Civilinė byla Nr. e2A-165-560/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14034-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vytrita“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Šlaituva“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą, prašydama jos naudai priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vytrita“ 2 240,54 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. birželio 9 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Šlaituva“ sudarė draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustos atsargos, esančios (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 1 d. atsakovė, vykdydama žemės kasimo darbus (duomenys neskelbtini), nutraukė elektros laidą, todėl nutrūko elektros tiekimas ieškovės apdraustame objekte ir buvo sugadintos UAB „Šlaituva“ priklausančios atsargos (tešla, džiūvėsiai).
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie konkrečią kabelio vietą, neįrodė, kad kabelis yra nutiestas teisėtai, nepagrindė, kam priklauso kabelis.
4. Trečiasis asmuo UAB „Šlaituva“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 3 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės valstybei 29,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, būdama draudike apdraudė draudėjo UAB „Šlaituva“ turtą laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 23 d. iki 2022 m. birželio 23 d. 2022 m. balandžio 28 d. pranešimu UAB „Šlaituva“ pranešė UAB „Vytrita“, kad 2022 m. balandžio 21 d. buvo vykdomi elektros darbai teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), kurių metu buvo nukirstas ir (ar) pažeistas elektros laidas, kas lėmė elektros tiekimo nutrūkimą į gamybinę įmonę. Minėtame pranešime UAB „Šlaituva“ nurodė, kad įvykus elektros sutrikdymui, gamybiniai procesai buvo sustabdyti ir buvo patirti gamybiniai nuostoliai. Prie pranešimo pridėtame priede (lentelėje) įvardyta bendra suma – 5 240,54 Eur. Ieškovė pateikė duomenis, kad į UAB „Šlaituva“ banko sąskaitą sumokėjo 2 240,50 Eur draudimo išmoką. Atsakovė į bylą pateikė kasimo darbų vykdymo teritorijos planą su pažymėtomis elektros linijomis bei atsakovės suderinta energijos tiekimo sodybai projektą (0,4 kV KL ir elektros energijos apskaitos įrenginiai). Ieškovė į bylą pateikė 2023 m. gegužės 19 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakymą, kuriame informuota, kad 2022 m. balandžio mėn. UAB „Vytrita“ ties objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), vykdė naujo vartotojo prijungimo ir 0,4 kv elektros kabelio paklojimo darbus, kurių metu pažeistas UAB „Šlaituva“ nuosavybės teise priklausantis kabelis, tačiau AB „Energijos skirstymo operatorius“ nėra gavusi jokios informacijos apie galimai pažeistą UAB „Šlaituva“ nuosavybės teise priklausantį kabelį. Atsakovė į bylą pateikė duomenis (žemės sklypų planus bei ataskaitą) apie topografinių ir inžinerinių tinklų planų ir erdvinių duomenų teikimą derinti ir tvarkyti, patvirtinančius, su kokiais subjektais buvo derinamas naujo vartotojo prijungimo projektas prieš atliekant kasimo darbus.
7. Byloje duomenų, ar pažeidus ginčo elektros kabelį UAB „Šlaituva“ dirbo ekskavatoriumi nėra, atsakovės atstovė teismo posėdžių metu tik paaiškino, kad prijungiant naują vartotoją paprastai dalis darbų atliekami ekskavatoriumi, o dalis darbų kasant kastuvais. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė (ieškovė neįrodė), jog įvykis įvyko naudojant padidinto pavojaus šaltinį, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti griežtąją civilinę atsakomybę. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Vytrita“ kasimo darbus vykdė teisėtai – į bylą yra pateikti duomenys, patvirtinantys, jog atsakovė, prieš atlikdama kasimo darbus ir naujo vartotojo prijungimą prie transformatorinės parengė projektą, surinko duomenis apie į transformatorinę einančius kabelius, parengtas projektas buvo suderintas su institucijomis ir kitais subjektais. Teismo vertinimu, kasimo vietoje, kurioje eina požeminis (oficialiuose dokumentuose, planuose ir kt.) nepažymėtas kabelis, negalima vertinti kaip neteisėto veiksmo. Ieškovė neginčijo aplinkybės, jog valstybinėje žemėje esantis ir atsakovės nutrauktas kabelis nebuvo pažymėtas oficialiuose ir viešai skelbiamuose elektros ir kitų komunikacijų žemėlapiuose. Remdamasis nurodytais argumentais teismas atsakovės veiksmus nelaikė neteisėtais, o nenustatęs vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų teismas sprendė, jog civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Atsakovės nutrauktas kabelis nebuvo tinkamai pažymėtas ir apie jį nebuvo pranešta oficialiems elektros komunikacijų registrams. Šios aplinkybės teismui sudarė pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju taip pat gali būti taikomas CK 6.253 straipsnyje numatytas atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas – trečiojo asmens veikla (neveikimas nepranešus apie nutiestą kabelį iki transformatorinės).
8. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nors ir pasiūlė pirmosios instancijos teismui apsvarstyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ įtraukimo į bylą galimybes, tačiau, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė anksčiau byloje priimto sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo dėl minėto asmens neįtraukimo į bylą. Savo pasiūlymą dėl minėto asmens įtraukimo į bylą apeliacinės instancijos teismas grindė Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiga užtikrinti saugų, patikimą ir nepertraukiamą elektros energijos persiuntimą iki vartotojo objekto nuosavybės ribos. Teismo posėdyje apklaustas D. S. paliudijo, kad elektros tiekimas UAB „Šlaituva“ buvo atstatytas nedelsiant. Ieškovė, reikšdama savo reikalavimus, neįrodinėjo ir savo ieškinio negrindė aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamos kokybės elektros tiekimu draudėjui UAB „Šlaituva“, neįrodinėjo, jog elektros skirstymo operatorius pažeidė savo pareigą užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą (tinkamą ir kokybišką elektros energijos tiekimą vartotojui). Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva negali vertinti, ar AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra elektros energijos tiekimo operatorius UAB „Šlaituva“ atžvilgiu, kurioje vietoje yra galimo vartotojo UAB „Šlaituva“ objekto nuosavybės ribos, kokie teisiniai santykiai sieja AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Šlaituva“. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo ieškovė nepakeitė savo ieškinio ribų, nepateikė papildomų įrodymų, tik pareiškė prašymą išreikalauti gana abstrakčiai apibrėžtus duomenis, galimai galinčius pagrįsti trečiojo asmens UAB „Šlaituva“ patirtos žalos dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti.
10. Nurodė, kad priešingai nei nurodė teismas sprendime, žemės kasimo darbus įvykio metu atliko ne UAB „Šlaituva“ (trečiasis asmuo), o UAB „Vytrita“ (atsakovė). Teismas, spręsdamas dėl atsakovės griežtosios civilinės atsakomybės, rėmėsi tik atsakovės atstovės (advokatės), kuri nebuvo įvykio vietoje, nurodymu, kad paprastai dalis darbų atliekami ekskavatoriumi, dalis kastuvais. Atsakovės atstovė negalėjo pasakyti, kokiu būdu žemės kasimo darbai buvo atliekami įvykio metu. Liudytojas D. S. buvo įvykio vietoje, matė nutrauktą kabelį ir įvykio metu atliekamus darbus, jis nurodė, kad „jį nukasė, nes kasė su ekskavatoriumi“. Teismas sprendime nenurodė, kodėl nesiremia liudytojo, buvusio įvykio vietoje, parodymais, spręsdamas dėl įvykio metu atsakovės atliktų kasimo darbų. Ieškovės įsitikinimu, atsakovei – asmeniui, kuris įvykio vietoje atliko didesnio pavojingumo darbus - vykdė žemės kasimo darbus prie transformatorinės (1-2 metrai nuo transformatorinės) mechanizuotu būdu (su ekskavatoriumi), kyla griežtoji civilinė atsakomybė CK 6.270 straipsnio 1 dalies pagrindu. Žalos dydį ieškovė byloje įrodinėjo teismui pateiktomis sugadintų atsargų fotonuotraukomis bei trečiojo asmens rengta skaičiuote, kurioje detalizuotas sugadintų atsargų kiekis, sudėtis ir kaina.
11. Atsakovė UAB „Vytrita“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.
12. Nurodė, kad apeliantė, reikšdama reikalavimą dėl žalos dėl kabelio nutraukimo atlyginimo, nenurodė ir apskritai pati nežinojo, kur buvo kabelio pažeidimas vieta. Apeliantė įrodymų apie tai, kur buvo kabelio pažeidimo vieta, nepateikė. Ieškovė neturėjo jokio dokumento, kuriame apskritai būtų pažymėtas pažeistasis kabelis, t. y. iš byloje esančių dokumentų nėra aišku ne tik kurioje vietoje buvo kabelio pažeidimo vieta, bet net neaišku, kurioje vietoje apskritai yra paklotas pažeistasis kabelis. Apeliantė negalėjo pateikti duomenų, kam priklauso pažeistasis kabelis, kokiu pagrindu UAB „Šlaituva“ juo naudojosi. Atsakovė pateikė į bylą duomenis iš įvairių registrų, iš kurių matyti, kad iš transformatorinės, esančios valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „Šlaituva“ pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nenutiestas joks išviešintas kabelis, kuriuo tiekiama elektros energija. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pažeistas kabelis priklauso UAB „Šlaituva“, ar kad ši šiuo kabeliu tiekiama elektra naudojosi teisėtai. Teismas teismo posėdžio metu buvo įpareigojęs ieškovę pateikti šiuos duomenis, tačiau ieškovė šių duomenų nepateikė. Atsakovė nesutinka su apeliantės vertinimu, kad liudytojo D. S. paaiškinimai įrodo, kad kabelis buvo nutrauktas kasant mechanizuotu būdu. Liudytojas (trečiojo asmens UAB „Šlaituva“ darbuotojas) nepateikė paaiškinimo apie tai, kad jis buvo įvykio vietoje kabelio nutraukimo metu. Liudytojas tik nurodė, kad jis buvo „įvykio“ vietoje, bet nenurodė, kad šioje vietoje buvo kabelio nutraukimo metu. Objektyviai apskritai sunkiai įsivaizduojama, kad UAB „Vytrita“ darbuotojai žemės kasimo darbus prie transformatorinės ryžtųsi atlikti mechanizuotai - stipriai pažeidus kabelį, priklausomai nuo kabelio parametrų, yra didelė tikimybė sunkiai ar net mirtinai susižaloti. Kadangi šiuo atveju buvo kasama rankomis (t. y. kastuvu, o ne ekskavatoriumi), nepažymėto kabelio pažeidimas buvo nedidelis ir žalos kasančiajam nepadarė. Ieškovė neįrodė žalos dydžio.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, būdama draudike, apdraudė draudėjo UAB „Šlaituva“ turtą laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 23 d. iki 2022 m. birželio 23 d. 2022 m. balandžio 28 d. pranešimu UAB „Šlaituva“ pranešė UAB „Vytrita“, kad 2022 m. balandžio 21 d. buvo vykdomi elektros darbai teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), kurių metu buvo nukirstas ir (ar) pažeistas elektros laidas, kas lėmė elektros tiekimo nutrūkimą į gamybinę įmonę. Ieškovė pateikė duomenis, kad į UAB „Šlaituva“ banko sąskaitą sumokėjo 2 240,50 Eur draudimo išmoką. Atsakovė į bylą pateikė kasimo darbų vykdymo teritorijos planą su pažymėtomis elektros linijomis bei atsakovės suderintą energijos tiekimo sodybai projektą (0,4 kV KL ir elektros energijos apskaitos įrenginiai). AB „Energijos skirstymo operatorius“ nėra gavusi jokios informacijos apie galimai pažeistą UAB „Šlaituva“ nuosavybės teise priklausantį kabelį.
15. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė jos ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).
16. Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. balandžio 28 d. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo sugadintas trečiojo asmens UAB „Šlaituva“, sudariusios su ieškove turto draudimo sutartį, turtas, už kurį ieškovė išmokėjo 2 240,50 Eur draudimo išmoką. Taip pat byloje nėra ginčo, jog 2021 m. gegužės 9 d. atsakovė UAB „Vytrita“ vykdė žemės kasimo darbus (duomenys neskelbtini), ir atlikdama šiuos darbus pažeidė elektros kabelį. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovės veiksmai gali būti laikomi neteisėtais, ar ieškovė įrodė žalos dydį, ar tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovės atliktų veiksmų nutraukiant kabelį egzistuoja priežastinis ryšys.
17. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Atsakomybė, kylanti tais atvejais, kai nėra žalą padariusio asmens kaltės, deliktų teisėje vadinama griežtąja. Vienas iš griežtosios atsakomybės atvejų – didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala (CK 6.270 straipsnis). Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
18. Ieškovė byloje įrodinėja, jog žala kilo dėl to, jog atsakovė vykdė žemės kasimo darbus prie transformatorinės (1-2 metrai nuo transformatorinės) mechanizuotu būdu (su ekskavatoriumi). Šias aplinkybes ieškovė įrodinėja liudytojo D. S. paaiškinimais, kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad „kasė su ekskavatoriumi“. Ieškovės teigimu šis liudytojas buvo įvykio vietoje, matė ten buvusias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina šiuos ieškovės argumentus. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, UAB „Vytrita“ pagal sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius“ naujo vartotojo prijungimo darbus vykdė kelias dienas, šie darbai nieko bendro su UAB „Šlaituva“ interesais neturėjo, darbai buvo vykdomi valstybinėje, o ne UAB „Šlaituva“ priklausančioje žemėje, todėl teismas kritiškai vertina ieškovės nurodomą aplinkybę, kad UAB „Šlaituva“ darbuotojas D. S. būtų dalyvavęs šiame procese ir matęs elektros kabelio pažeidimo momentą. Tikėtina, kad D. S. į įvykio vietą atvyko tik UAB „Vytrita“ pažeidus elektros kabelį ir UAB „Šlaituva“ teritorijoje dingus elektros energijai, kas paneigia jo galimybę matyti kaip kabelis buvo pažeistas. Kitų įrodymų, jog elektros kabelis buvo pažeistas su ekskavatoriumi ieškovė į bylą nepateikė. Net ir byloje nustačius, jog elektros kabelis buvo pažeistas kasimo darbus atliekant ekskavatoriumi, tai savaime nereikštų atsakovės pareigos atlyginti žalą, nes ieškovė turi įrodyti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį).
19. Ieškovė žalą kildina iš to, jog atsakovė pažeidė elektros kabelį, tačiau ji iš esmės nenurodo tikslios vietos, kur kabelis buvo pažeistas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kurioje vietoje buvo nutiestas ginčo kabelis, kam jis priklauso ir kokiu pagrindu trečiasis asmuo šiuo kabeliu naudojosi. Bylą nagrinėjantis teismas 2023 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu buvo įpareigojęs ieškovę pateikti šiuos duomenis, tačiau ieškovė to nepadarė. Taigi, byloje surinktos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės nutrauktas kabelis nebuvo tinkamai pažymėtas ir apie jį nebuvo pranešta oficialiems elektros komunikacijų registrams. AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, jog nėra gavusi jokios informacijos apie galimai pažeistą UAB „Šlaituva“ nuosavybės teise priklausantį kabelį, kas papildomai patvirtina, jog šis kabelis nebuvo registruotas ir galimai net nepriklauso trečiajam asmeniui. Į bylą yra pateiktas AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštas, iš kurio matyti, kad atsakovė vykdė naujo vartotojo prijungimo prie 0,4 kV elektros kabelio klojimo darbus ESO pavedimu. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė, prieš atlikdama kasimo darbus, gavo visus reikiamus leidimus - atsakovė į bylą pateikė duomenis (žemės sklypų planus bei ataskaitą) apie topografinių ir inžinerinių tinklų planų ir erdvinių duomenų teikimą derinti ir tvarkyti, patvirtinančius, su kokiais subjektais buvo derinamas naujo vartotojo prijungimo projektas prieš atliekant kasimo darbus. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB „Vytrita“ kasimo darbus vykdė teisėtai – ji surinko duomenis apie į transformatorinę einančius kabelius, parengtas projektas buvo suderintas su visomis reikalingomis institucijomis ir kitais subjektais. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo buvo nutiesęs kabelį, kuris nebuvo registruotas ir žinomas atitinkamoms institucijomis, yra tik pačio trečiojo asmens kaltė, kas reiškia, jog trečiojo asmens patirta žala negali būti siejama su atsakovės atliktais kasimo darbais. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, kas sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovės ieškinys atmestas pagrįstai.
20. Apeliantė teigia, kad teismas rėmėsi tik atsakovės pateiktais įrodymais, bet ne liudytojo paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismo išnagrinėtos bylos medžiaga patvirtina, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
22. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, atsakovei iš ieškovės priteisiant 1 100 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovės UAB „Vytrita“, juridinio asmens kodas 133858826, naudai iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Dainius Rinkevičius