Civilinė byla Nr. e2-972-1019/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09084-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.10

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos ,,Eredus“ vadovui Vaidui Sederevičiui, atstovui advokatui Rimantui Simaičiui,

nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Savi projektai“ atstovei advokatei Simonai Sidaravičienei (Šarkauskaitei),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Eredus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Savi projektai“ dėl išlaidų automobilio remontui priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė MB „Eredus“ ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 1 478,81 Eur, 6 % procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp MB „Eredus“ ir UAB „Savi projektai“ sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė iš atsakovės už 17 500 Eur įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). 2019 m. gruodžio 18 d., prieš sudarant Sutartį, ieškovės pageidavimu, atlikta Automobilio apžiūra oficialiame „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Patikros metu nustatyta, kad neveikia priekinė vaizdo kamera, sudilusios galinės stabdžių kaladėlės stabdžių diskai, neatsilenkia kairės pusės veidrodėlis, dažytas galinis kairės pusės sparnas, dažyti priekinės dešinės pusės sparnas ir durys. Tačiau šios patikros metu atsakovė nesudarė galimybės Automobilio išbandyti kelyje kartu su mechanikais. Žinant dabartinę situaciją, galima daryti prielaidą, kad tokiais veiksmais atsakovė siekė išvengti nuodugnaus Automobilio patikrinimo, kad ieškovė nesužinotų apie Automobilio defektus. Sutartyje buvo nurodyta, kad neveikia priekinė vaizdo kamera ir neatsilenkia kairės pusės veidrodėlis, tačiau nebuvo nurodyta apie paslėptą Automobilio variklio gedimą. Dar daugiau, Sutartyje pažymėta, kad, atsakovės žiniomis, pardavimo metu Automobilis neturi kitų trūkumų. Apie jokius kitus galimus Automobilio defektus, kurie nenurodyti Sutartyje ar nenustatyti patikros metu 2019 m. gruodžio 18 d., atsakovė ieškovės neinformavo. Taigi, sudarydama Sutartį, atsakovė nuslėpė Automobilio gedimą. Kaip paaiškėjo vėliau, Automobilis parduotas su rimtu variklio gedimu. 2019 m gruodžio 20 d., kilus įtarimui dėl Automobilio gedimo, ieškovė kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kad būtų dar kartą atidžiau patikrintas Automobilis variklio zonoje, dirbant įšilusiam varikliui. Atliktus bandomąjį važiavimą kelyje įvairiais režimais (miestas-greitkelis), mechanikas patvirtino įtarimą dėl rimto variklio grandininės pavaros gedimo. Esant tokiam gedimui, mechaniko teigimu, Automobiliu važinėti yra pavojinga, be to, gresia nepataisomas variklio sugadinimas. Taigi, nustatyta, kad dėl paslėpto variklio gedimo Automobilio toliau negalima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. 2019 m. gruodžio 20 d., sužinojus apie Automobilio gedimą, ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija. 2020 m gruodžio 21 d. ir 2019 m. gruodžio 27 d., nesulaukiant atsakymo į pretenziją, ieškovės vadovas skambino atsakovei telefonu, siekdamas informuoti apie Automobilio gedimą ir pateiktą pretenziją. Tačiau atsakovė neigė buvusį Automobilio variklio gedimą ir patarė Automobilį remontuoti savo lėšomis, taip pat patvirtino, kad nepateiks atsakymo į pretenziją. 2020 m. sausio 1 d. ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kuria reikalavo padengti Automobilio remonto išlaidas, ir pateikė preliminarią Automobilio remonto sąmatą. 2020 m. sausio 22 d. Automobilis buvo suremontuotas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) už 1478,81 Eur. 2020 m. vasario 3 d., po Automobilio remonto, ieškovė trečią kartą kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kuria informavo apie atliktą Automobilio remontą ir pareikalavo atlyginti Automobilio remonto išlaidas, tai yra 1478,81 Eur. Ieškovės teigimu, Sutartyje nebuvo aptarta, kad Automobilio variklis turi gedimą, ieškovė taip pat nežinojo ir negalėjo sužinoti apie Automobilio variklio gedimą, nes įtarti tokį gedimą galima tik Automobiliu pavažiavus ilgesnį atstumą ir sušilus varikliui, o tiksliai nustatyti gedimą galima tik atlikus specialią patikrą, dėl kurios reikia išardyti Automobilio variklį. Neabejotina, kad variklio gedimas egzistavo dar prieš parduodant Automobilį ieškovei ir atsakovė negalėjo to nežinoti. Taigi atsakovė ieškovei pardavė Automobilį su variklio gedimu, tai yra su paslėptu trūkumu, už kurį yra atsakinga. Ieškovė pažymėjo, kad tik sužinojusi apie Automobilio gedimą nedelsiant kreipėsi į atsakovę, pateikė net tris pretenzijas, du kartus skambino atsakovei telefonu, tačiau atsakovė niekada nepripažino Automobilio gedimo ir nesutiko nei su vienu iš ieškovės reikalavimų. Kadangi ieškovė jau suremontavo Automobilį savo lėšomis, todėl prašo priteisti 1478,81 Eur išlaidų, patirtų Automobilio trūkumams ištaisyti.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad prieš Sutarties sudarymą ir Automobilio perdavimą ieškovei atsakovė suteikė galimybę išsamiai patikrinti Automobilį oficialiame (duomenys neskelbtini) atstovybės centre „(duomenys neskelbtini)”, kuriame Automobilio patikrinimą atliko profesionalūs specialistai. Patikros metu buvo nustatyti Automobilio trūkumai: neveikia priekinė vaizdo kamera, sudilusios galinės stabdžių kaladėlės, stabdžių diskai, neatsilenkia kairės pusės veidrodėlis, dažytas galinis kairės pusės sparnas, dažyti priekinės dešinės pusės sparnas ir durys. Tuo tarpu kitų Automobilio trūkumų, įskaitant ieškovės nurodomą Defektą, patikros metu nebuvo nustatyta. Kaip patvirtino ir pati ieškovė, po Automobilio patikros oficialiame (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)” atsakovė taip pat suteikė papildomą galimybę išbandyti Automobilį kelyje. Šio bandymo metu turėjo pakankamai laiko pastebėti, ar Automobilis turi papildomų defektų (jeigu tokių buvo). Tačiau, kaip pripažįsta ir ieškovė, jokių pašalinių garsų ar kitų gedimų ieškovė nenustatė. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia ieškovė, tiek Automobilio apžiūros oficialiame (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)” metu, tiek asmeninės ieškovės apžiūros metu Automobilio variklis buvo įšilęs, kadangi iki aptariamų patikrų vykdymo Automobilis buvo intensyviai naudojamas. Taigi, jeigu ieškovės nurodomas Defektas būtų iš tiesų egzistavęs, jį būtų pastebėję ne tik ieškovė ir techninę patikrą atlikę profesionalūs automobilių specialistai, bet ir atsakovė. Tačiau atsakovė visą Automobilio naudojimo laikotarpį iki Automobilio perdavimo ieškovei dienos jokių keistų / įtartinų garsų (ūžesių) Automobilio priekinėje dalyje ar kitų į ieškovės nurodomą Defektą panašių gedimų nepastebėjo ir apie juos nežinojo. Be to, šalys Sutartyje aiškiai patvirtino, kad kitų trūkumų, jų žiniomis, pardavimo metu Automobilis neturi bei pirkėjui (Ieškovui) buvo suteiktos visos galimybės apžiūrėti ir įvertinti Automobilį. Visa tai patvirtina, kad Automobilio pirkimo metu Defektas neegzistavo, dėl ko atsakovė nėra ir negali būti laikoma atsakinga už vėliau kilusius ar net paties ieškovės sukeltus Automobilio gedimus. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė Automobilį įsigijo dėvėtą, t.y. buvo perkamas ne naujas, o apie 7 m. senumo Automobilis. Automobilis buvo kasdien naudojamas atsakovės ir tai ieškovei buvo žinoma. Todėl Automobiliui negali būti taikomi tokie patys garantijos standartai, kokie būtų taikomi naujai (mažai dėvėtai) transporto priemonei. Atkreiptinas dėmesys, kad variklis yra nuolat besidėvinti transporto priemonės detalė, todėl atsakovė negarantavo ir negalėjo garantuoti, kad ši ar bet kuri kita Automobilio detalė konkretų terminą po Automobilio įsigijimo neges. Kaip patvirtino pats Ieškovas Ieškinyje, Ieškovas iškart po Automobilio įsigijimo ėmė intensyviai naudoti Automobilį. Atsakovei nėra žinoma, kokiomis sąlygomis buvo eksploatuojamas Automobilis. Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad Defektas nebuvo nustatytas aptartų Automobilio apžiūrų metu, darytina išvada, kad Defektas atsirado po Automobilio perdavimo bei ieškovui naudojant Automobilį, dėl ko Automobilio sugedimo rizika pereina ieškovei. Taigi aptartos aplinkybės (t. y. (i) Atsakovas sudarė galimybę Ieškovui net 2 kartus tinkamai ir profesionaliai apžiūrėti, įvertinti ir pačiam išbandyti Automobilį kelyje, (ii) nei vienos patikros metu Defektas nebuvo nustatytas, (iii) Ieškovas kartu su Atsakovu Sutartimi patvirtino, kad kitų trūkumų pardavimo metu Automobilis neturi bei jam buvo suteiktos visos galimybės apžiūrėti ir įvertinti Automobilį, (iv) Ieškovas įsigijo ne naują Automobilį) patvirtina, kad, priešingai nei teigia Ieškovas, Defektas neegzistavo Automobilio pirkimo metu, o kilo Ieškovui pačiam eksploatuojant Automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad Defektas atsirado po Automobilio perdavimo ieškovei, atsakovė nėra ir negali būti laikoma atsakinga už Automobilio Defektą, dėl ko ieškinys laikytinas nepagrįstu ir turi būti atmestas. Be to, atsakovės įsitikinimu, pateikti įrodymai nepagrindžia ieškovės dėl Defekto patirtų Nuostolių dydžio. Iš ieškovės į bylą pateiktos ir Nuostolius neva pagrindžiančios sąskaitos matyti, kad be Automobilio Defekto šalinimo darbų, papildomai ieškovui buvo atlikti šie su Automobilio variklio gedimu nesusiję Automobilio remonto darbai: (i) akumuliatoriaus įkrovimas, (ii) priekinių ratų suvedimo nustatymas, (iii) galinių ratų suvedimo nustatymas, (iv) galinių ratų išvirtimo nustatymas, (v) priekinės ir galinės ašies geometrijos matavimas, (vi) šaltnešio išleidimas + papildymas (toliau - Papildomi defektai). Nors ieškinyje jokių pretenzijų dėl šių Papildomų defektų nereiškė, šių su Automobilio variklio gedimu nesusijusių darbų ir jiems atlikti panaudotų detalių kaina yra įtraukta į bendrą ieškovės neva patirtų Nuostolių už Defekto pašalinimą sumą.

Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakymą, kuriame nurodo, kad pagal ieškovės užsakymą buvo atlikta kompiuterinė Automobilio sistemų diagnostinė apklausa. Atlikus šią apklausą gedimų variklio valdymo bloke nefiksuota, prietaisų skydelyje variklio gedimo indikacija nestebima, variklio darbas be girdimų pašalinių garsų. Bandomasis važiavimas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanikais buvo atliktas tik po Automobilio įsigijimo, kurio metu, tam tikrame greitėjimo režime (esant darbiniam variklio temperatūriniam režimui) buvo girdimi nežymūs garsai variklio skyriuje. Todėl buvo pasiūlyta atlikti papildomus variklio mechanikos, valdymo mechanizmų patikros darbus. Atlikus papildomus darbus (nuėmus variklį, išardžius fazių valdymo mechanizmus) nustatyta tam tikrame variklio darbo režime girdimų pašalinių variklio garsų priežastis – kairės pusės grandinės įtempiklio Gedimas. Taigi, Automobilio Gedimo nebuvo galima nustatyti kompiuterinės diagnostikos metu ar įprastos patikros metu, nors parduodant Automobilį Gedimas egzistavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme patvirtino, kad nežymūs garsai variklio skyriuje buvo girdimi tik tam tikrame Automobilio važiavimo režime. Garsų sukėlėją – Gedimą – šiuo atveju buvo galima nustatyti tik nuėmus variklį ir pilnai išardžius fazių valdymo mechanizmus. Atsakyme UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad variklio fazių valdymas Automobilio patikros metu buvo tolerancijos ribose – variklio valdymo bloko elektronika Gedimo dar nefiksavo. Taigi, prieš įsigyjant Automobilį atliktos apžiūros ir diagnostikos metu Gedimo nebuvo įmanoma nustatyti, nes Automobilio elektroninės sistemos jo dar nefiksavo, Gedimo požymiai pradėjo aiškėti tik pradėjus eksploatuoti Automobilį ir įšilus varikliui. Automobilio Gedimą nustatyti pavyko tik išardžius variklį. Tai patvirtina, kad Gedimas yra paslėptas ir jau buvo Automobilio įsigijimo metu. Ieškovės teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimai paneigia atsakovės atsiliepime į ieškinį pateikiamus teiginius, neva ieškovė iki sudarant Sutartį turėjo visas galimybes pastebėti Gedimą, neva Gedimo nebuvo sudarant Sutartį. Visų pirma, Automobilio Gedimas yra paslėptas, todėl jau egzistavo įsigyjant Automobilį, tačiau ieškovė negalėjo to sužinoti, nes atsakovė neatskleidė tokios informacijos, o įprastinės patikros metu ieškovė Gedimo įtarti neturėjo galimybių dėl sudėtingos Gedimo diagnostikos ir Gedimo pobūdžio. Antra, atsakovė nuslepia faktą, jog 2019-12-18 atsakovė nesudarė sąlygų Automobilį išbandyti kelyje kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, nes atsakovas, po stacionarios Automobilio apžiūros servise, neperspėjęs ieškovo, pasišalino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, vairuodamas parduodamą Automobilį. Trečia, nors po atskiro Ieškovo prašymo Atsakovas leido išbandyti Automobilį kelyje, tačiau bandymo metu Ieškovas galėjo nuvažiuoti tik labai trumpą atkarpą (apie 1,2 km). Šio važiavimo metu negalėjo dalyvauti profesionalūs mechanikai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, nuvažiavus tokią trumpą atkarpą neįmanoma pastebėti Gedimo, nes variklis nebūna pakankamai įšilęs. Ketvirta, Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad atliekant pirminę automobilio diagnostiką (duomenys neskelbtini) centre, automobilio variklis buvo pakankamai įšilęs, nes prieš tai Atsakovas jį intensyviai naudojo. Šis teiginys yra niekuo nepagrįstas, nes Ieškovas (kartu su lydinčiais asmenimis), atvykęs į sutartą Automobilio apžiūrą, Automobilį rado stovintį aikštelėje, be vairuotojo. Automobilio apžiūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise prasidėjo dar po gero pusvalandžio. Taigi, priešingai nei bando įrodyti Atsakovas, Automobilis prieš Automobilio diagnostiką servise nebuvo pakankamai įšilęs, kad Ieškovas būtų galėjęs įtarti gedimą. Penkta, Ieškovas, nusipirkęs Automobilį, įtarinėti galimą Gedimą pradėjo tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta Sutartis. Po to Automobilį naudojo tik esant būtinybei išsiaiškinti Gedimą ir pristatyti Automobilį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisą. Taigi, Atsakovo teiginiai, neva Ieškovas intensyviai naudojo Automobilį ir Gedimas atsirado po Sutarties sudarymo, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms. Šešta, išardytos Automobilio variklio detalės buvo akivaizdžiai susidėvėjusios, toks Gedimas negalėjo atsirasti Automobiliu važinėjant vieną valandą ar dieną. Dėl prašomų priteisti nuostolių dydžio paaiškino, kad, kaip nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme, 2020-01-06 užsakyme įtrauktas punktas „patikrinti, sušilus varikliui girdimi pašaliniai garsai variklio skyriuje“ apskaitomas atskira 2020-01-22 išrašyta ir kliento apmokėta sąskaita ((duomenys neskelbtini), darbo užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri sudaro 1478,81 Eur su PVM, t. y. 1006,15 Eur suma už patikrą, 216,01 Eur už detales ir 256,65 Eur PVM suma. Taigi, Ieškovas tinkamai pagrindė prašomą priteisti sumą, o Atsakovo atsiliepime į ieškinį pateikiami teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

2021-02-09 teismo posėdžio metu UAB „Eredus“ vadovas Vaidas Sederevičius palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad prieš sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, 2019-12-18 jis inicijavo apžiūrą servise, dalyvavo jo žmona ir jos bendradarbis. Atvykę į servisą, automobilį rado aikštelėje. Su pardavėju buvo sutarta, kad po apžiūros jis galės automobilį išbandyti kelyje. Apžiūros metu buvo nustatyta keletą gedimų, dėl jų pretenzijų neturi. Įmonės vadovo teigimu, po automobilio apžiūros servise, pardavėjas išvažiavo, paskambinus jam nurodė, kad neturi laiko, susitarė leisti išbandyti automobilį kelyje kitu metu. Taigi nebuvo galimybės važiuoti kartu su mechanikais, be to, važiavimas truko neilgai. Vadovo teigimu, automobilis patiko, jis pasitikėjo pardavėju. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pravažiavus automobiliu ilgesnį atstumą pradėjo girdėti keistus garsus, ūžimą iš variklio. Kartu išbandyti automobilį pakvietė žmoną ir jos bendradarbį, kurie taip pat, įšilus varikliui, prie tam tikrų apsukų, girdėjo ūžesį. Tą patį vakarą nuvyko pas mechaniką, kuris, kartu pravažiavęs automobiliu, įtarė variklio grandinės gedimą. Kitą rytą nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, susitarė dėl testinio važiavimo su mechaniku, po kurio meistras įtarė variklio grandinės pavaros gedimą, tačiau šį gedimą buvo galima nustatyti išardžius variklį. Automobilio negalima buvo naudoti. Tą pačią dieną informavo pardavėją elektroniniu paštu, norėjo tartis dėl tolimesnių veiksmų. Kitą dieną skambino, tačiau pardavėjas nesutiko kompensuoti išlaidų. 2020 m. sausio viduryje automobilį suremontavo, pirkėjas kreipėsi į pardavėją su pretenzija. Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, darytų 2020 m. sausio pradžioje servise išardžius variklį, detalės buvo nusidėvėjusios, gedimas negalėjo atsirasti per pusdienį, todėl pardavėjas apie gedimą žinojo, tačiau neinformavo, skelbime šis trūkumas nebuvo nurodytas. Automobilio kaina atitiko rinkos kainą, dėl servise nustatytų defektų nusiderėjo simboliškai. Jei būtų žinojęs apie variklio gedimą, nebūtų mokėjęs 17 500 Eur kainos. Paaiškino, kad įsigijęs automobilį jį eksploatavo pusdienį (50-100 km). Dėl žalos dydžio paaiškino, kad servise prašė sąskaitą išrašyti ir įtraukti tik tai, kas buvo reikalinga pašalinant gedimą. Šią aplinkybę patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai.

2021-02-09 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Rimantas Simaitis palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nustatytas gedimas pakankamai reikšmingas, nes variklis – esminė dalis, esant tokiam defektui nesaugu būtų eksploatuoti. Jei toks gedimas būtų buvęs žinomas, pirkėjas nebūtų pirkęs arba būtų nepirkęs už tokią kainą. Remiantis įrodymais (serviso atsakymu, vadovo paaiškinimais, nuotraukomis), gedimas negalėjo atsirasti iškart po pirkimo-pardavimo sutarties – įtempiklis buvo gerokai nusidėvėjęs, nėra įrodymų, kad tai galėjo atsirasti per pusdienį. Tarp gedimo nustatymo ir pašalinimo praėjo neilgas laiko tarpas. Ieškovas buvo rūpestingas, tačiau to negalima pasakyti apie atsakovą, nes dėl jo elgesio kyla klausimas, ar defektas nebuvo sąmoningai nuslėptas. Kadangi gedimo priežastis atsidaro iki pirkimo-pardavimo sutarties, todėl atsako atsakovas. Dėl išlaidų dydžio nurodė, kad jį patvirtina išrašyta sąskaita, mokėjimo dokumentai, serviso atsakymas, taip pat nuoseklūs vadovo paaiškinimai. Ieškovės vadovas bandė tartis su atsakovės direktoriumi, siūlė alternatyvas – grąžinti automobilį, pačiam pašalinti gedimą, tačiau atsakovas nebendradarbiavo visiškai. Advokato teigimu, bylinėjimo išlaidos yra racionalios, jas lėmė atsakovo vengimas atsakomybės.

2021-02-09 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Automobilis buvo darbinis, todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad variklis nebuvo įšilęs, nes iki atvažiavimo į servisą automobilis buvo naudojamas. Simona Sidaravičienė (Šarkauskaitė) palaikė atsiliepime nurodytus motyvus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad 2019-12-18 ieškovo pageidavimu buvo atlikta apžiūra, nustatyti defektai. Jei būtų buvę ūžesių, jie būtų girdėjęsi. Kadangi buvo darbo diena, po apžiūros servise, atsakovės direktorius dėl darbo reikalų privalėjo išvažiuoti, apie tai įspėjo kartu su ieškovės vadovu buvusį asmenį. Pažymėjo, kad automobilis buvo naudotas, 7 metų senumo, kilometražas nemažas (apie 180 000 km), todėl pirkėjas turėjo suprasti, kad negali būti toks pat kokybės standartas kaip naujam automobiliui. Atstovės teigimu, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti automobilio trūkumai, apie kitus nebuvo žinoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme nurodyta, kad diagnostikos metu gedimas nefiksuotas, todėl nėra pagrindo teigti, jog pardavėjas apie gedimą žinojo. Pirkėjo pareiga yra įrodyti, kad trūkumai egzistavo pirkimo-pardavimo metu, tačiau tokių įrodymų nėra. Pirkėjui buvo suteikta galimybė patikrinti automobilį, patikros metu nebuvo girdimi ūžesiai, atskiro patikrinimo kelyje su mechaniku neprašė. Nėra įrodymų, išskyrus paaiškinimus, kad patikros metu variklis nebuvo įšilęs. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo nuvažiuota 152 km – tai nėra įprastas kilometražas per pusdienį. Nėra įrodymų, kaip automobilis buvo eksploatuojamas. Kadangi automobilis buvo nenaujas, pardavėjas negali garantuoti, kad jis neges. Dėl nuostolių dydžio kyla klausimų dėl darbų sąsajumo su gedimo šalinimu. Atstovės teigimu, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neproporcingos, viršija ginčo sumą, ginčas nėra sudėtingas.

2021-02-09 teismo posėdžio metu liudytoja M. S. nurodė, kad yra MB „Eredus“ vadovo žmona. Paaiškino, kad servise tikrinant automobilį dalyvavo taip pat ji ir jos bendradarbis. Atvykus į servisą, automobilis stovėjo aikštelėje. Buvo sutarta su mechanikais išbandyti automobilį kelyje po apžiūros, tačiau pardavėjas netikėtai išvažiavo. Kitą kartą automobilį matė po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kai jos sutuoktinis pasakė, kad važiuojant girdisi ūžesys. Liudytojos teigimu, ūžesys buvo aiškiai girdimas, nors automobilio salone labai gera garso izoliacija. Kadangi nerimas buvo didelis, vakare automobilį nuvežė meistrui, kuris įtarė variklio gedimą. Pardavėjas visiškai nebendradarbiavo, nors su juo bandė tartis.

2021-02-09 teismo posėdžio metu liudytojas V. G. nurodė, jog yra MB „Eredus“ vadovo žmonos bendradarbis, kartu dalyvavo apžiūrint automobilį servise. Liudytojo teigimu, jis domisi automobiliais, yra dalyvavęs ne vienam sandoryje, todėl, V. ir M. renkantis automobilį, jis pasisiūlė kartu jį apžiūrėti. Nurodė, kad servise automobilį rado stovintį aikštelėje be vairuotojo. Po apžiūros servise, ruošėsi testiniam važiavimui su serviso darbuotoju, tačiau pardavėjas, pasakęs, kad turi išvažiuoti, išvažiavo. Kitą dieną, įsigijus automobilį, kartu su Vaidu Sederevičiumi ir jo žmona važiavo automobiliu, važiuojant išgirdo įtartiną garsą, kurio priežastis buvo neaiški.

        Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp MB „Eredus“ ir UAB „Savi projektai“ sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė iš atsakovės už 17 500 Eur įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Automobilis). 2019 m. gruodžio 18 d., prieš sudarant Sutartį, ieškovės iniciatyva, atlikta Automobilio apžiūra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikros metu nustatyta, kad neveikia priekinė vaizdo kamera, sudilusios galinės stabdžių kaladėlės stabdžių diskai, neatsilenkia kairės pusės veidrodėlis, dažytas galinis kairės pusės sparnas, dažyti priekinės dešinės pusės sparnas ir durys. Sutartyje buvo nurodyta, kad neveikia priekinė vaizdo kamera ir neatsilenkia kairės pusės veidrodėlis, kitų trūkumų, pardavėjo žiniomis, pardavimo metu Automobilis neturi, pirkėjui buvo suteiktos visos galimybės apžiūrėti ir įvertinti automobilį. Bylos duomenimis, 2019 m. gruodžio 20 d., atlikus patikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise dėl pašalinių garsų iš variklio, buvo įtariamas variklio grandininės pavaros gedimas. 2020 m. sausio 22 d., atlikus papildomus darbus (variklio nuėmimas, fazių valdymo mechanizmų ardymas) nustatytas gedimas – kairės pusės grandinės įtempiklis. Už atliktus remonto darbus ieškovė sumokėjo 1478,81 Eur.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1478,81 Eur automobilio remonto išlaidų, nes, ieškovės teigimu, Automobilis turėjo paslėptų defektų. Ieškovė teigia, kad ginčo Automobilis pardavimo metu turėjo esminius defektus, o pirkėjas apie tai nebuvo informuotas, kad ieškovė negalėjo šiuo automobiliu naudotis pagal įprastinę jo paskirtį, ieškovė iš karto informavo atsakovę apie problemą dėl girdimų netipiškų garsų variklio zonoje bei vėliau nustatyto variklio gedimo. Atsakovė, nesutikdama su pareikštais reikalavimais, nurodo, kad pirkėjui buvo sudaryta galimybė išsamiai patikrinti Automobilį, Automobilio pardavimo metu variklio grandininės pavaros gedimas neegzistavo, todėl atsakovė negali būto atsakinga už vėliau kilusius ar net paties ieškovo sukeltus Automobilio gedimus.

Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės kaip pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto (Automobilio) kokybę, t. y. dėl pardavimo metu, ieškovės teigimu, nuslėpto Defekto (t. y. Automobilio variklio gedimo) ir jo pašalinimo metu ieškovės patirtų išlaidų, t. y. nuostolių, atlyginimo. Byloje nekilo ginčas, kad Sutartimi ieškovė įsigijo iš atsakovės naudotą Automobilį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

 Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu, tačiau visais atvejais turi realiai egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 6 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Taigi daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

Vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. 

Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo teises gina vadovaudamasi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis – kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams pašalinti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Tuo pačiu taikytinos CK 6.245-6.249 straipsnių nuostatos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

Pažymėtina, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 21 d. nutartis Nr. e3K-3-379-686/2016).

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 18 d., prieš sudarant Sutartį, Automobilis buvo patikrintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise, Automobilis ieškovės vadovo trumpai buvo išbandytas kelyje, tačiau nedalyvaujant mechanikams. (duomenys neskelbtini) sudarytoje Sutartyje, be trūkumų, kad neveikia priekinė kamera, neužsilenkia veidrodėlis vairuotojo pusėje, kitų trūkumų nenurodyta. Ieškovės teigimu, tą pačią dieną ((duomenys neskelbtini)), automobiliu pravažiavus ilgesnį atstumą, pasigirdo ūžesys iš variklio zonos. 2019 m. gruodžio 20 d. automobilis buvo pristatytas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ autorizuotą servisą, kur buvo atliktas bandomasis važiavimas dalyvaujant serviso meistrams, įtartas variklio grandininės pavaros gedimas. Bylos duomenimis, ieškovė iš karto, t. y. 2019 m. gruodžio 20 d., informavo atsakovę apie problemą dėl girdimų pašalinių garsų variklio zonoje, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Nors girdimi pašaliniai, netipiniai garsai variklio zonoje nereiškia, kad automobilį naudoti neįmanoma, tačiau automobilio su tokiu trūkumu naudojimas yra nesaugus, gali lemti didesnius nuostolius; ieškovė pagrįstai dėjo pastangas nustatyti šios problemos priežastį ir 2019 m. gruodžio 20 d., 2020 m. sausio 6 d. kreipėsi į servisą dėl patikrinimo, sušilus varikliui, girdimų pašalinių garsų variklio skyriuje. Dėl nurodytų aplinkybių yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad parduotas daiktas nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį įprastinėmis sąlygomis. Atlikus bandomąjį važiavimą, patikrinus Automobilio variklį specializuotame autoservise UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nuėmus variklį, išardžius fazių valdymo mechanizmus, buvo nustatyta girdimų variklio garsų priežastis – variklio kairės pusės grandinės įtempiklio gedimas. Ieškovė nutarė keisti reikiamas detales ir mazgus, remontuoti variklį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise buvo atliktas Automobilio variklio remontas. Tai patvirtina 2020-01-22 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-07-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas. Dėl patirtų išlaidų ieškovė atsakovei 2020 m. vasario 3 d. pateikė pretenziją dėl parduoto netinkamos kokybės automobilio remonto išlaidų apmokėjimo.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad daikto (Automobilio) trūkumas išaiškėjo per keletą valandų nuo jo įsigijimo, todėl, įvertinus byloje esančių įrodymų (rašytinius įrodymus, paaiškinimus, liudytojų parodymus) visumą, teismas sprendžia, kad daikto trūkumas buvo Automobilio perdavimo pirkėjui metu.  Daikto trūkumo paaiškėjimo aplinkybės taip pat patvirtina, kad šis daikto trūkumas buvo paslėptas, t. y. nebuvo toks akivaizdus, kad kiekvienas atidus pirkėjas jį būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Variklio problema paaiškėjo pravažiavus ilgesnį atstumą, tam tikrame automobilio greitėjimo režime (esant darbiniam variklio temperatūros režimui), o gedimo priežastis (kairės pusės grandinės įtempiklio gedimas) buvo nustatyta tik po variklio nuėmimo ir fazių valdymo mechanizmų išardymo; atlikus įprastinį patikrinimą servise 2019 m. gruodžio 18 d., taip pat 2020 m. sausio pradžioje atlikus kompiuterinę automobilio sistemų diagnostinę apklausą, defekto priežastis nustatyta nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė pasinaudojo CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, dėl ko jos elgesys atitiko apdairaus, atidaus, rūpestingo pirkėjo standartą. Be to, apie nustatytus daikto trūkumus pirkėjas nedelsiant informavo pardavėją. Tai, kad daikto trūkumai buvo nustatyti po daikto perdavimo, nepašalina pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybę.

Byloje nėra duomenų apie automobilio netinkamą eksploatavimą po jo perdavimo ieškovei. Atsakovės argumentai, kad variklio gedimas atsirado pirkėjui eksploatuojant Automobilį, yra prielaidos. Atsakovės teiginiai, jog transporto priemonė jokių, išskyrus Sutartyje nurodytų, trūkumų neturėjo, niekuo neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovė, būdama rūpestinga pirkėja, dėl papildomos transporto priemonės apžiūros kreipėsi per trumpiausią įmanomą laiko tarpą, t. y. atsiradus įtarimams, tą pačią sandorio sudarymo dieną atliko važiavimą su mechaniku, kitą dieną po sandorio sudarymo oficialioje (duomenys neskelbtini) atstovybėje atliko bandomąjį važiavimą su serviso meistru, atliko diagnostiką, vėliau – papildomus remonto darbus, kurių metu išaiškėjo automobilio trūkumai. Visa tai rodo, kad transporto priemonės gedimai ar pagrindas jiems kilti egzistavo jau transporto priemonės perdavimo metu.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog Automobilio variklio defektas atsirado iki Sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovei (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), variklio defektas buvo paslėptas (perkant akivaizdžiai nematomas, negirdimas ir net tikrinant servise objektyviai sunkiai nustatomas), išaiškėjo iš karto po sutarties sudarymo, – ieškovei nuvažiavus automobiliu nedidelį kelio atstumą paaiškėjo automobilio trūkumas – pašaliniai, netipiniai garsai iš variklio zonos, ir saugiai eksploatuoti automobilį pagal tikslinę jo paskirtį be papildomų priemonių ir išlaidų buvo neįmanoma. 

Teismo vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė visas aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės apginti jos pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto normos pagrindu, o atsakovė jų nepaneigė. Taigi byloje yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pasekmes pardavėjai pažeistai pirkėjos teisei apginti.

Sprendžiant dėl ieškovės patirtos žalos šalinant įgytos transporto priemonės gedimą būtina atsižvelgti į realiai ieškovės patirtą žalą.

Kaip matyti, ieškovė 1478,81 Eur dydžio išlaidas automobilio defektui nustatyti ir šalinti grindžia: 2020-01-22 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) už patikrinimą, sušilus varikliui, girdimų pašalinių variklio garsų, taip pat už detales 1478,81 Eur (su PVM) sumai; šių išlaidų apmokėjimą pagrindžiančiu 2020-01-22 mokėjimo kvitu; 2020-07-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymu. Teismo vertinimu, šie įrodymai nuosekliai ir pakankamai pagrindžia, kad faktiškai jau pirmą mėnesį nuo ginčo automobilio įsigijimo ieškovė ėmėsi priemonių šalinti variklio problemas, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, buvo susijusios su variklio gedimu (defektu) (CPK 185 straipsnis). Atsakovė nurodė, kad kyla klausimas dėl atliktų remonto darbų sąsajumo su gedimo šalinimu. Teismas, įvertinęs visumą byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ieškovės patirtos Automobilio remonto išlaidos, nurodytos 2020-01-22 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini), yra susijusios su Automobilio gedimo nustatymu ir šalinimu, todėl yra pagrįstos. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių jų būtinumą, o nurodomos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovė kaip pardavėja, žinodama apie galimus gedimus, nebendradarbiavo su pirkėja sprendžiant Automobilio gedimo šalinimo problemą, nors ieškovės nurodomi gedimai buvo esminiai – tai leidžia abejoti atsakovės sąžiningumu ir atitinkamai jos nurodomų aplinkybių pagrįstumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteisiant 1478,81 Eur Automobilio remonto išlaidų (CK 6.634 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1478,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius jos turėtas 33 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovę byloje atstovavo advokatas Rimantas Simaitis, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1914,98 Eur už teisinę pagalbą (rengiant procesinius dokumentus, t. y. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį, rašytinius paaiškinimus, prašymus ir kt., ir atstovaujant teisme). Atsakovės teigimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neproporcingos, viršija ginčo sumą. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl ieškovės prašomos priteisti 1914,98 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

Atsakovę byloje atstovavo advokatė Simona Sidaravičienė, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1028,50 Eur už teisinę pagalbą.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1947,98 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Savi Projektai“, juridinio asmens kodas 303355422, ieškovei UAB „Eredus“, juridinio asmens kodas 303573392, 1478,81 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 81 ct) automobilio remonto išlaidų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1478,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1947,98  Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

        Teisėja                                                                                                    Jurgita Rimeikienė