Civilinė byla Nr. e2S-903-861/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02719-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.5.11

 (S)

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės atsakovės Viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (ieškovo) A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. tenkino pareiškėjo (ieškovo) A. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Pareiškėjo reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje, uždraudė viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei sudaryti darbo sutartį su 2024 m. vasario 8 d. viešo konkurso Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų laimėtoja pripažinta S. B..

2.       Pareiškėjas 2024 m. vasario 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2024 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7049-1171/2024 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir civilinę bylą Nr. e2-7049-1171/2024 nutraukti.

3.       Prašyme nurodė, kad po to, kai ligoninė susipažino su teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartyje išdėstytais motyvais dėl galimų konkurso vykdymo pažeidimų, 2024 m. vasario 21 d. ligoninė nusprendė panaikinti konkurso rezultatus. Iki tol ligoninės elgesys ieškovo atžvilgiu jokiu būdu negali būti laikytinas sąžiningu. Ligoninė vis dar nėra pateikusi atsakymų į pareiškėjo kartotinius prašymus dėl visų konkurso dokumentų pateikimo. Taip pat tik dėl ligoninės nesąžiningų veiksmų (nesugebėjimo tinkamai suorganizuoti konkurso) pareiškėjas buvo priverstas teikti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, kurio pagrindu buvo pradėta byla. Dėl visų nurodytų ligoninės nesąžiningų veiksmų pareiškėjas patyrė ir savo atstovams apmokėjo bylinėjimosi išlaidas, todėl prašo priteisti 807,28 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi nutarė pareiškėjo prašymą tenkinti. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

4.5       teismas sprendė, jog atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, naikintina teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje, uždrausti viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, sudaryti darbo sutartį su 2024 m. vasario 8 d. viešo konkurso Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų laimėtoja pripažinta S. B., kadangi išnyko jos pritaikymo pagrindas;

4.6       teismas priteisė iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 807,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovė viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, netenkinant pareiškėjo prašymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1       nurodo, jog A. V. 2024 m. vasario 13 d. pateikė skundą dėl Konkurso eigos. Ligoninė į skundą atsakė 2024 m. vasario 21 d., tai yra per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo. Pažymi, kad vasario 16 diena yra valstybinė šventė ir nedarbo diena. Ligoninė, nepraleisdama Aprašu nustatytų terminų, A. V. skundą išnagrinėjo ir pateikė jam atsakymą;

5.2       A. V. 2024 m. vasario 19 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nors nebuvo suėjęs terminas jo skundo dėl konkurso išnagrinėjimui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, nors kartu su A. V. prašymu dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo gavo ir informaciją, kad nesuėjęs terminas skundui išnagrinėti;

5.3       vertina, kad pareiškėjas atsisakė savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra pateikė prašymą panaikinti jo paties prašymo pagrindu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo teiktas nepagrįstai, tai yra tokiu savo veikimu pareiškėjas pats tai pripažino. Dėl tokių pareiškėjo veiksmų negali būti keliama prievolė atlyginti jo paties be pagrindo patirtas išlaidas;

5.4       Konkursas vyko sąžiningai, o pareiškėjas pats elgiasi nesąžiningai, nebaigus pagal Aprašą nustatytų nagrinėjimo procedūrų kreipiasi į teismą. Aplinkybė, kad nesilaikydamas Aprašu nustatytos procedūros pareiškėjas kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip minėta, nesudaro pagrindo atlyginti jo paties susikurtas išlaidas.

6.       Ieškovė UAB „Respublikos“ leidiniai atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1       nurodo, jog Ligoninei jau 2024 m. vasario 20 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo priimta nutartis, buvo žinoma apie teismo sprendimą Ligoninės atžvilgiu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesutikdama su nutarties motyvais ir manydama, kad laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos nepagrįstai, Ligoninė turėjo galimybę nutartį dėl apskųsti CPK nustatyta tvarka, tačiau atskirojo skundo nepateikė. Atitinkamai, nutartis 2024 m. vasario 29 d. įsiteisėjo;

6.2       Ligoninė po nutarties priėmimo pati panaikino Konkurso rezultatus, dėl kurių panaikinimo Ieškovas jau rengė ir būtų teismo nustatytu terminu pateikęs ieškinį, tad laikytina, jog Ligoninė 2024 m. vasario 21 d. atsakymu pripažino būsimo ieškovo ieškinio dėl Konkurso rezultatų panaikinimo reikalavimą – kadangi pati panaikino šio Konkurso rezultatus;

6.3       atitinkamai, 2024 m. vasario 29 d. ieškovas į bylą pateikė prašymą teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės Ligoninės atžvilgiu panaikinti ir bylą užbaigti, kadangi dėl atsakovės Ligoninės pripažintų Konkurso vykdymo pažeidimų bei Konkurso rezultatų panaikinimo ieškovui nebereikės teikti ieškinio;

6.4       2024 m. vasario 29 d. prašyme ieškovas nurodė papildomas reikšmingas aplinkybes dėl Ligoninės nesąžiningo elgesio organizuojant Konkursą – tik po to, kai Ligoninė susipažino su teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartyje išdėstytais motyvais dėl galimų Konkurso vykdymo pažeidimų, 2024 m. vasario 21 d. Ligoninė nusprendė pasinaikinti savo organizuoto Konkurso rezultatus. Iki tol Ligoninės elgesys ieškovo atžvilgiu jokiu būdu negali būti laikytinas sąžiningu. Ligoninė taip ir nepateikė visų Konkurso dokumentų, kurių ieškovas kartotiniais prašymais reikalavo tiek pats, tiek per savo atstovus;

6.5       pažymi, kad Ligoninė niekaip neinformavo ieškovo, kad jo 2024 m. vasario 13 d. pateikto skundo pagrindu Ligoninėje buvo sudaryta komisija galimiems Konkurso rezultatų pažeidimams ištirti, kaip tai numatyta Aprašo 57 punkte;

6.6       akcentuoja, kad net ir su skundu Ligoninė taip ir nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad komisija iš tiesų buvo sudaryta;

6.7       atsakovė neįrodinėja, kad ieškovo patirtos išlaidos yra per didelės (viršijančios rekomendacijas) ar nepagrįstos, todėl skundas jau vien dėl šios priežasties yra atmestinas kaip nepagrįstas;

6.8       nagrinėjamu atveju turėtų būti laikoma, kad buvo priimtas ieškovui palankus sprendimas ir ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat turėtų būti atlygintos – kadangi atsakovė Ligoninė 2024 m. vasario 21 d. atsakymu iš esmės pripažino ieškovo būsimo ieškinio reikalavimus ir pati panaikino Konkurso rezultatus.

Teismas        

        konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnio 1 dalis). CPK 5 straipsnio 1 dalimi užtikrinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui, išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą, t. y. pasibaigia subjektinė procesinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015). Procesinio praleidimas lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje).

10.       Apeliantė atskiruoju skundu iš esmės nurodo, jog teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi nepagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones. Vertina, kad ieškovas 2024 m. vasario 29 d. pateikė prašymą panaikinti jo paties prašymu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo teiktas nepagrįstai, ieškovas pats tai pripažino. Atsakovė mano, jog dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

11.       Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-100-910/2022).

12.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Teismo nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones, paprastai jų galiojimas laike teismo nutartimi specialiai nėra apibrėžiamas ir jos galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, kai ieškinys patenkinamas, arba iki įsiteisėjimo, kai ieškinys atmetamas, jeigu teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pakeistos ar panaikintos anksčiau (CPK 150 str. 2 d. ir 3 d.). CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovo A. V. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje, uždrausti viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei sudaryti darbo sutartį su 2024 m. vasario 8 d. viešo konkurso Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų laimėtoja pripažinta S. B.. Minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovė atskiruoju skundu neskundė, o tai suponuoja išvadą, kad apeliantė sutiko su jos atžvilgiu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

14.       Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad skundžiama 2024 m. kovo 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino 2024 m. vasario 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad atsakovė 2024 m. vasario 21 d. raštu informavo pareiškėją, kad vadovaujantis 2023 m. liepos 21 d. direktoriaus įsakymo Nr. P1- 1395K ,,Dėl konkursų į viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės konkursines pareigybes organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 57 punkto nuostata, viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus 2024 m. vasario l4 d. įsakymu Nr. V1 -32124(1.1) buvo sudaryta komisija galimam pažeidimui ištirti. Komisija nustatė, kad konkursas į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas buvo vykdomas tinkamai, vadovaujantis patvirtintu Aprašu, pretendentai vertinti objektyviai ir nešališkai, tačiau nebuvo tinkamai išspręstas komisijos pirmininkės nušalinimo klausimas, kadangi dėl to turėjo balsuoti komisijos nariai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes priimtas sprendimas panaikinti konkurso rezultatus ir skelbti konkursą iš naujo. Pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, ligoninė po nutarties priėmimo pati panaikino konkurso rezultatus, dėl kurių panaikinimo pareiškėjui buvo nustatytas terminas pateikti ieškinį teismui, kas reiškia, jog ligoninė 2024 m. vasario 21 d atsakymu pripažino būsimo pareiškėjo ieškinio dėl konkurso rezultatų panaikinimo reikalavimą – kadangi pati panaikino šio konkurso rezultatus.

15.       Bylinėjimosi išlaidų šalims atlyginimo tvarka, kai teismas byloje nepriima sprendimo, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, reglamentuota CPK 94 straipsnyje. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Vertinant šalių procesinį elgesį, atsižvelgtina į įstatymų leidėjo valią, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat turi vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1, 1.5, 6.263 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

16.       Kompleksiškai įvertinus šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis nustatytina atsakomybė dėl proceso. Būtent pagal atsakomybę dėl proceso, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

17.       Kasacinis teismas išaiškino, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

18.       Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad poreikį pareikšti ieškinį lėmė paties ieškovo neteisėti veiksmai. Pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesąžiningai nebaigus pagal Aprašą nustatytų nagrinėjimo procedūrų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

19.       Kaip jau minėta, apeliantė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neskundė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir sprendė, jog atsakovė po nutarties priėmimo pati panaikino konkurso rezultatus, dėl kurių panaikinimo pareiškėjui buvo nustatytas terminas pateikti ieškinį teismui. Įvertinus tai, pagrįstai priteisė ieškovui jo patirtas atstovavimo išlaidas.

20.       Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Todėl pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantės skundas atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

23.       Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti jo patirtas 844,12 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš atsakovės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus atsakovės atskirąjį skundą priteistina iš atsakovės ieškovo naudai (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliantės Viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui (ieškovui) A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, į. k. 302692454, 844,12 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 12 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Donata Kravčenkienė