Civilinė byla Nr. e2-635-157/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01623-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.; 3.3.1.18.; 3.4.3.11.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą prašymui pateikti dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo atsakovės A. Š. individualios įmonės bankroto byloje Nr. eB2-578-794/2017.

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovei A. Š. individualiai įmonei (toliau – A. Š. IĮ) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Violeta Laimienė, ši teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 24 d.  
2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvusiam įmonės vadovui A. Š. paskirta 1 000 Eur bauda už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratorei. 
3. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą panaikinti teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi jam paskirtą baudą. Nurodė, kad jis negyvena Lietuvoje, todėl negalėjo laiku pateikti prašymo dėl baudos panaikinimo. Teigia, kad minėta teismo nutartis jo broliui D. Š. įteikta tik  2016 m. gruodžio 31 d. Dėl nurodytų priežasčių prašo terminą atnaujinti.

2. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjo A. Š. prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl baudos panaikinimo ar jos sumažinimo atmetė ir šį prašymą atsisakė priimti. 
5. Teismas pažymėjo, kad 1 000 Eur bauda pareiškėjui kaip buvusiam įmonės vadovui paskirta  2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi; kad bauda skirta šiam neįvykdžius teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties įpareigojimo pateikti bankroto administratoriui įmonės finansinės atskaitomybės bei kitus dokumentus; kad teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis pareiškėjui įteikta asmeniškai; kad jis praleido terminą pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo; kad pagal pareiškėjo paaiškinimą, jis negyvena Lietuvoje, o teismo nutartis buvo įteikta jo broliui ir apie ją jam nebuvo žinoma. 
6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, kuriomis grindžia prašymą atstatyti šį terminą, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir nepagrįstos jokiais įrodymais (kartu su prašymu nepateikta įrodymų, jas patvirtinančių), todėl jų nelaikė svarbiomis, prašymą atsisakė priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 107 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirajame skunde pareiškėjas A. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, paskirtą baudą panaikinti arba sumažinti.   
8. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus: 
1. Teismas netinkamai nustatė faktinę aplinkybę dėl teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties įteikimo. Teismas buvo šališkas, nes išvadą dėl minėtos teismo nutarties įteikimo priėmė nesusipažinęs su byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas gyvena JAV, jam jokie procesiniai dokumentai ten nebuvo siunčiami.   
2. Teismo argumentai, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys faktą, jog teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis pareiškėjo broliui įteikta 2016 m. gruodžio 31 d., prieštarauja CK 1.5 straipsniui. Pareiškėjas tokių įrodymų negali pateikti, nes buvo pasirašyta kurjerio pateiktoje registruotų siuntų knygoje. Teismas turėjo galimybę šią aplinkybė patikrinti, tačiau to nepagrįstai nepadarė.

9. Atsakovės A. Š. IĮ bankroto administratorė atsiliepime į skundą nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pateiktam prašymui. Pažymėjo, kad po to, kai buvo kreiptasi dėl baudos skyrimo, pareiškėjo atstovas pateikė paaiškinimus dėl turto ir dokumentų nebuvimo ir įmonės veiklos nevykdymo nuo 2000 m. Teigia, kad bankroto administratoriui buvo perduotas įmonės antspaudas, pateikti paaiškinimai dėl dokumentų nebuvimo. Mano, kad dokumentai neperduoti ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių. Pažymėjo, kad nebuvo nustatyta, jog įmonė turi perduotino turto.

3. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria atmestas atsakovės likviduojamos dėl bankroto A. Š. IĮ savininko ir buvusio administracijos vadovo A. Š. prašymas atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo arba jos sumažinimo.
11. Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Absoliučių skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties negaliojimo pagrindų teismas, nagrinėdamas šią bylą, nenustatė (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
12. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia termino praleidimo priežasčių svarbumą, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, yra nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl jų nelaikė svarbiomis ir prašymą atsisakė priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 107 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliacinis teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo A. Š. atskirojo skundo pagrįstumo, visų pirma pažymi tai, kad šis asmuo – likviduojamos A. Š. IĮ savininkas ir buvęs administracijos vadovas, žinojo / privalėjo žinoti, kokios prievolės jam kylą per visą tokios įmonės egzistavimo laikotarpį, tai yra nuo jos įregistravimo iki išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, – tai, kad, be kita ko, jis privalo užtikrinti, jog tokio asmens Juridinių asmenų registrui pateikiami duomenys atitiktų faktinę padėtį, jog toks asmuo suinteresuotiems asmenims būtų nuolatos pasiekiamas pagal šiame registre nurodytą buveinės adresą. Todėl net gi ir išvykdamas iš Lietuvos ir palikdamas įmonę, kuri įstatymo nustatyta tvarka nėra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, kuri turi kreditorių – taigi turi įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti, – būdamas / turėdamas būti atsakingas, lojalus įmonės vadovas, žinodamas / turėdamas žinoti apie įmonės atžvilgiu taikomas pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus procedūras, – privalėjo dėti visas pastangas, kad nedidėtų kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl neatsiskaitymo, įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti operatyvų visų tokios įmonės reikalų tvarkymą visose valstybės institucijose (CPK 185 straipsnis).
14. Antra, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 24 d., patenkinus pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV) pareiškimą, A. Š. IĮ (įmonės kodas 122843246, oficialus buveinės adresas: S. Stanevičiaus g. 29-9, Vilnius) iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta Violeta Laimienė. Šioje nutartyje teismas nustatė, kad įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 1995 m., kad jos savininkas nuo pat įregistravimo yra A. Š., kuris taip pat buvo šios įmonės administracijos vadovu; kad įmonė šio registro tvarkytojui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų; kad pagal Viešųjų registrų duomenis atsakovė registruotino nekilnojamojo turto neturi; kad šios bylos nagrinėjimo dienai skola pareiškėjo VSDFV biudžetui išaugusi iki 6 071,77 Eur. Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad įmonė yra nemoki (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas). Teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenis teismo procesiniai dokumentai, skirti šiai įmonei, buvo siunčiami būtent oficialiai deklaruotu jos buveinės adresu, kuris nebuvo pakeistas ar anuliuotas (CPK 185 straipsnis). Be to, pagal Gyventojų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) netgi šios bylos nagrinėjamu metu paties pareiškėjo A. Š. gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu: S. Stanevičiaus g. 29-9, Vilnius, be to, nei viešojoje erdvėje, nei kreditoriui nebuvo paskelbta apie kitą jo gyvenamąją vietą, kitą kontaktinį adresą ar asmenį, o apie bankroto bylos iškėlimo procesą, jos iškėlimą, kaip žinoma, yra pranešama viešai (http://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/).
15. Trečia, pareiškėjui A. Š., taip pat yra / turi būti žinoma, kad tokios įmonės civilinė atsakomybė yra neribota, todėl įmonės savininkas taip pat yra materialinės atsakomybės subjektu, ir jos prievolėms įvykdyti neužtenkant pačios turto, – savininkas už jas atsako ne tik savo asmeniniu turtu, kur tik šis turtas bebūtų, bet ir jam tenkančia dalimi sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise valdomame turte (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CK 2.50 straipsnio 4 dalis; ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 33 straipsnio 1 dalis; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011 etc.); teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog įmonės vadovo imperatyvios pareigos – netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis 21 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 1, 2 dalis etc.) pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperduoti apskaitos dokumentai, o pareigą pagrįsti, kokio neveikimo priežastis tenka įmonės valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Taigi šios įstatymo bei teismų praktikos nuostatos taip pat patvirtina atsakingo, sąžiningo individualios įmonės vadovo, savininko pareigą rūpintis visais įmonės reikalais, o šiai iškėlus bankroto bylą, vykdyti tiek ĮBĮ reikalavimus, tiek bendrąsias procesines pareigas, operatyviai bendradarbiauti su teismu, teismo paskirtu bankroto administratoriumi (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 7 straipsnio 2 dalis).
16. Ketvirta, esant tokioms aplinkybės, A. Š. atskirajame skunde jo advokato Martyno Stankevičiaus pateikti argumentai, kad prašymą dėl minimo termino atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes išvadą dėl nutarties įteikimo asmeniškai A. Š. priėmė net nesusipažinęs su įrodymais, t. y. turėjo išankstinę nuomonę, kurios net nepatikrino, nepatvirtino įrodymais; kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, pareigą pačiam patikrinti įrodymus, kurie privalo būti byloje, t. y. informaciją apie registruota siunta siųstą teismo nutartį A. Š. byloje; kad teismas piktnaudžiavo teise, ignoravo suteiktą funkciją – vykdyti teisingumą (,,nurodė tai, kas yra  neįmanoma, t. y. teigia, kad Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurių ir negali nepateikti, nes šie įrodymai liko pas Teismo pasirinktą kurjerį, vietoje to, kad patikrintų įrodymą, kuris yra (ar privalo būti) byloje) ir kt. – atmestini kaip nepagrįsti (CPK 185 straipsnis). Akivaizdu, kad profesionaliam teisininkui advokatui, kuris nuo 2016-10-19 atstovauja pareiškėją, turėdamas jo plačius procesinius įgaliojimus, yra žinoma procesinė prievolė įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai (CPK 178 straipsnis), apie civilinių įmonių bankroto bylų, turinčių viešąjį interesą, nagrinėjimo proceso ypatumus ir kt.
17. Kaip žinoma, pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ir tai daryti remdamasis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.). Taigi apeliacinis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu, aktualiais teismų praktikos išaiškinimais, sprendžia, kad, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, nagrinėjamos bylos medžiaga suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas A. Š. iš viso nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytų CPK 107 straipsnis 1 dalyje nustatyto procesinio termino praleidimo priežasčių svarbumą, todėl turėjo pagrindą nepatenkinti prašymo dėl minimo termino atnaujinimo ir atsisakyti priimti prašymą dėl baudos panaikinimo ar jos sumažinimo (CPK 78 straipsnis).
18. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas nenagrinėjant kitų apelianto išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                Virginija Čekanauskaitė