Civilinė byla Nr. e2-764-343/2021

Proceso Nr. 2-56-3-00583-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5, 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.2.1; 3.2.6.1; 3.2.3.1; 3.1.7.11;2.4.2.11

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, 

sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovei R. T., atsakovui M. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui M. S., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba dėl statinių, esančių valstybinėje žemėje, paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už juos nustatymo.

Teismas,

n u s t a t ė:

I. Proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė.

1.         Ieškinyje ieškovė prašo: 1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, reikalingos (duomenys neskelbtini) plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini) mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), esančius statinius (jų dalis): 46/100 dalį pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančius M. S., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytiems tikslams – (duomenys neskelbtini) plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini) mieste; 2) nustatyti, kad atsakovui M. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, reikalingos (duomenys neskelbtini) plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini) mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus paimtus statinius (jų dalis): 46/100 dalį pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų nuostolių dydis yra 11891Eur (vienuolika tūkstančių aštuoni šimtai devyniasdešimt vienas euras). 

2.        Nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Nuostolių, susijusių su valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), paėmimu visuomenės poreikiams, atlyginimo“, informavo valstybinės žemės naudotoją ir dalies statinių savininką M. S. apie vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, apie UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojos A. M.-O. 2019 m. balandžio 30 d. parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. AM19/0329/08N, apie galimybę susipažinti su turto vertinimo ataskaita ir pridėjo parengtą Nuostolių, susijusių su valstybinės žemės paėmimu visuomenės poreikiams (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams - keliams tiesti bei jiems eksploatuoti reikalingiems inžineriniams statiniams įrengti), atlyginimo sutarties projektą ir informavo, kad sutarties sudarymo atveju nuostoliai statinių savininkams būtų atlyginami sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o kompensacijos dydis yra toks, koks nustatytas UAB „Jungtinis verslas“ 2019 m. balandžio 30 d. parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje. Turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies savininkas M. S. 2019 06 17 raštu atsisakė sudaryti sutartį. Pakartotinai sudaryti sutartį pasiūlyta Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 01 30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Raštiškas atsakymas nebuvo gautas. Savininkas sudaryti nuostolių atlyginimo sutarties nesutiko. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų (jų dalių) ir valstybinės žemės, reikalingos (duomenys neskelbtini) plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini) mieste, paėmimo visuomenės poreikiams projekto tvirtinimo“, patvirtino valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialistės D. D. (žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (paslaugos byla Nr. (duomenys neskelbtini)) parengtą, žemės sklypų (jų dalių) ir valstybinės žemės, reikalingos (duomenys neskelbtini) plentui rekonstruoti ir (duomenys neskelbtini) pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini) mieste, paėmimo visuomenės poreikiams projektą. Pagal parengto projekto sprendinius, visuomenės poreikiams paimama: 0,2700 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 2,1136 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dalis - 0,1174 ha; 0,3205 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dalis - 0,1208 ha ir šioje dalyje esantys statiniai bei kitas turtas; 0,0493 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir šiame žemės sklype esantys statiniai bei kitas turtas; 0,1041 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir šiame žemės sklype esantys statiniai bei kitas turtas; 0,1618 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir šiame žemės sklype esantys statiniai; nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) esantys statiniai ir kitas turtas; nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) esantys statiniai ir kitas turtas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, reikalingos (duomenys neskelbtini) plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini) mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nutraukė valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kuria naudojasi M. S. ir P. P. šioje valstybinėje žemėje esančiam nekilnojamajam turtui (pastatui - gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui - ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitiems inžineriniams statiniams - kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, naudojimosi teisę. Ši valstybinė žemė reikalinga visuomenės poreikiams – (duomenys neskelbtini) plentui rekonstruoti ir pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini) mieste. Nustatė, kad nuostolių, susijusių su valstybinės žemės, nurodytos šio įsakymo 1 punkte, naudojimosi teisės nutraukimu (už pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus nuostolius), dydis - 25 850 Eur, iš jų: M. S. už valstybinės žemės dalį ir nekilnojamąjį turtą (46/100 dalį pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus nuostolius) atlyginama - 11 891 Eur; P. P. už valstybinės žemės dalį ir nekilnojamąjį turtą (54/100 dalį pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 71/100 pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 54/100 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus nuostolius) atlyginama - 13 959 Eur. 2020 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracija į Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11891,00 Eur (Lėšų pervedimo nurodymas Nr. 16478), skirtus atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą M. S. turtą pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 09 09 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. UAB „Jungtinis verslas“ atliko vertinimą ir surašė 2019 m. balandžio 30 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. AM19/0329/08N (toliau - ir Ataskaita) dėl visuomenės poreikiams paimamoje nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), esančio nekilnojamojo turto. Ataskaitoje nustatyta turto ir nuostolių bendra vertė – 25850 Eur, kurią sudaro: pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1 Alž) vertė - 23640 Eur, kiemo statinių (ūkinio pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros ir kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė - 1660 Eur, želdinių vertė - 350 Eur, perkraustymo išlaidų vertė - 200 Eur. Vertinimo tikslas - privalomas rinkos vertės nustatymas paėmimo visuomenės poreikiams metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta LR finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 (toliau - Metodika). Minėto turto vertinimą atliko vertintoja A. M.-O., turinti turto vertintojo kvalifikaciją (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2007 m. vasario 28 d.), kuri atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Tokio asmens parengta Turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos įgaliota atlikti turto ar verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinio pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (ar) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Visuomenės poreikiams paimamų valstybinėje žemėje esančių statinių vertė nustatyta vadovaujantis Metodikoje nustatytais metodais ir kriterijais. Vertintoja, kaip ir nustatyta Metodikoje, nustatydama turto vertę, vadovavosi rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, pagrįstais rinkos ir ekonomikos sąlygų stebėjimų ir tyrimų rezultatais. Vertinamo nekilnojamojo turto vertė nustatyta atsižvelgiant į konjunktūros sąlygas vertinimo metu, darant prielaidą, kad nuo turto apžiūros iki ataskaitos paruošimo datos nekilnojamojo turto rinkos konjunktūra bei turto būklė iš esmės nepasikeitė. Ataskaitoje vertintoja patvirtina, kad nustatė vertinamo nekilnojamojo turto egzistavimo faktą ir užfiksavo jį fotonuotraukose, taip pat buvo užfiksuota turto apžiūros metu gauta informacija apie turto teisinį režimą ir kitus individualius požymius. Turto vertinimo metu buvo surinkta ir apibendrinta informacija, buvo atlikti skaičiavimai ir pateikta išvada apie vertinamo turto vertę. Vertinamo turto vertei nustatyti vertintoja atliko tinkamiausio turto vertinimo metodo parinkimą. Vertintoja, atlikusi VĮ Registrų centro užfiksuotų, iš kitų šaltinių gautų duomenų bei pasiūloje esančių panašių objektų sandorių/ofertų analizę, priėjo išvados, jog vertinamo turto rinkos vertė nustatytina lyginamuoju metodu. Šį metodo parinkimą vertintoja grindė tuo, kad rinkoje yra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių, be to, panašaus arba analogiško turto sandorių kainos nereikšmingai svyruoja, taip yra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas. 2019 m. kovo 29 d. atlikta vertinamo turto apžiūra, dalyvaujant turto savininkui ir VĮ Valstybės žemės fondo atstovui, apžiūrėti greta esantys objektai. Vertintoja, apžiūrėjusi gyvenamąjį namą, nustatė, kad jis faktiškai yra padalintas į 2 butus, turinčius atskirus įėjimus. Vienas butas (46/100 dalių, t.y. 23,05 kv. m. ploto butas) yra vidutinės būklės, su komunikacijomis (miesto vandentiekiu, vietine kanalizacija, elektriniu katilu naudojamu vandens šildymui), kitas butas (54/100 dalių, t.y., 27,06 kv. m. ploto) - yra prastos būklės, be komunikacijų (yra tik elektra). Įvertinusi Metodikos reikalavimus, atsižvelgdama į vertinimo tikslą bei turto vertę įtakojančius kriterijus, apibendrinusi surinktą informaciją, vertintoja padarė išvadą, jog vertinamojo turto rinkos vertė bus skaičiuojama lyginamuoju metodu. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas padalytas į du butus (23,05 kv. m. ir 27,06 kv. m.), turtas vertintinas pagal turtinius vienetus - butus, atrinkus analogiškų arba panašių butų pirkimo-pardavimo sandorius kaip lyginamuosius objektus. Vadovaujantis Metodikos 58.1 papunkčiu, vertintoja surinko informaciją apie ne mažiau kaip 3 per 36 mėn. laikotarpį įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorius Kauno miesto savivaldybėje. Buvo atrenkami gyvenamosios paskirties, senos statybos (iki 1990 m. statybos), medžio karkasu ar rąstiniuose pastatuose esančių butų pirkimo-pardavimo sandoriai. Atrenkami vieno daikto įsigijimo sandoriai. Atrenkami iki 50 proc. plotu besiskiriantys nuo vertinamo buto, t. y., nuo 11,53 kv. m. iki 34,58 kv. m. ploto butų pirkimo sandoriai. Pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisykles, lyginamieji objektai parenkami iš tos pačios kaip paimamas turtas verčių zonos, nurodytos verčių zonų žemėlapiuose, parengtuose ir patvirtintuose pagal Masinio vertinimo taisykles. Vertės skaičiavimams buvo atrenkami 3 lyginamieji sandoriai, kurie atrinkti pagal aukščiau išvardintus kriterijus. Atlikus skaičiavimus, nustatyta 46/100 dalių buto vertė: 12060 Eur, o 54//100 dalių buto vertė: 11580 Eur. Sudėjus abiejų butų vertes, gauta gyvenamojo namo vertė: 23640 Eur. Paimamos visuomenės poreikiams namų valdos plote užfiksuoti želdiniai, kurių vertė nustatyta, vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Paskaičiuota želdinių vertė: 350 Eur. Pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1Ž, 23 kv. m. ploto) vertė nustatyta taikant išlaidų (kaštų) metodą, kadangi lyginamasis metodas negalėjo būti taikomas, nes analogiško arba panašaus turto sandoriai nėra registruojami registruose (tokie statiniai paprastai parduodami kartu su žemės sklypu ir kitais pastatais ir statiniais), be to, nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas. Atliktas sukūrimo sąnaudų paskaičiavimas, ūkinio pastato atkuriamojo vertė: 660 Eur. Tinklinės tvoros atkuriamosios vertės nustatymas atliktas taip pat išlaidų (kaštų) metodu, vertė: 380Eur. Medinės tvoros atkuriamosios vertės nustatymas išlaidų (kaštų) metodu, vertė: 580 Eur. Šiltnamis išlaidų (kaštų) metodo vertė: 40 Eur. Bendra statinių, įrenginių vertė: 1660 Eur. Taip pat įvertinti patiriami nuostoliai - perkraustymo darbai, paskaičiuojant dviejų krovėjų su transporto priemone paslaugos pirkimo 8 darbo valandoms kaina. Atrinkti 3 skelbimai paslaugų teikėjų, siūlančių perkraustymo paslaugas ir išskaičiuota vidutinė kaina: 200 Eur. Bendra vertinamo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir patiriamų nuostolių suma: 25850Eur. Pagal Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. AM19/0329/08N, visuomenės poreikiams paimamoje nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), esančio turto ir nuostolių bendra vertė - 25850 Eur.

3.        Dublike ieškovė nurodo, kad turto vertintojas, vertindamas atsakovo namo dalį, užfiksavo patikrinimo metu nustatytas turto individualias savybes: konstrukcines savybes, apdailos būklę, namo dalyje esančias komunikacijas, iš ko matyti, kad atsakovo namo dalis buvo vertinama su įvestu vandentiekiu. Turtas buvo vertinamas tokios būklės, kokios buvo apžiūros metu: su komunikacijomis (elektra, vandentiekis), baldais ir kita įranga (šildymo katilas, krosnis), su kiemo statiniais, želdiniais. Atsakovo reikalavimas dėl vandentiekio įvedimo išlaidų – 1377 Eur atlyginimo yra perteklinis ir nepagrįstas, jo tenkinimas lemtų atsakovo nepagrįstą praturtėjimą. Prašydamas priteisti neturtinę žalą atsakovas nenurodė neteisėtų ieškovės veiksmų, nepateikė priešieškinio.

4.       Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė.

5.       Atsiliepime ieškinį atsakovas M. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo apskaičiavimu pagal turto vertinimo ataskaitoje pateiktus duomenis jo nekilnojamojo turto vertė yra 13 268 Eur, bet skiria 11 891 Eur. Nesutinka, kad abiejų butų vertės sudedamos ir dalijamos pagal dalis, nes butų įrengimas yra skirtingas. Jis gerino savo buto būklę, augino ir prižiūrėjo želdinius, savo lėšomis įsivedė vandentiekį, apšildė sienas, nes Kauno savivaldybėje prieš du metus buvo suklaidintas, kad niekur nekels ir dar 20 metų galės gyventi, prašo atlyginti 3 000 Eur neturtinę žalą.

6.       Triplike atsakovas nurodė, kad jo namo dalies vertė yra 13 268 Eur, o už vandentiekio įvedimą ir sienų apšiltinimą prašo priteisti 5 000 Eur. Pastogė yra pertverta, stogai yra atskiri, namo apšiltinimas yra atskiras, jis P. nėra skolingas. Turto vertintoja suskaičiavo, kad jo buto 1 kv.m. kaina – 523,24Eur; buto vertė 12060 Eur (23,05x523,24); o P. P. 1 kv.m. kaina - 427,80 Eur, buto vertė 11580 Eur (27,06x427,80). Jo butas įvertintas kaip vidutinės būklės, o P. P. – kaip prastas. Visi želdiniai yra tik jo sklypo dalyje. Želdiniai ir tvoros įvertinti 1208 Eur suma, todėl jo nuosavybės vertė – 13268 Eur (12060+1208). Todėl nepagrįstai iš jo atimta 1377 Eur. Skaičiuojant jo buto vertę buvo paimti lyginamieji pavyzdžiai butų, kuriuose yra komunalinis vanduo. Nors P. P. bute nėra vandens, bet jis vertinamas pagal tuos pačius butus kaip su vandeniu, o bute (duomenys neskelbtini) yra įvestos net dujos. Jo vertinimu, vandentiekis yra statinys ir už jį turi būti atlyginama. P. P. nelegalus ūkinis pastatas, kurį buvo leista naudoti iki 2011 m. įskaitytas kaip statinys ir už jį atlyginama. Už siūlomą sumą jis negali įsigyti to, ką turi, jis vejamas ir turi išeiti iš puikios vietos. Už priskirtus 92 Eur persikraustymui, jis turi persikelti į adekvatų būstą su atskiru kiemu ir buvusia galimybe išsipirkti 2 arus. 2021 03 01 paaiškinimuose prašė atlygintiną sumą padidinti iki 25 000 Eur, nes tik už tokią sumą jis galėtų įsigyti vidutinės būklės būstą.

7.       Teismo posėdyje atsakovas M. S. prašė nustatyti atlygintiną sumą: 30 000 Eur už turtą plius 5 000 Eur už vandentiekį.

8.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį nurodo, kad Žemės įstatymo 47 straipsnyje nustatyta, kad, paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams, pinigais atlyginami visi savininko nuostoliai, patirti dėl statomų ar pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ir įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka suinteresuota institucija. Mano, kad ieškinys yra pagrįstas.

9.       Teismo posėdyje liudytoja G. S. parodė, kad dalyvavo vertinant butus, butai buvo vertinami atskirai, kitas butas buvo vertinamas kaip netinkamas gyventi, bet jų turtą įvertino mažiau, netinkamas gyventi butas įvertintas 480 Eur daugiau negu jų; nors ūkinio pastato nėra, bet už jį sumokėta, yra įvestas vandentiekis už asmenines lėšas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas.

10.       Ieškinio dalykas šioje byloje yra reikalavimas nustatyti atlyginimo už paimamus visuomenės poreikiams statinius ir želdinius dydį.

11.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, reikalingos (duomenys neskelbtini) plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini) mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nutraukė valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kuria naudojasi M. S. ir P. P. šioje valstybinėje žemėje esančiam nekilnojamajam turtui (pastatui - gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui - ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitiems inžineriniams statiniams - kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, naudojimosi teisę. Ši valstybinė žemė reikalinga visuomenės poreikiams – (duomenys neskelbtini) plentui rekonstruoti ir pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini) mieste. Nustatė, kad nuostolių, susijusių su valstybinės žemės, nurodytos šio įsakymo 1 punkte, naudojimosi teisės nutraukimu (už pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus nuostolius), dydis - 25 850 Eur, iš jų: M. S. už nekilnojamąjį turtą (46/100 dalį pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus nuostolius) atlyginama - 11 891 Eur; P. P. už nekilnojamąjį turtą (54/100 dalį pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 71/100 pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 54/100 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus nuostolius) atlyginama - 13 959 Eur.

12.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi leido įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, reikalingos (duomenys neskelbtini) plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini) mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), esančius statinius (jų dalis): 46/100 dalį pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančius M. S., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr.(duomenys neskelbtini) nurodytiems tikslams – (duomenys neskelbtini) plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini) mieste; nustatė, kad atsakovas M. S. yra 11 891 Eur, kurie pervesti į Luminor bank AS, savininkas.

13.       Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos pagrindinės nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.100 straipsnyje, kuriame numatyta, kad paimti daiktą ar turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, daikto (turto) savininkui atlyginant už paimamą turtą pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodant daiktą (turtą). Žemės įstatymo 47 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad, paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių statinių, įrenginių ir želdinių rinkos vertė. Vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

14.       Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį individualus turto vertinimo būdas reiškia turto, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimą atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Turto arba verslo vertė gali būti nustatoma pagal: pirkimo–pardavimo sandorius; turto sukūrimo (atkūrimo) sąnaudas; pajamas, gaunamas naudojant turtą, arba verslo pajamas; kitus Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytus turto arba verslo vertės nustatymo pagrindus (5 straipsnio 3 dalies 1 – 4 punktai). Turto arba verslo vertinimas atliekamas Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytais turto ir verslo vertinimo metodais šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais (6 straipsnio 1 dalis). Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų metodų šiuose standartuose nustatytais turto arba verslo vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka išsamiai nurodytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (6 straipsnio 2 dalis).

15.       Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 54 punkte nustatyta, kad vertinant turtą taikomi: lyginamasis metodas; išlaidų (kaštų) metodas; pajamų metodas; šių metodų deriniai. Turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje (55 punktas). Turto ir verslo vertinimo metodikos 56 punkte nurodyta, kad lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė. Pagal lyginamojo metodo esmę, vertinamas turtas lyginamas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (57 punktas). Taikant lyginamąjį metodą: surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius (58.1 papunktis); įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu (58.2 papunktis). Turto skirtumus atspindi lyginamieji vienetai (plotas, tūris ir pan.) (59 punktas). Darydamas (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisas, turto vertintojas taiko kiekybinius ir (arba) kokybinius skaičiavimo modelius (60 punktas). Jeigu nėra informacijos apie šios metodikos 58.1 papunktyje nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius (61 punktas).

16.       Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl statinių paėmimo visuomenės poreikiams, pateikė paimamo turto vertinimo ataskaitą. Atsakovas nesutinka su ataskaitoje nustatyta statinių, želdinių verte, akcentuoja, kad buvo neįvertintas įrenginys – vandentiekis.

17.       Nagrinėjamoje byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės, kuriomis grindžiama paimamo turto vertė – tai ieškovės, atliekant statinių ir kt. turto visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, užsakymu atlikta turto įvertinimo ataskaita. Pažymėtina, kad jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju į bylą yra pateiktas rašytinis įrodymas apie paimamo visuomenės poreikiams atsakovo turto vertę. Vertinimo užsakovas buvo Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas. Teismas pabrėžia, jog, atsakovui nesutinkant su jo turto įvertinimu, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas du kartus, atsakovui buvo pasiūlyta pasinaudoti advokato teisine pagalba, išaiškinta, jog galima pasinaudoti ir valstybės garantuojama teisine pagalba, nes atsakovas nurodė neturintis lėšų pasisamdyti advokatą, teismas išaiškino galimybę skirti ekspertizę, siūlė į teismo posėdį iškviesti turto vertinimą atlikusią A. M. O.. Atsakovas šių galimybių atsisakė.

18.       Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę yra pagrindas vadovautis rašytiniu įrodymu (kitokių įrodymų nėra pateikta) -  Nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, kurią parengė turto vertintojas: uždaroji akcinė bendrovė „Jungtinis verslas“, turto vertintojo asistentas V. G. (turintis nekilnojamojo turto vertintojo asistento pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2007 05 22), turto vertintoja A. M. O. (turinti nekilnojamojo turto vertinimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2007 02 28), vertinimo ataskaitą patvirtino UAB „Jungtinis verslas“ direktorius T. A. T.. Dėl turto vertinimą atlikusio asmens kvalifikacijos atsakovas pagrįstų abejonių neišreiškė. Atsakovo apskaičiavimu pagal turto vertinimo ataskaitoje pateiktus duomenis jo nekilnojamojo turto vertė yra 13 268 Eur, bet jam skiria 11 891 Eur. Nesutinka, kad abiejų butų vertės sudedamos ir dalijamos pagal dalis, nes butų įrengimas yra skirtingas. Jis gerino savo buto būklę, augino ir prižiūrėjo želdinius, savo lėšomis įsivedė vandentiekį, apšildė sienas. Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ji surašyta 2019 04 30, kad vertinamo objekto rinkos vertė yra 23 640 Eur, kitą turtą sudaro: 1) želdiniai – 350 Eur, statiniai, įrenginiai – 1 660 Eur, perkraustymo nuostoliai – 200 Eur; bendra turto ir patiriamų nuostolių suma – 25 850 Eur.  Turto vertintoja nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui, rinkos vertė yra 12 060 Eur; kitas butas, nuosavybės teise priklausantis P. P., įvertintas 11 580 Eur suma (ataskaitos 3.3 punktas). Teismas, įvertinęs tai, kad buvo nustatyta kiekvieno buto, kurie priklauso skirtingiems savininkams, vertė, įvertinus individualias kiekvieno buto savybes, sprendžia, kad ieškovė nepagrįstai sudėjo butų vertes ir apskaičiavo pagal buto plotą, nors jie yra skirtingai įrengti, tenkančią kompensaciją. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą įrodymą – turto vertinimo ataskaitą, teismas vertina, kad atsakovo buto vertė nustatytina 12 060 Eur. Taip pat atsakovas nurodo, kad visi želdiniai yra tik jo sklypo dalyje, želdiniai ir tvoros įvertinti 1 208 Eur suma, todėl ji turi būti jam atlyginta. Teismas sprendžia, kad nustatytina, jog želdiniai ir tvoros priklauso atsakovui, nes vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog kitas butas yra negyvenamas, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad tvoros ir želdiniai priklauso kitam bendrasavininkui, kuris negyvena. Akcentuotina, kad asmuo, negyvenantis toje vietoje, neturi suinteresuotumo auginti želdinius, tverti tvoras. Todėl apibendrindamas, teismas sprendžia, jog nustatytina atsakovui atlygintina suma už jo turto paėmimą visuomenės poreikiams yra – 13 268 Eur (12060+1208). Pažymėtina, kad tokia suma yra nurodyta atsakovo triplike (pateiktas 2021 02 23). Prašymas, suformuluotas 2021 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje, nustatyti atlygintiną sumą – 30000 Eur netenkinamas, nes atsakovas šią sumą grindžia nekilnojamojo turto kainomis 2021 m. rugpjūčio mėn. Minėta, atlygintina suma apskaičiuojama nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams metu. Atkreipiamas dėmesys, jog atsakovas 2021 03 01 paaiškinimuose savo turtą vertino 25 000 Eur suma. Be to, atsakovas prašo atlyginti jam inžinerinio statinio – vandentiekio vertę 5000Eur. Iš duomenų, esančių ataskaitoje, teismas nustatė, kad nebuvo vertinama tai, kad atsakovas, siekdamas prisijungti prie vandentiekio tinklų, savo lėšomis statė tinklus iki savo buto. Tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai: techninis projektas, tinklų eksploatavimo ribų aktas. Atsiliepime į ieškinį atsakovas vandentiekį vertina 1 377 Eur. Teismo vertinimu, ši suma taip pat įskaičiuotina į atlygintiną sumą, yra reali, pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas statė vandentiekio tinklus. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo taip pat atlyginti už geodezinius matavimus 5 000 Eur. Į bylą yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuris patvirtina, kad už geodezinius matavimus, kurie buvo reikalingi vandentiekio tinklų tiesimui, buvo sumokėta 1036,84 Lt (300 Eur). Teismo vertinimu, ši suma įskaičiuotina į atlygintiną sumą už vandentiekio tinklų statybą, nes būtent šiuo reikalu ir buvo atlikti geodeziniai matavimai.

19.       Taip pat atsakovas M. S. procesiniuose dokumentuose buvo suformulavęs reikalavimą priteisti 3 000 Eur moralinės žalos atlyginimą. Žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.246 – 6.249 straipsniai. CK 6. 246 straipsnis nustato, kad būtinoji žalos atlyginimo sąlyga yra neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju anksčiau yra pasisakyta, jog pagal teisinį reglamentavimą valstybė turi teisę paimti turtą visuomenės poreikiams. Turtas visuomenės poreikiams paimtas ir tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis šioje byloje. Todėl, nustačius, kad ieškovės veiksmai, paimant atsakovo turtą visuomenės poreikiams, buvo teisėti, nėra teisinio pagrindo moralinei žalai atlyginti.

20.       Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus argumentus ir įrodymus, daro išvadą, jog ieškinys tenkinamas iš dalies. Nustatytina, kad atsakovui M. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, reikalingos (duomenys neskelbtini) plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini) mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus paimtus statinius, inžinerinius statinius ir kitus nuostolius dydis yra 14 645 Eur (13268+1377).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

           ieškinį patenkinti iš dalies. 

           Nustatyti, kad atsakovui M. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, reikalingos (duomenys neskelbtini) plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini) mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus paimtus statinius (jų dalis): 46/100 dalį pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų nuostolių dydis yra 14 645 Eur (keturiolika tūkstančių šeši šimtai keturiasdešimt penki eurai).

         Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

  Teisėja                                                                                                      Rūta Palubinskaitė