Civilinė byla Nr. e2A-500-864/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34368-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.18.4.;
3.3.1.1; 3.3.1.18.1;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Astos Pikelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Laimo projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Laimo projektai” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Architektų gildija“ dėl nuostolių ir baudos priteisimo bei dalies atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Laimo projektai“ (toliau ir ieškovė) patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Architektų gildija“ (toliau ir atsakovė) prašė: 1) priteisti iš atsakovės 1000 Eur nuostolius ir 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) pripažinti negaliojančia atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto dalį dėl autorinių teisių į projektą perdavimo su sąlyga, kad atliktų darbų suma yra 1500 Eur (kartu su PVM) ir šalys neturi viena kitai jokių pretenzijų dėl dokumentų nepateikimo laiku, atliktų ir neatliktų darbų; 3) priteisti iš atsakovės 2000 Eur baudą ir 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad 2019 m. sausio 21 d. šalys sudarė Sutartį Nr. 2019-01-21-TP dėl Paslaugų paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) statybos projekto (toliau ir Sutartis), kuria susitarė, kad atsakovė (projektuotoja) parengia paslaugų paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą, nepakeitus žemės sklypo paskirties, bet keičiant pastato paskirtį ir projekto pavadinimą. Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad prireikus projektuotoja užsako papildomas projekto dalis, reikalingas užbaigti projektavimo darbus, prieš tai suderinusi su ieškove (užsakove) ir papildoma kaina. Sutarties 2.2. punkte numatyta projekto rūšis – neypatingas statinys, o 2.3 punkte projekto stadija – techninis darbo projektas. Sutarties 4.1.2. punkte numatyta, kad galutinis apmokėjimas vykdomas gavus statybos leidimą, o Sutarties 5.1. punkte nurodyta, kad projektuotoja įsipareigoja statybą leidžianti dokumentą gauti per 22 savaites nuo sutarties pasirašymo dienos, o užsakovė įsipareigoja pateikti projektuotojai reikalingus dokumentus per 5 darbo dienas ir pasirašyti reikiamus projekto dokumentus per 2 darbo dienas. Ieškovės teigimu, sistemiškai analizuojant Sutarties 4.1.2 bei 5.1 punktų nuostatas manytina, kad atsakovės projektas turėjo apimti galutinio veiksmo atlikimą – statybą leidžiančio dokumento gavimą. Be to, šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja parengti techninę užduotį, tačiau jos neparengė ir ji nebuvo patvirtinta. Pažymėjo, kad terminas, per kurį atsakovė turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą suėjo 2019 m. birželio 22 d.; suėjus galutiniam Sutarties įvykdymo terminui, ieškovė nustatė atsakovei papildomą terminą, kurį atsakovė praleido, o statybą leidžiančio dokumento nėra jo gavusi iki šiol. Nurodė, kad per laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki ieškinio pateikimo, atsakovė teikė keletą projektinių pasiūlymų Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau jie buvo nepatvirtinti dėl juose nustatytų klaidų.
3. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 15 d. el. laišku informavo ieškovę apie projektinių pasiūlymų patvirtinimą, o 2019 m. spalio 15 d. atsakovė pateikė ieškovei pasirašyti priedą prie Sutarties, kuriame nurodyta, kad Sutartis nutraukiama abipusiu susitarimu, projektavimo darbai stabdomi, be to, atsakovė perduoda ieškovei parengtus projektinius pasiūlymus ir autorines teises į projektą su sąlyga, kad atliktų darbų suma yra 1500 Eur (su PVM) ir šalys neturi viena kitai jokių pretenzijų. Ieškovė 2019 m. spalio 16 d. pranešimu atsisakė pasirašyti susitarimą. 2019 m. spalio 28 d. atsakovė pateikė ieškovei projektinius pasiūlymus, priėmimo-perdavimo aktą ir 2019 m. spalio 25 d. susitarimą dėl Sutarties nutraukimo. Ieškovė lydraštyje ir priėmimo-perdavimo akte nurodė, kad projektinius pasiūlymus priima peržiūrai ir per 5 dienas pateiks pastabas, o susitarime dėl Sutarties nutraukimo nurodė, kad nesutinka pasirašyti, nes darbai atlikti netinkamai. 2019 m. spalio 29 d. pretenzija ieškovė informavo atsakovę, kad atsisako priimti projektinius pasiūlymus, nes jie parengti ir patvirtinti nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, o taip pat vienašališkai nutraukė Sutartį. Ieškovė 2019 m. vasario 3 d. pervedė atsakovei 2420 Eur, o 2019 m. birželio 13 d. atliko dar vieną avansinį mokėjimą 3025 Eur sumai, tokiu būdu iš viso ieškovė pagal sutartį sumokėjo atsakovei 5445 Eur, kuriuos reikalavo grąžinti 2019 m. spalio 29 d. pretenzija. Nepaisant to, atsakovė grąžino tik 3630 Eur, pasilikdama sau 1815 Eur sumą už projektinių pasiūlymų paruošimą.
4. Ieškovės nuomone, neteisingos pastato paskirties nurodymas patvirtina projektinių pasiūlymų neteisėtumą, todėl jie negali būti naudojami. Teigė, kad projektinių pasiūlymų trūkumai nebuvo akivaizdūs, todėl negalėjo būti nustatyti anksčiau, tačiau nustačius juos, atsakovei buvo nustatytas papildomas vieno mėnesio terminas trūkumams pašalinti. Atsakovei nepašalinus trūkumų, ieškovė įgijo teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo iš atsakovės, kadangi pavedė kitam projektuotojui ištaisyti projektinių pasiūlymų trūkumus ir dėl to patyrė 1000 Eur dydžio nuostolius. Papildomai nurodė, kad pagal Sutarties 2.7 punktą atsakovės autorinių teisių į projektą atsisakymas buvo besąlyginis, tačiau nepaisydama šios Sutarties sąlygos, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu atsakovė autorinių teisių perdavimą ieškovei transformavo į sąlyginį nurodant, kad, pirma, atliktų darbų suma yra 1500 Eur (su PVM), antra, kad šalys neturi viena kitai jokių pretenzijų. Ieškovės įsitikinimu, tokia atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto nuostata yra pripažintina neteisėta. Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal Sutarties 5.1 punktą atsakovei tenka pareiga sumokėti ieškovei 2000 Eur dydžio baudą, jeigu ji nepateikia ieškovei statybą leidžiančio dokumento per 22 savaites nuo Sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2019 m. birželio 22 d.; Pabrėžė, kad minėtos Sutarties sąlygos taikymas nepriklauso nuo Sutarties nutraukimo priežasčių ar darbų kokybės trūkumų, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų baudą dėl to, jog per nurodytą terminą negautas statybą leidžiantis dokumentas.
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pageidavo, jog būtų suprojektuota ir pastatyta kaip įmanoma daugiau gyvenamosios paskirties patalpų, nereikėtų įrengti lifto ir atlikti darbų pagal reikalavimus žmonių su negalia reikmėms, o taip pat išvengti teisės aktuose numatytų reikalavimų, susijusių su naujų automobilių parkavimo vietų įrengimu. Tam, kad tinkamai įvykdytų ieškovės pageidavimus, atsakovė ne kartą keitė savo projektinius pasiūlymus, įskaitant patalpų paskirtį. Pažymėjo, kad šalims sudarant sutartį buvo žinoma, kad tai, ar ieškovė galės realizuoti savo planus priklausys nuo Vilniaus miesto vyriausiojo architekto nuomonės, kuri paaiškės derinant projektinius pasiūlymus. Teigė, kad ieškovė nesuinteresuota realaus techninio projekto rengimu, imitavo procesą, gaišino atsakovės laiką, neatsiskaitė ir reiškė nepagrįstas pretenzijas. Pasak atsakovės, ieškovė laiku nepateikė projekto rengimui reikalingos informacijos, todėl buvo neįmanoma parengti techninį projektą. Nurodė, kad atsakovei negali būti taikoma bauda remiantis sutarties nuostata dėl praleisto darbų atlikimo termino, nes pati ieškovė nepateikė techninio projekto parengimui reikalingos informacijos, neapsisprendė dėl būsimo statinio paskirties ir esminių sprendinių. Ieškovė nepagrįstai aiškina, kad bauda atsakovei bet kuriuo atveju turėtų būti taikoma, nes baudos taikymas priklauso tik nuo Sutartyje nustatyto termino statybos leidimo gavimui tinkamo įvykdymo. Anot atsakovės, tai yra siauras Sutarties sąlygų aiškinimas, kuris neparemtas nei Sutarties sąlygų visuma, nei projektavimo darbų rangos esme bei neatitinka netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, teisinės prigimties. Toks aiškinimas nesąžiningas atsakovės atžvilgiu, nes iš jos, nepriklausomai nuo to, kad darbų vėlavimą lėmė tokios aplinkybės kaip ieškovės informacijos nepateikimas, jos papildomi nurodymai, institucijų veiksmai, vis tiek būtų reikalaujama sumokėti baudą.
6. Nurodė, kad ieškovei prašant nuotolių atlyginimo, reikalavimas dėl baudos priteisimo yra nepagrįstas. Teigė, kad atsakovė įgyvendino savo įsipareigojimus, t. y. parengė projektinius pasiūlymus ir perdavė juos ieškovei, be to, pagal Sutartį atsisakė visų autoriaus turtinių teisių į projektinius pasiūlymus. Papildomai nurodė, kad atsakovei nutraukus sutartinius santykius su ieškove, ji pradėjo ieškoti naujų projektuotojų ir bendraudama su jais suprato, kad teismui pritarus ieškovės deklaruojamai pozicijai, kiti projektuotojai, atitinkamai, negalės naudotis atsakovės parengtais projektiniais pasiūlymais, kurie laikytini autorinių teisių objektu. Atsakovės teigimu, minėtas aplinkybes ji sužinojo iš kitų savo kolegų, taip pat jas patvirtina ieškovės raštas, kuriuo atsakovės reikalaujama duoti sutikimą dėl projektinių pasiūlymų perdavimo kitam projektuotojui.
7. Teismo posėdžių metu šalys iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 1524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti nuostolius teismas atkreipė dėmesį, kad Sutarties 8.9. punktas numatė, jog kiekviena šalis turi teisę nutraukti sutartį, esant svarbiam sutarties pažeidimui ar tuo atveju, jei kita šalis pakartotinai pažeidžia sutartį, nors ji ir buvo įspėta raštu apie galimą sutarties nutraukimą pirma laiko, jei ji bus pakartotinai pažeista. Teismas pažymėjo, kad ieškovė aiškiai nenurodė, kokios paskirties pastato ji pageidauja, kadangi teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovei buvo palikta projektavimo pasirinkimo laisvė, be to, ieškovė neatsakė į klausimus dėl pastato ir jo tikslios paskirties. Teismas vertino, kad nurodytą aplinkybę taip pat patvirtina Sutarties 2.5. punktas, pagal kurį projektuojamo pastato paskirtis bus numatyta projekto rengimo eigoje remiantis atsakovės parengtais projektinius pasiūlymais ir savivaldybės administracijos suderinimus. Teismas akcentavo ir tai, kad po Sutarties sudarymo atsakovė pateikė ieškovei klausimyną dėl informacijos apie būsimą pastatą, pagal kurią turėjo būti rengiama projektavimo užduotis, tačiau ieškovė informacijos neteikė.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovės parengtiems prekybos paskirties pastato, viešbučių paskirties pastato ir poilsio paskirties pastato projektiniams pasiūlymams pritarė tiek ieškovė, tiek Vilniaus miesto savivaldybė. Tuo tarpu atsakovės parengtiems jaunimo gyvenamųjų namų projektiniams pasiūlymams Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė pastabas, o ieškovė šio varianto atsisakė. Sprendime nurodoma, kad 2019 m. kovo 7 d. UAB „Grinda“ išdavė prisijungimo sąlygas, kuriomis remdamasi atsakovė prašė ieškovės pateikti magistralinių nuotekų tinklo apsaugos zonai sklype suformuotą servitutą ir pasirašytą servituto sutartį su UAB „Grinda“. 2019 m. kovo 14 d. ieškovei pateiktos UAB „Vilniaus vandenys“ išduotos prisijungimo sąlygos, kurių pagrindu ieškovės prašoma pateikti reikalingus dokumentus: notariškai patvirtintą sutikimą prisijungimui, susitarimą dėl darbų vykdymo infrastruktūros apsaugos zonoje. Teismas pabrėžė, kad ieškovė minėtų dokumentų nepateikė, šios aplinkybės neginčijo ir teismo posėdžio metu. Sprendime akcentuojama, kad ieškovė neteikė atsakovei ir kitų reikalingų dokumentų: geologinių tyrimų ataskaitos projektuojamam pastatui, ESO sutarties arba sąlygų, nepateikė pasirašyto Sutarties priedo dėl Sutarties 8.8 punkto ir 5.1 punkto tikslinimo. Teismas nustatė, kad dėl nurodytų priežasčių atsakovė 2019 m. spalio 8 d. laišku ieškovei nurodžiusi, kad projektavimo darbai toliau negali būti atliekami, nes Sutarties objektas neatitinka projektavimo objekto, o šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neneigė ir ieškovė.
11. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė negalėjo įvykdyti įsipareigojimo statybą leidžiantį dokumentą gauti per 22 savaites nuo Sutarties pasirašymo dienos, nes pati ieškovė nesilaikė Sutarties 5.1 punkte numatyto įsipareigojimo pateikti atsakovei reikalingus dokumentus per nustatytą terminą.
12. Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino ieškovės argumentą, kad atsakovė projektinių pasiūlymų neištaisė ir per papildomai 2019 m. spalio 29 d. pretenzijoje nurodytą vieno mėnesio laikotarpį. Nurodė, jog pretenzija pateikta reaguojant į atsakovės 2019 m. spalio 25 d. pateiktą susitarimą dėl Sutarties nutraukimo, kurį ieškovė atsisakė pasirašyti, ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kurio neatsisakė. Teismas vertino, kad ieškovės atsisakymas pratęsti Sutartį ir jos vienašališkas nutraukimas pagrįstai leido atsakovei manyti, jog ieškovės nurodymas taisyti projektinių pasiūlymų klaidas yra deklaratyvus ir formalus, juolab, kad Sutarties nuostatos nenumato atsakovės pareigos toliau vykdyti Sutartį, kai viena iš Sutarties šalių pareiškė apie vienašališką jos nutraukimą.
13. Pasisakydamas dėl ieškovės nurodytų projektinių pasiūlymų trūkumo, kad patalpa 1-6 (katilinė ir įvadas) neteisėtai priskirta prie komercinių patalpų bendro ploto, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau ir STR) 5 punktu, pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatomas tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė į 2019 m. sausio 22 d. jai siųstą klausimyną, reikalingą techninei užduočiai parengti, laiku neatsakė, todėl patalpa 1-6 buvo priskirta komercinėms patalpoms, suderinus su ieškove, kuri iki pat 2019 m. spalio 29 d. jokių pastabų dėl tokio priskyrimo atsakovei neteikė. Sprendime nurodoma, kad ieškovė niekaip plačiau neargumentuoja teiginių dėl patalpų ploto dalinimo po lygiai tiek komercinėms, tiek gyvenamosios patalpoms, kuomet patalpa 1-6 nėra suformuota ar statinio projekte nenumatoma ją suformuoti kaip atskirą nekilnojamąjį objektą, juolab, kad STR aiškiai reglamentuoja tokios patalpos paskirtį kaip viso pastato.
15. Pasisakydamas dėl ieškovės dar vieno ieškovės nurodomo projektinių pasiūlymų trūkumo, t. y. neteisingos gyvenamųjų patalpų (1-07) ploto apskaičiavimo, kai vietoje 11,14 kv. m yra nurodyta 12,43 kv. m plotas, teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė argumentų, kokią įtaką nurodytos patalpos plotas turi pastato paskirčiai ir plotui. Nors ieškovė pateikė skaičiavimus, kad iš prekybos patalpų bendro ploto 165,64 kv. m atėmus pusė 1-06 patalpos (6,39 kv. m/2), prekybos patalpų bendras plotas yra 162,45 kv. m, o gyvenamųjų patalpų eksplikacijoje prie patalpos 1-07 nurodžius teisingą plotą 12,43 kv. m ir pridėjus pusę 1-06 patalpos ploto (6,39 kv. m/2), gyvenamųjų patalpų plotas yra 162,96 kv. m, kuris yra didesnis nei prekybos patalpų plotas (162,45 kv. m) ir dėl ko pastatas negali būti projektuojamas kaip prekybos paskirties pastatas, teismas vertino, kad ieškovė nenurodė, kuo remiantis teikia tokį patalpos ploto skaičiavimą, kodėl tam tikri plotai priskiriami vieniems ar kitiems bendriesiems patalpų plotams, kai ieškovei buvo žinomos eksplikacijos ir ji joms pritarė, o projektiniai pasiūlymai buvo suderinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje.
16. Spręsdamas dėl ieškovės argumento, kad pagal detalųjį planą teritorijos, kuriose projektuojamas pastatas, naudojimo pobūdis yra prekybos, paslaugų ir pramogų objektų teritorija, autoserviso statinių teritorija, todėl gyvenamosios paskirties pastatų statyba čia yra negalima, pagrįstumo, teismas nurodė, kad iš projektinių pasiūlymų matyti, kad jie parengti ir plotai apskaičiuoti remiantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatomis. Teismas papildomai pažymėjo, kad iš 2019 m. liepos 4 d. elektroninių laiškų matyti, kad ieškovė aiškiai nenurodė, kokios paskirties pastato pageidauja, todėl buvo svarstoma rengti tiek prekybos, tiek dvibučio namo projektus, be to, buvo pateiktas prašymas keisti detalųjį planą, kurį patvirtino ieškovė. Atsakovei siūlant toliau rengti projektinių pasiūlymų rengimo darbus vadovaujantis galiojančiu detaliuoju planu, ieškovė pageidavo keisti automobilių parkavimo vietų poreikį esamam pastatui, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. liepos 23 d. atsisakė pildyti žemės sklypo paskirtį. Teismas nurodė, kad ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma, todėl jos argumentai dėl Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento rašte nurodytos informacijos ir dėl ieškovės pareigos vadovautis detaliuoju planu bei, atitinkamai, negalimumo naudotis atsakovės parengtais projektiniais pasiūlymais, kurie neatitinka detaliojo plano sprendinių, nepagrindžia projektinių pasiūlymų esminių trūkumų. Teismas papildomai pažymėjo, kad 2019 m. balandžio mėn. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento rašte Nr. A51-/19(2.15.2.31E-MP8) nenurodyti ir nenustatyti konkretūs STR pažeidimai ar kiti neatitikimai teisės aktams.
17. Ieškovei teigiant, kad UAB „Grinda“ sąlygos jai netinkamos, kadangi planuojama prisijungti prie ieškovei priklausančių tinklų, o UAB „Vilniaus vandenys“ sąlygos netvirtinamos notariškai, nes ieškovei jos nėra tinkamos, teismas kritiškai vertino tokią poziciją, kadangi ieškovė nei atsakovei, nei teismui neteikė duomenų apie tai, kad išduotos prisijungimo sąlygos jai netinka ir ji kreipėsi dėl jų ištaisymo taip, kaip pageidauja pati ar, kad tokių sąlygų individualų derinimą ieškovė buvo perleidusi atsakovei.
18. Teismas priėjo prie išvados, kad projektiniai pasiūlymai buvo parengti pagal tai, kiek informacijos ir duomenų teikė pati ieškovė, kuri nesukonkretino, kokio pastato pageidauja, jo paskirties, keitė nuomonę dėl statinio projektinių pasiūlymų, pati laiku nebendradarbiavo su atsakove ir savo veiksmais sukūrė situaciją, kai atitinkamos institucijos kėlė reikalavimus dėl kurių atsirado kliūtys tolimesniam Sutarties vykdymui. Be to, reikalavimų įvykdymas priklausė išimtinai nuo ieškovės valios ir nuo to tiesiogiai priklausė atsakovės galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas pripažino, kad argumentai dėl projektinių pasiūlymų trūkumų yra atmestini, nes buvo galimi ir institucijų siūlytini tolimesni projektinių pasiūlymų taisymai, atitinkantys galutinius ieškovės poreikius. Teismas konstatavo, kad nenustačius esminių projektinių pasiūlymų trūkumų, taip pat nenustačius, kad ieškovė, kaip užsakovė, nenustatė atsakovei, kaip rangovei, protingo termino, per kurį turėtų būti pašalinti pačios ieškovės nurodomi netikslumai ar institucijų pateiktos pastabos, ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo ir patikslinto ieškinio reikalavimą šioje apimtyje atmetė kaip nepagrįstą.
19. Spręsdamas dėl patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti dalį atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto negaliojančiu, teismas pažymėjo, kad šalių pasirašomas priėmimo-perdavimo aktas yra dvišalis sandoris, kuriame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nenustatymą. Teismas pripažino, kad ieškovės ginčijama akto dalis niekaip neprieštarauja Sutarties 2.7 punktui, o iš esmės jį atkartoja. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.662 straipsnio 2 dalį, užsakovas gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ir kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Teismas nurodė, kad ieškovė priėmė projektinius pasiūlymus, atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte arba, kaip nurodyta Sutarties 2.7. punkte, per 5 darbo dienas nenurodė būtent tų aplinkybių, kuriomis grindžia patikslinto ieškinio reikalavimus, o pretenzijas dėl projektinių pasiūlymų pateikė savo pretenzijoje atsakovei, kuria pati atsisakė pratęsti Sutartį, vienašališkai ją nutraukdama. Teismas konstatavo, kad nesant įrodymų dėl netinkamos atliktų darbų kokybės, netenkintinas reikalavimas pripažinti negaliojančia atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto dalį dėl autorinių teisių į projektą perdavimo su sąlyga, kad atliktų darbų suma yra 1500 Eur (su PVM) ir šalis neturi viena kitai pretenzijų dėl dokumentų nepateikimo laiku ir neatliktų darbų.
20. Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo priteisti 2000 Eur dydžio baudą, kadangi atsakovė nepateikė ieškovei statybą leidžiančio dokumento per 22 savaites nuo Sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2019 m. birželio 22 d., teismas pažymėjo, kad Sutarties 5.1. punkte numatyta bauda yra nustatyta konkrečiai už apibrėžto termino praleidimą, be to, tame pačiame punkte įtvirtinta, kad užsakovas įsipareigojo pateikti projektuotojui reikalingus dokumentus per 5 darbo dienas ir pasirašyti reikiamus projekto dokumentus per 2 darbo dienas. Teismas, vertindamas Sutarties 5.1. punktą visų kitų Sutarties nuostatų kontekste, sprendė, kad šalys sutarė dėl abipusių pareigų, t. y. ne tik projektuotojo pareigos per 22 savaites gauti statybą leidžiantį dokumentą, bet ir užsakovo pareigą pateikti projektuotojui reikalingus dokumentus per 5 darbo dienas ir pasirašyti reikiamus projekto dokumentus per 2 darbo dienas. Nustačius, kad ieškovė per 5 darbo dienas atsakovės prašomos nepateikė techninio projektui parengimui reikalingos informacijos, duomenų, o taip nenurodė pageidaujamos statinio paskirties ir esminių sprendinių, teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė Sutarties 5.1 punkte numatytos pareigos, o statybą leidžiantis dokumentus negautas nė dėl atsakovės kaltės, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti baudą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Ieškovė UAB „Laimo projektai“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti. Apeliantė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas taikė netinkamas materialinės teisės normas, taip pat netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias statinių projektavimą, sandorių negaliojimą bei civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos teismų praktikos.
23. Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl 1000 Eur dydžio nuostolių priteisimo, neteisingai kvalifikavo ieškovės reikalavimą ir taikė netinkamas materialinės teisės normas, bei teigia, kad:
23.1. tarp šalių kilo ginčas ne dėl Sutarties nutraukimo teisinių padarinių, tačiau dėl atsakovės civilinės atsakomybės atlikus netinkamos kokybės darbus. Todėl nagrinėjant bylą turėjo būti sprendžiama, ar nustatyti ir įrodyti atsakovės parengtų projektinių pasiūlymų trūkumai;
23.2. dėl projektinių pasiūlymų trūkumų (patalpa 1-06 (katilinė ir įvadas) neteisėto priskyrimo prie komercinių patalpų bendro ploto bei neteisingo patalpos (1-07) ploto apskaičiavimo) nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendras plotas (162,96 kv. m) yra didesnis nei prekybos patalpų plotas (162,45 kv. m), todėl reali pastato paskirtis (gyvenamoji paskirti) neatitinka projektiniuose pasiūlymuose įtvirtintos paskirties, t. y. prekybos paskirties. Siekiant užtikrinti prekybos paskirties pastato projektavimą ši klaida turėjo būti ištaisyta;
23.3. teismo nurodytas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 55 punktas turi būti sistemiškai taikomas su CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Ginčo atveju patalpa 1-06 (katilinė ir įvadas) yra visam pastatui šildyti skirta bendro naudojimo patalpa, kuria naudosis ir pastato gyvenamųjų patalpų savininkai, todėl ši patalpa ir joje sumontuota įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys bendrasavininkams. Todėl patalpos 1-06 plotas turėjo būti padalintas per pusę (po lygiai tiek komercinėms patalpoms, tiek gyvenamosios patalpoms). Patalpos išskirstymas turėjo įtakos pastato priskyrimui atitinkamai paskirčiai. Be to, priešingai nei nurodoma sprendime, ieškovė argumentavo neteisingus patalpos (1- 07) ploto skaičiavimus ir jų įtaką pastato paskirčiai ir plotui. Šias klaidas ištaisė UAB „Urban Architekts“, su kuriais ieškovė 2020 m. sausio 20 d. sudarė projektavimo sutartį. Apeliantės teigimu, STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 55 straipsnyje įtvirtinta teisės norma nustato, kad projekto patvirtinimas reiškia statytojo pritarimą parengtam projektui, bet neatleidžia projektuotojo nuo atsakomybės už normatyvinę projekto kokybę, todėl atsakovė turėjo išmanyti projektavimą reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypti nuo jų. Tuo tarpu teismo išvada dėl ieškovės pritarimo projektiniams pasiūlymams, lėmė neteisingą STR normos taikymą, o projektinių pasiūlymų trūkumai yra nustatyti ir įrodyti;
23.4. atliekant projektavimo veiksmus, tame tarpe rengiant projektą, ieškovę saisto pareiga vadovautis detaliuoju planu, kuris šiuo konkrečiu atveju patvirtina, kad teritorijos, kurioje projektuojamas pastatas, naudojimo pobūdis yra prekybos, paslaugų ir pramogų objektų teritorija, autoserviso statinių teritorija, todėl gyvenamosios paskirties pastatų statyba teritorijoje negalima. Tai reiškia, kad ieškovė negalėtų į techninį projektą inkorporuoti atsakovės projektinių pasiūlymų, neatitinkančių detaliojo plano sprendinių. Pažymi, kad jeigu teismui trūko žinių, susijusių su projektinių pasiūlymų trūkumų nustatymu, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės byloje skyrimo, tačiau tokie klausimai nebuvo keliami;
23.5. nepagrįsta teismo išvada, kad projektinių pasiūlymų trūkumai neįrodyti, ar, kad jie buvo suderinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje. Byloje buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo miesto architekto skyriaus raštas Nr. A63-/19(3.3.2/26E-VMA), kuriame nurodyta, kad: „<...> projektiniai pasiūlymai yra vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas pastato techninis projektas, Jūsų rašte minėti neatitikimai taisomi techninio projekto rengimo metu“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad net ir esant projektinių pasiūlymų suderinimui, ieškovės nurodyti projektinių pasiūlymų trūkumai gali būti ištaisyti techninio projekto rengimo metu. Apeliantės manymu, tai patvirtina jos teisę reikalauti nuostolių, patirtų taisant projektinių pasiūlymų trūkumus, atlyginimo remiantis CK 6.703 straipsnio 2 dalimi;
23.6. apeliantės patirtus nuostolius patvirtina šie byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2020 m. sausio 20 d. projektavimo sutartis Nr. 01/2020.01.20, 2020 m. sausio 20 d. sąskaita ir 2020 m. sausio 21 d. mokėjimo pavedimas. Trūkumų ištaisymą patvirtina UAB „Urban Architekts“ parengto techninio darbo projekto brėžinių palyginimas.
24. Apeliantė laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl dalies atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu. Pažymi, kad pagal Sutarties 2.7 punkto nuostatą atsakovės atsisakymas autorinių teisių į projektą buvo besąlyginis, t.y. nepriklausantis nuo Sutarties kainos bei pretenzijų dėl darbų kokybės trūkumų (ne)turėjimo, tačiau atsakovė šią nuostatą transformavo į sąlyginę, o tai, ieškovės vertinimu yra neteisėta ir prieštarauja Sutarties 2.7. punktui. Be to, nors teismas nurodė, kad ieškovė per 5 darbo dienas nenurodė darbų trūkumų, apeliantė pabrėžia, kad 2019 m. spalio 29 d. pretenzijoje, pateiktoje nepraleidus 5 darbo dienų termino (atsakovė gavo 2019 m. spalio 28 d.), buvo išdėstyti projektinių pasiūlymų trūkumai, kurie sutampa su patikslinto ieškinio trūkumais. Trūkumų nurodymas pretenzijoje, kuria taip pat nutraukiama Sutartis, neeliminuoja atsakovės pareigos juos pašalinti CK 6.703 straipsnio 2 dalies pagrindu.
25. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kurių pagrindu netenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 2000 Eur baudos priteisimo bei nurodo, kad:
25.1. teismo išvada, kad per Sutartyje nustatytą terminą statybą leidžiantis dokumentus nebuvo gautas ne dėl atsakovės kaltės, todėl nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti baudą, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Apeliantės teigimu, baudos įtvirtinimas Sutarties 5.1. punkte atskleidžia, kad jame nustatyto termino, per kurį atsakovė turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, laikymasis yra esminis jos įsipareigojimas. Be to, 2019 m. rugsėjo 15 d. atsakovės el. laiškas patvirtina, kad atsakovė tik tuomet informavo ieškovę apie projektinių pasiūlymų patvirtinimą, taigi praleidus terminą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Sutarties 5.1 punktas būtų pakeistas, t. y. baudos taikymas būtų susisietas su kito termino praleidimu;
25.2. teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nenurodė pageidaujamos statinio paskirties, esminių sprendinių bei tikslaus pastato aukštų skaičiaus. Pažymi, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovei buvo palikta projektavimo pasirinkimo laisvė detaliojo plano sprendinių apimtyje, o Sutarties 2.5 punkte buvo įtvirtinta, kad pastato paskirtis nustatoma projektavimo eigoje. Ieškovė šiuo atveju yra tik užsakovė, kuri kreipėsi į profesionalią projektavimo įmonę, dėl darbų, kurie atsakovei yra įprasta verslo praktika, atlikimo, todėl atsakovė yra atsakinga už teisės aktus atitinkančių projektinių pasiūlymų parengimą;
25.3. teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė atsakovės prašomos informacijos techninio projekto rengimui, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad būtent informacijos iš ieškovės pusės nepateikimas laiku turėjo įtakos Sutarties termino praleidimui, kuris buvo siejamas ne su pritarimo projektiniams pasiūlymas pateikimu, o su statybos leidimo gavimu, kas iš viso neįgyvendinta. Ieškovė suteikė atsakovei informaciją ta apimtimi, kiek tai buvo ieškovo kompetencijoje: pavyzdžiui: 2019 m. rugsėjo 27 d. el. laiške atsakovė nurodė, kad: „<...> atsakymus į el. paštu pateiktą klausimyną 2019 m. sausio 22 d., kuris pakartotinai buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 26 d., gavome 2019 m. rugsėjo 27 d. ir pateikėme inžinieriams susipažinti“. 2019 m. rugsėjo 30 d. dienos el. laiške ieškovė nurodė, kad: „Į klausimyną buvo atsakyta žodžiu“. Byloje pateikti susirašinėjimai atskleidžia, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 22 d. dienos iki 2019 m. rugsėjo 27 d. dienos atsakovė nereiškė pretenzijų dėl techninių duomenų trūkumo, todėl manytina, kad atsakovei savo pateiktų duomenų pakako. Tuo atveju, jei atsakovė rengė projektavimo sąlygas neturėdama visų projektui reikalingų duomenų, vadinasi, ji veikė savo rizika;
25.4. teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės projektiniai pasiūlymai nebuvo iki galo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybėje dėl atsakovės kaltės, kas sąlygojo Sutarties įvykdymo termino praleidimą. Projektiniuose pasiūlymuose nurodytos klaidos buvo atsakovės kaltė – pavyzdžiui, numatoma veikla nenumatyta detaliajame plane, neužtikrintas norminis automobilių parkavimo vietų skaičius, privalomas visuomenės informavimas apie projektavimą ir kiti;
25.5. 2019 m. rugsėjo 15 d. atsakovės el. laiškas, patvirtina, kad atsakovė informavo ieškovę tik apie projektinių pasiūlymų patvirtinimą, vadinasi, atsakovė per 22 savaites nuo Sutarties pasirašymo dienos neįvykdė net pirmojo etapo – projektinių pasiūlymų parengimo. Todėl teismas nepagrįstai pripažino ieškovės kaltę dėl Sutarties įvykdymo termino praleidimo, nurodydamas dokumentų, kurie teiktini tik po projektinių pasiūlymų patvirtinimo, nepateikimą;
25.6. teismas konstatavus, kad ieškovė nepateikė pasirašytos Sutarties priedo dėl Sutarties 8.8 punkto ir 5.1 punkto tikslinimo, apeliantė pabrėžė, kad Sutarties priedas buvo pateiktas pasirašyti ieškovei 2019 m. spalio 3 d., taigi jau pasibaigus 22 savaičių terminui, todėl priedo nepasirašymas neturėjo įtakos Sutarties įvykdymo termino praleidimui.
26. Atsakovė UAB „Architektų gildija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Pasisakydama dėl projektinio pasiūlymo trūkumų nurodo, kad katilinės priskyrimas gyvenamosioms patalpoms būtų padidinęs šių patalpų plotą, kas neatitiktų ieškovės interesų. Tuo atveju, jei gyvenamoji paskirtis taptų vyraujanti, tai projektiniai pasiūlymai ir projektas būtų negalimi, nes detalusis planas draudžia gyvenamosios paskirties pastatų statybas ginčui aktualioje teritorijoje. Atsakovė priskyrė patalpas tokiais paskirčiai, kokiai turėjo priskirti, o tai paneigia ieškovės nurodomą projektinių pasiūlymų trūkumą.
28. Pasisakydama dėl kito projektinių pasiūlymų trūkumo, t. y., kad neteisingai apskaičiuotas patalpos 1-07 plotas, atsakovė pabrėžia, kad šiame kontekste ginčas kyla ne dėl skaičiavimo klaidų, bet dėl to, kaip bus įrengiama erdvė po laiptais. Paaiškina, kad projektiniuose pasiūlymuose erdvę po laiptais buvo numatyta uždaryti, todėl, vadovaujantis teisės aktais, tokios erdvės plotas yra neskaičiuojamas. Ieškovė tokiam sprendiniui pritarė ir jį suderino, be to, ieškovei nusprendus techninio projekto rengimo metu tokį sprendinį keisti, tam nereikia nei keisti, nei koreguoti projektinių pasiūlymų. Aplinkybė, kad UAB „Urban Architekts“ parengtuose techninio darbo brėžiniuose erdvė po laiptais yra numatyta atvira ir tos erdvės plotas yra įskaičiuotas į patalpos plotą, reiškia ne tariamą projektinių pasiūlymų trūkumą, o tai, kad ieškovė naujai projektuotojai išsakė tokį pageidavimą.
29. Pasak atsakovės, ieškovė neįrodė projektinių pasiūlymų trūkumų, tačiau stengėsi juos sukurti siekiant išvengti apmokėjimo už atsakovės atliktą darbą, nes iš pradžių buvo suderinti ir pasirašyti projektiniai pasiūlymai, kuriuos suderinus su savivaldybės administracija, ieškovė pati kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl jos suderintų pasiūlymų, tačiau, kaip teigia atsakovė, ne dėl to, kad ieškovės netenkintų patys pasiūlymai, bet, kad nereikėtų už juos nereikėtų mokėti.
30. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad pagal projektinius pasiūlymus statybos darbai nėra atliekami, jie reikalingi tam, kad būtų galima rengti projektą. Todėl neįmanoma, kad projektuotojas, rengdamas projektą turėtų taisyti parengtus ir suderintus projektinius pasiūlymus, nes jis rengia kur kas platesnio turinio dokumentą, kurio turinys nuo projektinių pasiūlymai neabejotinai skiriasi, ir jį rengdamas projektuotojas gali ne tik pildyti projektinių pasiūlymų sprendinius, bet ir laisvai keisti visus neesminius projektinių pasiūlymų sprendinius. Vienintelis atvejis kuomet projektuotojas turėtų keisti ar koreguoti pačius projektinius pasiūlymus yra tuomet, kai keičiami esminiai sprendiniai (pavyzdžiui, pastato paskirtis). Tokiu atveju projektuotojas privalo pakoreguotus projektinius pasiūlymus dar kartą suderinti su savivaldybės administracija bei toliau, pagal naujai suderintus pasiūlymus, rengti techninį projektą.
31. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė teismui jokių naujų ar koreguotų projektinių pasiūlymų, tik sąskaitą už tariamą jų taisymą, kuri išrašyta už techninio projekto rengimo paslaugą. Techninis projektas yra kitokio turinio ir apimties dokumentas, kurio rengimo tikslas taip pat kitoks nei projektinių pasiūlymų. Atsakovė yra pateikusi įrodymus, kad kartu su prašymu išduoti statybos leidimą buvo pateiktas techninis projektas, kurio dalimi yra ir niekaip nekoreguoti atsakovės parengti projektiniai pasiūlymai. Nurodo, kad ieškovė pripažino, jog pakartotinių projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros neatliko, kas reiškia, kad jokio objektyvaus poreikio ir tikslo koreguoti atsakovės parengus projektinius pasiūlymus nebuvo.
32. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto dalies pripažinimo negaliojančiu. Atsakovės manymu, Sutartis yra atlygintinė, tai reiškia, kad tiek už patį darbą, tiek autorinių teisių į to darbo rezultatą užsakovė sumoka projektuotojai Sutartyje sutartą atlyginimą. Teigia, kad dėl šios priežasties atsakovė informavo ieškovė, jog ji kad turi apsispręsti, ar atsakovės rengti projektiniai pasiūlymai jai iš tikrųjų yra nereikalingi, kaip iš pradžių teigė ieškovė, priešingu atveju atsakovė sutinka perleisti autorines teises į juos už Sutartyje numatytą atlyginimą.
33. Komentuodama apeliacinio skundo teiginius dėl baudos skyrimo, atsakovė nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė reiškė atsakovei konkrečius reikalavimus dėl labai konkrečių projekto sprendinių. Kai kuriais atvejais atsakovė tokių reikalavimų negalėjo įvykdyti, tačiau ieškovė vis tiek to reikalavo, todėl atsakovei teko kreiptis dėl atitinkamų išaiškinimų į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Ieškovė taip pat reikalavo, kad atsakovė nesilaikytų kai kurių privalomų prisijungimo sąlygų bei teisės aktų reikalavimų, reikalavo duoti atskiras projekto dalis turinčių rengti projekto autorių kontaktus. Visa tai paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovei buvo duota visiška laisvė projektavime. Atsakovė taip pat nurodo, kad klausimynas ieškovei pateiktas jau sutarties pasirašymo metu, bet ji į klausimus negalėjo atsakyti, nes jis nežinojo būsimo pastato paskirties. Ieškovei neapsisprendžiant ir nesuderinus projektinių pasiūlymų, techninės užduoties parengti nebuvo įmanoma. Pasak atsakovės, ji laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 22 d. dienos iki 2019 m. rugsėjo 27 d. nereiškė pretenzijų dėl trūkstamų techninių duomenų ne dėl to, kad tų duomenų apskritai nereikėjo, bet dėl to, kad suprato, jog techninių duomenų tuo metu nereikėjo, nes ieškovė nežino aiškios projekto vizijos ir pirmiausia siekia išsiaiškinti, per projektinius pasiūlymus, ką savivaldybė leistų statyti. Atsakovė pabrėžia, kad tariami projektinių pasiūlymų trūkumai yra ne atsakovės klaidos, bet savivaldybės administracijos siekis aiškiai nurodyti ieškovei, užkertant kelią apeiti detaliajame plane nustatytus sprendinius.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
34. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
36. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti ieškovės patikslintą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, baudos priteisimo bei dalies atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ji išdėstytų argumentų kontekste.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad:
37.1. 2019 m. sausio 21 d. šalys pasirašė Projektavimo sutartį Nr. 2019-01-21-TP (toliau ir Sutartis), kurios 2.1. punktu susitarė, kad projektuotoja (atsakovė) parengia paslaugų paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) statybos projektą, nepakeitus žemės sklypo paskirties, keičiama pastato paskirtis ir projekto pavadinimas. Atitinkamai esant poreikiui projektuotojas užsako papildomas projekto dalis reikalingas užbaigti projektavimo darbus, prieš tai suderinęs su užsakove (ieškove) ir papildoma kaina. Sutarties 2.2. – 2.5. punktai numatė, kad projekto rūšis yra neypatingas statinys, projekto stadija yra techninis darbo projektas, pastato plotas 3000 kv. m, pastato paskirtis nustatoma projektavimo eigoje. Sutarties 2.7. – 2.9. punktuose numatyta, kad projektuotoja atsisako autorinių teisių į projektą ir prarengia techninę užduotį, kurią pasirašo užsakovė (ieškovė), projektavimo metu keičiantis techninei užduočiai, pastatų rūšiai ir projekto stadijai kainos derinamos abipusiu susitarimu. Pagal Sutarties 5.1. punktą, projektuotoja įsipareigojo statybą leidžiantį dokumentą gauti per 22 savaites nuo sutarties pasirašymo dienos, o užsakovė įsipareigojo pateikti projektuotojai reikalingus dokumentus per 5 darbo dienas ir pasirašyti reikiamus projekto dokumentus per 2 darbo dienas. Atitinkamai projektuotojai ar užsakovei nesilaikant terminų dėl savo kaltės taikoma bauda 2 000 Eur. Bauda netaikoma, jei netelpama į terminus ne dėl projektuotojo kaltės. Sutartyje numatyta, kad projektuotoja pateikia 4 projektinius pasiūlymus. Vieni projektiniai pasiūlymai parengiami per 1 savaitę (Sutarties 5.2 punktas). Projektuotoja ir užsakovė per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo, abipusiu susitarimu, patvirtina techninę projektavimo užduotį, nepatvirtinus techninės projektavimo užduoties terminai abipusiu susitarimu turi būti tikslinami;
37.2. šalių bendravimas atskleidžia, kad tiek iki Sutarties sudarymo, tiek po Sutarties sudarymo, ieškovė, kaip užsakovė, nebuvo apsisprendusi dėl pastato paskirties, projekto rengimo metu ieškovė pageidavo keisti projektinius pasiūlymus dėl įvairių aspektų, tokių kaip pastato aukštis, fasadų versijų, automobilių parkavimo vietų ir kitų;
37.3. projektinių pasiūlymų rengimo metu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija keletą kartų išreiškė nepritarimą rengiamam projektui: 2019 m. vasario 6 d. atmetė prašymą dėl specialiųjų architektūros reikalavimų, nurodant reikalavimą atlikti viešinimo procedūrą, 2019 m. balandžio 25 d. nurodoma, kad pastato estetika netenkina Vilniaus miesto vyriausiojo architekto, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 16 d. atsisakė leisti parkavimo vietų įrengimą raudonuosiuose linijose, 2019 m. birželio 27 d. atsisakė derinti projektinius pasiūlymus po viešo susirinkimo, prašė tikslinti pastato funkciją ir numatyti liftą. Galiausiai, paskutinis atsakovės projektinių pasiūlymų variantas buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei 2019 m. liepos mėn., o 2019 m. rugsėjo 13 d. atsakovė informavo ieškovę apie projektinių pasiūlymų patvirtinimą;
37.4. duomenys apie šalių bendravimą laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. spalio 8 d. patvirtina, kad šalys nesutarė dėl tam tikrų projekto sprendinių, atsakovė keletą kartų reikalavo ieškovės pateikti informaciją, reikalingą projektavimo darbų pratęsimui, kol galiausiai 2019 m. spalio 8 d. pasiūlė ieškovei arba abipusiu sutarimu sudaryti susitarimą, arba stabdyti projektavimo darbus;
37.5. atsakovė 2019 m. spalio 25 d. pateikė ieškovei susitarimą dėl Sutarties nutraukimo, kuriame ieškovės vadovas 2019 m. spalio 28 d. atliko įrašą, jog susitarimo pasirašyti nesutinka, nes projektavimo darbai atlikti su esminiais pažeidimais. 2019 m. spalio 25 d. atsakovė taip pat pateikė ieškovei atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo ieškovei perduoti parengti projektiniai pasiūlymai ir patvirtinti įvykdyti projektinių pasiūlymų darbai už 1 815 Eur sumą. 2019 m. spalio 28 d. ieškovės vadovas ant perdavimo-priėmimo akto ranka atliko įrašą, kad projektinius pasiūlymus peržiūrai priėmė, pastabas pateiks 5 darbo dienų laikotarpyje. 2019 m. spalio 29 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria atsisakė pratęsti Sutartį ir ją vienašališkai nutraukė, nurodydama, kad palieka atsakovei teisę per vieną mėnesį ištaisyti projektinių pasiūlymų klaidas ir gauti ieškovės ir Vilniaus miesto savivaldybės pritarimą. 2019 m. lapkričio 12 d. atsakovė informavo ieškovę, jog grąžino jai pagal Sutartį sumokėtą 3 630 Eur avansą, o 1 815 Eur sumą užskaitė už iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus.
38. Atsižvelgiant į tai, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties nutraukimo aplinkybių, nuostolių atlyginimo, taip pat dėl baudos pagal Sutarties 5.1. punktą, įtvirtinantį projektuotojos įsipareigojimą statybą leidžiantį dokumentą gauti per 22 savaites nuo sutarties pasirašymo dienos, taikymo, bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto nuostatų, susijusių su projektinių pasiūlymų autorystės (ne)perdavimu, apeliacinės instancijos teismas toliau atskirai pasisakys nurodytais klausimais apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kontekste.
Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius (ne)pagrįstumo
39. Patikslintu ieškiniu buvo reikalaujama iš atsakovės priteisti 1 000 Eur nuostolių atlyginimą, motyvuojant netinkamu atsakovės projektinių pasiūlymų rengimo darbų atlikimu, t. y., kad jie paruošti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, be to, per papildomai nustatytą terminą atsakovė projektinių pasiūlymų trūkumų neištaisė. Ieškovei kitam projektuotojui (UAB „Urban Architekts“) pavedus ištaisyti projektinių pasiūlymų trūkumus techninio projekto rengimo metu, ieškovė patyrė 1000 Eur išlaidų. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį patikslinto ieškinio reikalavimą nurodydamas, kad: 1) nenustatyta projektinių pasiūlymų esminių trūkumų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti esminius ir nepašalinamus projektavimo darbų trūkumus; 2) projektiniai pasiūlymai buvo parengti pagal tai, kiek informacijos ir duomenų teikė pati ieškovė bei pripažino, kad ieškovė, kaip darbų užsakovė, tinkamai nebendradarbiavo su atsakove, laiku neteikė projektavimo darbams reikalingos informacijos; 3) ieškovei aiškiai išreiškus poziciją dėl Sutarties vienašališko nutraukimo, nelaikytina, jog atsakovei suteiktas papildomas terminas.
40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp šalių kilo ginčas ne dėl Sutarties nutraukimo teisinių padarinių, tačiau dėl atsakovės civilinės atsakomybės atlikus netinkamos kokybės darbus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias Sutarties nutraukimo teisinius padarinius (nuostolių atlyginimą). Teisėjų kolegija dalinai sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
41. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ginčo šalių susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai. Toks šalis saistančio santykio kvalifikavimas lemia specialiųjų rangos sutarčių nuostatų, įtvirtintų CK XXXIII Skyriaus ketvirtame skirsnyje, reglamentuojančių projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangą, taikymą. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019). Taigi, projektavimo rangos sutarties dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti.
42. Kaip teisingai nurodė apeliantė, patikslinto ieškinio reikalavimui dėl nuostolių priteisimo už galimai netinkamą projektinių pasiūlymų parengimą, taikytinas CK 6.703 straipsnis, numatantis rangovo atsakomybę už darbų kokybę. CK 6.703 straipsnio 1 dalis numato, kad projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.703 straipsnio 2 dalis).
43. Taigi, dėl CK 6.703 straipsnio 1 dalies pažeidimų, kyla projektuotojo atsakomybė. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės.
44. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą normatyvinį reglamentavimą ir pacituotą teismų praktiką, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantė pagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 6.665 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią užsakovo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, kai rangovas nepašalina sutarties pažeidimų arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, netinkamai kvalifikavo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir, spręsdamas dėl šio reikalavimo, nepagrįstai taikė sutarčių nutraukimo teisinius padarinius (nuostolių atlyginimą) reglamentuojančias materialinės teisės normas.
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad patikslinto ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra siejamas su projektavimo darbų trūkumais, bei tai, kad viena iš esminių aplinkybių, sąlygojusių ginčo Sutarties nutraukimą, buvo galimai egzistuojantys projektinių pasiūlymų trūkumai, pripažįsta, kad sprendžiant dėl to, ar atsakovei, kaip projektuotojai, kyla pareiga atlyginti ieškovei nuostolius, patirtus už projektinių pasiūlymų trūkumų ištaisymą, reikalinga nustatyti, ar egzistuoja sąlygos atsakovės atžvilgiu taikyti sutartinę atsakomybę.
46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad siekiant konstatuoti, ar šalys tinkamai vykdė savo sutartines prievoles, visų pirma turi būti nustatytas šių prievolių turinys, t. y. išsiaiškinta, kokias pareigas kiekviena iš šalių prisiėmė sudarydama Sutartį. Nuo to, kaip bus nustatytos šalių pareigos, priklauso sprendimas, kuri iš šalių laikytina pažeidusia savo sutartinius įsipareigojimus ir atitinkamai – kuriai iš šalių kyla civilinė atsakomybė už jų netinkamą vykdymą (CK 6.256 straipsnis). Šis klausimas yra pirminis, nes tik išsiaiškinus šalių sutartinių prievolių turinį ir apimtį galima spręsti apie šių prievolių tinkamą (arba netinkamą) vykdymą ir iš to kylančius teisinius padarinius – sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2013).
47. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad spręsdamas dėl patikslinto ieškinio reikalavimo priteisti 1000 Eur nuostolių sumą, pirmosios instancijos teismas analizavo būtent šalių tarpusavio sutartinių įsipareigojimų apimtį bei vertino, kaip šalys vykdė pagal Sutartį joms tenkančias pareigas. Teismas vertino faktines aplinkybes, susijusias su bendradarbiavimo pareigos vykdymu bei pripažino, kad tai ieškovės nebendradarbiavimas, pasireiškęs pastato paskirties nesukonkretinimu, nuomonės keitimu dėl projektinių pasiūlymų turinio, o taip pat nebendradarbiavimu su kitais projektinių pasiūlymų parengimui įtakos turinčiais asmenimis, pavyzdžiui, UAB „Grinda“ ar UAB „Vilniaus vandenys“, su kuriais buvo derinamas klausimas dėl prisijungimo sąlygų. Teismas nurodė, kad kliūtys tolimesniam Sutarties vykdymui, susijusios su tam tikrais institucijų reikalavimais bei pastabomis, susidarė dėl prieš tai aptartų ieškovės veiksmų, dėl kurių, be kita ko, nebuvo gautas ir statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovės deklaruojamus argumentus dėl projektinių pasiūlymų trūkumų pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus, nustačius, kad atsakingos institucijos siūlė atitinkamus projektinių pasiūlymų taisymus.
48. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais apeliantė nurodo, kad patalpos 1-06 (katilinės) priskyrimas vien tik komercinėms patalpoms, ir atitinkamai, šios patalpos neišskyrimas po lygiai komercinėms ir gyvenamosios paskirties patalpoms, turėjo įtakos viso ginčo pastato priskyrimui atitinkamai paskirčiai ir yra laikytinas projektinių pasiūlymų trūkumu. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
49. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 59 dalis numato, kad statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punkto nuostatomis, pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui) jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirai nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą.
50. Pažymėtina, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė neatsakė į klausimyną, reikalingą techninei užduočiai parengti, todėl katilinė priskirta komercinėms patalpoms ir ieškovė tam neprieštaravo. Be to, byloje esančiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) atsakyme į 2021 m. birželio 23 d. atsakovės paklausimą dėl katilinės (ne)priskyrimo konkrečios paskirties patalpoms, nurodoma, kad jeigu patalpa nesuformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tai tokios patalpos paskirtis yra kaip ir visos pastato, o šiuo konkrečiu atveju patalpa „katilinė“ yra tik patalpos pavadinimas. Galiausiai, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, katilinės priskyrimas gyvenamosioms patalpoms padidintų šių patalpų plotą ir gyvenamoji paskirtis taptų vyraujanti, o tai lemtų esminį projektinių pasiūlymų ydingumą. Papildomai pažymėtina, kad pagal byloje esantį sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, matyti galimas teritorijos naudojimo pobūdis: prekybos, paslaugų ir pramogų objektų teritorija; autoserviso statinių teritorija (tik lengviesiems automobiliams). Taigi, kaip matyti iš detaliojo plano, ginčo sklypas nėra gyvenamosios paskirties. Dėl šios priežasties, ginčo pastato priskyrimas gyvenamajai paskirčiai sąlygotų esminius projektinių pasiūlymų trūkumus arba suponuotų būtinybę keisti sklypo detalųjį planą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie detaliojo plano pakeitimus, pripažintina, kad pagal galiojantį sklypo detalųjį planą, atsakovė tinkamai priskyrė katilinės patalpą komercinei paskirčiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks priskyrimas nelaikytinas projektinių pasiūlymų trūkumu, kadangi yra atitinkantis teisės aktų reikalavimus.
51. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada neįrodyto patalpos 1-07 patalpos apskaičiavimo, kaip projektinių pasiūlymų trūkumo, tvirtina, kad ji tinkamai pagrindė neteisingus patalpos 1-07 skaičiavimus ir jų įtaką pastato paskirčiai ir plotui. Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė atsakovė, patalpos 1-07 skaičiavimas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip projektiniuose pasiūlymuose nustatoma erdvė po laiptais: savo ruožtu atsakovės rengtuose projektiniuose pasiūlymuose šią erdvę buvo numatyta įrengti uždarai. Vadovaujantis 2010 m. gruodžio 7 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius įsakymo (Nr. 1-338) 127.1. punkte numatyti galimi laiptinių tipai: vidiniai, įrengti laiptinėse; vidiniai, atviri; lauko, atviri. Nagrinėjamu atveju atsakovės parengtuose projektiniuose pasiūlymuose numatyta uždaro tipo laiptinė. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 147.2.6. punktą, skaičiuojant pastato vidaus plotus neįskaičiuojamos uždaros laiptinės, lifto šachtos. Bylos duomenimis ieškovė neprieštaravo tokiems tuometiniams projektinių pasiūlymų sprendiniams, tuo tarpu naujajai projektuotojai UAB „Urban Architekts“ išreiškė pageidavimą dėl laiptinės patalpos atvirumo, kas iš esmės sąlygojo patalpos 1-07 ploto pakitimus.
52. Byloje esančioje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 3 d. nuomonėje nurodoma, kad galiojantys teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja projektinių pasiūlymų koregavimo pakartotinio viešinimo procedūrų informuojant visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą, kai statinio rengimo metu yra keičiami teisės aktų nustatyta tvarka paviešinti ir savivaldybės administracijos tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, suderinti projektinių pasiūlymų sprendiniai. Nuomonėje pažymima, kad svarbiausia yra įvertinti pagrindinių sprendinių idėjos atitiktį statinio projekto bendrojoje dalyje pateiktiems projektinių pasiūlymų sprendiniams. Pastebėtina, kad tokios išvados Aplinkos ministerija priėjo sistemiškai įvertinusi Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalies, 24 straipsnio 3 dalies, o taip pat STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 3, 8, 60, 67 punktus bei STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija pritaria tokiam vertinimui ir pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju patalpos 1-07 ploto skirtumas atsakovės ir UAB „Urban Architekts“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose, nelaikytinas trūkumu, o tėra viso labo ieškovės, kaip projektinių darbų užsakovės, pageidavimas, kuris savaime niekaip nelemia projektinių pasiūlymų ydingumo.
53. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių Sutartines pareigas ir jų individualų vykdymą pagrįstai priėjo prie išvados, kad atsakovės projektinių pasiūlymų parengimas priklausė nuo ieškovės bendradarbiavimo, kuris vertintinas kaip iš esmės pasyvus, ir sukūrė kliūtis tinkamam ir sklandžiam projektavimo Sutarties vykdymui. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino bei identifikavo Sutarties nutraukimui reikšmingas faktines aplinkybes, ir, nors netinkamai kvalifikavo šalis saistantį materialinį teisinį santykį, tačiau pagrįstai priėjo prie išvados, jog netinkamas Sutarties vykdymas yra iš esmės nulemtas ieškovės veiksmų, o jos deklaruojami projektinių pasiūlymų trūkumai nėra esminiai ir lengvai eliminuojami. Dėl šios priežasties kolegija vertina, kad nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, todėl reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestas pagrįstai.
Dėl dalies atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu
54. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą dėl dalies atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, nepaisant to, kad atsakovė šiuo aktu neturėjo teisinio pagrindo transformuoti Sutarties 2.7. punktą iš besąlyginio į sąlyginį.
55. Pažymėtina, kad šalių sudarytos Sutarties 2.7. punktas numatė, kad projektuotoja atsisako autorinių teisių į projektą. Tuo tarpu 2019 m. spalio 25 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte numatyta, kad atsakovė (projektuotoja) perduoda ieškovei (užsakovei) parengtus projektinius pasiūlymus ir autorines teises į projektą su sąlyga, kad atliktų darbų suma yra 1500 Eur (su PVM) ir šalys neturi viena kitai jokių pretenzijų dėl dokumentų nepateikimo laiku, atliktų ir neatliktų darbų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias nuostatas, priėjo prie išvados, kad jos neprieštarauja viena kitai ir iš esmės atkartoja viena kitą. Teismas taip pat pažymėjo, kad nepripažinus pagrįstais ieškovės teiginių dėl projektavimo darbų nekokybiškumo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl dalies atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu.
56. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, ginčo Sutartis yra atlygintinė. Pažymėtina, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartis pagal prigimtį yra konsensualinė dvišalė atlygintina sutartis, nukreipta į projektavimo darbų perdavimą užsakovo nuosavybėn (CK 6.700 straipsnis). Sudarius projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartį atsiranda teisinis prievolinis santykis, kurio turinys – projektuotojo ir užsakovo tarpusavyje susijusios teisės ir pareigos; jas vykdydamos šalys pasiekia rezultatą, kurio tikėjosi sudarydamos sutartį. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti sutarties vykdymo principai; tai – imperatyviosios įstatymo nuostatos, pagal kurias privalo elgtis abi sutartinės prievolės šalys – tiek skolininkas, tiek ir kreditorius. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija iš esmės pritaria atsakovei, teigiančiai, kad tiek už darbą, tiek už autorinių teisių į to darbo rezultatą, perdavimą, užsakovė turi sumokėti projektuotojai Sutartyje numatytą atlygį. Dėl šios priežasties atsakovė privalėtų atsisakyti autorinių teisių į projektą tuo atveju, jeigu būtų gavusi atitinkamą atlygį. Apeliantės argumentai dėl projektavimo darbų trūkumų ir jų nurodymas atsakovei per Sutartyje nustatytą terminą neturi teisinės reikšmės pripažinus, kad trūkumai neesminiai.
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijama atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto dalis prieštarauja Sutarties 2.7. punktui, kadangi perdavimo-priėmimo aktas viso labo tik įprasmino ir detalizavo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, sukonkretinant, kokioms sąlygoms esant atsakovė atsisakys autorinių teisių į parengtą projektą. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudaryta Sutartis yra atlygintinė, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas yra suderintas su Sutarties nuostatomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą dėl perdavimo-priėmimo akto nuostatų pripažinimo negaliojančiomis.
Dėl baudos (ne)priteisimo
58. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu atmestas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl Sutarties 5.1. punkte numatytos 2000 Eur baudos taikymo atsakovės atžvilgiu. Sutarties 5.1. punktas numatė, kad projektuotoja įsipareigoja statybą leidžiantį dokumentą gauti per 22 savaites nuo Sutarties pasirašymo dienos, o užsakovė įsipareigoja pateikti projektuotojai reikalingu dokumentus per 5 darbo dienas ir pasirašyti reikiamus projekto dokumentus per 2 darbo dienas. Atitinkamai projektuotojai ar užsakovei nesilaikant terminų dėl savo kaltė taikoma 2000 Eur bauda. Bauda netaikoma, jei netelpama į terminus ne dėl projektuotojo kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, lingvistinis pacituotos Sutarties nuostatos aiškinimas suponuoja išvadą, kad Sutarties 5.1. punktas viena vertus, nustatė abipuses šalių pareigas, kita vertus, numatė atitinkamų baudinių sankcijų taikymą kiekvienai iš šalių tuo atveju, jeigu ji netinkamai vykdytų savo įsipareigojimus. Dėl šios priežasties atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Sutarties 5.1. punkte nustatyto termino, per kurį atsakovė turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, laikymasis, yra esminis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sisteminis Sutarties 5.1. punkto sąlygų vertinimas leidžia teigti, kad šia Sutarties nuostata siekta šalių tarpusavio įsipareigojimų vykdymą įtvirtinti kaip vieną nuo kito tiesiogiai priklausančius dėmenis.
59. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovei buvo palikta projektavimo pasirinkimo laisvė, o tai neva pagrindžia Sutarties 2.5. punktas, pagal kurį pastato paskirtis nustatoma projektavimo eigoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad užsakymas atlikti projektavimo darbus susijęs su viešosios teisės normų reikalavimais, kurių imperatyvusis pobūdis riboja projektavimo rangos sutarties šalių laisvę (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą, nes statybos rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Statinio projektavimo užduotis ir privalomieji projekto rengimo dokumentai yra projektavimo darbų atlikimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010). Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė, projektavimo pasiūlymų rengimo metu ieškovė reiškė atsakovei konkrečius reikalavimus dėl labai konkrečių projekto sprendinių, kurių dalis prieštaravo teisės aktų reikalavimams ir tie prieštaravimai konstatuoti atsakingų institucijų.
60. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė per 5 darbo dienas atsakovės prašomos nepateikė techninio projektui parengimui reikalingos informacijos, duomenų, negalėjo nurodyti pageidaujamos konkrečios statinio paskirties ir esminių sprendinių, tokiu būdu nesilaikė Sutarties 5.1 punkte numatytos pareigos, o statybą leidžiantis dokumentas šiuo atveju nebuvo gautas ne dėl atsakovės kaltės, o dėl ieškovės neapsisprendimo ir nebendradarbiavimo, todėl reikalavimas dėl baudos priteisimo atmestas pagrįstai.
61. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Nyderlandų Karalystė).
62. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos išsamiai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir nors netinkamai kvalifikavo reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo taikytinas materialinės teisės normas, tačiau priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
63. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
64. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2022 m. vasario 23 d. teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovė nurodo, jog iš viso patyrė 931,70 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja 2022 m. vasario 14 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 2022-18; 2022 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 51).
65. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.16. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos 931,70 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r ė :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės firmos „Laimo projektai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laimo projektai“, juridinio asmens kodas 304665356, atsakovei uždarajai akcinei bendrove „Architektų gildija“, juridinio asmens kodas 300935676, 931,70 Eur (devynis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė