Civilinė byla Nr. e2-1591-370/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00452-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų V. M. ir Č. P. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1793-638/2020 dėl ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovams V. M. ir Č. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“ dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. M. ir Č. P. jos naudai 412 506 Eur sumą, 35 475,52 Eur delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. liepos 26 d. UAB „Kamesta“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Užsakovas) sudarė pirkimo sutartį Nr. S-706 (toliau – Pirkimo sutartis) dėl Žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo. 2016 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Kamesta“ ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas sudarė laidavimo draudimo sutartį Nr. 710-451-72694, kuria įsipareigojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, numatytus Pirkimo sutartyje. Šios sutarties pagrindu ERGO Insurance SE Lietuvos filialas išdavė atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 72694, kuris galiojo nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. imtinai. 2017 m. gruodžio 5 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir UAB „Kamesta“ sudarė laidavimo draudimo sutartį Nr. 710-451-72694P (toliau – Laidavimo draudimo sutartis), kuria ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pratęsė atlikimo laidavimo draudimo rašto Nr. AT 72694 galiojimo terminą iki 2018 m. gegužės 5 d. imtinai, išduodamas atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 72694P.
3. Pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 5 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir laiduotojai atsakovai V. M. ir Č. P. sudarė atskiras laidavimo sutartis, kuriomis laiduotojai neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ERGO Insurance SE Lietuvos filialui visu savo turtu, jei UAB „Kamesta“, už kurią laiduojama, laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal tarp ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir UAB „Kamesta“ sudarytą Laidavimo draudimo sutartį.
4. 2018 m. gegužės 9 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas gavo Užsakovo pretenzinį raštą, kuriuo Užsakovas pateikė reikalavimą ERGO Insurance SE Lietuvos filialui sumokėti 412 506 Eur draudimo išmoką. 2020 m. balandžio 14 d. Užsakovas informavo ieškovę, jog 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo civilinę bylą, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsižvelgdama į tai, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas išmokėjo 412 506 Eur draudimo išmoką į Užsakovo nurodytą sąskaitą ir išsiuntė UAB „Kamesta“ pranešimą dėl draudimo išmokos draudžiamajame įvykyje atlyginimo pagal Laidavimo draudimo sutartį, taip pat išsiuntė laiduotojams V. M. ir Č. P. pranešimus dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis. Tačiau iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, nei vienas iš skolininkų reikalaujamos sumos nesumokėjo.
5. Kadangi UAB „Kamesta“ reikalaujamos sumos po pareikalavimo nesumokėjo, savo reikalavimą dėl 412 506 Eur draudimo išmokos priteisimo ieškovė pareiškė UAB „Kamesta“ laiduotojams V. M. ir Č. P., taip pat prašė priteisti 35 475,52 Eur delspinigių.
6. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 447 981,52 Eur bendros vertės atsakovams V. M. ir Č. P. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakankant, areštuoti ir atsakovų V. M. ir Č. P. pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškinio reikalavimo suma 447 981,52 Eur atsakovų kaip fizinių asmenų atžvilgiu,yra laikytina ypač didele ir reikšminga. Ieškovės vertinimu, aplinkybės, kad atsakovai V. M. bei Č. P. laidavimo sutarčių sudarymo metu veikė kaip trečiojo asmens UAB „Kamesta“ vadovai / akcininkai, užtikrino UAB „Kamesta“ prievolių vykdymą, rodo veikus verslo interesais. Žlugus verslo galimybei, abu laiduotojai pradėjo vengti prisiimtų įsipareigojimų, o pačiai UAB „Kamesta“ iškelta restruktūrizavimo byla. Ieškovė, remdamasi šiomis aplinkybėmis, teigė, kad atsakovų verslo interesui nepasiteisinus, tikėtina, jog atsakovai nebeturi suinteresuotumo vykdyti restruktūrizuojamos bendrovės UAB „Kamesta“ įsipareigojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinio reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovams V. M. ir Č. P. nuosavybės teise priklausantį 447 981,52 Eur bendros vertės turtą.
8. Teismas nustatė, kad ieškiniu atsakovams bendrai yra pareikštas 447 981,52 Eur turtinis reikalavimas. Teismas pažymėjo, kad apie atsakovų V. M. ir Č. P. turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ar banko sąskaitose esančias lėšas duomenų neturi, tačiau įvertinęs ieškinyje nurodytus motyvus, ieškovės prie ieškinio pateiktus rašytinius įrodymus bei aplinkybes, kad prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė fiziniams asmenims, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų turtui, yra pagrindas manyti, jog atsakovai, sužinoję apie teismui pateiktą ieškinį, gali turtą perleisti tretiesiems asmenims, o atsakovams perleidus turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinus šį turtą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atsakovas V. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:
9.1. Ieškovės reikalavimas nėra prima facie pagrįstas ir negalės būti patenkintas, nes UAB „Kamesta“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, o ieškovė, reikšdama ieškinį, nenurodė, kad jos reikalavimas yra atsiradęs jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
9.2. Ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovas stengsis paslėpti turtą, jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti ar, kad jau atlieka tokius veiksmus. Atitinkamai, Kauno apygardos teismas turėjo vadovautis sąžiningumo prezumpcija ir atsakovą laikyti sąžiningu asmeniu.
9.3. Atsakovas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovui nuosavybes teise priklauso (duomenys neskelbtini) vienetai nekilnojamojo turto objektų, (duomenys neskelbtini) vnt. UAB „Kamesta“ vardinių paprastųjų akcijų, kurios yra didelės vertės. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi turto ir jo nesąžiningi veiksmai nėra nustatyti, nėra duomenų, kad jis bandytų savo turimą turtą paslėpti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė areštą jo turtui.
10. Atsakovas Č. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:
10.1. Ieškovės reikalavimas nėra prima facie pagrįstas ir negalės būti patenkintas, nes UAB „Kamesta“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, o ieškovė, reikšdama ieškinį, nenurodė, kad jos reikalavimas yra atsiradęs jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo
10.2. Ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovas stengsis paslėpti turtą, jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti ar, kad jau atlieka tokius veiksmus. Atitinkamai, Kauno apygardos teismas turėjo vadovautis sąžiningumo prezumpcija ir atsakovą laikyti sąžiningu asmeniu.
10.3. Atsakovas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovui nuosavybes teise priklauso (duomenys neskelbtini) vienetai nekilnojamojo turto objektų, (duomenys neskelbtini) vnt. UAB „Kamesta“ vardinių paprastųjų akcijų, kurios yra didelės vertės. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi turto ir jo nesąžiningi veiksmai nėra nustatyti, nėra duomenų, kad jis bandytų savo turimą turtą paslėpti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė areštą jo turtui.
11. Ieškovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimu į atsakovų atskiruosius skundus su jais nesutinka, prašo juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
11.1. Atsakovai nepagrindė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo bei teismo padarytos išvados, kad ieškovės reikalavimo suma yra atsakovams nereikšminga, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.
11.2. Atsakovai nėra pateikę jokių argumentų, jog ieškovės reikalavimai nebūtų grindžiami rašytiniais įrodymais, ar kad negalėtų būti tenkinami. Tad pripažintina, kad atsakovai nepaneigė pirmosios instancijos teismo teisėtos ir teisingos išvados skundžiamoje nutartyje, jog ieškinys prima facie pagrįstas.
11.3. Atsakovų skunduose nėra jokių argumentų, kad ieškovė nebūtų įvykdžiusi atsakovų laidavimo sutartimis užtikrintos UAB „Kamesta“ prievolės, ar kad būtų nepagrįstai ją vykdžiusi. Iki pat teisminio ginčo inicijavimo, atsakovai, kaip laiduotojai, nepareiškė nesutikimo vykdyti ieškovės reikalavimus pagal Laidavimo sutartį, o tik vilkino laiką, pašydami pateikti laidavimo sutarčių sudarymą patvirtinančius dokumentus ar kitą informaciją, kuri atsakovams buvo žinoma ir prieinama dar veikiant UAB „Kamesta“ verslo interesais bei tvirtinant laidavimo sutartis. Toks atsakovų pasyvus elgesys gavus reikalavimą iš ieškovės – aiškiai rodo nepagrįstą vengimą spręsti jos reikalavimo įvykdymą, bei atsakovų suinteresuotumo nebuvimą dėl jų užtikrintos UAB „Kamesta“ nevykdomos prievolės.
11.4. Nors atsakovai skunduose nurodo, kad turi nekilnojamojo turto, tačiau nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, ar to turto pakaktų ieškovės reikalavimams patenkinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
14. Nors apeliantai atskiruosiuose skunduose kvestionuoja teismo išvadas, susijusias su ieškinio preliminariu pagrįstumu, teisėjų kolegija įvertinusi ieškinio reikalavimus bei prie jo pridėtus laidavimo santykius pagrindžiančius duomenis, sprendžia, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
15. Kaip minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
16. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų turtui tenkino, remdamasis vien ieškinio didele suma fiziniam asmeniui. Teismas duomenų apie atsakovų turtinę padėtį neturėjo, taip pat duomenų, kad atsakovai gali vengti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimo.
17. Atsakovai kartu su atskiraisiais skundais pateikė duomenis, kuriais grindė, jog kiekvienas iš jų turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą nuosavybes teise, taip pat atitinkamus kiekius UAB „Kamesta“ vardinių paprastųjų akcijų.
18. Iš vieningai plėtojamos teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu yra žinoma, jog šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.).
19. Pažymėtina, kad teismas priimti kitų asmenų interesus itin varžantį procesinį sprendimą gali tik gavęs atitinkamus įrodymus, kurie pagrįstų asmenų nesąžiningumą arba ketinimą išvengti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimo, o ne vadovaudamasis vien ieškovės niekuo nepagrįstomis prielaidomis apie atsakovų galimą elgesį ar tikėtiną jų turtinę padėtį.
20. Nors ieškovė būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumą glaustai siejo su didele ieškinio suma, pažymėtina, kad tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
21. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jos nepagrindė atsakovų nesąžiningų veiksmų egzistavimo, mėginimo nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio įvykdymą. Tai, kad atsakovai neįvykdė ieškovės reikalavimų, yra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl teismas šioje procesinėje stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos ir atitinkamai, jomis vadovaujantis, spręsti dėl atsakovų nesąžiningumo.
23. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovai nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė. Todėl, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, nenustačius duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, kaip jis yra suprantamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, yra pagrindas atsakovų atskiruosius skundus tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovų turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų turtui netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų V. M. ir Č. P. atžvilgiu atmesti.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registrui.
Teisėja
Danguolė Martinavičienė