Civilinė byla Nr. e2-1116-918/2021

 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17122-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.6.3; 2.6.2.1; 2.6.2.5;

2.6.8.9; 2.6.18.3; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO  APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Vilniaus apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui,

atsakovės atstovui laikinai direktoriaus pareigas einančiam A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu (vaizdo konferencijos) būdu naudojant ZOOM platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Roderna“ ieškinį atsakovei UAB „Pramina“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė UAB „Roderna“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Pramina“ 8 960 Eur skolą, 3 115,60 Eur delspinigius, 8 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2019 m. liepos 15 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. 2019/06/12 (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo Vilniaus mieste atlikti šiukšlių aikštelių įrengimo ir montavimo darbus su aplinkos sutvarkymu (aikštelių Nr. 843, 844, 847, 851). Ieškovei 2019 m. rugpjūčio 22 dieną atlikus darbus, atsakovė pateikė 2019 m. rugsėjo 10 dienos pretenziją, kurioje nurodė darbų defektus adresu Šeškinės g. 28A, Šeškinės 24, Čiobiškio g. 10, taip pat pretenzijoje Atsakovas nurodė, jog nesutinka su atliktų darbų aktu, pažyma Nr. 1, bei pateikta sąskaita – faktūra Nr. ROD 00056. Ieškovė pretenzijoje nurodytus defektus ištaisė, darbai buvo atlikti anksčiau nurodyto pretenzijoje termino – iki 2019 m. rugsėjo 16 dienos pateikiant ataskaitą, aprašant atliktus darbus, pridedant fotonuotraukas ir sąskaitą apmokėjimui. Atsakovui priduodant darbus Atsakovo atstovui pretenzijų dėl blogai atliktų darbų nebuvo, tačiau kitą dieną Atsakovas vis tiek pareiškė pretenzijas dėl 2019 m. rugpjūčio 22 d. atliktų darbų akto, pažymos Nr. 1, sąskaitos – faktūros Nr. ROD 000056, nekokybiškai atliktų darbų atlikimo ir jų ištaisymo. Šiukšlių aikštelės yra priduotos Vilniaus miesto savivaldybei (kuri buvo pradinis darbų užsakovas), tačiau atsakovė nepasirašo atliktų darbų akto, atsisakė sumokėti už darbus. Atsakovė rangos darbų sutartimi įsipareigojo priimti darbus, už juos sumokėti (už faktiškai atliktus darbus) per 20 dienų nuo sąskaitos – faktūros pateikimo, tačiau šių pareigų nesilaiko ir atsisako sumokėti už tai, kas buvo atlikta. Darbų atlikimo aktas yra pasirašytas vienašališkai ir kol jis nėra pripažintas negaliojančiu tokio akto nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės. Atsakovė nesiėmė priemonių vykdyti CK 6.694 straipsnio 2 dalyje nurodytą užsakovo pareigą – organizuoti darbų priėmimą, kurio metu galėjo atliktų darbų akte pažymėti priežastis, dėl kurių atsakovė atsisako priimti atliktus darbus. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus. Nagrinėjamu atveju Ieškovas atsižvelgdamas į tai, jog Atsakovas vengia priimti atliktus darbus vienašališkai pasirašė darbų atlikimo aktą, kurio pagrindu atsirado prievolė Atsakovui sumokėti sutartyje sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą už naudojamas šiukšlių konteinerių aikšteles.

3.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Mindaugas Kazlauskas ieškinio reikalavimus palaikė visa apimtimi, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad surinkti įrodymai patvirtina, kad aikštelės yra naudojamos. Atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo, kokio dydžio nuostolius patyrė. Sąskaita nenuginčyta, todėl turi būti apmokėta

4.       Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5.       Teismo posėdyje atsakovės laikinai einantis atsakovės direktoriaus pareigas A. G. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad tikslios sumos, kurios pagrįstai reikalauja ieškovė įvardinti negali. Savo atstovui advokatui Aivarui Raišučiui visus dokumentus yra perdavęs, tikėjosi, kad bus pateikti ir į bylą. Tiksliai nežino, kiek patyrė išlaidų šalinant defektus. pateikti įrodymai. Pažymoje nurodyta atliktų darbų vertė – ši suma turi būti atskaičiuota iš sąskaitos, šią aplinkybę sakė ir ieškovei, prašė, kad sąskaita būtų pataisyta, tačiau ieškovė ignoravo. Tikslių duomenų, kas rengė sutarties tekstą, nežino. Sutarties prieduose patvirtintų formų nenaudojo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

6.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Roderna“ ir atsakovės UAB „Pramina“ 2019 m. liepos 15 d. sudaryta rangos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti šiukšlių aikštelių įrengimo ir montavimo darbus su aplinkos sutvarkymu, nurodytus lokalinėje sąmatoje, o užsakovas įsipareigoja atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1, 2,12,14 p.).  

7.       Iš sutarties 29 punkto matyti, kad prie sutarties buvo pridėti tokie priedai – priedas Nr. 1 „Lokalinė sąmata“, priedas Nr. 2 „Aikštelių sąrašas“, priedas Nr. 3 „Bendra tvarka ir nurodymai“. Byloje nėra ginčo, kad šalys Priedo Nr. 3 sudedamųjų dalių – „Neatitikties akto“ ir „Neatitikties pašalinimo patikrinimo“ nepildė.

8.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atliko aikštelės Nr. 843, esančios Kanklių g. 10B, aikštelės Nr. 844, esančios V. Grybo g. 39, aikštelės Nr. 847, esančios Šilo g. 19, ir aikštelės Nr. 851, esančios Šilo g. 4, įrengimo darbus. Iš Sutarties priedo Nr. 1 - Lokalinės sąmatos matyti, kad šalys susitarė dėl 2240 Eur vienos aikštelės įrengimo kainos. Šioje lokalinėje sąmatoje yra įrašas, kad „UAB „Pramina“ iš UAB „Roderna“ kiekvieno akto pasirašymo ir apmokėjimo metu išskaičiuoja už aikštelių ženklinimą gautas sąskaitas faktūras. Tai privalo atsispindėti F3 formoje, kuri kaip pavyzdys išsiunčiama el.paštu“.

9.       2019 m. rugpjūčio 22 d. parengtas Atliktų darbų aktas pasirašytas ieškovo vadovės, pasirašymo data neaiški, taip pat akte nėra įrašų apie atsakovės atsisakymą aktą pasirašyti .

10.       Į bylą pateikta Pažyma Nr. 1 apie atliktų darbų vertę. Šioje pažymoje nurodyta „Bendrastatybiniai darbai“ vertė 8960 Eur, medžiagos ir paslaugos – 821,47 Eur, bendra darbų kaina – 8138,53 Eur. Būtent ši suma – 8138,53 Eur pažymoje įrašyta kaip „Viso bendra kaina“ bei nurodyta ir žodžiais. 

11.       Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 22 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Serija ROD Nr. 000056, kurioje kaip mokėtiną sumą nurodė 8960 Eur. Atsakovė sąskaitos neapmokėjo, motyvuodama nekokybiškais darbais.

12.       Byloje pateiktas 2019 m. rugpjūčio 19 d. Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių Nr. 844, 127, 564, 566, 579, 588, 843, 851, 547, 106, 107, 550, 1043, 86, 89, 940, 1135, 567 atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 013, iš kurio matyti, kad užsakovas UAB „VAATC‘ ir Vilniaus miesto savivaldybė aikšteles priėmė naudoti. Dar daugiau, 2020 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus rašte nurodyta, kad priimant aikšteles Nr. 843 ir 847 buvo nustatyti trūkumai., kurie ištaisyti; aikštelės Nr. 843,844,847 ir 851 yra priimtos 2019-08-19 priėmimo – perdavimo aktu Nr. 013 ir yra tinkamai eksploatuojamos.

13.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-916/2015; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019).

14.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine–komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009).

15.       CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus (CK 6.38 straipsnis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.), kuriame yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas.

16.        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

17.       Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismų praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2011).

18.       Teismo vertinimu, į bylą pateiktas įrodymas – susirašinėjimas tarp šalių – nepakankamas įrodyti, kad ieškovas darbų dalį atliko netinkamai. Pažymėtina, kad šalys defektinio (neatitikties) akto nesurašė, nors būtent tokio akto forma numatyta sutartyje.

19.       Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies vykdyti atitinkamas pareigas – jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013 ir kt.).

20.       Užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą kyla iš statybos rangos sutarties (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad būtent užsakovui yra numatyta įstatyminė pareiga organizuoti darbų priėmimą (CK 6.694 str. 1 d.). Šioje byloje susiklostė situacija, kai šalys, nepaisant sutarties nuostatų, nepildė sutartyje numatytų neatitikties aktų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės vienašališkai pasirašytame atliktų darbų akte nėra jokio įrašo nei apie tai, kad atsakovė atsisakė pasirašyti darbų perdavimo - priėmimo aktą, nei apie tokio atsisakymo priežastis. Nors atsakovė nurodo, kad darbai atlikti nekokybiškai, tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad darbų rezultatas yra naudojamas, t. y.  užsakovas darbų rezultatą priėmė. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neteikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog ne ieškovė šalino defektus, taip pat tai, kokias konkrečias išlaidas atsakovė patyrė šalindama defektus. Atsakovė byloje įstatymo formos ir turinio priešieškinio dėl darbų kainos sumažinimo neteikė, žyminio mokesčio nemokėjo. Dar daugiau, iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovė nenurodė, su kokia konkrečia ieškinio dalimi nesutinka, deklaratyviai nurodydama, kad pati atsakovė patyrė nuostolių. 

21.       Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. darbai atsakovei nebuvo perduoti. Nors šalys susitarė, kad sąskaita turi būti apmokėta per 20 kalendorinių dienų nuo jos išrašymo dienos (Sutarties 16 p.), tačiau šalys susitarė ir tai, kad sąskaita gali būti išrašyta tik abiejų šalių patvirtinto atliktų darbų akto pagrindu. Pabrėžtina, kad nei viena iš šalių nefiksavo, kada defektai buvo pašalinti ir kada turėjo būti išrašyta nauja sąskaita, atitinkanti šalių susitarimą. Dar daugiau, iš pateikto atliktų darbų akto nėra galimybės nustatyti, kada konkrečiai šį aktą pasirašė ieškovė ir atsisakė pasirašyti atsakovė – šios aplinkybės akte nefiksuotos. Įvertinus bylos įrodymų visumą, darytina išvada, kad darbų rezultatas faktiškai pradėtas naudoti nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d.

22.       Teismo vertinimu, ieškovės atstovo teismo posėdyje išsakyta argumentacija, kad būtent 8960 Eur kaip už „bendrastatybinius darbus“ nurodyta suma yra mokėtina suma, neturi faktinio pagrindimo. Išanalizavus teismo posėdyje duotus atsakovės laikinojo vadovo paaiškinimus dėl netinkamai sąskaitoje – faktūroje nurodytos sumos, pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę turinį, lokalinės sąmatos turinį, darytina išvada, kad šalys tarėsi ieškovo atliktų darbų kainą mažinti suma už aikštelių ženklinimą. Tokią išvadą patvirtina tai, kad šioje pažymoje skiltyje „Viso bendra darbų kaina“ yra nurodyta būtent 8133,53 Eur suma. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė turi teisę reikalauti būtent šios sumos, kuri ir turėjo būti perkelta iš pažymos į sąskaitą faktūrą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl skolos už rangos darbus  priteisimo yra pagrįstas iš dalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteitina 8138,53 Eur suma (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

23.       CK 6.258 straipsnyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai.

24.       Šalių pasirašytos sutarties 9 punkte numatyta, kad atsakovei vėluojant atsiskaityti su ieškove, atsakovė moka 0,2 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė neatsiskaitė pagal ieškovės pateiktą sąskaitą-faktūrą. Aplinkybė, kad ieškovė sąskaitą išrašė didesnei sumai, neatleidžia ieškovės nuo pareigos apmokėti bent tą sąskaitos dalį, kuri yra pagrįsta.

25.       Ieškovei pareiškus reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, šis reikalavimas tenkintinas, tačiau delspinigiai skaičiuotini ne nuo 8960 Eur sumos, bet nuo 8138,53 Eur sumos. Iš viso nuo nurodytos sumos už 180 dienų delspinigių suma yra 2 929,87 Eur. Atsakovei, pažeidusiai sutartyje numatytą terminą atsiskaityti su ieškove, iš ieškovės priteistina 2929,87 Eur delspinigių suma(CK 6.71 str.). 

26.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

27.       Už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo palūkanas, paskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 punktą, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Ieškovė pagrįstai pareiškė reikalavimą priteisti palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 8 d.  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas).

28.       Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. 

29.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų neginčijamai nustatyta, kad ieškovė šioje byloje yra sumokėjusi 274 Eur žyminį mokestį. Ieškovė, prašydama priteisti teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, pateikė tokius dokumentus: išrašą iš 2020 m. gegužės 26 d. Teisinės pagalbos sutarties Nr. 401, 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija AMK1 Nr. 001449 dėl 742 Eur sumos, 2020 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymo kopiją dėl 105 Eur sumos (mokėjimo paskirtis – „Teisinės paslaugos Nr. 001449“, 2020 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymo kopiją dėl 500 Eur sumos (mokėjimo paskirtis – „Teisinės paslaugos Nr. 001449)), patvirtinimą apie 137 Eur sumos įskaitymą (mokėjimo duomenys – „UAB „Roderna“ , A.Vienuolio g. 4, Vilnius, 304713687“), 2021 m. vasario 10 d. Teisinių paslaugų sutarties Nr. MK16 kopiją.  Iš pateiktos sąskaitos turinio matyti, kad įrašyta į sąskaitą 137 Eur suma yra skirta daliai žyminio mokesčio, kurį faktiškai sumokėjo ieškovės atstovas, kompensuoti. Duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byloje spręstinas klausimas dėl 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Šioje byloje ieškinio reikalavimai patenkinti 90,83 procentais. Tenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 798,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ((274+605) x 90,83 proc.) (CPK 93 str. 1 ir 2 d., 98 str.).

30.       Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas (CPK 98 str. 1 d.).

31.       Teismas šioje byloje patyrė 18,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos susidarė dėl procesinių dokumentų daugkartinio siuntimo atsakovei, šiai teismo dokumentų registruotos buveinės adresu nepriimant. Pažymėtina, kad ieškinys iš esmės yra tenkintas (nepriteista nedidelė skolos dalis), todėl teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Pramina“, į. k. 304492406, ieškovės UAB „Roderna“, į. k. 304713687, naudai 8 138,53 Eur (aštuoni tūkstančiai šimtas trisdešimt aštuoni eurai penkiasdešimt trys centai) skolą, 2 929,87 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt devyni eurai aštuoniasdešimt septyni centai) delspinigius, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos 11 068,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 798,40 Eur (septyni šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Pramina“, į. k. 304492406, į valstybės biudžetą 18,92 Eur (aštuoniolika eurų devyniasdešimt du centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodytą sumą įmokant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                             Aistė Petrevičienė