Baudžiamoji  byla Nr. 1-1622-655/2014

Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02504-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija:  1.2.4.8.3., 2.10.1.

(S)

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „L. L.“ pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

G. M. kaltinamas tuo, kad šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Veika padaryta tokiomis aplinkybėmis:  jis, 2013-10-08 apie 20 val. būdamas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, vieną kartą sudavė rankos delnu per kairįjį skruostą savo dukrai J. M. ir taip sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Kaltinamojo G. M. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo G. M. duotais parodymais, kad jis dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 140 str. 2 d. kaltu prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad 2013-10-08 vakare, valandų neprisimena, jis grįžo namo. Atsimena, kad tai buvo diena prieš išeigines ir juos anksčiau paleido iš darbo. Buvo truputį išgėręs alaus. Nuėjo į virtuvę ir iš šaldytuvo paėmė vieną kiaušinį. Tuo metu jos sūnus M. pasakė, kad to kiaušinio negalima imti, nes mama turi kažką gaminti. Ten dar buvo daug kiaušinių, todėl mano, kad vienas kiaušinis neturi jokios reikšmės. Kiaušinį metė į lentyną, kur stovėjo kibiras su vandeniu ir pataikė į tą kibirą. Jį tai sunervavo, kad pagailėjo vieno kiaušinio. Tuomet jis užėjo į bendrą kambarį, kur buvo žmona, Ž. ir dukra, J., kurios žiūrėjo televizorių. Jis joms pasakė: „ką jūs pagailėjote vieno kiaušinio?“. Dėl to kiaušinio prasidėjo visas ginčas. Dukra pradėjo jam prieštarauti. Sakė: „Nu ką, tu man trenksi?“ Pradėjo jį įžeidinėti ir atsikalbinėti. Sakė, kad jis prisigėrė ir laiko save didvyriu. Jis pasakė, kad ši gyvena jo bute ir negali taip su juo kalbėti. Tuomet, jis šiai pasakė, kad ši grąžintų pinigus, kuriuos ši paima iš mamos, iš jo kišenių ir net iš brolio. Ši jam sakė: „ką tu man padarysi?“. Jis sakė, kad duos jai per veidą. Ši jį išprovokavo, ir jis jai trenkė. Sudavė šiai pirštų galiukais per kairįjį skruostą. Po to, ši pradėjo dar daugiau jį provokuoti. Sakė, kad iškvies policiją. Tuomet jis apsirengė ir išėjo iš namų. Visą naktį vaikščiojo po rajoną ir jam buvo labai skaudu, kad dukra taip su juo elgiasi, taip pat buvo labai skaudu, kad jis jai sudavė, nes ši jo dukra. Skaudu, kad dukra nežiūri į jį, kaip į tėvą, o tik kaip į pinigų tiekėją. Dėl to, kad taip išėjo labai gailisi. Nenorėjo, kad taip išeitų, bet ši pati jį išprovokavo (b. l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos J. M. parodymais, kad 2013-10-08 vakare, apie 20 val. namo grįžo jos tėvas G. M., kuris buvo stipriai išgėręs. Jie visi jau ruošėsi miegoti. Tėvas priėjo prie jos ir prašė duoti jam telefoną Nokia. Anksčiau šis telefonas buvo tėvo, o po to tą telefoną atidavė jai. Telefonas tuo metu neveikė, buvo sugadintas. Ji aiškino tėvui, kad telefonas neveikia, o jis dėl to labai supykęs. Priekaištavo, kad ji jam anksčiau apie tai nepasakiusi. Ji sakiusi, kad negalėjusi nieko pasakyti, nes jis grįžta iš darbo vėlai, kai ji jau miega. Tėvas labai susierzino. Namie tuo metu buvo jos brolis M. M. ir mama, kurie matė visą įvykį. Brolis ją užstojo, tačiau nuraminti nepavyko. Tuomet tėvas dar labiau supyko, vaikščiojo po namus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino, kad nužudys, tačiau ji to nesuprato kaip realaus grasinimo, nes iš tikrųjų jis to neketino padaryti ir negalėtų taip pasielgti, jis taip pasakė jau išeidamas ir todėl, kad buvo piktas. Jos akivaizdoje sudaužė telefoną. Ji sėdėjo ant sofos, o tėvas priėjo prie jos su tuo telefonu ir užsimojo. Ji jau pamaniusi, kad mes į ją telefoną, bet jis numetė telefoną prie pat jos. Po to priėjo prie jos ir delnu trenkė jai į kairįjį žandą. Jai skaudėjo, ji pradėjusi verkti. Norėjo dar trenkti, bet mama ir brolis užstoję, todėl jam nepavykę to padaryti. Po to ji iškvietusi policiją. Mėlynės nebuvo. Buvo paraudimas toje vietoje veidas. Medikų pagalbos dėl to jai nereikėję. Tėvas išgirdęs, kad kviečia policiją, dėl to labai greit susiruošęs išėjo (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos Ž. M. parodymais, kad 2013-10-08 vakare, apie 19 val. namo grįžęs jos vyras G. M., kuris buvo stipriai išgėręs. Pradėjo prie jos kabinėtis, kad kažkas jam neišskalbta ar neužsiūta. Jai jis norėjo suduoti, vis prieidavo, norėdamas suduoti, bet ji išėjusi į kambarį ir su juo nebendravusi. Apie 20 val. grįžo vaikai. Jie jo nejudino, o jis triukšmavo. Po to G. surado kiaušinius. Ji pasakiusi, kad kiaušiniai reikalingi pyragui. Tuomet G. pradėjo mėtyti kiaušinius į sieną virtuvėje. Po to jis užėjo į kambarį, kuriame jie visi buvo. Iš karto pradėjo kabinėtis prie jų dukters J. M.. Jie pradėjo bartis. Jis kažką kalbėjo apie telefoną, kad neva ji pametė ar kažkur paliko. Jis norėjo suduoti J., bet sūnus M. du kartus jį išvedė iš kambario. Po to jis atėjo į kambarį trečią kartą, ir sūnus vėl norėjo jį išvesti, tačiau šis kažkaip išsisuko ir sudavė J., kuri sėdėjo ant lovos. Sudavė vieną kartą per veidą ranka. G. visą laiką keikėsi necenzūriniais žodžiais. J. pradėjo verkti. Tuomet sūnus sugriebė G., o ji čiupusi pagalvę, pradėjo jį mušti. J. tuo metu kvietė policiją. G. tai išgirdęs labai greitai susiruošė ir išėjo iš namų (b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto M. M. parodymais, kad 2013-10-08 vakare, apie 18.30 val., jis grįžo namo. Jam atrodo, kad tėvo tuo metu namie dar nebuvo, nors to tiksliai neatsimena. Jam atrodo, kad apie 19.20 val. atėjo tėvas, G. M., kuris buvo stipriai išgėręs. Jis buvo virtuvėje ir tėvas buvo virtuvėje. Mama su J. tuo metu buvo kambaryje. Tėvas pradėjo pasakoti, kaip praėjo diena. Po to, tėvas nuėjo į kambarį persirengti ir jam nepatiko, kaip jo sesuo J. su juo kalba. Šis norėjo su J. pajuokauti, o J. buvo šiek tiek suirzusi. Šiam nepatiko, kad J. nepriima šio juokų. Šis pradėjo kabinėtis, reikšti nepasitenkinimą. Šis buvo kelis kartus užsimojęs į J., bet jam pavyko suimti šį už rankų iš nugaros ir išvesti į virtuvę. Pirmą kartą, kai jis šį išvedė, šis šiek tiek aprimo, o po to, antrą kartą šis buvo labiau įniršęs ir jam buvo sunku šį nuraminti. Kada trečią kartą jį išvedė, tai šis jam pasakė, kad šis neva nurimo ir pasakė, kad jis šį paleistų. Šis atėjo į kambarį ir pasakė J., kad ši prilaikytų liežuvį. Po to šis priėjo arčiau prie jos ir kažką sakė. Ką šis sakė, negirdėjo. Bet, po to, jis J. sudavė delnu per veidą vieną kartą. Matėsi, kad J. skaudėjo. Jis tuo metu čiupo tėvą ir bandė šį nuraminti, laikydamas iš nugaros, bet šis priešinosi. Bandė išvesti jį į virtuvę, bet šis nenorėjo. Tada išgirdo, kad J. jau kviečia policiją. Bandė laikyti tėvą, kuris veržėsi ištrūkti. Tuomet mama paėmė pagalvę ir sudavė jam kelis kartus pagalve. Kai tėvas išgirdo, kad kviečiama policija, tai šiek tiek nusiramino. Jis išgirdo, kad J. nuėjo į savo kambarį. Tuomet, tėvas labai skubėdamas paėmė savo daiktus ir išėjo iš namų. Grįžo tėvas sekančią dieną (b. l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto R. R. parodymais, 2013-10-08 apie 20 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. K., gavo iškvietimą vykti į šeimyninį konfliktą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atvykus į vietą, rado moterį su dviem pilnamečiais vaikais. Moteris, Ž. M., pasakė, kad įvykio kaltininkas jos vyras, G. M., kurio namie nebuvo. Ši pasakė, kad vyras grįžo namo stipriai pagėręs ir trenkė per veidą dukrai, J. M.. Visi jie buvo susijaudinę. J. paaiškino, kad jai skaudėjo, kai tėvas jai trenkė per veidą. Jokių smurto žymių ant veido nesimatė, tačiau mergina buvo labai išsigandusi. Iš liudytojų pasakojimo suprato, kad kaltininkas G. M., išgirdęs, kad kviečiama policija, išėjo iš namų (b. l. 10).

Teismas G. M. kaltės įrodymu taip pat pripažįsta tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodoma, kad 2013-10-08 apie 20 val. patruliuojant iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute girtas tėvas muša dukrą, grasina ją nužudyti. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad policiją kvietė J. M., dėl to, kad jos tėvas G. M. grįžo namo girtas ir trenkė jai ranka per veidą. J. M. paaiškino, kad tėvas trenkė delnu jai per kairį skruostą. Paaiškino, kad juto fizinį skausmą (b. l. 8-9).

              Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis G. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota tinkamai.

G. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to labai gailisi, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

              Kaltinamasis neteistas (b.l. 19), administracine tvarka nebaustas (b. l. 20), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 24); Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas (b. l. 22); psichiatrinėje ligoninėje negydytas (b. l. 23).

             G. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti.

Kaltinamasis G. M. sutinka su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir  prašo bausmę sumažinti dėl sveikatos būklės ( b.l. 28).

                           Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių visumą teismas mano esant tikslinga parinkti G. M. prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad ši bausmės rūšis ir jos dydis parinkti tinkamai, ja bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomų atskirai nuo bylos medžiagos, nėra.

  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 dalyje, ir  paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., G. M. paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. M. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti G. M.:

• nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose,  jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
• neatlygintinai išdirbti 40 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.   

Kardomąją priemonę –– rašytinį pasižadėjimą neišvykti -  palikti galioti.

Išaiškinti G. M., kad:

1. Jei jis nesutinka su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.     

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę negu paskirtoji teismo baudžiamuoju įsakymu. 

4. Nepasinaudojus teise pareikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                              Ainora Kornelija Macevičienė