Civilinė byla Nr. e2A-40-638/2023
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02483-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.6.8.1; 2.6.8.7
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. K. ir atsakovės Ž. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. K. ieškinį atsakovei Ž. L., tretieji asmenys R. Ž., AS „BTA Baltic I. C.“, Lietuvoje veikiantį per AAS „BTA Baltic I. C.“ filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Žalias trikampis“, A. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. I. Ž. K ieškinyje prašė:
1) Įpareigoti atsakovę pateikti pilną namo, adresu(duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą su visais jo pakeitimais/papildymais, naujomis laidomis;
2) Įpareigoti atsakovę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas virš buto, adresu: (duomenys neskelbtini)vadovaujantis STR 2.05.04:203 „Poveikiai ir apkrovos“;
3) Įpareigoti atsakovę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti patalpas 1-14, 1-13, 1-6, 1-1, 1-8, 1-9 su atsakovei priklausančiomis patalpomis 2-7, 2-2, 2-1, 2-5 skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ reikalavimai bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėms pastatų sienoms keliami reikalavimai;
4) Įrengti esamo ir rekonstruoto pastato lauko sienos sandūros zonos mazgą vadovaujantis STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros, sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“;
5) Įrengti ugniasienę, skiriančią du butus, vadovaujantis STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“;
6) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovei kartu su atsakove nuosavybės teise priklauso dvibutis namas, adresu(duomenys neskelbtini). V. N. (buvusi dvibučio namo dalies, adresu(duomenys neskelbtini), savininkė, ieškovės dukra) 2016 m. spalio 10 d. davė sutikimą namo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), savininkams (šiuo metu savininkė yra atsakovė Ž. L.) atlikti dvibučio gyvenamojo namo, adresu(duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Ieškovė pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio 28 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas pagal namo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), projektą „Dvibučio gyvenamojo namo rekonstravimo į du sublokuotus vienbučius gyvenamuosius namus, adresu (duomenys neskelbtini)“. Nuo pat rekonstrukcijos darbų pradžios darbai atliekami ne pagal teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant ieškovės interesus. Dėl atsakovės vykdomų rekonstrukcijos darbų susilpnėjo ieškovės namo dalies stogo konstrukcija, į patalpas per sieną skverbiasi šaltis bei drėgmė, o ugniasienė, kuri turi atskirti 2 atskiras namo dalis, yra įrengta ne pagal teisės aktų reikalavimus. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymais bei pretenzijomis atlikti darbus taip, kad šie nekeltų grėsmės bei nedarytų žalos jos turtui, tačiau atsakovė atsisako bendradarbiauti ir spręsti susidariusias problemas konstruktyviai. Dėl atsakovės neketinimo užbaigti pradėtų rekonstrukcijos darbų ji patiria tiesioginę žalą bei grėsmę, kad jos namo dalis gali sugriūti. Atsakovė po statybų inspekcijos nurodymų (2019 m. gruodžio 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakymas Nr. 7.9-2D-16586) privalėjo koreguoti projekto, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius. Ieškovės žiniomis, atsakovė koregavo sprendinius, tačiau sprendinių korekcijos su ieškove nederino, ji apie tai, kad projekto sprendiniai buvo koreguoti „A“ laida, sužinojo tik iš statybų inspekcijos.
3. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad tiek ieškovei, tiek ir atsakovei priklausantys butai yra įregistruoti kaip du atskiri nekilnojamojo turto objektai, turintys atskirus unikalius numerius. Statyba pagal projektą ir galiojantį statybą leidžiantį dokumentą nėra užbaigta, jokių esminių nukrypimų įgyvendinant projektą kompetentingos institucijos taip pat nėra nustačiusios. Statybas vykdant pagal projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, atsakovei priklausančioje namo dalyje buvo sumūryta nauja mūrinė siena, kuri atskiria atsakovės rekonstruojamą dalį nuo ieškovei priklausančios dalies ir tarnauja kaip ugniasienė. Projekte nurodyta, kad statinio medinė stogo konstrukcija nekeičiama, statinio konstrukcijos suprojektuotos vadovaujantis normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir kad projektiniai sprendiniai užtikrina statinio mechaninį patvarumą ir pastovumą statybos ir ilgalaikio naudojimo metu. Stogo nuolydžiai yra nustatyti projekto sprendiniais, abi pastato dalys yra atskirtos naujai pastatyta ugniasiene. Ieškovės nurodyta siena nėra išorinė, kadangi ji skiria vieną butą nuo kito nepriklausomai nuo atliktos rekonstrukcijos. Statyba nėra užbaigta, todėl galutinis jos atitikimo projektui ir techniniams reikalavimams vertinimas nėra galimas. Reikalavimas dėl rekonstruojamos pastato dalies nėra susijęs su atsakovės teisėmis ar jų pažeidimu. Šiai daliai STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros, sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimai negali būti taikomi, nes ieškovės pastato dalies stogas nėra rekonstruojama šlaitinio stogo dalis. Be to, kaip matyti iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų, jai priklausančio stogo dalyje nėra įrengtas nei apdailos, nei vėjo izoliacinis, nei termoizoliacinis sluoksnis, todėl negali būti taikomi reikalavimai vėdinamam oro tarpui. Taip pat ieškovei priklausančio stogo dalyje nėra nelaidaus sluoksnio, todėl nėra ir tarpo tarp nelaidaus sluoksnio ir stogo dangos. Atsakovė rekonstrukcijos pilnai neužbaigusi, užbaigta statyba turės būti nustatyta tvarka priimta, o pakeitimai įregistruoti viešame registre. Statyba yra vykdoma pagal projektą ir išduotą statybą leidžiantį dokumentą, kuris šiai dienai yra galiojantis. Kadangi statyba nėra baigta, todėl jos priešgaisriniu požiūriu nėra galimybės vertinti. Tai patvirtina pridedamas Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštas. Atsakovė yra atskiro nekilnojamojo turto objekto (turinčio atskirą unikalų numerį) savininkė, todėl bendraturčių teisiniai santykiai tarp šalių yra pasibaigę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovę Ž. L. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo, adresu(duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas virš buto, esančio(duomenys neskelbtini), vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“. Teismas įpareigojo atsakovę Ž. L. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti patalpas 1-14, 1-13, 1-6, 1-1, 1-8, 1-9 su atsakovei priklausančiomis patalpomis 2-7, 2-2, 2-1, 2-5 skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėms pastatų sienoms keliami reikalavimai. Teismas priteisė iš atsakovės Ž. L. 88,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei Ž. K.. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad šioje byloje siekiant išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių žinių, buvo paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė, ją atliko ekspertė Z. B.. Ekspertė, atsakydama į jai teismo pateiktus klausimus nurodė, kad dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos į du blokuotus vienbučius gyvenamuosius namus atlikti darbai liudija, kad tai nėra dviejų blokuotų pastatų projektas, o yra medinio pastato vienos dalies atidalijimas, paliekant tokią, kokia yra, o kitą pusę nugriaunant ir praplečiant šiaurės ir rytų kryptimis, pastatant naują mūrinį pastatą. Šioje byloje ieškovė nekėlė reikalavimų dėl to, kad atsakovės atliekami statybos darbai turi būti kvalifikuotini kaip medinio pastato dalies atidalijimas – ieškovė savo pažeistas teises gynė pareikšdama ieškinį dėl to, kad statinys pastatytas (statomas) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (CK 4.103 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimus kildino iš, jos nuomone, atsakovės netinkamai atliktų statybos darbų, kurie neatitinka Statybos techniniams reglamentams (toliau STR) keliamų reikalavimų. Gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai yra atliekami pagal galiojantį, projekto pagrindu Kėdainių rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą, kuris nėra nuginčytas, todėl spręsti dėl to, ar projekte ir leidime nurodyta statybos rūšis (rekonstrukcija) atitinka faktinę situaciją, ir ar dėl to (ne)turėjo būti rengiamas pastato atidalijimo projektas, vieną jo dalį nugriaunant ir pastatant naują, išeitų už šios bylos nagrinėjimo ribų.
6. Teismas nurodė, kad atsakant į teismo klausimą Nr. 10 „Jei buvo suardyti likusios medinės pastato dalies konstrukciniai ryšiai (atskiriant namus), kokių buvo imtasi veiksmų sutvirtinant medines pastato konstrukcijas“ ekspertės išvadoje nurodyta, kad buvo suardyti likusios medinės pastato dalies konstrukciniai ryšiai: perdangos, murloto, stogų gegnių atskiriant namus, jokių veiksmų nebuvo imtasi sutvirtinant medines konstrukcijas. Atsakovė jokių įrodymų, paneigiančių šias ekspertės išvadoje nurodytas aplinkybes, t. y. ieškovės stogo dalies konstrukcijų (murloto ir gegnių) sustiprinimą, atliekant statybos darbus, nenurodė. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad statybų metu atskyrus ieškovės ir atsakovės stogus (juos skiria blokelių siena), ieškovės stogo dalies konstrukcija būtų buvusi kaip nors sustiprinta (ar atlikti skaičiavimai, kad tai nėra reikalinga) tam, kad atitiktų jai keliamus reikalavimus dėl pasikeitusių poveikių ir apkrovų. Be to, ekspertė išvados 13 dalyje nurodė, kad atlikti darbai įtakojo sniego kišenės susidarymą. Tai reiškia papildomas apkrovas, šią problemą teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovės atstovas (nurodė, kad tai iki priduodant statybą bus išspręsta).
7. Teismas pažymėjo, kad projektu buvo numatyta dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcija į du blokuotus vienbučius gyvenamuosius namus. STR 2.02.09:2005 nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato ar sublokuotų namų. Jo reikalavimai taikomi projektuojant naują namą. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą namą, reglamento reikalavimai taikomi pertvarkomai namo daliai <..> (šio reglamento 1 punktas). Teismas sprendė, kad atsakovei atliekant rekonstrukcijos darbus šio reglamento reikalavimai buvo privalomi.
8. Teismas nurodė, kad atsakant į teismo klausimą Nr. 1, ar visi atlikti dvibučio namo statybiniai darbai yra atlikti pagal „Dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos į du blokuotus vienbučius gyvenamuosius namus” projektą ir minėto projekto „A“ laidą“, ekspertės išvadoje nurodoma, kad tai nėra dviejų blokuotų pastatų projektas, o yra medinio pastato vienos dalies atidalijimas; tarp pastatų paliekamas oro tarpas, kenkiantis medinio pastato esminiams reikalavimams. Išvados 2 punkte nurodoma, kad oro tarpo atsiradimas yra ne pagal projekto „A“ laidą. Išvados 4 punkte nurodoma, kad oro tarpą reikia užpildyti nedegios mineralinės vatos granulėmis. Išvados 5.3 punkte nurodoma, kad faktiškai atlikti darbai netenkina STR 2.01.01 (3):1999 reikalavimų, nes per oro tarpą į medinio pastato dalį, per pastovų šalčio tiltą skverbsis drėgmė, šaltis, patalpose nebus užtikrinta 22 laipsnių temperatūra, patalpose nebus užtikrintos higienai, sveikatai reikiamos sąlygos.
9. Teismas vertino, kad byloje esantys duomenys pakankami konstatuoti, kad rekonstrukcijos metu atsiradęs, ieškovės ir atsakovės patalpas skiriantis neizoliuotas oro tarpas pablogino ieškovės gyvenimo ir veikos sąlygas, kurias ji jos bute turėjo iki rekonstrukcijos pradžios, nes per naujai atsiradusį oro tarpą ir ieškovės pastato sieną į ieškovės patalpas (butą) patenka drėgmė, šaltis, patalpose nėra užtikrinama numatyta temperatūra. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės atsakovės nebuvo paneigtos (atsakovė tik nurodė, kad, jos manymu, per oro tarpą vyksta vėdinimas). Šie naujai atsiradę išorės faktoriai, kaip nurodė ekspertė, šiuo metu galėtų būti panaikinti atsiradusį oro tarpą užpildant nedegios mineralinės vatos granulėmis (šiluminė izoliacija).
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymu atlikus ekspertizę, ekspertė į 4 klausimą, t. y. ar yra atliktų darbų, kurie atlikti netinkamai ir paprašyta juos įvardinti nurodė, kad <..> buvo nugriauta pusė pastato ir su oro tarpu tarp likusio, pastatytas mūrinis pastatas. Nebuvo medinio pastato dalies konstrukcijų apsaugos, ugniasienė viduje pastato nutrūksta, ugniasienė nebaigta, neturi 0,3 m. aukščio, ugniasienės dalis iš kiemo nesuformuota, oro tarpą reikia užpildyti nedegios mineralinės vatos granulėmis, pabaigti ugniasienės įrengimą tiek fasaduose, tiek ties patalpa Nr. 11, sutvarkyti, pabaigti lietaus nuvedimą nuo gatvės fasado. Teismas vertino, kad ekspertė jokių statybų trūkumų, reikalaujančių specialių žinių, susijusių su esamo ir rekonstruoto pastato lauko sienos sandūros zonos mazgu, neįžvelgė ir nenurodė. Vien ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės nėra pakankamos spręsti, kad esantis tarpas tarp vandeniui nelaidaus sluoksnio ir stogo dangos (jei toks yra) nėra vėdinamas išorės oru (ar nėra vėdinamas pakankamai) ir dėl to gali susidaryti sąlygos drėgmei kauptis bei pelėsiui susidaryti. Teismas nurodė, kad šioms aplinkybėms nustatyti reikia specialių žinių – jų teismas neturi, ekspertė jokių su tuo susijusių pažeidimų nenustatė, o ieškovė papildomos ekspertizės šioje dalyje skirti neprašė (2020 m. sausio 17 d. prašymą skirti papildomą ekspertizę iš esmės grindė tuo, kad 4 dalyje nurodytas klausimas buvo suformuluotas tam, kad būtų išsiaiškinta, kokia yra darbų ištaisymo kaina ir atitinkamai turėdama duomenis apie padarytą žalą, būtų galėjusi apsispręsti dėl ieškinio tikslinimo būtinybės).
11. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė įrengti ugniasienę, skiriančią du butus, vadovaujantis STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“. Teismas nustatė kad šis statybos techninis reglamentas neteko galios 2010 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1012, nuo 2011 m. sausio 1 d. Teismo ekspertė, atlikusi ekspertizę jos išvadoje nurodė konkrečius darbus, kurie rekonstrukcijos metu buvo atlikti netinkamai, todėl teismas, atsižvelgęs į teisme gautą teismo ekspertės išvadą, ieškovei 2021 m. liepos 20 d. nutartimi išaiškino, kad ji turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė buvo pasyvi, savo teise patikslinti ieškinio reikalavimus iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, nesinaudojo. Teismas nurodė, kad yra saistomas ieškovės keliamų reikalavimų, t. y. negali savo iniciatyva nurodyti kitų teisės aktų, nes tai reikštų šalių dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) pažeidimą. Kadangi ieškovė prašė įpareigoti atsakovę įrengti ugniasienę vadovaujantis konkrečia teisės norma, kuri nuo 2011 m. sausio 1 d. negalioja, t. y. reikalauja atlikti darbus, kurie projektavimo, derinimo ir statybų metu bei šiuo metu negalėjo (-i) būti taikomi, teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai ir sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo pakeistas kitu teisės aktu - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau - gaisrinės saugos reikalavimai), kuriame yra nustatyti iš esmės analogiški reikalavimai, kaip prieš tai galiojusiame akte (STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“) su tam tikrais papildymais. Šie gaisrinės saugos reikalavimai galiojo statybos projekto rengimo metu (2016 m.), taip pat tuo metu, kai buvo pradėti rekonstrukcijos darbai (2018 m.). Šis teisės aktas galioja iki šiol. Teismas nevertino, ar ieškovės nurodomi pažeidimai atitinka minėtą teisės aktą pakeičiančio akto reikalavimus.
1.2. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu argumentu, kad teismas negali savo iniciatyva nurodyti kitų teisės aktų. Tokia išvada prieštarauja CPK 265 straipsnio 1 dalies nuostatai, šią nuostatą aiškinančiai teismu praktikai bei yra nesuderinama su bendruoju teisės principu „teismas žino teisę“ (lot. iura novit curia). Nustatęs, kad ieškovė remiasi netekusiu galios teisės aktu, teismas turėjo pareigą įvardyti tinkamą teisės aktą/ normą ir pagal kasacinio teismo praktiką, tai nebūtų laikoma ieškinio dalyko keitimu.
1.3. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę įrengti esamo ir rekonstruoto pastato lauko sienos sandūros zonos mazgą vadovaujantis STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros, sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“. Pažymėtina, jog ekspertei buvo užduoti du klausimai, susiję su šio mazgo įrengimu ir ekspertė nustatė, kad po rekonstrukcijos ieškovės stogas netenkina STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros, sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertė dėl šio klausimo nepasisakė, prieštarauja bylos aplinkybėms.
1.4. Ieškovės nuomone, byloje buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad aptariamą sienos ir stogo sandūros mazgą atsakovė įrengė netinkamai ir kad po šių darbų ieškovei priklausančios namo dalies stogas netenkina. STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros, sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimų (tą aiškiai nurodė ir ekspertė). Tą byloje patvirtino ieškovės pateiktos nuotraukos, bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai bei ekspertizės išvada. Pirmosios instancijos teismo pateiktas šio reikalavimo atmetimo motyvas dėl įrodymų trūkumo yra nepagrįstas.
13. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Dėl bendraturčių nuosavybės dalių išsidėstymo rekonstruojamame pastate, kuriame nuosavybės dalys yra atskirtos suformuojant du sublokuotus pastatus, ir viena patalpa yra „įsiterpusi” į kito bendraturčio dalį, ugniai atspari siena negali skirti bendraturčių dalis tiesia linija dėl objektyvios priežasties, kurios nėra galimybės pakeisti. Tačiau parengus namo rekonstrukcijos A laidą į ieškovės butą „įsiterpusios” 11 patalpos ugniai atsparumas yra pasiektas nedegių izoliuotų 11 patalpos sienų suformavimu. Laikytina, kad ugniai atspari siena, kuri skiria abi ieškovei ir atsakovei priklausančias namo dalis, yra nepertraukiama ir šio sienos funkcionalumo įgyvendinimas yra išspręstas projektavimo stadijoje projekto A laida.
2.2. Ieškovės apeliacijos motyvas, kad ugniasienė yra suformuota pažeidžiant projekto sprendinius, neatitinka tikrovės. Siena suformuota būtent pagal projektą, todėl atsakovė neturi teisės įrenginėti ją kitaip, negu numatyta projekte.
2.3. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikusi patikrinimus pagal jai tenkančią kompetenciją, 2020 m. rugsėjo 16 d. ir 2021 m. sausio 12 d. išdavė pažymas apie statinio statybą ar rekonstravimą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Taigi, jokių esminių nukrypimų įgyvendinant projektą kompetentingos institucijos nustačiusios nėra.
2.4. Byloje atlikus statybos teismo ekspertizę jos išvadoje inter alia nustatyta, kad statybos darbai, kurie neatitinka projekto, gali būti ištaisyti iki statybos užbaigimo. Taigi, statinys nėra užbaigtas, o jo atitikimas priešgaisriniams reikalavimams bus sprendžiamas statybos pridavimo metu.
2.5. Ieškovė neįrodė, kad yra pažeistas stogo konstrukcijų vėdinimas ir kad tai gali sukelti neigiamų padarinių jos stogo konstrukcijoms. Pastogės ventiliavimas gali būti vykdomas visu stogo perimetru, visomis kryptimis, o vėdinimas stogo dangos bangų kryptimi - iš stogo apačios į viršų (šiaurės-pietų kryptimi) - yra akivaizdžiai kur kas aktualesnis, ir jis nėra pažeistas. Ieškovė neįrodė, kad šiuo aspektu atsakovė kaip nors pažeidė projekto sprendinius, o statybos leidimo, kuriuo remiantis įgyvendinamas projektas, iki šiol ji nenuginčijo.
14. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą - panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir šioje dalyje atmesti, atitinkamai pakeičiant tarp šalių paskirstytą priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas, įpareigodamas sustiprinti gyvenamojo namo stogo konstrukcijas virš ieškovės buto, vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, priėmė nekonkretų sprendimą, kadangi nėra aišku, ką konkrečiai atsakovė turėtų atlikti pagal tokį teismo įpareigojimą, jeigu jis yra grindžiamas tik tuo, jog ieškovė nepaneigė, kad buvo imtasi kokių nors veiksmų pastato dalies konstrukcijas sutvirtinti. Toks įpareigojimas darbus atlikti per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatitinka statybos leidimo galiojimo termino bei ekspertizės išvados, kad statybos darbai, kurie neatitinka projekto, gali būti ištaisyti iki statybos užbaigimo. Nėra jokių duomenų, kad projektas bei jo sprendiniai neatitinka kokių nors statybos techninių reikalavimų, taip pat ir reikalavimų, nustatytų STR 2.05.04:203 „Poveikiai ir apkrovos“.
3.2. Teismo sprendimas nėra aiškus, kadangi nėra aišku, pagal kokį konkretų dokumentą yra nustatyti patalpų šifrai. Pagal pastato kadastro duomenis pastatas iki rekonstrukcijos buvo vienaukštis, o jo palėpė neįrengta ir neapšiltinta (tokia ieškovės palėpė yra ir dabar). Ši aplinkybė matyti iš ieškovės pateiktų nuotraukų. Nei projektavimo, nei statybos veiksmais atsakovė ieškovės turto būklės nepablogino. Ieškovės reikalavimas nėra susijęs su atsakovės veiksmais, dėl kurių ji patiria žalą, o siekis jai priklausančiose patalpose užtikrinti gyvenamojoje patalpoje keliamus higienos normų reikalavimus tenka jos turimai teisei rūpintis savo turtu ir gerinti jo būklę.
15. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovei atliekant statybos darbus buvo suardyti ieškovei priklausančios medinės pastato dalies konstrukciniai ryšiai ir kad tai lėmė stogo konstrukcijų susilpnėjimą. Išvadą dėl konstrukcijų pažeidimo/susilpnėjimo byloje pateikė specialių žinių turintis asmuo - teismo ekspertė Z. B.. Atsakovė šių ekspertės išvadų niekaip nepaneigė. Be to, atsakovė neįrodinėjo ir neteigė, kad ėmėsi kokių nors veiksmų ieškovei priklausančios medinės namo dalies konstrukcijoms sutvirtinti.
4.2. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme niekada neiškilo neaiškumų ar abejonių, jog kalbama apie ieškovės ir atsakovės butus skiriančią gyvenamojo namo sieną. Patalpų šriftai yra nurodyti remiantis gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pateiktu patalpų planu. Šie kadastriniai matavimai buvo atlikti 2016 m. sausio 15 d., o viešajame registre įregistruoti 2016 m. balandžio 2 d. Ieškinyje bei ginčijame sprendime nurodyti patalpų šriftai neatitinka atsakovės parengtame projekte esančio patalpų plano šriftų, kadangi dėl ieškovei nežinomų priežasčių atsakovė statybos projekte rėmėsi ankstesnių (2015 m. balandžio 8 d. atliktų) kadastrinių matavimų duomenimis. Atsakovė, būdama statytoja, privalo užtikrinti, kad ieškovės gyvenimo sąlygos nepasikeistų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl atliktų statybos darbų, kuriais pakeista ieškovės nekilnojamojo turto būklė, teisėtumo (CK 4.98 straipsnis, CK 4.103 straipsnis). Ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį nurodydama, kad atsakovė, atlikdama savo gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, pažeidė ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies vientisumą, pakeitė jos statinio būklę ją pablogindama.
18. Byloje nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas, esantis(duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre registruotas kaip dvibutis gyvenamasis namas, ieškovės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, atsakovei- butas Nr. 2. Atsakovė, gavusi tuometinių 1 buto savininkų sutikimą, parengė dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos į du sublokuotus vienbučius namus projektą, pagal kurio sprendinius 2016 m. lapkričio 28 d. buvo išduotas statybos leidimas. Taip pat iš LITEKO programos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. e2-862-1144/2023, kurioje ieškovė reiškia reikalavimus atsakovei pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 28 d. išduotą statybos leidimą Nr. LRS-27-161128-00037; pripažinti negaliojančiais nuo jų išdavimo momento Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI) 2019 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-316-(15.2) ir 2020 m. rugsėjo 16 d. pažymą apie statinio statybą ar rekonstravimą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; taip pat reikalauja pašalinti neteisėtos statybos padarinius – įpareigoti A. Ž. L. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti rekonstruojamą gyvenamąjį namą(duomenys neskelbtini), kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentus bei būtų užtikrinta bendrųjų gyvenamojo namo konstrukcijų ir Ieškovės teisių bei teisėtų interesų apsauga. Ieškinys neišnagrinėtas.
19. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo buvo prašoma sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas ieškinys dėl leidimo statybai ir VTPSI privalomųjų nurodymų panaikinimo, tačiau teismas šios bylos nestabdė, taip pat nenagrinėjo ir bylų sujungimo klausimo, nors tokia galimybe galėjo pasinaudoti pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pasirinkęs nestabdyti šios bylos dėl kitoje byloje ginčijamo statybos leidimo ir nesujungęs bylų, neteko pagrindo remtis atsakovei išduotu statybos leidimu kaip įrodymu, kad gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai yra atliekami pagal galiojantį, Projekto pagrindu Kėdainių rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą. Nors teismas teigia, kad statybos leidimas nėra nuginčytas, tačiau ginčas jau yra pradėtas. Lygiai taip pat esant kitoje byloje ginčijamiems VTPSI 2019 m. lapkričio 25 d. privalomajam nurodymui ir 2020 m. rugsėjo 16 d. pažymai apie statybą be nukrypimų nuo esminio projekto sprendinių, šiais dokumentais nėra pagrindo remtis ir apeliantei atsakovei, nes ir šių dokumentų teisingumas ir pagrįstumas yra ginčijamas, tai reiškia, kad šių dokumentų įrodomoji vertė yra menka, kaip įrodymai šie dokumentai nėra patikimi (CPK 185 straipsnis).
20. Aplinkybė, kad statybos leidimas, išduotas pagal atsakovės parengtą projektą, ir VTPSI pažyma, kad be nukrypimų statoma pagal projektą, yra ginčijami kitoje byloje, sukuria situaciją, kad ieškovės nekilnojamajam turtui padaryti pažeidimai gali būti įrodinėjami tik byloje atliktos statybinės ekspertizės aktu ir negali būti pateisinami išduotu statybos leidimu bei pažyma apie statybą be nukrypimų nuo projekto. Ieškovė reiškė reikalavimus dėl keturių jos turtui padarytų pažeidimų: 1) stogo konstrukcijos pažeidimo; 2) patalpas skiriančios sienos, kuri buvo vidinė, pavertimo išorine dėl palikto oro tarpo tarp dviejų pastato dalių; 3) esamo ir rekonstruoto pastato lauko sienos sandūros su stogu mazgo netinkamo įrengimo; 4) netinkamai pastatytos ugniasienės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirmieji du pažeidimai yra įrodyti ir įpareigojo juos pašalinti.
21. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad ieškovės stogo konstrukcija yra pažeista. Ekspertui buvo užduoti klausimai: ar atsakovei faktiškai atlikus rekonstravimo darbus, nepablogėjo ieškovei priklausančios namo dalies konstrukcijų būklė (8 klausimas); Jei buvo nuardyti likusios medinės pastato dalies konstrukciniai ryšiai (atskiriant namus), kokių buvo imtasi veiksmų sutvirtinant medines pastato konstrukcijas (10 klausimas). Ekspertė atsakė, kad atsakovei faktiškai atlikus statybos darbus, pablogėjo ieškovei priklausančios namo dalies konstrukcijų būklė. (...) Buvo suardyti likusios medinės pastato dalies konstrukciniai ryšiai: perdangos, murloto, stogo gegnių atskiriant namus, jokių veiksmų nebuvo imtasi sutvirtinant medines konstrukcijas. Todėl teismas pagrįstai tenkino pirmąjį reikalavimą ir įpareigojo atsakovę sustiprinti gyvenamojo namo, adresu(duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas virš buto, esančio(duomenys neskelbtini), vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“. Atsakovės argumentai, kad ji vykdė darbus pagal projektą ir nenukrypdama nuo projekto, atmestini, nes atsakovės pateiktame projekte (tiek 0 laidoje, tiek A laidoje) nėra nurodyta tokio sprendinio, kaip namo stogo medinės dalies perpjovimas, kas yra faktiškai padaryta. Projekto A laidoje nurodyta: “statinio medinė stogo konstrukcija nekeičiama, renčiama pagal seną projektą - pastato brėžinius, tik keičiama stogo danga - dedama „K. E.“ stogo danga“.
22. Taip pat teismas pagrįstai patenkino ir antrąjį reikalavimą dėl patalpas skiriančios sienos įrengimo taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 "Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėms pastatų sienoms keliami reikalavimai. Pažeidimą konstatavo ekspertė nurodydama, kad statybos darbus atliekant nebuvo laikomasi sublokuotų dvibučių gyvenamųjų namų projekto sąvokos, buvo nugriauta pusė pastato ir palikus oro tarpą nuo likusios dalies pastatytas naujas pastatas. Atsakovė kritikuoja teismo sprendimą rašydama, kad nesupranta, pagal kokį konkretų dokumentą yra nustatyti patalpų šifrai. Tačiau patalpų numeriai buvo nurodyti jau pradiniame ieškinyje, kurio priedas Nr.9 yra pastato inventorinė byla su 2016 m. sausio 15 d. patalpų planu ir patalpų numeriais. Kitas atsakovės argumentas, kad ieškovė esą reikalauja apšiltinti jai palėpės patalpas, yra atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis jau minėtam ekspertizės aktui: patalpas skirianti siena teismo sprendimu yra nurodoma tiek pirmame aukšte, tiek ir palėpėje, be to, sienos sandarumui, apšiltinimui yra nustatyti reikalavimai nepaisant to, kaip įrengtas stogas. Byloje neginčijamai ekspertizės aktu nustatyta, kad buvusi vidinė siena dėl atsakovės įvykdytų veiksmų tapo išorine, atsirado šalčiui pralaidus tarpas, kurio atsakovės pateiktame projekte nebuvo numatyta.
23. Teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-83-695/2019, 42 punktas) ir nurodė, kad ieškovė neprivalo parengti konkretų projektą ir konkrečiai išdėstyti, kaip pataisyti jos pastato daliai padarytus pakenkimus. Būtent atsakovės pareiga yra ištaisyti padarytą žalą: parengti atitinkamą projektą ir jį įvykdyti.
24. Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodė, kad jai nustatytas terminas per du mėnesius likviduoti ieškovės turtui padarytus pakenkimus yra per trumpas, be to, rekonstrukcija dar nebaigta, o ji vykdo statybas pagal projektą, ekspertė taip pat nurodė, kad statybos darbai, kurie neatitinka projekto, gali būti ištaisyti iki statybos užbaigimo.
25. Teisėjų kolegija dar kartą pakartoja, kad atsakovės atlikti darbai, ypač dėl stogo konstrukcijų pažeidimo, namo sienų perpjovimo, dėl ko buvusi vidinė siena tapo lauko siena, nėra atlikti pagal projekto sprendinius, nes projekto sprendiniuose tokių darbų nebuvo numatyta. Tai yra ieškovės turtui padaryti pakenkimai, kurie turi būti ištaisyti nepaisant to, ar atsakovė savo namo dalyje atlieka kokius nors rekonstrukcijos darbus ar jų neatlieka. Tačiau sutiktina, kad teismo nustatytas 2 mėnesių terminas gali būti objektyviai per trumpas ir parengti projektą ištaisyti jau minėtus pakenkimus, ir atlikti darbus. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas pakeistinas ir pagal analogiją su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi nustatytinas 6 mėnesių terminas įvykdyti teismo sprendimą.
26. Dėl atsakovės argumento, kad ji dar nebaigė savo dalies statinio rekonstrukcijos pagal projektą, todėl jokių pažeidimų konstatuoti nėra pagrindo, teisėjų kolegija pažymi, kad tokia situacija, kai atsakovė nuo 2018 metų vykdo rekonstrukciją, kurios eigoje, kaip nustatyta šios bylos ekspertizės metu, sugadino ieškovės pastato dalį ir neaišku, kada rekonstrukcija bus užbaigta, todėl ieškovės teisės negali būti apgintos, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Šiuo metu atsakovei yra išduotas kitoje byloje ginčijamas leidimas statyti, kuris yra neterminuotas, atsakovė yra užregistravusi nebaigtą statybą (baigtumas 95 proc.), todėl faktiškai gali neterminuotai tęsti vadinamąją rekonstrukciją, kas penkerius metus registruodama, kad statyba vis dar nebaigta. Todėl šie atsakovės argumentai, kad ji pašalins pažeidimus, kai užbaigs statybą, yra atmestini kaip nekonkretūs.
27. Pirmosios instancijos teismas netenkino kitų dviejų ieškovės nurodytų reikalavimų. Dėl esamo ir rekonstruoto pastato lauko sienos sandūros su stogu mazgo netinkamo įrengimo teismas sprendė, kad ekspertė jokių statybų trūkumų, reikalaujančių specialių žinių, susijusių su esamo ir rekonstruoto pastato lauko sienos sandūros zonos mazgu, neįžvelgė ir nenurodė. Tačiau su tokia išvada nėra pagrindo sutikti. Ekspertei buvo pateiktas klausimas, ar medinės namo dalies stogas po namo atskyrimo tenkina STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimus (13 klausimas). Ekspertė atsakė, kad medinės namo stogo dalies stogas po namo atskyrimo netenkina STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimų, nes atlikti statybos darbai sąlygojo kiemo pusėje „sniego kišenės“ susidarymo efektą. Likusios medinės namo stogo dalies stogas netenkina STR 2.04.01:2018 reikalavimų ir sąlygotas atliktų rekonstrukcijos darbų. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas atmesti ieškinį panaikintinas, nes teismas netinkamai įvertino įrodymus, konkrečiai ekspertės išvadą, kad medinės namo dalies stogas yra sugadintas atsakovės atliktais darbais, įvertino kaip nenustačiusią jokių trūkumų.
28. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šis ieškinio reikalavimas pačios ieškovės yra išdėstytas netiksliai: „įrengti esamo ir rekonstruoto pastato lauko sienos sandūros zonos mazgą vadovaujantis STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros, sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“. Iš jau minėto ekspertizės akto turinio paaiškėjo, kad atsakovė faktiškai namą(duomenys neskelbtini), padalino į du pastatus: senąjį medinį (ieškovės reikalavime vadinamas esamu pastatu) ir naują mūrinį (ieškovės reikalavime vadinamas rekonstruotu pastatu), šie du pastatai yra atskirti, tarp jų yra paliktas oro tarpas. Todėl reikalavime nurodoma vienaskaita „esamo ir rekonstruoto pastato lauko siena“ yra nesuprantama, nes pagal ekspertizės aktą faktiškai lauko sienos yra dvi: seno medinio pastato ir naujo mūrinio pastato, neaišku, kurio pastato lauko sieną ieškovė nurodo. Taip pat nesuprantama, apie kokią sandūrą yra kalbama: ar tų dviejų lauko sienų sandūrą ir kažkurios lauko sienos sandūrą su stogu. Pirmosios instancijos teismas po ekspertizės atlikimo, paaiškėjus faktinei ginčo namo situacijai, nepasiūlė ieškovei patikslinti reikalavimo, teismo posėdyje neišsiaiškino, kokio rezultato siekia ieškovė, todėl konstatuotina, kad neatskleidė bylos esmės. Esant būtinybei patikslinti ieškinio reikalavimą byla turi būti nagrinėjama iš naujo visais aspektais, tai reiškia, kad panaikinus sprendimą nėra įmanoma priimti naujo sprendimo, šis reikalavimas grąžintinas nagrinėti iš naujo.
29. Taip pat teismas netenkino reikalavimo dėl ugniasienės, skiriančios du butus, įrengimo pagal STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ motyvuodamas, kad šis statybos techninis reglamentas neteko galios 2010 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1012, nuo 2011 m. sausio 1 d.; o teismas esą negali savo iniciatyva nurodyti kitų teisės aktų, nes tai reikštų šalių dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) pažeidimą. Sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes turi parinkti taikytiną teisės normą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, LAT nutartis Nr. 3K-3-241/2013). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės pateikto, 2016 m. parengto projekto 0 laidoje yra remiamasi būtent tuo pačiu, nuo 2011 m. negaliojančiu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“.
30. Faktinės bylos aplinkybės, kaip minėta, yra nustatytos ekspertizės aktu. Ekspertės buvo klausiama, ar tinkamai įrengta ugniasienė (11 klausimas). Ekspertė atsakė: ugniasienė įrengta netinkamai, ties patalpa Nr.11 ji nutrūksta, fasadų zonoje neužbaigta. Konstrukcijos dalyje aukštis nesiekia 0,3 m., neapskardinta. Ekspertei buvo pateikta atsakovės rekonstrukcijos projekto A laida, iš kurios matyti, kad pradinė pastatą perskyrusi vientisa ugniasienė suprojektuota nutrūkstanti pirmame aukšte suformuojant 1,25 kv. m. dydžio patalpą 11. Vadinasi, faktiškai ugniasienė yra pastatyta/statoma pagal projekto A laidą. Taigi, ugniasienės tinkamumo vertinimas yra susijęs ir su projekto A laidos tinkamumo, teisėtumo vertinimu, kas kompleksiškai gali būti išnagrinėta kartu su kitoje byloje pareikštais reikalavimais dėl statybos leidimo ir VTPSI išvadų teisėtumo.
31. Byloje nustatyta, kad atsakovė, atlikusi projekto A laidą, naujo statybos leidimo negavo. Pradinis statybos leidimas yra ginčijamas kitoje byloje (žr. šios nutarties 18 pastraipą). Atitinkamai kitoje byloje turėtų būti įvertinta, ar išduotas statybos leidimas turėjo būti atnaujinamas pagal naują projekto A laidą, ar šis statybos leidimas yra teisėtas. Kitaip tariant, tik išsprendus statybos leidimo teisėtumo klausimą, būtų galima išspręsti klausimą, ar atsakovės faktiškai statoma ugniasienė nepažeis ieškovės teisių. Todėl kolegija sprendžia, kad ir šioje dalyje teismo sprendimas atmesti ieškinį turi būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Grąžinus klausimus dėl sienos sandūros ir dėl ugniasienės nagrinėti iš naujo, turėtų būti sprendžiamas bylų sujungimo klausimas, nes tai leistų operatyviau, koncentruočiau išnagrinėti visus šalių ginčus.
32. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savininko teisių gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.95 straipsnis), tinkamai aiškino statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad ieškovės teisės yra pažeistos sugadinant stogo konstrukcijas ir vidines pastato sienas faktiškai pavertus lauko sienomis, paliekant oro tarpą. Tačiau teismas netinkamai nustatė terminą, per kurį įpareigojo atsakovę pašalinti pastato dalies pažeidimus, todėl terminas pakeistinas iš 2 mėnesių į 6 mėnesius. Taip pat teismas netinkamai įvertino įrodymus, konkrečiai ekspertizės išvadą, kad medinės pastato dalies stogo sandūra su mūrine siena netenkina STR reikalavimų, nepatikslino ieškovės reikalavimo, todėl neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai atmetė ieškinį. Šioje dalyje teismo sprendimas atmesti ieškinį panaikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo. Taip pat teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl ugniasienės. Nors eksperto išvada buvo, kad ugniasienė pastatyta netinkamai, tačiau nebuvo įvertinta projekto A laida, kurioje būtent numatytas ugniasienės pertrūkis dėl naujai suformuotos patalpos. Todėl ugniasienės atitikimas priešgaisriniams reikalavimams gali būti išspręstas tik įvertinus kartu su išduotu statybos leidimu ir pataisytu projektu. Šioje dalyje teismo sprendimas taip pat panaikintinas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo kartu su reikalavimais dėl statybos leidimo ir VTPSI pažymų teisėtumo išsprendus bylų sujungimo klausimą.
33. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pakeičiamas. Du iš keturių ieškovės pateiktų reikalavimų yra tenkinami šioje stadijoje, o kiti su reikalavimai grąžinami nagrinėti iš naujo. Ieškovės išlaidos pirmosios instancijos teisme buvo 4417 Eur. Ieškovei iš atsakovės priteistina 50 proc. turėtų išlaidų , t. y. 2208,50 Eur. Likusi ieškovės turėtų išlaidų dalis (2208,50 Eur), taip pat atsakovės turėtos išlaidos (4420 Eur) šioje stadijoje neskirstomos, nes dalis reikalavimų nebaigti nagrinėti.
34. Šalių išlaidos apeliacinės instancijos teisme neskirstomos, nes abu apeliaciniai skundai atmetami.
35. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (44,85 Eur) paskirstymo proporcija nekeičiama.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 ir 4 punktais
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini) per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo, adresu(duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas virš buto, esančio(duomenys neskelbtini), vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ ir įrengti patalpas 1-14, 1-13, 1-6, 1-1, 1-8, 1-9 su atsakovei priklausančiomis patalpomis 2-7, 2-2, 2-1, 2-5 skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 "Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėms pastatų sienoms keliami reikalavimai.
Priteisti iš atsakovės Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2208,50 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuonis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti valstybei iš atsakovės Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir iš ieškovės Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 22,43 Eur (dvidešimt du eurus ir 43 ct) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Sprendimą atmesti ieškinio reikalavimus įrengti esamo ir rekonstruoto pastato lauko sienos sandūros zonos mazgą vadovaujantis STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros, sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimais ir įrengti ugniasienę, skiriančią du butus, pagal STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti nagrinėti iš naujo kartu sprendžiant šios bylos sujungimo su byla Nr. e2-862-1144/2023 klausimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė
Lina Žemaitienė