Civilinė byla Nr. 2A-1004-601/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11926-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 93.2.22; 114.11; 121.14; .121.18; 121.21
(S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Poderienė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymą dukrai E. K. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 770 Lt per mėnesį mokamomis kasmėnesinėmis išmokomis iki pilnametystės, priteisti 8980 Lt išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina, priteisti 780 Lt išlaidų už pirktus baldus bei bylinėjimosi išlaidas.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. K. M., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2011-08-16 iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufruktą į šias lėšas ir 6880 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Teismas nustatė E. K. M. gyvenamąją vietą su motina A. B., priteisė iš atsakovo A. M., 740 Lt atstovavimo išlaidų ieškovės A. B., naudai bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 100 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Teismas nustatė, kad atsakovas A. M. yra ieškovės dukters E. K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Mergaitės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tuo pačiu adresu gyvena ir A. B., kuri dirba KTU, jos vidutinės darbo pajamos laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2011-09-30 yra apie 1400 Lt, kitų išmokų negauna, yra sudariusi tikslinės paskolos, vaikiškiems baldams už 1580 Lt pirkti, sutartį. Šalių minėtam vaikui yra diagnozuota kifozinė laikysena, plokščiapadystė, alerginė bronchų astma, alerginė sloga. Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas - 52/100 gyvenamojo namo, 509/848 dalys žemės sklypo, taip pat dvi transporto priemonės. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, nustatytas atlyginimas už darbą lygus 1 MMA. Atsakovas taip pat yra individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, TŪB, KŪB narys nuo 2010-07-01, jo vardu registruota 1 transporto priemonė. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, ėmėsi LR CK 3.192 str., nustatančiu, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, turi būti įvertinta, kokia tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Nurodė, kad tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi. Išlaikymo santykiuose įtvirtintas „pagal poreikius ir galimybes“ principas. Atsakovas yra jaunas, sveikatos problemų neturintis, darbingo amžiaus vyras, sutinkąs su pareiga išlaikyti savo vaiką ir mokėti po 300 Lt kas mėnesį. Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Mergaitė turi ne tik būtinų poreikių, tokių kaip fiziologiniai poreikiai maistui, aprangai, poilsiui, tačiau ir specialių poreikių, susijusių su diagnozuotomis ligomis, tokiomis, kaip kifozinė laikysena, plokščiapadystė, alerginė bronchų astma, alerginė sloga. Teismas nustatė, kad visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka ieškovei, kurios materialinė padėtis, įvertinus vaiko būtinuosius ir specialiuosius poreikius, yra sunki, tačiau priteisiant išlaikymą negalima iš esmės pabloginti išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties ir nustatyti tokį išlaikymą, kuris darytų esminę žalą tėvui (motinai). Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi LR CK 3.180 str. nuostata, nustatančia pagrindą riboti tėvų valdžią, jei vienas iš tėvų nevykdo išlaikymo prievolės. Kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Atsakovo argumentai, kad jis investavo į ieškovės nekilnojamąjį turtą, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Vaikui išlaikymas priteistas konkrečia pinigų suma, kuri apima įvairių vaiko poreikių tenkinimą, tuo pačiu ir reikalingų baldų įsigijimą, todėl atmestas reikalavimas dėl 780 Lt (1/2 dalies sumos už nupirktus vaikiškus baldus) priteisimo. Nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes atsakovas neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pajamos yra nedidelės, jis turės vykdyti pareigą mokėti išlaikymą ir jo įsiskolinimą, o išlaidų priteisimas iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, atsakovas iš dalies atleistinas nuo minėtų išlaidų, priteisiant iš jo tik dalį žyminio mokesčio 100 Lt valstybei bei iš viso 740 Lt bylinėjimo išlaidas.
Apeliaciniu skundu ieškovė A. B. prašo pakeisti 2012 m. sausio 04 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-305-375/2012, dalyje dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio priteisimo, ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros E. K. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai materialinį išlaikymą, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 770 Lt nuo 2011-08-16 iki dukros pilnametystės, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti A. B., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Apeliantė prašo priteisti iš atsakovo A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros E. K. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 7460 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio bei kompensacijos dydžio priteisimo, yra neteisėtas, nepagrįstas ir priimtas iki galo neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių, todėl keistinas ir priimtinas naujas sprendimas. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstų išvadų, neteisingai aiškino materialines ir procesines teisės normas bei nukrypo nuo LAT Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartyse esančių teisės išaiškinimų kasacine tvarka išnagrinėtose bylose. Motyvuose nurodo:
1) teismas, priteisdamas iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, neteisingai aiškino LR CK 3.155 str., 3.192 str. bei Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 ir 2 d. nuostatas. Nesivadovavo LAT suformavo praktika, kad priteistino išlaikymo dydis vaikui negali būti mažesnis nei viena minimali mėnesio alga (LR CK 6.461 str.). Teismo nustatytos aplinkybės prieštarauja išlaikymo dydžiui bei pažeidžia nepilnametės dukros teises ir teisėtus interesus. Priteista suma prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai, kad nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai. Šiuo atveju atsižvelgtina į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė ir t.t.
2) teismas, pažeisdamas asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principus, atsakovo A. M. rašytinius įrodymus, kad jis dirba keliose darbovietėse ir uždirba tik 200 Lt, nepagrįstai laikė tinkamais įrodymais. Teismas turėjo pareigą įpareigoti atsakovą pateikti duomenis, apie jo vadovaujamos įmonės pelningumą, išmokėtus dividentus ir t.t. Atsakovo turtinė būklė buvo netinkamai įvertinta, neišsiaiškintos visos bylos aplinkybės, pateikti įrodymai vertinti neteisingai, pažeidžiant LR CPK 185 str., 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. ir 330 str. nuostatas. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs kad turi būti vertinama faktinių aplinkybių visuma.
3) kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi. Vertinant tėvų turtinę pareigą vertintinas ne tik turimas turtas ar gaunamos pajamos, bet ir kokių priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas. Šiuo atveju teismas net nenustatė realios atsakovo turtinės padėties ir tokiu būdu nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir pažeidė LR CPK 12 str., 178 str. ir 185 str. nuostatas. Visiškai nevertino, kad E. M. reikalingas jos būtinuosius ir specialiuosius poreikius atitinkantis išlaikymas ir ugdymas, nevertino aplinkybių, kad mergaitė serga astma ir jai reikalingos ypatingos sąlygos.
4) teismas, pažeisdamas LR CPK 6 str. asmenų lygybės principą ir LR Konstitucijos 29 str., buvo šališkas ir gynė tik atsakovo teises. Priimdamas ginčijamą sprendimą, teismas nesivadovavo LR CK 1.5 str. teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei netinkamai nustatė esmines bylos aplinkybes.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. nurodė, kad LR CK 3.155 str., 3.192 str. ir Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d. numatytos tėvų ne tik pareigos, bet ir teisės. Ieškovė niekada nesitarė dėl vaiko auklėjimo, kokia vaikui veikla tinkamiausia, neaptarinėjo vaiko sveikatos sprendimo būdų. Nurodė, kad jo materialinė padėtis nepalyginamai blogesnė nei ieškovės, nes jis yra išėjęs iš ieškovės namų, liko be santaupų ir gyvenamosios vietos. Nurodė, kad teiginys, jog dirba dviejuose darbuose, yra klaidingas. Neturi galimybių skubos tvarka padidinti pinigines įplaukas, todėl vienintelė išeitis buvo taupyti, atsisakant biuro bei UAB statuso versle, t.y. sustabdyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Paaiškino, kad dėl vaiko sveikatos būklės gydytoja yra sakiusi, kad dukters sveikatos būklė yra kaip ir daugelio tokio amžiaus vaikų, o dėl astmos – vaistai yra kompensuojami ir ieškovei nereikia jokių papildomų lėšų sukurti antialerginę aplinką.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad atsakovas A. M. yra ieškovės dukters E. K. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (1 t., b. l. 12). Ieškovė dirba KTU, jos vidutinės darbo pajamos laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2011-09-30 yra apie 1400 Lt (1 t., b. l. 8, 130-132), kitų išmokų negauna (1 t., b. l. 9). Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas - 52/100 gyvenamojo namo, 509/848 dalys žemės sklypo (1 t., b. l. 122-129). Ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės (1 t., b. l. 144-145). Dukrai yra diagnozuota kifozinė laikysena, plokščiapadystė, alerginė bronchų astma, alerginė sloga (1 t., b. l. 14-17) bei regėjimo sutrikimas (1 t., b. l. 74-75). Atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose (šiuo metu įmonės veikla sustabdyta, įmonė atleista nuo mokesčių deklaracijų pateikimo), gaunamas atlyginimas buvo 101,85 Lt (1 t., b. l. 45). Šiuo metu pajamų iš darbo santykių atsakovas negauna (pagal SODRA duomenis), duomenų apie atsakovo gaunamas kitas pajamas nėra. Atsakovas yra 2011 m. rugsėjo 21 d. registruotos, individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas (duomenų apie įmonės veiklą nėra). Atsakovo vardu registruota viena 1989 m. pagaminimo (BMW 520) transporto priemonė (1 t., b. l. 46).
Apeliacinio skundo esmė – priteisto išlaikymo dydis.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavo ir įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustato pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.
Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė realios atsakovo turtinės padėties (turėjo įpareigoti atsakovą pateikti apie atsakovo vadovaujamų įmonių pelningumą ir kt.). Byloje yra duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną – 34 551 Lt per 2010 m. (1 t., b. l. 44), už 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaita nėra pateikta, įmonė yra oficialiai atleista nuo mokesčių deklaracijų pateikimo (2 t., b. l. 8-9); IĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra įkurta tik 2011 m. rugsėjo 21 d., dėl ko dar neturėjo pareigos iki šio laiko pateikti mokesčių deklaracijų (2 t., b. l. 39). Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas patikrino prieinamomis priemonėmis (Sodros, VMI, VĮ Registrų centras, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenys) duomenis apie atsakovo turtą (1 t., b. l. 133-136, 140-145). Taigi, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių tam, kad būtų nustatyta atsakovo turtinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus atsakovo turtinę padėtį pagal Sodros, VMI, VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“ duomenis, atsakovo turtinės padėties pasikeitimų nenustatyta. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodė konkrečių motyvų ir atsakovo konkretaus turto, į kurį teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė, bei nenurodė teismo konkrečių neatliktų veiksmų, kurių teismas neatliko ir kurie būtų turėję įtakos priimtam teismo sprendimui (apeliantė apsiribojo abstrakčiu argumentu apie turtinės padėties nenustatymą).
Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą (nustatydamas jo dydį), visiškai nevertino vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių. Iš teismo sprendimo turinio aiškiai matyti, jog teismas šias aplinkybes aptarė ir įvertino (1 t., b. l. 167).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėti, nustatė tinkamą priteistino išlaikymo dydį (400 Lt), kuris užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės turtinė padėtis (turi nekilnojamojo turto; du automobilius; gauna pastovų darbo užmokestį – apie 1 400 Lt) yra geresnė negu atsakovo (neturi nekilnojamojo turto; turi vieną automobilį, kuris šiuo metu areštuotas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla sustabdyta; yra IĮ savininkas, tačiau duomenų apie pajamas nėra; darbo užmokesčio negauna; turi įsiskolinimų (2 t., 10-13)), todėl būtent ieškovė turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pažymėtina, kad, nors atsakovo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, pagrįstai pirmosios instancijos teismas (atsižvelgdamas į atsakovo galimybes užsidirbti) priteisė iš jo, teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikomą, minimalų išlaikymo dydį (400 Lt). Toks teismo sprendimas atitinka formuojamą teismų praktiką dėl išlaikymo dydžio. Tam, kad būtų galima priteisti didesnį išlaikymą, būtina nustatyti, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, negu yra nustatyta šiuo metu. Pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai (iš esmės), ieškovė turi galimybę prašyti padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 str.).
Nustačius, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas yra tinkamas (400 Lt), nėra pagrindo keisti priteisto įsiskolinimo dydžio, kuris paskaičiuotas remiantis būtent tokiu išlaikymo dydžiu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Albinas Čeplinskas
Izolda Nėnienė