prisilietus, nepanaudojant jėgos. Vartų aukštis apie 3 metrai. Paaiškino, kad saugomi pastatai yra teritorijos viduje, vartai buvo atremti į saugomą statinį, esantį teritorijoje, kurią iš trijų pusių sudaro statiniai, iš ketvirtos vartai leidžiantys patekti į teritoriją. Nuo šių vartų turi išduotus raktus ir pro juos patenka į teritoriją, kurioje yra saugomi pastatai. Turi pareigą apžiūrėti teritorijos vidų. Įsilaužimo požymių nematė. Paaiškino, kad patalpos be langų. Galėjo suveikti judesio davikliai. Apie tai, ką pamatė teritorijoje turi informuoti „pultą“ telefonu. Jis pranešė, kad patalpos neuždarytos. Nurodė, kad patalpos kažkaip buvo priduotos su atidarytomis durimis. Paaiškino, kad pajudino vartus ir jie nukrito. Apie tai pranešė „pultui“ ir policijai. Pranešęs „pultui“ išvyko, nepamena, ar policija jau buvo atvykusi. Dėl įvykio policijoje buvo.

Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiantis per filialą Lietuvoje, pateiktu atsiliepimu ieškinį prašo atmesti. Nurodė, kad atsakovės kartu su atsiliepimu pateikta tarp UAB „Fosus“ ir BTA sudaryta draudimo sutartis Nr. BCAD 048689, galioja nuo 2020-12-17 iki 2021-04-22 ir pažymėjo, kad ši sutartis įvykio metu dar nebuvo sudaryta ir negaliojo. Paaiškino, kad įvykio metu, t.y. 2017-12-01 galiojo bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. BCAD 019606, kurios galiojimo laikotarpis buvo nuo 2017-04-23 iki 2018-04-22. Šia sutartimi buvo nustatyta besąlyginė išskaita - 10 % būsimų nuostolių sumos, bet ne mažiau kaip 1150 EUR. Ieškinio suma yra 1030,61 EUR, todėl teismui patenkinus ieškovo reikalavimą, trečiajam asmeniui BTA nekiltų prievolė išmokėti draudimo išmoką, nes ieškinio suma yra mažesnė už draudimo sutartyje nustatytą išskaitą. Nurodė, kad trečiasis asmuo BTA apie 2017-12-01 įvykį, 2018-07-30 gautą pretenziją nebuvo informuota. Palaiko atsakovės poziciją, nes vartai esantys (duomenys neskelbtini), nepriklauso atsakovei ir ji neturėjo pareigos vykdyti jų priežiūros ir eksploatacijos. Išdėstė nuomonę, kad vartai užkristi ant automobilio, vos juos prilietus galėjo tik dėl to, jog jie nebuvo tinkamai sumontuoti, buvo nesaugūs ir neatliko savo paskirties, todėl atsakomybė turėtų kilti trečiajam asmeniui UAB „Statpromas“, neužtikrinusiam, kad vartai nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui ir/ar sveikatai.

Trečiasis asmuo UAB „Statpromas“ atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje atstovas – vadovas O. N. nurodė, kad naktį, suveikus signalizacijai, saugos darbuotojas atvyko į įvykio vietą ir nustatė, kad atviri vartai. Jam telefonu buvo paaiškinta, kad vartai atidaryti, nes buvo ketinama remontuoti. Patvirtino, kad į įvykio vietą atvykęs nebuvo, nes neturi pareigos atvykti. Paaiškino, kad signalizaciją priduoda paskutinis darbuotojas, kurio nurodyti negalėjo. Negalėjo paaiškinti kaip pavyko objektą priduoti apsaugai. Patvirtino, kad vartai dienos metu buvo atremti į šalia esančią varčią. Patvirtino, kad informavo apie nukeltus vartus tada, kai su juo buvo susisiekta. Paaiškino, kad teritorijoje yra 8 priduodamos apsaugai patalpos, kurių septynių vartai buvo uždaryti, visas objektas priduodamas vienu metu. Paaiškino, kad patekti į teritoriją, kurią apsaugos darbuotojai turi apeiti, reikalinga pro dar vienus vartus, kurie nėra priduodami apsaugai. Nuo jų raktai yra perduoti apsaugai. Paaiškino, kad pirmuoju skambučiu dispečeris jam pranešė, kad suveikė signalizacija ir jis nurodė siųsti ekipažą. Antrasis skambutis buvo apsaugos darbuotojo, tačiau negalėjo nurodyti apie ką kalbėta. Trečiasis skambutis buvo dėl nuimtų vartų. Šio skambučio metu sakė vartų nekliudyti. Negalėjo nurodyti po kurio laiko ir kaip sužinojo, kad vartai nukrito. Nepamena, ar buvo ketvirtas skambutis, ar pranešė policijai. Neprisiminė pokalbio su dispečeriu turinio.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovo pateiktas transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 710-851-578856 patvirtina, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Statpromas“ sudaryta transporto priemonių kasko draudimo sutartimi nuo 2017-03-29 iki 2018-03-28 buvo apdraustas krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovo pateikti Transporto priemonės apžiūros-defektų aktas, sudarytas 2017-12-11, UAB „Remlyga“ 2017-12-22 PVM sąskaita - faktūra serija REM Nr. 6221, 2018-02-26 pranešimas apie draudimo išmoką už (duomenys neskelbtini), ieškovo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2018 metų vasario – liepos mėnesio susirašinėjimas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato medžiaga Nr. M-1-01-99894 pagal pranešimą ROIK 0117000668728 patvirtina, kad ieškovė įvykį, kuris įvyko 2017-12-01, apie 06:05 val., adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu, užkritus vartams, buvo apgadintas aukščiau nurodytas automobilis, pripažino draudiminiu įvykiu ir automobilio remontą atlikusiam asmeniui išmokėjo 1155,61 EUR išmoką.

Ieškovo 2018-07-30 raštas atsakovei patvirtina, jog ieškovas nusprendė, kad už automobiliui padarytus sugadinimus yra atsakingas atsakovės darbuotojas ir pareikalavo atsakovės sumokėti ieškovui 1030,61 EUR, kadangi ieškovas išmokėjo nurodyto dydžio draudimo išmoką. Atsakovės 2018-08-22 atsakymas S-2018/83 patvirtina, kad atsakovė ieškovo pretenziją atmetė, nes, atsakovės nuomone, vartai sugadinę automobilį priklausė UAB „Statpromas“ ir buvo šio asmens valdomoje teritorijoje; teritorijos valdytojas neužtikrino teritorijoje esančių vartų saugaus funkcionavimo; vartai nukrito atsakovės darbuotojui vykdant darbines funkcijas vos juos palietus.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir ieškovas turėjo pagrindą trečiajam asmeniui UAB „Statpromas“ išmokėti draudimo išmoką, nėra ginčo dėl įvykio metu automobiliui padarytų sugadinimų, tačiau byloje kilo ginčas dėl ieškovo, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovės, pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių (žalos).

Ieškovo pateiktas 2017-12-11 transporto priemonės apžiūros – defektų aktas bei 2021-08-16 teismui pateiktos nuotraukos patvirtina, kad automobiliui (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryti ieškovo nurodomi apgadinimai. Kadangi ieškovės pateiktos nuotraukos darytos prie pastato, kuriame yra užrašai „Remlyga“ (nudatex - nuotrauka (2121207F-7FB4-AF0E-97F3-E034F7BD420F).jpg ir kitos), esant pateiktai UAB „Remlyga“ sąskaitai faktūrai, yra pagrindas laikyti pagrįstu tai, kad nurodyto automobilio remontą už sąskaitoje -faktūroje nurodytą kainą atliko šį įmonė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas pats žalos faktas, todėl civilinės atsakomybės sąlygą – žalą – ieškovas įrodė (CK 6.249 straipsnis).

Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). 

Neteisėtas neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos. Galėjimas ar negalėjimas, galimybių turėjimas ar neturėjimas, sugebėjimas ar nesugebėjimas atlikti reikalaujamus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo yra kaltės, o ne neteisėtumo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės pateikta stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartis Nr. RJ2015/21, sudaryta 2015-04-30 (toliau – sutartis), patvirtina, kad atsakovę ir trečiąjį asmenį „Statpromas“ siejo atlygintinų paslaugų teisniai santykiai. Nurodyta sutartimi atsakovė, be kita ko, įsipareigojo prijungti objekto apsauginės, priešgaisrinės signalizacijos sistemą prie apsaugos centralizuoto stebėjimo pulto ir vykdyti gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apsaugą (sutarties 1, 2, 3.2 punktai).

Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, atsakovės 2021-08-17 pateiktos UAB „Fosus“ centrinio pulto monitoriaus ekrano kopijos patvirtina, kad 2017-12-01, tarp 05:15 val. ir 05:16 val. centriniame pulte fiksuoti aliarmo signalai, į tai reaguojant buvo išsiųstas ekipažas. UAB „Statpromas“ atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad, gavus aliarmo signalus, atsakovo atstovas su juo susisiekė, informavo apie fiksuotą aliarmą, derino ekipažo siuntimo į saugomą objektą klausimą. Taigi, atsakovės atstovai įvykdė pareigas numatytas tiek sutarties 3.2.1 – 3.2.3 papunkčiuose, tiek UAB „Fosus“ direktoriaus 2014-03-18 įsakymu Nr. IB2014/03 patvirtintų Pulto operatoriaus pareiginių nuostatų 6 punkte.

Trečiojo asmens V. D. paaiškinimai teismo posėdyje, šio asmens 2017-12-01 pasiaiškinimas UAB „Fosus“, šio asmens 2017-12-01 paaiškinimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos Vilniaus 2 policijos komisariatui patvirtina, kad vykdydamas pareigas, nustatytas UAB „Fosus“ direktoriaus 2017-10-18 įsakymu Nr. IP2017/64 patvirtintose greitojo reagavimo grupės apsaugos darbuotojų pareigybės aprašyme, jis, turėdamas trečiojo asmens UAB „Statpromas“ išduotus raktus nuo vartų į teritoriją, kurioje yra saugomos patalpos, atsirakino vartus ir tokiu būdu teisėtai pateko į teritoriją, kurioje yra gamybinės patalpos - saugomas objektas. Turėdamas pareigą iš išorės apžiūrėti teritorijos viduje esančias gamybinės paskirties patalpas, šią pareigą vykdė ir, pastebėjęs neuždarytus vienus vartus, apie tai informavo operatorių, patalpų savininką. 

Byloje nėra ginčo, kad trečiajam asmeniui V. D. apžiūrint saugomo objekto išorę ant netoliese stovėjusios transporto priemonės užkrito vartai.

Atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo V. D. paaiškino, kad atsakovei nei 2017-11-30, prieš priduodant objektą apsaugai, nei 2017-12-01, pranešus UAB „Statpromas“ apie gautą aliarmo signalą, nebuvo suteikta informacija apie neuždarytus (nukeltus) saugomo objekto vartus (ar jų dalį), apie atliekamus ar planuojamus atlikti saugomo pastato ar jo priklausinių remonto darbus. Trečiojo asmens UAB „Statpromas“ atstovas patvirtino, kad vartai (viena jų varčia nuimta ir atremta į kitą varčią) buvo nukelti dieną iki signalizacijos pridavimo ir apie nukeltus (neuždarytus) vartus iki gamybinių patalpų perdavimo apsaugai (iš 2017-11-30 į 2017-12-01) atsakovei informacija nebuvo suteikta. Taip pat nurodė, kad apie neuždarytus vartus pasakė tik V. D. ir tai nebuvo pirmasis pokalbis telefonu su atsakovės atstovais.

Nurodyta patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Statpromas“, neinformavęs atsakovės apie saugomų gamybinių patalpų vartų nukėlimą, planuojamą remontą neįvykdė savo pareigų ir pažeidė sutarties 3.1.4., 3.1.5., 3.1.8. papunkčių reikalavimus. Trečiojo asmens UAB „Statpromas“ atstovas patvirtino trečiojo asmens V. D. teiginius, kad 2017-12-01 į įvykio vietą, gavęs informaciją iš atsakovės apie suveikusią apsaugos signalizaciją nevyko, į įvykio vietą nebuvo atvykęs ir po to, kai sužinojo apie nukritusius vartus.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje negalėjo aiškiai įvardinti, kokie vartai (pastato ar tvoros) nukrito ant automobilio. Patvirtino, kad ieškovės atstovai įvykio vietoje nėra buvę, įvykio aplinkybių netyrė. Ieškovas nepateikė įvykio vietos nuotraukų; vartų, kurie nukrito ant automobilio, nuotraukų; nukritusių vartų techninės charakteristikos; kitų įrodymų, kurie leistų įvertinti nukritusių vartų svorį, dydį, varčios, atremtos į kitą varčią, stabilumą; kritimo galimybės, veikiant tam tikro stiprumo pašalinei jėgai, t. y., įrodymų, kurie leistų nustatyti vartų kritimo priežastis. Nereiškė prašymų dėl nurodytų įrodymų išreikalavimo iš teritorijos ir gamybinių patalpų valdytojo trečiojo asmens UAB „Statpromas“, kitų asmenų, todėl ieškovas neįrodė savo argumentų apie vartų techninius parametrus (dydį bei svorį) bei argumentų, kuriais grindžiamos vartų kritimo galimybės.

Trečiojo asmens V. D. 2017-12-01 pasiaiškinime nurodyta, kad pastebėjo „pravertus sandėlio vartus, kurių viena pusė buvo atidaryta“, „bet vartai nebuvo pritvirtinti ir vos prisilietus prie jų, jie nugriuvo“, 2017-12-01 paaiškinime Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos Vilniaus 2 policijos komisariatui nurodyta, kad „apžiūrėjus teritoriją pastebėjo praverti sandėlio vartai“ „skambinant atsakingam asmeniui prisiliečiau prie vartų, tuo metu pastebėjau kaip jie krenta“. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės antrojo kuopos būrio 2017-12-01 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vartai buvo sulūžę, „pabandžius pastatyti juo į vietą, jie užkrito ant...“, 2017-12-01 pranešime apie įvykį nurodyta „sulūžę vartai“, „apsaugos darbuotojas pats nusprendė pastatyti vartus į vietą, statant vartus užvertė juos...“. Ieškovo sudarytame 2018-06-20 prašyme policijai  prašoma pateikti informaciją apie asmenį „kuriam statant vartus jie nugriuvo“, o 2018-07-30 rašte atsakovei ieškovas įvykio aplinkybes atskleidžia taip: „keliant vartus jie užgriuvo“.

Šalims ir trečiajam asmeniui V. D. skirtingai aiškinant vartų nukritimo priežastis, ieškovas nereiškė prašymo byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnus, kurių pateikta informacija vadovavosi ir kurios pagrindu padarė išvadą, kad atsakovės darbuotas vartus statė (kėlė) į vietą ir dėl to jie nukrito ant automobilio. Teismo posėdyje trečiasis asmuo V. D. paaiškino, kad vartai nukrito juos pajudinus, todėl labiau tikėtina tai, kad vartai krito ne juos bandant perkelti, pastatyti kitur, o prisilietus ar pajudinus.

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Statpromas“ atsakovei nesuteikė informacijos apie tai, kad yra nukelta saugomo objekto vienų vartų dalis. Trečiasis asmuo V. D. turėjo pareigą apžiūrėti saugomą objektą, tame tarpe ir pastate esančias duris (vartus), skirtas patekti į objekto vidų. Radęs atidarytus vienus iš aštuonių vartų ir neturėdamas informacijos, kad viena jų dalis nuimta pastato valdytojo, apsaugos darbuotojas turėjo pagrindą išvadai, jog tai gali būti gauto aliarmo signalo priežastis, todėl apsaugos darbuotojo prisilietimas prie vartų ar jų pajudinimas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu. Neturėdamas informacijos iš pastato valdytojo apie vartų ar kitų pastato elementų remontą ir tuo tikslu iškeltą vieną vartų dalį, apsaugos darbuotojas vien iš matomo vaizdo negalėjo tikėtis to, kad vartai (o tiksliau jų viena varčia) ne tik kad yra nepritvirtinta, bet ir atremta į kitą nenukeltą varčią, todėl atsakovės darbuotojo – trečiojo asmens V. D. elgesio, paliečiant ar pajudinat vartus, nėra pagrindo vertinti kaip neatsakingo, neapdairaus ar neprotingo ir juo labiau tyčinio. 

Minėta, kad  UAB „Statpromas“ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad jis, 2017-12-01 rytą, trečio, o gal ketvirto pokalbio telefonu su atsakovės atstovais metu, įspėjo, kad atidarytų vartų nejudintų, tačiau painiojosi nurodydamas telefoninių pokalbių skaičių; negalėjo nurodyti kitų pokalbių turinio; negalėjo nurodyti, iš kokio asmens sužinojo apie ant automobilio užkritusius vartus; neatsiminė, ar pranešė ir kas pranešė apie įvykį policijai; neprisiminė, ar teikė policijai pareiškimą dėl įvykio, todėl, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Satpromas“ vadovas prisiminė tik vienintelę detalę apie įvykį, UAB „Statpromas“ atstovo argumentai, jog apsaugos darbuotojas buvo įspėtas nejudinti vartų, vertintini kritiškai, ir šie argumentai nėra pakankami atsakovės neteisėtai veiklai bei kaltei pagrįsti. 

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Priežastinio ryšio nustatymo procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus: 1) pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo; 2) antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011).

Jeigu UAB „Statpromas“ atstovai būtų įvykdę pareigą, numatytą sutarties 3.1.8 papunktyje, ir iš anksto informavę atsakovę apie planuojamą vartų, fasado remontą ir apie tai, kad tuo tikslu yra nukeliama viena vartų varčia ir paliekama atremta į antrąją vartų varčią, atsakovės darbuotojas būtų turėjęs informaciją, kad atvirus statinio vartus paliko patalpų valdytojas ir kad vartus liesti yra nesaugu, ir jų nebūtų lietęs, todėl vartai nebūtų nuvirtę. Jeigu UAB „Statpromas“ atstovai būtų tinkamai vykdę sutartyje nustatytas pareigas (sutarties 3.1.4 ir 3.1.5 papunkčiai) ir nepridavę objekto apsaugai neuždarytomis ir atrakintomis durimis, jeigu priduodami pastatą apsaugai būtų atskleidę šią aplinkybę atsakovės atstovams, taip pat nebūtų sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Žalos galima buvo išvengti ir tuo atveju, jeigu, sulaukęs atsakovės atstovo primojo telefoninio skambučio apie gautus aliarmo signalus, UAB „Statpromas“ atstovas iš karto būtų informavęs atsakovės operatorę apie dieną nukeltus vartus, todėl nurodyta patvirtina, kad sąlygas žalai atsirasti sudarė trečiasis asmuo UAB „Statpromas“, netinkamai vykdydamas sutarties sąlygas. Nustačius jog trečiojo asmens UAB „Statpronas“ neveikimas sudarė sąlygas žalos kilimui, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos.

Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, ieškovas neįrodė, kad žala trečiojo asmens UAB „Statpromas“ turtui buvo padaryta atsakovės neteisėtais veiksmais, atsakovės kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusių padarinių, todėl ieškovo ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus yra pagrindas iš ieškovės atsakovei priteisti 1669,80 EUR bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, kurios yra pagrįstos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

Nagrinėjant bylą patirta 22,68 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) dydį, todėl ieškinį atmestus šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, įmonės kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, atsakovei UAB „Fosus“, juridinio asmens kodas 300153305, 1669,80 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, įmonės kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, valstybei 22,68 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.7

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                 Rasita Kurakienė