Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-04-12][nuasmenintas sprendimas byloje][e2YT-586-925-2017].docx
Bylos nr.: e2YT-586-925/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kaiðiadoriø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas 112021042 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Teismo sprendimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

Civilinė byla Nr. e2YT-586-925/2017

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00282-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1.

(S)

 

 

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. balandžio 11 d.

Kaišiadorys

 

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,

sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo su suinteresuotais asmenimis G. Ž., V. Ž., Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM, VĮ Turto bankas,

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėja D. Š. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo tėvo Jono A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. 

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad su jos tėvai Jonas A. Ž. ir suinteresuotas asmuo G. Ž. gyveno santuokoje ir turėjo du vaikus: pareiškėją D. Š. ir suinteresuotą asmenį V. Ž., kuri nuo gimimo gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai turėjo 0,037 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir butą su ½ ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini). Šiame bute buvo jų šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. A. Ž. Pareiškėjos motina G. Ž. nuo 2014 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Mirus J. A. Ž. jo palikimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo priimtas, t. y. per nustatytą laiko tarpą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po Jono A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Po tėvo mirties pareiškėja aktyviais veiksmais rūpinosi likusiu tėvo turtu, sutvarkė likusius tėvo asmeninius daiktus, nuolat atvažiuodavo į namus jais pasirūpinti ir prižiūrėti, t. y. pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti. Tuo trapu suinteresuoti asmenys G. Ž. ir V. Ž. tvarkyti ir prižiūrėti turto negalėjo dėl savo sveikatos būklės.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Suinteresuoti asmenys G. Ž., V. Ž., suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai.

Byloje gautas pranešimas, kad suinteresuotas asmuo G. Ž. su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad suinteresuotas asmuo dėl palikimo priėmimo fakto neprieštaraus, jei teismas nustatys, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime pažymėjo, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo Jono A. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. Š. paveldimo turto priėmimą valdyti.

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos atstovės paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos D. Š. tėvai Jonas A. Ž. ir suinteresuotas asmuo G. Ž. iki Jono A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje. Pareiškėjos tėvai turėjo 0,037 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir butą su ½ ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini). Šiame bute buvo jų šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta. J. A. Ž. sutuoktinė suinteresuotas asmuo G. Ž. po sutuoktinio mirties apsigyveno (duomenys neskelbtini). Po J. A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylų pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas – tai patvirtina Kaišiadorių rajono 2-ro notaro biuro notarės V. B. 2017-01-24 pažyma. Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų. Pareiškėjos teigimu, po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) ji priėmė jo turtą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti, kiti suinteresuoti asmenys – palikėjo sutuoktinė G. Ž. ir palikėjo dukra V. Ž. - tvarkyti ir prižiūrėti paveldimo turto negalėjo dėl sveikatos būklės. 

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad po J. A. Ž. mirties likusio turto faktinis valdymas, jo naudojimas ir disponavimas juo pasireiškė pareiškėjos D. Š. po tėvo J. A. Ž. mirties likusio nekilnojamojo turto išlaikymu, prižiūrėjimu, tvarkymu, palikėjo asmeninių daiktų sutvarkymu. Byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad 0,037 ha žemės sklypas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir butas su ½ ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini) buvo nepertraukiamai, nuo pat J. A. Ž. mirties, valdomi ir prižiūrimi pareiškėjos D. Š., kuri rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu po J. A. Ž. mirties kaip savo turtu. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja D. Š. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo tėvo J.A. Ž. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Paminėtų aplinkybių pagrindu, įvertinus tai, kad kiti įstatyminiai įpėdiniai – suinteresuoti asmenys byloje pretenzijų į J. A. Ž. palikimą nereiškia, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja D. Š. po savo tėvo Jono A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti pareiškėjui paveldėjimo teisę po tėvo Jono A. Ž. mirties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 445 str., 448 str.,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po jos tėvo J. A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                               Jorūnė Pukinskienė