Administracinė byla Nr. I-8886-643/2015
Proceso Nr. 3-61-3-02662-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija: 1.6.6.1, 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,
dalyvaujant pareiškėjui V. A.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas V. A. skundu (b. l. 1-8) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) kanclerio 2015-02-20 sprendimą Nr. 11SP-6725 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo nutraukimo V. A.“, 2) panaikinti VRM 2015-04-13 sprendimą Nr. 1D-3681(3) „Dėl pareigūno valstybinės pensijos neskyrimo“, 3) palikti galioti VRM Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus, atliekančio ministerijos kanclerio funkcijas, 2015-01-21 sprendimą Nr. 11SP-6585 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo V. A.“.
Pareiškėjas nurodo, kad jis nuo 1991-06-17 dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariate (toliau – Skuodo raj. PK). Bendrą vidaus tarnyboje stažą sudarė 24 metai, 10 mėnesių ir 21 diena. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas 2014-06-04 pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Klaipėdos AVPK) prašymą atleisti jį iš Skuodo raj. PK viršininko pareigų. Klaipėdos AVPK 2014-06-16 raštu Nr. 30-S-6482 pareiškėjo prašymo netenkino. 2014-08-21 pareiškėjas pakartotinai pateikė prašymą atleisti iš tarnybos nuo 2014-09-05 pagal Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą dėl išėjimo į pensiją. Klaipėdos AVPK 2014-09-03 raštu Nr. 30-S-9224 informavo, kad pareiškėjas negali būti atleistas iš tarnybos iki bus patikrinti kaltinimai ir išspręstas atsakomybės klausimas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-12-05 sprendimu įpareigojo Klaipėdos AVPK išnagrinėti pareiškėjo 2014-08-21 prašymą dėl atleidimo iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą, ir priimti sprendimą. Klaipėdos AVPK viršininkas 2014-12-23 įsakymu Nr. 30-TE-1516 atleido pareiškėją iš tarnybos nuo 2014-12-29. Pareiškėjas, manydamas, kad jo atleidimo iš pareigų data turėtų būti 2014-06-19, Klaipėdos AVPK viršininko 2014-12-23 įsakymą apskundė teismui, tačiau gavęs VRM kanclerio 2015-01-21 sprendimą Nr. 11SP-6585, kuriuo jam nuo 2014-12-30 buvo paskirta valstybinė pensija ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, 2015-02-04 atsisakė skundo reikalavimų ir prašė teismą nutraukti administracinę bylą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-02-19 priėmė nutartį administracinę bylą nutraukti. Kadangi procesinis sprendimas pagal V. A. pateiktus kaltinimus dėl nusikalstamos veikos dar nebuvo priimtas, VRM kancleris 2015-02-20 sprendimu Nr. 11SP-6725 nusprendė pripažinti netekusiu galios VRM 2015-01-21 sprendimą Nr. 11SP-6585 skirti pareiškėjui valstybinę pensiją. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu jis buvo valstybės apgautas ir neteko teisės ginti savo teisių teisminiu būdu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatos, įpareigojančios sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimti nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, įsigaliojo 2014-07-01, t. y., po to, kai pareiškėjas pateikė 2014-06-04 prašymą atleisti jį iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. Jeigu Klaipėdos VPK būtų atleidęs pareiškėją iš tarnybos 2014-06-19, pareiškėjui būtų taikomos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, galiojusios iki 2014-07-01 ir numačiusios, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama tik nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą.
Pareiškėjo nuomone, VRM 2015-02-20 sprendimas pažeidžia jo teisę į pensiją, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo 2003-07-04 nutarimu, kuriuo pripažinta, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, draudžiančiai bausti asmenį už tą patį nusikaltimą antrą kartą, bei laikosi nuomonės, kad įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui valstybė privalo mokėti paskirto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pareiškėjas pažymi, kad Valstybinė pensija jam buvo paskirta esant Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme numatytiems pagrindams, todėl VRM Kanclerio 2015-02-20 sprendimu nutraukti jam paskirtos valstybinės pensijos mokėjimą nebuvo teisinio pagrindo. VRM kanclerio 2015-02-20 sprendimą pareiškėjas skundė VRM, tačiau VRM 2015-04-13 sprendimu Nr. 1D-3681 pareiškėjo skundas buvo atmestas, nurodant, kad VRM negali vadovautis tik prielaida, kad pareiškėjas turėjo būti atleistas 2014-06-19. Pareiškėjas nesutinka su šiuo sprendimu, nurodo, kad ginčas kilo dėl jau paskirtos valstybinės pensijos mokėjimo nutraukimo. Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnyje nustatytas 14 dienų terminas skaičiuojamas nuo pareigūno valios būti atleistam iš vidaus tarnybos išreiškimo dienos, todėl vėliausia pareiškėjo atleidimo iš tarnybos data turėjo būti laikoma 2014-06-19. Nuo jos pareiškėjui turėjo būti paskirta ir mokama pareigūnu valstybinė pensija ir priedas. Pareiškėjas pažymi, kad VRM 2015-04-13 sprendime nebuvo atsižvelgta į jo skunde nurodytas faktines aplinkybes, Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime pateiktus išaiškinimus, teismų praktiką. Tokiu būdu skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra formalus, priimtas neištyrus visų ginčui reikšmingų aplinkybių.
Atsakovas VRM atsiliepime į skundą prašo jį atmesti (b. l. 25). Nurodo, kad VRM negalėjo vadovautis prielaida, jog pareiškėjas turėjo būti atleistas 2014-06-19 ir vadovavosi objektyviu faktu, kad pareiškėjas atleistas – 2014-12-29. Atsakovas pažymi, kad Policijos veiklos įstatymo 7 straipsnis neleidžia vidaus reikalų ministrui keisti policijos sprendimų (šiuo atveju įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo). Atsakovas teigia, kad priimant skundžiamus sprendimus buvo taikoma jų priėmimo metu galiojanti proceso teisės norma – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nurodytos nuostatos antras sakinys yra procesinė teisės norma, įgyvendinanti pirmo sakinio materialiąją teisės normą, kurios tikslas – nesuteikti valstybinės pareigūno pensijos padariusiajam tyčinį nusikaltimą. Jokių išlygų dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikymo įstatyme nenustatyta, tuo tarpu pareiškėjas sprendimo priėmimo metu buvo įtariamasis, atsiliepimo rašymo momentu pareiškėjas yra kaltinamasis, o nusikaltimas, kuriuo kaltinamas – tyčinis.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl VRM kanclerio 2015-02-20 sprendimo Nr. 11SP-6725 ir 2015-04-13 sprendimo Nr. 1D-3681(3) nutraukti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo mokėjimą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
Klaipėdos AVPK viršininko 2014-12-23 įsakymu Nr. 30-TE-1516, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu (pareiškėjo prašymu dėl išėjimo į pensiją), Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-12-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1606-342/2014, pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2014-12-29 (b. l. 32).
Pareiškėjas 2014-12-30 prašymu kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo (b. l. 34-35).
VRM kanclerio 2015-01-21 sprendimu Nr. 11SP-6585 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo V. A.“ pareiškėjui nuo 2014-12-30 neterminuotai buvo paskirta valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 16).
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2015-02-10 duomenimis pareiškėjo atžvilgiu 2014-04-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00133-14 dėl BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų, 2014-05-27 pareiškėjas pripažintas įtariamuoju (b. l. 37).
VRM 2015-02-20 sprendimu Nr. 11SP-6725 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo nutraukimo V. A.“, vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2015-02-10 duomenimis, VRM kanclerio 2015-01-21 sprendimas Nr. 11SP-6585 pripažintas netekusiu galios (b. l. 19).
VRM 2015-04-13 sprendimu Nr. 1D-3681 „Dėl pareigūno valstybinės pensijos neskyrimo“ VRM kanclerio 2015-02-20 sprendimas Nr. 11SP-6725 paliktas galioti (b. l. 9-10).
Nagrinėjamoje byloje keliamas viešojo administravimo subjekto priimtų aktų teisėtumo klausimas, todėl spręstina, ar konkrečioje situacijoje, turėdamas tam tikrus faktinius duomenis ir dokumentus, viešojo administravimo subjektas priėmė teisėtą sprendimą ir ar šis sprendimas atitiko Viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus (ABTĮ 3 straipsnis).
Ginčo santykius reglamentuoja valstybinių pareigūnų ir karių pensijų skyrimo sąlygas ir tvarką nustatantys Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (2014-10-07 įstatymo redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 patvirtinti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai (2013-01-29 redakcija). Nurodyti teisės aktai įtvirtina, jog atitinkamą laikotarpį vidaus tarnyboje ištarnavusiems ir atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas asmenims yra skiriama valstybinė pensija už tarnybą. Šios nuostatos išimtis nustatyta Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje (2014-10-07 redakcija), kurioje numatyta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama už visą laikotarpį nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos. Būtent šiuo pagrindu ir yra priimti pareiškėjo skundžiami sprendimai.
Nagrinėjamu atveju, esminis pareiškėjo skundo argumentas siejamas su Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų galiojimu, kadangi iki 2014-06-30 įstatyme nebuvo įtvirtinta galimybė neskirti valstybinės pensijos tokią teisę turinčiam asmeniui iki galutinio sprendimo dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos priėmimo ir galiojo įstatymo redakcija, numatanti, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama, t. y. valstybinės pensijos skyrimas buvo siejamas tik su įsiteisėjusio teismo nuosprendžio priėmimu.
Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos AVPK 2014-12-23 įsakymu Nr. 30-TE-1516 buvo nepagrįstai nustatyta vėlesnė atleidimo iš tarnybos data – 2014-12-29, tuo tarpu atleidus pareiškėją iš pareigų per 14 d. nuo tokio prašymo pateikimo dienos, skiriant valstybinę pensiją jo atžvilgiu būtų taikoma iki 2014-06-30 galiojusi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies redakcija.
Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas pareiškėjo tarnybos santykių nutraukimo momento klausimas. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, tokio pobūdžio ginčą pareiškėjas iniciavo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-856-342/2015, tačiau, turėdamas pasirinkimo laisvę, savanoriškai atsisakė teisminės gynybos. Pareiškėjui atsisakius skundo, ši administracinė byla nutraukta įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-02-19 nutartimi. Taigi, Klaipėdos AVPK viršininko 2014-12-23 įsakymas Nr. 30-TE-1516, kuriuo pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas nuo 2014-12-29, yra nenuginčytas ir galiojantis. Pažymėtina, kad asmenys patys privalo rūpintis savo teisių įgyvendinimu ir patys nuspręsti, ginti jas ar ne. Šiuo atveju, pareiškėjui atsisakius skundo dėl atleidimo iš tarnybos datos pakeitimo ir nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas 2014-06-19, teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti priešingai.
Sutiktina su VRM 2015-04-13 sprendime Nr. 1D-3681 nurodytu argumentu, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies (2014-07-01 redakcija) antrasis sakinys yra procesinė teisės norma, taikytina jos galiojimo momentu. VRM kanclerio 2015-01-21 sprendimo Nr. 11 SP-6585 ir 2015-02-20 sprendimo Nr. 11SP-6725 priėmimo metu galiojo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2014-07-01 redakcija, todėl būtent ši įstatymo redakcija ir turėjo būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VRM kancleris, gavęs duomenis apie pareiškėjo atžvilgiu 2014-04-30 pradėtą ikiteisminį tyrimą, sprendimą dėl valstybinės pensijos nutraukimo priėmė pagrįstai.
Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad ginčijamais sprendimais yra pažeidžiamas teisės principas non bis in idem: asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą. Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo 2003-07-04 nutarimu, kuriuo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, draudžiančiai bausti asmenį už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Tačiau pažymėtina, kad 2003-07-04 nutarime Konstitucinis Teismas pasisakė dėl jau paskirtos ir mokamos senatvės pensijos nutraukimo, tuo tarpu bylos duomenimis, pareiškėjui valstybinė pensija dar nebuvo mokama. Sveikatos priežiūros tarnybos 2015-01-30 sprendime Nr. 11DP(P)-982 nurodyta, kad valstybinė pensija pareiškėjui bus pervesta po 2015-02-30 (b. l. 38-39).
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo klausimus, 2008-12-28 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės tarnybos specifiką, taip pat gali nustatyti, kad pareigūnams, inter alia šiurkščiai pažeidusiems Konstituciją ar įstatymus, sulaužiusiems priesaiką, padariusiems tyčinį nusikaltimą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Tokia galimybe pasinaudota, šią nuostatą įtvirtinant Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje.
Naujos redakcijos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nėra atimama galimybė asmeniui, nepadariusiam nusikalstamos veikos, gauti visą jam priklausančią valstybinę pensiją. Priešingai, įstatymų leidėjas įtvirtino, kad tokiu atveju, pareigūnų ir karių valstybinė pensija asmeniui skiriama už visą laikotarpį nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos. Tačiau, nagrinėjamu atveju, nesant galutinio sprendimo dėl pareiškėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos, sprendimas dėl valstybinės pensijos skyrimo negalėjo būti priimtas. Vadinasi, VRM kanclerio 2015-01-21 sprendimu Nr. 11SP-6585 valstybinė pensija pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai, todėl VRM kanclerio 2015-02-20 sprendimu Nr. 11SP-6725 aukščiau nurodytas sprendimas pagrįstai buvo pripažintas netekusiu galios. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti VRM kanclerio 2015-02-20 sprendimą Nr. 11SP-6725. Šioje dalyje pareiškėjo skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Skundžiamu VRM 2015-04-13 sprendimu Nr. 1D-3681(3) atsakovas nusprendė, kad VRM pagrįstai pripažino netekusiu galios VRM kanclerio 2015-01-21 sprendimą Nr. 11SP-6585, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta valstybinė pensija. VRM 2015-04-13 sprendimas Nr. 1D-3681(3) pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nurodyta akto apskundimo tvarka, jis pasirašytas tokią teisę turinčio asmens, Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų šio administracinio akto panaikinimo pagrindų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai bei remiantis aukščiau išsakytais motyvais, teismui nusprendus, kad naikinti VRM kanclerio 2015-02-20 sprendimą Nr. 11SP-6725 nėra teisinio pagrindo, pareiškėjo reikalavimas panaikinti VRM 2015-04-13 sprendimą Nr. 1D-3681(3) taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Margarita Stambrauskaitė
Halina Zaikauskaitė
Halina Zaikauskaitė