Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-02-05][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-194-345-2018].docx
Bylos nr.: e2S-194-345/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Gera dovana 301075902 Ieškovas
Triniti LT 302633203 ieškovo atstovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL ASMENŲ NETURTINIŲ TEISIŲ IR INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS
Bylos dėl komercinių paslapčių

Civilinė byla Nr. e2S-194-345/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34364-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5.

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 1 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gera dovana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties, priimtos, išnagrinėjus ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gera dovana“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui K. Š..

Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gera dovana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovą nutraukti bet kokius veiksmus, pažeidžiančius tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą 2013 m. birželio 25 d. darbo sutarties Nr. 113 susitarimą dėl komercinės (gamybinės) paslapties bei konfidencialios informacijos naudojimo ir saugojimo Nr. KS-013 bei priedą Nr. 1 prie konfidencialumo susitarimo, priteisti 11 227,65 Eur baudą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovei.
  2. Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir/ar lėšas, esančias bankų ir kredito įstaigų sąskaitose 11 227,65 Eur ribose, uždraudžiant minėtu turtu ir/ar lėšomis disponuoti, pavedant turtą ir/ar lėšas surasti ir aprašyti antstoliui. Šį prašymą ieškovė grindė tuo, kad šioje byloje pareikšto ieškinio suma yra didelė atsakovui kaip fiziniam asmeniui, atsakovas šiuo metu dirba užsienio bendrovėje VOUCHERCART LTD, kuri veikia Jungtinėje Karalystėje, todėl gali vengti vykdyti sprendimą. 
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Gera dovana“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui K. Š..
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog atsakovas dėl savo turtinės padėties ar kitų aplinkybių negalės įvykdyti teismo sprendimu nustatytos piniginės prievolės. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatė, kad atsakovui būtų iškeltų civilinių bylų, kuriose būtų reikalaujama prievolių įvykdymo iš atsakovės. Teismas, pažymėjęs, kad ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, o teismui tokių aplinkybių nenustačius, vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui laikinųjų apsaugos priemonių.

 

III.              Atskirojo skundo argumentai

  1. Atskiruoju skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti ieškovės UAB „Gera dovana“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo K. Š. 227,65 Eur ribose, uždraudžiant minėtu turtu ir/ar lėšomis disponuoti, pavedant turtą ir/ar lėšas surasti ir aprašyti antstoliui. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
    1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės nurodomas aplinkybes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, todėl nepagrįstai atmetė jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    2. Teismas visiškai neanalizavo ieškovės nurodytų aplinkybių, patvirtinančių kad nagrinėjamu atveju yra grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
    3. Pažymi, jog ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei suprasdama, kad vien didelė ginčo suma nėra absoliutus kriterijus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pagal turimas objektyvias galimybes išdėstė teismui papildomas aplinkybes ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus, kodėl, jos manymu, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Nepaisant išdėstytų argumentų, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog atsakovas dėl savo turtinės padėties ar kitų aplinkybių negalės įvykdyti teismo sprendimu nustatytos piniginės prievolės. Apeliantės vertinimu, tokie teismo motyvai pažeidžia įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, bei sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.
    4. Faktas apie atsakovo gaunamas pajamas užsienyje iš esmės reiškia, kad ieškovė minimaliomis sąnaudomis negali gauti detalesnės informacijos apie atsakovo turtinę padėtį, todėl įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovei. Tokiu atveju, apeliantės manymu, teismas, abejodamas dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galėjo netenkinti ieškovės prašymo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešus atsakovui ir pareikalauti iš atsakovo, kad šis pareikštų nuomonę dėl jo atžvilgiu prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių bei pateikti atitinkamus įrodymus apie jo gerą turtinę padėtį.
    5. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nelaikė pakankamu įrodymu ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto suvaržymą hipoteka ir galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims. Kaip matyti iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo, atsakovui nuosavybės teise priklauso vienintelis nekilnojamojo turto objektas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), - kuriam yra pritaikyti suvaržymai. Tai reiškia, kad tokiu turtu atsakovas negali laisvai disponuoti, tačiau, gavęs hipotekos turėtojo sutikimą, gali nedelsiant jį perleisti tretiesiems asmenims.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
  4. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą nutraukti bet kokius veiksmus, pažeidžiančius tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą 2013 m. birželio 25 d. darbo sutarties Nr. 113 susitarimą dėl komercinės (gamybinės) paslapties bei konfidencialios informacijos naudojimo ir saugojimo Nr. KS-013 bei priedą Nr. 1 prie konfidencialumo susitarimo, priteisti 11 227,65 Eur baudą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovei. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir/ar lėšas, esančias bankų ir kredito įstaigų sąskaitose 11 227,65 Eur ribose, uždraudžiant minėtu turtu ir/ar lėšomis disponuoti, pavedant turtą ir/ar lėšas surasti ir aprašyti antstoliui. Prašymą grindė aplinkybe, kad šioje byloje pareikšto ieškinio suma yra didelė atsakovui kaip fiziniam asmeniui, atsakovas šiuo metu dirba užsienio bendrovėje VOUCHERCART LTD, kuri veikia Jungtinėje Karalystėje, todėl gali vengti vykdyti sprendimą. Teigė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas turi nekilnojamojo turto, kuriam taikoma hipoteka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo darbovietė šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje, yra grėsmė, kad atsakovas, sužinojęs apie jam pareikštą ieškinį, gavęs Hipotekos turėtojo sutikimą jį gali perleisti tretiesiems asmenims.
  5. Kaip matyti iš prašymo turinio ieškovė nenurodė motyvų, kodėl vien didelės vertės ieškinio reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip sukeliantis grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Taip pat ieškovė nenurodė ir aplinkybių, patvirtinančių antrosios įstatyme numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iškils grėsmė realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Vien tik aplinkybės, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas, ar kad atsakovas dirba užsienio bendrovėje, kuri veikia Jungtinėje Karalystėje, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, atsakovas vengs jį įvykdyti. Pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016, 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016).
  6. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nenurodė kokie konkretūs atsakovo veiksmai leidžia teigti, jog atsakovas yra nesąžiningas. Tokių veiksmų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vien ieškinio padavimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
  7. Taigi, ieškovė tinkamai neįvykdė pareigos įrodyti, kad egzistuoja būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (CPK 178 straipsnis).
  8. Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, nenurodžius kitokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų, apeliacinės instancijos teismas kitų atskirojo skundo argumentų nevertina, kadangi nagrinėjamu atveju nenustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
  9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  10. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste akcentuotina ir tai, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata galios ir pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, ieškovė turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakartotinai, nurodydama naujas aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėjas                                                                                                                                        Henrichas Jaglinskis

 


Paminėta tekste:
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • 2-667-407/2016
  • e2-43-186/2016
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės