Civilinė byla Nr.2-2592-568/2011
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-20378-2010-3
Procesinio dokumento kategorija:
113.1; 116.1;29.1(S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 14 d. Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Odeta Ragauskienė,
sekretoriaujant Simonai Stašinskei,
dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Laurai El Ostai, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jolantai Garmuvienei
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl daiktinių teisinių santykių,
n u s t a t ė:
ieškovas Kauno miesto savivaldybė patikslintu ieškiniu prašo teismo panaikinti 2011-05-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įsakymą Nr. 1V-79; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010-1029 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-101029-00068; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010-10-29 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-101029-00026; teismui nusprendus taikyti ieškinio senaties terminą, šį terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Ieškovo Kauno miesto savivaldybės atstovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad patikslintu ieškiniu prašo teismo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010-10-29 savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti statybos padarinius, taip pat prašo panaikinti 2011-05-25 priimtą atsakovo įsakymą bei, teismui pritaikius ieškinio senaties terminą, prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Ieškovas palaiko ieškinyje išdėstytus motyvus ir reikalavimus. Atsakovo aktai priimti pažeidžiant teisės aktus. Atsakovas be pagrindo traktavo, kad tiems inžineriniams tinklams, kuriems buvo surašytas aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, buvo reikalingas statybos leidimas. Nagrinėjamoje situacijoje statybos metu ginčo statinys buvo planuojamas kaip viešasis tualetas ir inžineriniai tinklai, t. y. nesudėtingas laikinas statinys. Tuo metu galiojantys teisės aktai leido statyti be leidimo, nes tai buvo nesudėtingos konstrukcijos statinys. Projektavimo sąlygose buvo nurodyta, kad yra statomas nesudėtingas statinys su jam priklausančiais inžineriniais tinklais. Sąlygos buvo keliamos pagrindiniam statiniui ir priklausiniams kaip nesudėtingam statiniui. Akivaizdu, kad inžinieriniai tinklai yra skirti, kad pagrindinis daiktas galėtų funkcionuoti pagal paskirtį. Yra ne viena Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, kur pasisakoma dėl tarp pagrindinio ir priklausinio daikto sąryšio – tarnauti pagrindiniam daiktui, funkcinis ryšys turi būti. Pagrindiniam daiktui esant laikinam nesudėtingam statiniui, inžineriniai tinklai taip pat gali būti laikomi nesudėtingais statiniais, nes pagal funkcinę paskirtį jie yra skirti tarnauti pagrindiniam daiktui – tualetui. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad inžineriniams tinklams turėjo būti gautas statybos leidimas, nes pagrindiniam daiktui leidimas nebuvo privalomas ir jam nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas. Tą pripažino ir atsakovas. Šie tinklai skirti tarnauti tik pagrindiniam daiktui – viešajam tualetui, tarp jų yra funkcinis ryšys, tik dėl viešo tualeto jie ir buvo įrengti. Todėl atsakovas turėjo traktuoti šiuos tinklus kaip tualeto priklausinius. Todėl nepagrįstai buvo priimti ginčijami aktai, netinkamai įvertinus šių statinių funkcinį ryšį. Nepagrįstai buvo nustatyta, kad statytojas buvo Kauno miesto savivaldybės administracija, projektavimo sąlygose buvo aiškiai įvardyta, kad statytojas yra Kauno miesto savivaldybė. Vietos savivaldos įstatymo 48 str. 2 d. aiškiai numatyta, kad savivaldybei nuosavybės teisė priklausančio turto sąlygas įgyvendina Kauno miesto savivaldybės taryba. Admininistracija, nebūdama statytoju ir nebūdama savininku, negalėtų įvykdyti priimtų aktų ir pašalinti padarinius savavalinės statybos nepažeisdama teisės aktų. Ginčas kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo, todėl šiuo atveju yra taikytinas CK numatytas ieškinio senaties terminas. Jeigu teismas manytų, kad taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytas 1 mėnesio apskundimo terminas, tai ieškovas prašo jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių jį praleidus. Nei viename iš ginčijamų aktų atsakovas nenurodė šių aktų apskundimo tvarkos, o ABTĮ yra numatyta, kad bylos yra nagrinėjamos administracine tvarka, teisinis reglamentavimas nebuvo vienareikšmiškas, nėra ir vieningos teisminės praktikos. Taigi tai nebuvo ta situacija, kada buvo aišku į kurį teismą ieškovui reikia kreiptis su tokiais reikalavimais. Į teismą kaip instituciją ieškovas kreipėsi nepraleidęs jokių terminų – per 3 darbo dienas pateikė ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui, gavęs nutartį iš administracinio teismo. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovas antrą kartą tam pačiam objektui nesurašė savavališkos statybos akto, nes 2009 m. aktai buvo surašyti Kauno apskrities viršininko administracijos, pažymi, kad valstybinių statybų priežiūra yra valstybei priskirta funkcija, ją vykdo tam įgaliotos valstybės institucijos. Todėl nėra pagrindo sutikti su šiuo atsakovo argumentu, nes institucijos tik vykdo valstybės pavestus nurodymus. Kauno miesto savivaldybė, palaikydama savo patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus ir motyvus, prašo teismo tenkinti ieškinį.
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Jolanta garmuvienė savo atsiliepime, triplike ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu. Net ir tuo atveju, jei teismas ir laikytų tuos inžinerinius tinklus viešo tualeto priklausiniais, vis tik nėra tokios normos, kuri leistų priklausinius, neypatingus statinius statyti be statybą leidžiančių aktų, nepriklausomai nuo to, kam jie yra skirti tarnauti. Pastačius inžinerinius tinklus, nepriklausomai nuo to, ar virš jų bus pastatytas laikinas statinys, ar stacionarus statinys, tai būtent inžineriniai tinklai yra pagrindinis daiktas, nes bet kokiu atveju atliks savo paskirtį. Jeigu nebūtų inžinerinių tinklų, ar savivaldybė pastatytų laikiną statinį, ar stacionarų statinį, jis negalėtų atlikti savo funkcijos be tinklų. Atsakovas atsiliepimo į pradinį ieškinį nurodė argumentus, kodėl nesutinka su ieškovu, tai yra Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Bet kuris nekilnojamas turtas privalo būti sukurtas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, ir tik tada jis gali būti laikomas turtu, kuriuo galima disponuoti. CK 4.103 str. yra nurodyta, kad savavališkai pastatyto statinio negalima naudoti ir juo disponuoti. Pati savivaldybė sukūrė tokią situaciją, kad negali naudotis tais statiniais ir jais disponuoti. Apie disponavimą būtų galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu turtas būrų įregistruotas Nekilnojamo turto registre. Savivaldybė kaip juridinis asmuo neįgyvendina statybos funkcijos, ji paveda tuos darbus kam nors atlikti, šiuo atveju atsakovo nuomone, jie buvo pavesti atlikti savivaldybės administracijai, nes pati savivaldybė kaip juridinis asmuo tokių veiksmų nedaro. Pats prašymas atnaujinti praleistus terminus atsirado patikslintame ieškinyje, t. y. praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pradinio ieškinio pateikimo. Nei pačioje formoje savavališkos statybos akto, nei reikalavime šalinti savavališkos statybos padarinius, nėra atskiros grafos, kurioje būtų nurodoma, kaip ir kam tie aktai turėtų būti skundžiami. Formos yra patvirtintos ministro įsakymu ir atsakovas tų formų keisti negali. Pagal LVAT praktiką, savavališkos statybos aktas yra tik faktinių aplinkybių konstatavimas ir jis nesukelia jokių pasekmių. Ginčo dalykas yra tik reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pats reikalavimas sukelia teisines pasekmes, nes juo reikalaujama griauti pastatytą statinį. Kauno miesto savivaldybės administracija yra institucija, atliekanti viešojo administravimo funkcijas ir joms turėtų būti keliami aukštesni reikalavimai dėl žinių ir teisinio išprusimo, savivaldybė turėjo visas galimybes kreiptis laiku į tinkamos kompetencijos teismą. 10 m senaties terminas negali būti taikomas, nes yra LAT praktika, kai civilinėje byloje ginčijamas administracinis aktas, yra taikomas ABTĮ 33 str. nustatytas terminas. ABTĮ 34 str. leidžia atnaujinti terminą, tik kai jis praleistas dėl objektyvių priežasčių. Ieškovas pasirinko netinkamo elgesio modelį ir tai jam turėtų sukelti teisines pasekmes. Santykių atsiradimo metu galioję teisės aktai ir buvo pritaikyti ginčo atveju, nes tiek statybos darbų metu, tiek aktų surašymo metu, inžineriniai tinklai buvo priskirti nesudėtingų statinių kategorijai, o tokiems statiniams buvo reikalingas statybos leidimas. Reikalavimo forma yra nustatyta Aplinkos ministro įsakymu, ir tokios formos savavališkai keisti negalima. Nurodo, kad pagrindinės procedūros nebuvo pažeistos. Pačio įrašo savavališkos statybos akte nepadarymas, kad statinys nėra ypatingas, nėra esminė klaida. Tai paprasčiausia klaida, pačiam statiniui tai jokios įtakos nedaro. Statytojo atstovui buvo sudaryta galimybė dalyvauti akto surašyme, bet jis jokių pastabų nepateikė. Reikėtų teismui vadovautis LVAT nutartimi, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 7, kurioje pasakyta, kad ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas yra pagrindas naikinti administracinio pažeidimo aktą. Ieškovas nenurodo įstatyme numatytų tokio pažeidimo tiesioginių pasekmių. Jeigu pažeidimas ir buvo padarytas, jis iš esmės nieko nekeičia, nes pagal tuo metu galiojančius teisės aktus tiems statiniams buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Savavališkos statybos aktas nėra baudimas, reikalavimas dėl padarinių šalinimo taip pat nėra baudimas. Pagal ATPK gal ir būtų galima laikyti nuobauda, bet ieškovas tokių argumentų nenurodo – kad jam du kartus buvo paskirta ATPK nuobauda. Pirmasis savavališkos statybos aktas buvo surašytas kitos subjekto - Kauno apskrities viršininko administracijos. Tas aktas buvo panaikintas ne dėl to, kad jis iš esmės neteisėtas, bet dėl to, kad nebuvo nurodyti teisės aktai, kuriuos pažeidė statytojas. Šis pažeidimas buvo ištaisytas. LAT 2008-02-27 nutartyje pasisakė, kad savavališka statyba yra tęstinis pažeidimas ir trunka tiek, kiek ta savavalinė statyba vyksta. Terminas skaičiuojamas iš naujo kiekvieną pažeidimo dieną. Savininko teisės yra įgyjamos tik kai statyba buvo pradėta ir baigta laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. kai statybos procesas buvo teisėtas. Ginčo objektas buvo pradėtas statyti neteisėtai ir tas pažeidimas tęsiasi iki dabar ir turėtų būti šalinamas. Pagal Statybos techninį reglamentą yra numatyta, kad neypatingas statinys yra toks, kuris nepriskirtas ypatingų ar nesudėtingų statinių kategorijai. Tokių objektų sąrašus tvirtina Aplinkos ministras ir inžineriniai tinklai nebuvo priskirti nei nesudėtingų, nei ypatingų statinių kategorijai. Jie buvo priskisti neypatingų statinių kategorijai, kuriai pagal Statybos įstatymą buvo reikalingas statybos leidimas. Pagal tuo metu galiojusį Statybos reglamentą prie nesudėtingų statinių 2 grupės buvo priskiriami inžineriniai tinklai tik namų valdos ribose. Toks reglamentavimas negali būti taikomas šioje byloje, nes inžineriniai tinklai su statiniu yra pastatyti Kauno pilies teritorijoje, ir jie negalėtų būti priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai. Praėjo nepateisinamai ilgas terminas iki prašymo atnaujinti terminą. Ieškovo nuomone turėtų būti taikom EŽTK dėl baudimo. Tos nuostatos negali būti taikomos savivaldybei, nes Konvencija taikoma tik žmogui, o ne juridiniam asmeniui. Todėl prašome ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškinys turėtų būti atmestas dar ir dėl to, kad ginčijami aktai skirti administracijai, o ne savivaldybei, ir savivaldybės administracija šių aktų neginčijo.
Ieškinys tenkintinas.
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu civilinėse bylose nustatytų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR CPK 185 str. l d.).
2010-10-29 atsakovo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos - buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-101029-00068 bei reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-101029-00026,(b.l.7-8, 1 tomas), kuriuose akcentuojama, jog statinys – elektros kabelis 0,4 KV, ilgis 267,51 m., vandentiekio vamzdynas, diametras 25 mm., ilgis 135,73 m., buitinių nuotekų tinklai diametras 110 mm., ilgis 10,51 m., diametras 160 mm. , ilgis 14.21 m. Kauno pilies teritorijoje Pilies g. 17, Jakšto g. ir Šv.Gertrūdos g. sankirtoje Kaunas, pastatytas savavališkai ir, todėl reikalaujama tuojau pat sustabdyti, nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkus statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Atkreiptinas dėmesys, jog minėti dokumentai surašyti statytojui – Kauno miesto savivaldybės administracijai, ir atsakovas teigia, jog ieškovas buvo informuotas apie faktinių aplinkybių patikrinimą, tačiau šis raštas buvo siunčiamas Kauno miesto savivaldybei (b.l.24, 1 tomas), savavališkos statybos aktas bei reikalavimas jau išsiunčiamas Kauno miesto savivaldybės administracijai (b.l.25, 1 tomas). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2004-03-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-02-316-04 yra nurodęs, jog savivaldybė ir savivaldybės administracija negali būti tapatinami kaip šalys ar proceso dalyviai. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija yra skirtingi juridiniai asmenys, turintys skirtingas teises ir pareigas. Statytoju laikomas juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą, atlieka užsakovo funkcijas ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui t.y. Respublikos statybos įstatymo nuostatos nedraudžia statytojui užsakovo fukcijas pavesti atlikti kitam juridiniam asmeniui (Statybos įstatymo 2 str. 41 d.). Šiuo atveju laikytina, kad statytojas buvo Kauno miesto savivaldybė, nes būtent ji investavo lėšas į statybą, o Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaujantis LR Savivaldos įstatymo 30 str., nustatyta tvarka tik tvirtina biudžeto pajamų, išlaidų t.y. buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tokiu būdu sprendžiama, jog atsakovas tiesiog netinkamai nustatė statytoją, pažeidžiant ieškovo teises, jas gindamas ieškovas ir kreipiasi į teismą.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos viršininko įsakymu 1V-79 ginčijamo savavališkos statybos akto 2 punkte nurodoma, kad statinio kategorija yra neypatinga, todėl teismas sprendžia, jog ginčo inžinieriniams tinklams privalėjo būti taikomas LR Statybos įstatymo 23 str. 1d.1p ((ginčo statiniai buvo projektuojami 2007 m., o statybos darbai vykdomi 2008 m.) , nustatant, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą, o pastatytas statinys viešasis tualetas su inžinieriniais tinklais ir priskirtinas prie nesudėtingų statinių, todėl, netinkamai pritaikius tuo metu galiojančias teisės normas, vadovaujantis Statybos techninio reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, inžinieriniai tinklai priskirtini nesudėtingiems statiniams, o surašius 2010-10-29 administracinius aktus, jie naikintini, nes inžinieriniai tinklai privalėjo būti traktuotini kaip viešojo tualeto priklausiniai, kadangi ir buvo pastatyti tam, kad pagrindinis statinys – viešasios tualetas galėtų funkcionuoti, o priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas .
Kauno miesto savivaldybė – ieškovas – nesutikdami su 2010-10-29 surašytais aktu bei reikalavimu, juos skundė Kauno Administraciniam teismui ir skundas buvo atsisakytas priimti, ką patvirtina ieškovo atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu bei 2010-12-05 nutartis (b.l.38, 1 tomas). Teismas sprendžia, jog byloje yra keliami du reikalavimai ir įvertina tai, jog reikalavimas panaikinti savavališkos statybos aktą yra priimtas viešojo administracinio subjekto, vykdant viešojo administravimo funkcijas, o būtent, Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, todėl priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui, tačiau reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra civilinio pobūdžio įpareigojimas, turintis tiesioginės įtakos statinio savininko nuosavybės teisėms (LR CK 4.103 str., Statybos įstatymo 27,28 str.). Todėl toks reikalavimas yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje ir priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui. Todėl teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir specialiosios kolegijos nutartis, toks reikalavimas visgi kildinamas iš nuosavybės teisių gynimo, o administracinėje teisenoje galiojantys kreipimosi į teismą terminai yra procesinio, o ne materialinio pobūdžio, įstatymas su šių terminų pasibaigimu nesieja asmens subjektinių teisių pabaigos, o kadangi tai nėra ieškininės teisenos terminai, todėl juos taikant negali būti taikomos ir ieškininės senaties instituto taisyklės. Taip pat teismas įvertina ir tai, jog atsakovo teiginys, jog ieškovas yra juridinis asmuo, todėl jam keliami didesni reikalavimai ir turi būti žinomos tiek akto, tiek reikalavimo dėl savavalinės statybos padarinių šalinimo apskundimo tvarka, sprendžiama, jog šiuo atveju nėra vieningos praktikos, todėl nėra paneigta ar nuginčyta aplinkybė, jog ieškovas (pareiškėjas) savalaikiai kreipėsi į Kauno Apygardos teismą dėl minėtų aktų ginčijimo, vėliau, įvertinę 2010-12-02 nutartyje išdėstytus motyvus, 2010-12-07 ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą (vokas, b.l.10), ir sprendžiama, jog senaties terminas nebuvo praleistas.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo ieškinys tenkintinas.
Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3p., 96 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti pilnai
Panaikinti 2011-05-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymą Nr. 1V-79;
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010-1029 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-101029-00068;
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010-10-29 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-101029-00026.
Priteisti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, į.k.288600210, buveinė A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, valstybei – 28,00 ( dvidešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.
Teisėja Odeta Ragauskienė