Pranešėja V. N. Griškevičienė                                                      Civilinė byla Nr. e2A-1772-123/2015

Teisėja L. Bajorinienė                                                               (Proceso Nr. 2-46-3-00615-2015-5)

                Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                           3.3.1.21; 2.5.1.3.6; 3.1.2.2.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

              N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj,                   apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. (V. G.) ieškinį atsakovei V. G. dėl negrąžintų lėšų, palūkanų priteisimo,

n  u  s  t  a  t  ė: 

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2 400,24 Eur skolos, 64,12 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo 2 464,36 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei 501,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad R. J. 2014 m. birželio mėnesį įsidarbino Didžiojoje Britanijoje, kur darbo užmokestį gaudavo už kiekvieną darbo savaitę. Darbdavys negalėjo mokėti atlyginimo R. J. į rankas, buvo būtina banko sąskaita, tačiau R. J. jos neturėjo. Ji susitarė su atsakove V. G., kad R. J. darbo užmokestis bus pervedamas į V. G. banko sąskaitą. Į atsakovės sąskaitą iš viso buvo pervesta   4 102,75 GBP R. J. darbo užmokesčio. V. G. R. J. grąžino tik   2 340 GBP, liko skolinga 1 762,75 GBP, o tai atitinka 2 400,26 Eur. 2014-11-20 R. J. ir                    V. G. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovės skolą ir kitas su jos išieškojimu susijusias sumas. Atsakovei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties. Bendraujant su atsakove socialiniame tinklapyje bei elektroniniu paštu, ji neneigė, kad R. J. negrąžino visos į jos sąskaitą pervestos sumos, tačiau teigė, kad atliko įskaitymą. R. J. neturėjo jokių galiojančių ir vykdytinų prievolių.  Kadangi atsakovė skolos laiku negrąžino, iš jos turi būti priteistos palūkanos. 

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-08-12 sprendimu ieškinį patenkino visiškai.              Priteisė iš atsakovės V. G. ieškovui V. G. 2 400,24 Eur negrąžintų lėšų, 64,12 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 2 464,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-03-31 iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 570,90 Eur. Nustatė, kad atsakovė neneigia, jog  R. J. darbo užmokestis buvo pervedamas į jos banko sąskaitą ir, kad ji negrąžino R. J. visų pervestų pinigų. Iš reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2014/11/20 nustatė, kad 2014-11-20 R. J. perleido V. G. reikalavimo teisę į skolininkę V. G., todėl laikė, jog ieškovas yra tinkama šalis reikalauti iš V. G. negrąžintus pinigus, todėl 2 400,24 Eur sumą ir palūkanas priteisė iš V. G. ieškovui V. G.

Apeliaciniu skundu atsakovė V. G. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimą ir ieškovo V. G. ieškinį atsakovei V. G. palikti nenagrinėtu. Priteisti iš ieškovo V. G. visas atsakovės V. G. apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys turi būti pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovas nuo pat ieškinio pateikimo momento pripažino, jog teisių perleidėjai R. J. ir ieškovui yra žinoma tikroji faktinė atsakovės gyvenamoji vieta Didžiojoje Britanijoje. R. J. ir atsakovės V. G. teisiniai santykiai dėl gautų piniginių lėšų neva neteisėto negrąžinimo taip pat kilo Didžiojoje Britanijoje, todėl ieškovo pateiktas ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Atsakovė gyvena Anglijoje ir neturi galimybės grįžti į Lietuvą, per atstumą nesugebėjo laiku susiorganizuoti teisinės pagalbos, prašė teismo posėdžius atidėti spalio ar lapkričio mėn., tačiau tokio atsakovės prašymo teismas nepagrįstai netenkino ir išsprendė bylą iš esmės. Nurodė, kad 2014-12-08 jai gimė neišnešiotas vaikas (25 savaičių amžiaus) ir nuo pat gimimo turėjo (ir tebeturi) itin didelių sveikatos problemų, įskaitant nekrozinį eneterokolitą, lėtinę plaučių ligą, hipertenziją, nefrokalcinozę, akių retinopatiją, inkstų susirgimus. 2014 m. gruodžio viduryje naujagimiui įtrūko plonoji žarna, iki pat 2015 m. gegužės mėn. kūdikis gyveno su stoma. Visos šios naujagimio sveikatos problemos nesudarė atsakovei galimybių vykti į Lietuvą organizuoti savo teisinės gynybos. Apeliantė nurodo, kad su kreditore R. J. visiškai atsiskaitė ir visas jai priklausančias pinigines lėšas atidavė grynais pinigais. Sumą, kurią atsakovė pripažino R. J. negrąžinusi, atsakovė įskaitė jos pačios patirtų išlaidų atlyginimui už laikotarpį, kai R. J. gyveno jos namuose Didžiojoje Britanijoje. Nurodo, kad R. J. gyvenant pas atsakovę šalys buvo žodžiu susitarusios, jog R. J. V. G. kompensuos savo pragyvenimo, maitinimo, vežiojimo į darbą išlaidas bei lėktuvo atgal į Lietuvą išlaidas. Teismas taip pat neturėjo ir neginčytinų įrodymų, jog į atsakovės V. G. sąskaitą apskritai buvo pervestos R. J. teigiamos sumos (laikotarpis nuo 2014-08-23 iki 2014-09-12).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. G. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas neturėjo jokių duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą. Atsakovė sąmoningai nesuteikė ieškovui duomenų apie savo gyvenamąją vietą, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į Gyventojų registro tarnybą su užklausimu dėl atsakovės gyvenamosios vietos ir tarnyba suteikė ieškovui duomenis apie atsakovės gyvenamąją vietą Lietuvoje. Aplinkybės dėl atsakovės gyvenamosios vietos bei tikslaus adreso paaiškėjo tik atsakovei pateikus apeliacinį skundą ir jį grindžiant tariamai pažeistomis teismingumo taisyklėmis. Atsakovė nedeklaravo savo išvykimo į užsienį, Lietuvos viešuosiuose registruose buvo deklaruota informacija apie atsakovės gyvenamąją vietą Lietuvoje, todėl ieškovas neturėjo jokios kitos informacijos apie galimai kitą atsakovės gyvenamąją vietą. Atsakovė niekada neginčijo bylos teismingumo, su juo sutiko, ginčijo tik prievolės buvimo faktą. Atsakovė savo veiksmais išreiškė sutikimą, kad byla yra teisminga pirmosios instancijos teismui, todėl dabar teismingumo ginčyti nebegali. Ginčas byloje kilo dėl R. J. uždirbtų lėšų negrąžinimo, o dalinius mokėjimus atsakovė atlikdavo tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), dalyvaujant R. J. bei jos motinai. Nurodo, kad atsakovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymo faktą, įrodymai dėl atlikto įskaitymo nepateikti, kaip ir dėl susitarimo buvimo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovo ieškinį dėl negrąžintų lėšų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-06-13 R. J. ir V. G. sudarė susitarimą, kuriuo R. J. patvirtino, jog pageidauja gauti darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini) į V. G. banko sąskaitą, o V. G. sutiko, kad R. J. skirti mokėjimai iš (duomenys neskelbtini) būtų pervesti į jos banko sąskaitą. Atsakovė V. G. per visą R. J. darbo laikotarpį – 2014 m. birželio – rugsėjo mėnesiais, perdavė jai 2340 GBP jos darbo užmokesčio ir negrąžino į jos sąskaitą pervestos 1762,75 GBP sumos. Iš ieškovo pateiktų duomenų dėl susirašinėjimo su atsakove nustatyta, kad atsakovė neneigia, jog  R. J. darbo užmokestis buvo pervedamas į jos banko sąskaitą ir, kad ji negrąžino R. J. visų pervestų pinigų. Iš reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2014/11/20 nustatyta, kad 2014-11-20 R. J. perleido V. G. reikalavimo teisę į skolininkę V. G..

Apeliantė nurodo, kad ieškinys turėjo būti pareiškiamas teismui pagal atsakovės gyvenamąją vietą. Nurodo, kad teisiniai santykiai dėl gautų piniginių lėšų taip pat kilo Didžiojoje Britanijoje, todėl ieškovo pateiktas ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas įspėjo atsakovę apie priverstinį skolos išieškojimą bei teiravosi, kokiu adresu jai siųsti procesinius dokumentus, ir tai patvirtina, kad ieškovas neturėjo jokių duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą. Atsakovei nenurodžius duomenų apie savo gyvenamąją vietą, ieškovas kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą su užklausimu dėl atsakovės gyvenamosios vietos ir jam buvo suteikti duomenys apie atsakovės gyvenamąją vietą Lietuvoje (b. l. 53). Nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-04-21 ir 2015-05-25 nutartimis nutarė atsakovei procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu atsižvelgiant į tai, ieškovas nežinojo, kur tiksliai yra atsakovės gyvenamoji vieta. Aplinkybės dėl atsakovės gyvenamosios vietos bei tikslaus adreso paaiškėjo tik atsakovei pateikus apeliacinį skundą ir jame keliant teismingumo taisyklių pažeidimo klausimą.

2012-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ 62 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas, norėdamas nustatyti, ar šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, į kurios teismą buvo kreiptasi dėl bylos nagrinėjimo, taiko savo vidaus teisę. CPK 781 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant j tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo konstatuotina, kad atsakovės gyvenamosios vietos pasikeitimas po bylos iškėlimo teisme neturi įtakos teismingumui, nes byla ieškinio pateikimo momentu buvo teisminga Tauragės rajono apylinkės teismui. CK 2.17 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta. Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Atsakovė nedeklaravo savo išvykimo į užsienį, Lietuvos Gyventojų registro tarnyboje buvo deklaruota informacija apie atsakovės gyvenamąją vietą Lietuvoje, todėl tikėtina, kad ieškovas neturėjo informacijos apie kitą atsakovės gyvenamąją vietą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ginčijo prievolės buvimo faktą, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neginčijo bylos teismingumo. Atsakovė kelis kartus prašė atidėti teismo posėdį, ir tai įrodo, jog atsakovė sutiko su bylos teismingumu, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė savo veiksmais išreiškė sutikimą, jog byla yra teisminga Tauragės rajono apylinkės teismui. Aplinkybė, kad R. J. jai priklausančius pinigus užsidirbo užsienyje, nereiškia jog byla teisminga išimtinai užsienio teismams, nes ginčas byloje kilo dėl R. J. uždirbtų lėšų negrąžinimo, o dalinius mokėjimus atsakovė atlikdavo tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.

Pirmos instancijos teismui buvo žinomos aplinkybės dėl atsakovės vaiko sveikatos būklės ir teismas jas tinkamai vertino, suteikdamas atsakovei pakankamą laiko tarpą pasirūpinti byloje atstovavimu. Atsakovei nepasinaudojus šia teise ir dar kartą prašant atidėti bylos nagrinėjimą analogiškais pagrindais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino dar vieno atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iš išnagrinėjo bylą iš esmės.

Apeliantė nurodo, kad sumą, kurią atsakovė pripažino R. J. negrąžinusi, atsakovė įskaitė jos pačios patirtų išlaidų atlyginimui už laikotarpį, kai R. J. gyveno jos namuose Didžiojoje Britanijoje. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės nurodytus argumentus laiko nepagrįstais. Apeliantė byloje neįrodė, kad šalys buvo susitarusios dėl įskaitymo (CK 6.130 straipsnis), todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi CPK 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

              Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                               Virginija Nijolė Griškevičienė

Kolegijos teisėjai                                           Erika Misiūnienė

                                                        Irma Čuchraj