Administracinė byla Nr. eAS-38-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02838-2022-0

        Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 19 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys E. M. ir J. D.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. A30-2049/20 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. A30-882/21 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 49SK-98-(14.49.109 E) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. spalio 26 d. nutartimi (toliau – ir LVAT Nutartis) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo, šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

LVAT Nutartyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. liepos 1 d. išrašas nėra pakankamas įrodymas, jog apie Sprendimą pareiškėjas sužinojo būtent 2022 m. liepos 1 d., kadangi pareiškėjas turėjo duomenų apie valstybinės žemės sklypą dar 2021 m. gruodžio 2 d. LVAT nusprendė, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada būtent pareiškėjui tapo žinoma apie Sprendimą ir sutiko su pareiškėjo argumentais, kad 2021 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas negalėjo žinoti apie Sprendimą, nes tuo metu Sprendimas dar nebuvo priimtas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo.

Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju ginčo nėra dėl aplinkybės, kad projekto dėl sklypų sujungimo iniciatorius – prašymą pateikęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas, tai nurodyta ir pareiškėjo prie skundo pateiktuose dokumentuose, todėl pareiškėjui Sprendimas neturėjo būti siunčiamas. Teismas nustatė, jog pareiškėjas nurodė, kad, besiaiškinant ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros aplinkybes, jam 2022 m. liepos 1 d. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų paaiškėjo, kad ginčo žemės sklypas Sprendimu pertvarkytas sujungimo būdu ir parduotas trečiajam suinteresuotam asmeniui J. D. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui 2021 m. gruodžio 2 d. negalėjo būti žinoma apie Sprendimą, tačiau pareiškėjui 2021 m. gruodžio 2 d. buvo žinomi žemės sklypo duomenys, nes juos pareiškėjas nurodė savo 2021 m. gruodžio 2 d. prašyme NŽT.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į NŽT, tačiau į pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. prašymą NŽT neatsakė ir pareiškėjas nekėlė ginčo dėl NŽT neveikimo. Todėl nors pareiškėjas teigė, kad apie Sprendimą sužinojo 2022 m. liepos 1 d. patikrinęs Nekilnojamojo turo registro duomenis, tikslaus Sprendimo turinio nežino iki šiol ir termino skundui paduoti nepraleido, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais. Teismas pažymėjo, kadangi pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas, advokatas, jis neabejotinai turėjo galimybę pamatyti šį įrašą ne 2022 m. liepos 1 d., bet daug anksčiau. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad intensyviai domėjosi ginčo žemės sklypu, nes pageidavo jį prisijungti prie jo nuosavybės teise valdomo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas iš skundo turinio taip pat nustatė, kad pareiškėjui yra žinomas Sprendimo turinys, nes jis nurodo, kad šiuo Sprendimu „ginčo žemės sklypas pertvarkytas sujungimo būdu, išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro“.

Teismas konstatavo, jog, jeigu, kaip teigia pareiškėjas, jis aktyviai siekė ginti savo teises, pareiškėjas turėjo galimybę apie Sprendimą sužinoti žymiai anksčiau nei 2022 m. liepos 1 d. Teismo vertinimu, vėliausiai apie priimtą Sprendimą pareiškėjui turėjo būti žinoma jo 2022 m. kovo 4 d. prašymo teikimo NŽT metu, nes, turėdamas duomenis apie valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas, padedamas atstovo advokato, turėjo galimybę patikrinti informaciją Nekilnojamojo turto registre.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundą teismui dėl Sprendimo pateikė 2022 m. liepos 8 d., taigi praleido terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti ir jokių priežasčių, dėl kurių praleido šį terminą, pareiškėjas nenurodė, nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjui laiku atlikti būtinus veiksmus jo teisėms realizuoti, t. y. laiku kreiptis į teismą dėl Sprendimo. Taip pat, pareiškėjas nenurodė priežasčių, kas sutrukdė jam šio sklypo duomenis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje patikrinti anksčiau nei 2022 m. liepos 1 d. Po 2022 m. kovo 4 d. prašymo NŽT pateikimo iki 2022 m. liepos 8 d. skundo pateikimo teismui pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti. Dėl to nenustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas terminą kreiptis į teismą praleido dėl svarbių ar nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, todėl teismas netenkino prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Sprendimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti reikalavimo panaikinti Sprendimą priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu jis praleistas.

Pareiškėjas nurodo, jog atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas paneigė pareiškėjo teisę į gynybą, nors privalėjo vadovautis LVAT nutartimi ir nustatyti, kada pareiškėjui tapo žinoma apie skundžiamą Sprendimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. raštu kreipėsi į atsakovus NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pateikti teismui duomenis, kada pareiškėjui A. M. ar jo atstovui advokatui, arba trečiajam suinteresuotam asmeniui E. M. buvo įteiktas Sprendimas arba kada minėti asmenys sužinojo apie minėtą sprendimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. lapkričio 10 d. raštu informavo teismą, kad neturi informacijos. NŽT 2022 m. lapkričio 11 d. raštu informavo teismą, kad Sprendimas matomas Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatitinkas“, jį mato aktualaus žemės sklypo kadastro duomenų bylą parengęs mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) matininkas S. R. NŽT manymu, žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) savininkus apie Sprendimo parengimą informavo kadastro bylą parengęs mažosios bendrijos „Margai“ matininkas S. R.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo didelis dėmesys skiriamas pareiškėjo galimybės sužinoti apie Sprendimą turėjimui, tačiau įstatymas nesieja skundo padavimo termino su pareiškėjo galimybe sužinoti apie skundžiamą aktą, nes įstatyme skundo padavimo terminas siejamas su skundžiamo teisės akto paskelbimu arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimu suinteresuotai šaliai diena. Nagrinėjamu atveju skundo padavimo termino aspektas teismo neįvertintas, o tik apsiribota deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais apie pareiškėjo ar jo atstovo galimybę žymiai anksčiau nei 2022 m. liepos 1 d. sužinoti apie Sprendimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis apie skundžiamo sprendimo sužinojimą, yra nepagrįstas, neatitinka įrodymų pakankamumo taisyklės, nes iš pareiškėjo negali būti reikalaujama įrodyti tai, ko jis objektyviai negali.

Pareiškėjas pažymi, jog jeigu pareiškėjas būtų informuotas apie Sprendimą, tuo labiau, jeigu būtų leista susipažinti su aktualios procedūros medžiaga, neabejotinai skundą būtų pateikęs anksčiau. Faktinės aplinkybės byloja, kad to padaryti iš esmės negalėjo dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių, nors sąžiningai, rūpestingai to siekė. Pareiškėjo nesąžiningumas nėra preziumuojamas ir byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes klaidingomis, todėl nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjas apie Sprendimą sužinojo būtent 2022 m. liepos 1 d.

Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo galima sužinoti tik apie Sprendimo egzistavimo faktą, tačiau ne jo turinį. Sprendimas į bylą pateiktas teismo iniciatyva, pats teismas vien tik iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo negalėjo įvertinti Sprendimo turinio. Skundo padavimo metu Sprendimas pareiškėjui nebuvo žinomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo, teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas terminą kreiptis į teismą praleido dėl svarbių ar nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas, advokatas, ir pareiškėjas neabejotinai turėjo galimybę pamatyti šį įrašą ne 2022 m. liepos 1 d., bet daug anksčiau. Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo, jog apie skundžiamą Sprendimą sužinojo 2022 m. liepos 1 d., o iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo galima sužinoti tik apie Sprendimo egzistavimo faktą, tačiau ne jo turinį. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas buvo priimtas 2022 m. sausio 18 d., o pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu, prašydamas, be kita ko, panaikinti Sprendimą kreipėsi 2022 m. liepos 8 d. Pareiškėjas nurodė, jog apie Sprendimą sužinojo 2022 m. liepos 1 d., tačiau atsisakydamas atnaujinti terminą ir priimti pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjui apie Sprendimą turėjo būti žinoma anksčiau, bent 2022 m. kovo 4 d. prašymo teikimo NŽT metu ir teismas nenustatė svarbių ar nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių atnaujinti skundo padavimo terminą.

Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-243-525/2023).

Skundo padavimo termino eigos pradžia siejama ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Byloje nustatyta, jog projekto dėl sklypų sujungimo iniciatorius – prašymą pateikęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas, dėl to pareiškėjui Sprendimas neturėjo būti siunčiamas. Taip pat, kaip patvirtino pareiškėjas, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo buvo galima sužinoti apie Sprendimo egzistavimo faktą ir apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, aktą priėmusią instituciją (NŽT), priėmimo datą. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose dėstomos aplinkybės patvirtina, jog iš viešų Nekilnojamojo turto registro duomenų buvo galimybė matyti, kad Sprendimu ginčo žemės sklypas pertvarkytas sujungimo būdu, t. y. pareiškėjui buvo žinoma apie Sprendimo teisinį turinį.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjui Sprendimo turinys buvo žinomas, o vėliausiai apie priimtą Sprendimą pareiškėjui turėjo būti žinoma 2022 m. kovo 4 d. prašymo teikimo NŽT metu, nes, turėdamas duomenis apie valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas, atstovaujamas advokato, turėjo galimybę patikrinti informaciją Nekilnojamojo turto registre.

Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nenurodė, kokių aktyvių veiksmų ėmėsi pažeistoms teisėms ginti nuo Sprendimo priėmimo, taip pat nuo 2022 m. kovo 4 d. prašymo NŽT pateikimo iki 2022 m. liepos 8 d. skundo pirmosios instancijos teismui padavimo. Be to, dėstydamas argumentus, pareiškėjas iš esmės nurodo prieštaringus duomenis, nes, viena vertus, teigia, jog apie Sprendimą sužinojo 2022 m. liepos 1 d., kita vertus, nurodo, jog iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo galima sužinoti tik apie Sprendimo egzistavimo faktą, tačiau ne jo turinį. Visgi, kaip nurodyta šioje nutartyje, pareiškėjui buvo žinomas šio Sprendimo turinys, aktu nustatomos teises ar pareigas – jog Sprendimu ginčo žemės sklypas pertvarkytas sujungimo būdu.

Įvertinusi tai, šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo argumentų, susijusių su termino kreiptis į teismą eigos pradžia, pagrįstais, nes procesiniuose dokumentuose nėra pagrįsta, kodėl, pareiškėjo teigimu, būtent 2022 m. liepos 1 d. tapo žinoma apie Sprendimą ir kokios aplinkybės užkirto kelią per visą laikotarpį nuo Sprendimo priėmimo ar prašymo NŽT pateikimo aktyviai ir rūpestingai, laikantis įstatyme įtvirtintų terminų, kreiptis į pirmosios instancijos teismą.

Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, jog išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą 2022 m. liepos 8 d. dėl 2022 m. sausio 18 d. priimto Sprendimo panaikinimo, pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą ir nenustatytos svarbios ar nuo pareiškėjo valios nepriklausančios priežastys šį terminą atnaujinti. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Sprendimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Audrius Bakaveckas

                                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                        Ernestas Spruogis