Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-09-21][nuasmeninta nutartis byloje][e2YT-30383-996-2020].docx
Bylos nr.: e2YT-30383-996/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo
Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas

?Civ

Civilinė byla Nr. e2YT-30383-996/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24660-2020-1

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; (S)

3.4.5.19

 

img1 

 

      VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2020 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant pareiškėjų E. S., K. S. atstovui advokatui Nerijui Jurkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. S., K. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. 

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

E. S. ir K. S. (toliau kartu – pareiškėjos) kreipėsi į teismą su pareiškimu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–3), prašydamos atnaujinti joms terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų senelio M. S. mirties.

Pareiškėjos nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė jų senelis M. S. (toliau – palikėjas) ir jos po jų tėvo A. S. mirties (duomenys neskelbtini) liko vienintelės palikėjo turto paveldėtojos. Paaiškino, kad šių metų rugpjūčio mėnesį atsitiktinai iš asmenų, kuriems buvo reikalingas žemės sklypų, dalinai priklausančių palikėjui, savininkų sutikimas, sužinojo, kad jų seneliui jau po jo mirties galėjo būti atkurtos ir įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, todėl jos nedelsdamos kreipėsi teisinės pagalbos dėl informacijos apie palikėjo paliktą turtą ir galimybės jį paveldėti surinkimo. Teigė, kad buvo gauti duomenys, jog 1999 m. rugpjūčio 17 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 41773-34-12596 buvo atkurtos nuosavybės teisės į palikėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašus palikėjui yra atkurta nuosavybė ir įregistruotos daiktinės teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių registro įrašai yra Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas, nes jos nežinojo ir negalėjo žinoti apie palikėjo pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir atkurtas nuosavybės teises, kadangi palikėjo mirties metu ((duomenys neskelbtini)) jos buvo nepilnametės (atitinkamai (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų) ir nežinojo, kad jų senelis yra pradėjęs procesą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, be to, tokios informacijos neperdavė ir jų tėvas A. S., miręs (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad palikėjui nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos tik 1999 m. rugpjūčio 17 d., praėjus beveik (duomenys neskelbtini) po jo mirties, kadangi teisė atkurti nuosavybės teises, kaip turtinė teisė, kuri gali būti paveldėta, nėra registruojama ar kitaip išviešinama, todėl akivaizdu, jog tai sudarė kliūtis joms tinkamu terminu sužinoti, jog senelis disponuoja tokia teise, tačiau sužinojusios apie palikėjo paliktą turtą, nedelsiant kreipėsi dėl teisinės pagalbos priimant palikėjo palikimą. Nurodė, kad kitų paveldėtojų, išskyrus jas, nėra, taip pat nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, paveldėjimo byla neužvesta, todėl termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių, tuo pačiu bus galima tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikėjo palikimo priėmimo.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujanti suinteresuotą asmenį Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė neprieštaraujanti, kad teismas atnaujintų pareiškėjoms praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti (el. b. apyrašo t. I, l. 49–50).

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. S. (el. b. apyrašo t. I, l. 5, el. b. priedo l. 3), kuris buvo pareiškėjų senelis (el. b. apyrašo t. I, l. 8–10, el. b. priedo l. 2–3), 1999 m. rugpjūčio 17 d. Utenos apskrities viršininkas priėmė sprendimą Nr. 41773-34-12596 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui M. S.“ (el. b. apyrašo t. I, l. 12–13), (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas A. S. (el. b. apyrašo t. I, l. 11, el. b. priedo l. 2).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, įstatyme nustatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vertinant pareiškėjų elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jie buvo pakankamai atidūs, sąžiningi, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimui priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatymų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). 

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos yra vienintelės palikėjo M. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojos; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, M. S. vardu registruota dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 14–18); Testamentų registro duomenimis, mirusio M. S. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų jo sudarytų testamentų.

Spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos palikėjo mirties metu ((duomenys neskelbtini)buvo nepilnametės (atitinkamai (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų) ir nežinojo, kad jų senelis M. S. yra pradėjęs procesą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teisės į palikėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį buvo atkurtos praėjus metams po jo mirties, pareiškėjos nurodė, kad jų miręs tėvas jų nebuvo informavęs apie senelio pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą, tik atsitiktinai iš pašalinių asmenų 2020 m. rugpjūčio mėn. sužinojusios apie senelio M. S. paliktą turtą, nedelsiant 2020 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi dėl teisinės pagalbos priimant palikimą (el. b. apyrašo t. I, l. 20–21), o paaiškėjus apie termino palikimui priimti praleidimą, šiuo pareiškimu kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo.

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) teismas konstatuoja, jog įstatymo nustatytas palikimo priėmimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas pareiškėjoms atnaujinti praleistą terminą palikėjo palikimui priimti.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu teismas 

 

n u t a r i a :

 

pareiškėjų E. S. ir K. S. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po M. S. (gimusio (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad pareiškimas apie palikimo priėmimą privalo būti paduotas palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                             Ieva Stanislovaitienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-46/2006
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas