Civilinė byla Nr. 2A-6-467/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01080-2012-9

(S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.1; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

 

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal                ieškovų R. V., Z. V. ir „Plc Ellora 4522899 Ltd“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų „Plc Ellora 4522899 Ltd“, R. V. ir Z. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „SKOMĖ“, J. M., R. R., Č. A., J. M., L. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „BALTIC ARMS“,

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.                      Ieškovai „Plc Ellora 4522899 Ltd“, Z. V. ir R. V. pareikštu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SKOMĖ“, J. M., Č. A. ir R. R. ieškovų patirtai žalai atlyginti: Z. V. – 6 577,62 Eur (22 711,22 Lt), R. V. – 1 454 094,30 Eur (5 020 696,80 Lt), „Plc Ellora 4522899 Ltd“  – 5 694 291,59 Eur (19 661 250 Lt) ir bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškovai nurodė, kad iki 2009 m. gegužės 20 d. valdė 70,4 proc. visų UAB „SKOMĖ“ akcijų. Z. V. nuo 1995 m. buvo UAB „SKOMĖ“ valdybos pirmininkas bei direktoriaus pavaduotojas. Be ieškovų ir valdybos pirmininko Z. V. žinios atsakovai                            2009 m. kovo 24 d. suorganizavo valdybos posėdį, kuriame buvo patvirtinti akcininkų susirinkimui teiktini dokumentai, 2009 m. balandžio 30 d. sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, nes nesusirinko kvorumas. Tą pačią dieną įvyko valdybos posėdis, į kurį nebuvo pakviestas valdybos pirmininkas Z. V., kuriame buvo nutarta sušaukti pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą.                                      2009 m. gegužės 13 d. įvyko pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir už nutarimus balsavo akcininkai J. M., Č. A., J. M. ir L. R.. Penktu klausimu dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo akcininkų susirinkimas priėmė šiuos nutarimus: padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 350 000 Lt iki 1 000 000 Lt nominalios vertės akcijų; atšaukti visiems UAB „SKOMĖ“ akcininkams pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas bendrovės akcijas; suteikti teisę įsigyti visas naujai išleidžiamas 650 000 vnt. paprastąsias vardines akcijas UAB „BALTIC ARMS“; įgalioti UAB „SKOMĖ“ direktorių J. M. bendrovės vardu pasirašyti naujai išleidžiamų akcijų pasirašymo sutartį su jas įsigyjančia UAB „BALTIC ARMS“; pakeisti UAB „SKOMĖ“ įstatus dėl padidinto iki                          1 000 000 Lt dydžio bendrovės įstatinio kapitalo.

3.                      2009 m. gegužės 20 d. UAB „SKOMĖ“ sudarė akcijų pardavimo sutartį su UAB „BALTIC ARMS“. UAB „SKOMĖ“ direktorius J. M. buvo ir UAB „BALTIC ARMS“ direktorius bei akcininkas. 650 000 vnt. 1 Lt nominalo naujos emisijos UAB „SKOMĖ“ akcijos parduotos už 650 000 Lt, t. y. už nominalo kainą, kurios nenustatė nei UAB „SKOMĖ“ valdyba, nei visuotinis akcininkų susirinkimas. Kaina akivaizdžiai neatitiko rinkos kainos, nes vien                  UAB „SKOMĖ“ nuosavybės teisėmis valdomo ir nesuvaržyto nekilnojamojo turto rinkos vertė pagal 2008 m. birželio 2 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. VN-08-116 buvo                    35 000 000 Lt. UAB „SKOMĖ“ pagrindines pajamas gauna iš patalpų nuomos.

4.                      Ieškovų teigimu, 2009 m. gegužės 20 d. sutartis yra sandoris, prieštaraujantis UAB „SKOMĖ“ teisnumui, nes prieštarauja šio juridinio asmens tikslams, pažeidžia imperatyvias įstatymų normas.

5.                      Ieškovų nuomone, UAB „BALTIC ARMS“ galėjo išpirkti naują UAB „SKOMĖ“ akcijų emisiją už pačios UAB „SKOMĖ“ lėšas. UAB „SKOMĖ“ įstatinio kapitalo didinimo išvakarėse dėl lėšų pertekliaus buvo sumažinusi savo įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti perteklines, šiai atsakovei nereikalingas lėšas.

6.                      Dėl priimtų UAB „SKOMĖ“ akcininkų susirinkimo nutarimų kiekvienas akcininkas, valdęs                            UAB „SKOMĖ“ akcijas, patyrė turtinius praradimus, proporcingus valdomų akcijų skaičiui. Ieškovai, valdę 70,4 proc. UAB „SKOMĖ“ akcijų, dėl nurodytų veiksmų prarado                        UAB „SKOMĖ“ valdymo kontrolę, jų akcijų paketas sumažėjo iki 24,6 proc., dėl to patyrė              25 839 768 Lt žalą. Ieškovai patirtą žalą grindžia 2008 m. birželio 2 d. nepriklausomo vertintojo UAB „Verslavita“ atliktu UAB „SKOMĖ“ vertinimu. Sutartimi buvo nustatyta akivaizdžiai per maža naujai išleidžiamų akcijų emisijos kaina, pažeidžiant senųjų UAB „SKOMĖ“ akcininkų turtines teises.

7.                      UAB „SKOMĖ“ valdymą perėmus UAB „BALTIC ARMS“, Z. V. buvo atleistas iš direktoriaus pavaduotojo pareigų. 2010 m. kovo 23 d. UAB „SKOMĖ“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo perrinkta valdyba – ieškovai joje neturi nė vieno atstovo. Ieškovai Z. V. ir R. V. susirgo ir negalėjo dalyvauti šiame susirinkime. Jų prašymo dėl bendrojo balsavimo biuletenio gavimo atsakovei įteikti nepavyko ir su antstolio pagalba.

8.                      Be to, paaiškėjo, jog UAB „SKOMĖ“ 2012 m. kovo 28 d. vietoje akcininkės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ jos 187 500 vnt. UAB „SKOMĖ“ akcijų Juridinių asmenų registre įregistravo kitą asmenį – Bismarck Limited pagal ieškovams nežinomą 2011 m. balandžio 21 d. dokumentą.

 

II.                      Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

9.                      Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 30 d.  sprendimu ieškovų „Plc Ellora 4522899 Ltd“, R. V. ir Z. V. ieškinį atmetė.

10.                      Teismas konstatavo, kad ieškovė „Plc Ellora 4522899 Ltd“ neįrodė, jog buvo arba yra                          UAB „SKOMĖ“ akcininkė. UAB „SKOMĖ“ akcininkė buvo Anglijos ir Velso įmonė               „Plc Ellora Ltd“, kuri 2011 m. balandžio 26 d. buvo išregistruota iš Anglijos ir Velso įmonių registro. Byloje nėra įrodymų, kad „Plc Ellora 4522899 Ltd“ yra buvusios įmonės „Plc Ellora  Ltd“ teisių perėmėja ar įgijėja, todėl teismas padarė išvadą, jog „Plc Ellora 4522899 Ltd“ neturi reikalavimo teisės, nes neįrodė savo, kaip UAB „SKOMĖ“ akcininkės, turėtų teisių.

11.                      Teismo vertinimu, tai, kad UAB „SKOMĖ“ akcininkų sprendimas dėl UAB „SKOMĖ“ įstatinio kapitalo padidinimo ir 650 000 vnt. naujų akcijų išleidimo ieškovų buvo ginčijamas, savaime nepatvirtina atsakovų solidarios civilinės atsakomybės, nes įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015 buvo nustatyti prejudiciniai faktai, jog akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo padidinimo yra teisėtas. Teisėtas akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo padidinimo nėra pagrindas civilinei atsakomybei kilti, nes pagal įstatymą teisėtais veiksmais padaryta žala neatlyginama.

12.                      Teismas atsižvelgė į tai, kad akcininkų susirinkimo sprendimas atšaukti esamiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamus 650 000 vnt. UAB „SKOMĖ“ akcijų įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu, tačiau padarė išvadą, jog tai nesudaro teisinio pagrindo taikyti atsakovams solidariąją civilinę atsakomybę. Teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu buvo pripažinta negaliojančia akcijų pasirašymo sutartis tarp UAB „SKOMĖ“ ir UAB „BALTIC ARMS“ bei pritaikyta dvišalė restitucija: UAB „SKOMĖ“ naudai grąžinant išleistas akcijas, o UAB „BALTIC ARMS“ grąžinant sumokėtas už akcijas lėšas. Teismas konstatavo, kad, pritaikius restituciją, buvo atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis, todėl šis akcininkų sprendimas nebesukelia ieškovams teisinių pasekmių. Pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. UAB „SKOMĖ“ neeilinio pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą nuspręsta pasiūlyti 350 000 vnt. bendrovės akcijų savininkams, kurie 2009 m. gegužės 13 d. buvo bendrovės akcininkais arba kurie po 2009 m. gegužės 13 d. įsigijo bendrovės akcijas iš bendrovės akcininkų, kurie jais buvo 2009 m. gegužės 13 d.

13.                      Teismas nustatė, kad nei ieškovas Z. V., nei ieškovė R. V. pirmumo teise proporcingai jų turimų bendrovės akcijų skaičiui įsigyti 2009 m. gegužės 13 d. emisijos akcijų nepasinaudojo po 2016 m. rugpjūčio 1 d. UAB „SKOMĖ“ neeilinio pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų priėmimo. Teismas nurodė, kad ieškovės R. V. teiginys, jog 2009 m. gegužės 13 d. ieškovai turėjo galimybę įsigyti akcijų, o vėliau tokios galimybės neturėjo, yra nepagrįstas įrodymais, nes ieškovai nepateikė įrodymų apie tai, kad jų finansinė padėtis nuo 2009 m. iki 2016 m. būtų iš esmės pablogėjusi.

14.                      Teismas konstatavo, kad atsakovas R. R. nėra ir nebuvo visuotinio akcininkų susirinkimo metu UAB „SKOMĖ“ akcininkas, todėl jam negali būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė. Atsakovas R. R. buvo UAB „SKOMĖ“ valdybos narys. UAB „SKOMĖ“ valdyba nėra įgaliota priimti sprendimus dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, naujų akcijų išleidimo, pirmumo teisės jas įsigyti atšaukimo, nes šie klausimai yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija. Ieškovai neįrodė, kad atsakovas R. R. atliko neteisėtus tyčinius veiksmus, tarp kurių ir ieškovų įvardijamos žalos yra priežastinis ryšys. Ieškinyje minimi UAB „SKOMĖ“ valdybos sprendimai buvo pripažinti teisėtais prejudicinę reikšmę turinčiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-276-430/2010, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartimi, dėl ieškovų Z. V. ir UAB „Inforverslas“ ieškinio dėl UAB „SKOMĖ“ 2009 m. kovo 24 d. ir 2009 m. balandžio 30 d. valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

15.                      Teismo vertinimu, ieškovai nepagrįstai akcininko turimo turto vertę skaičiuoja padalydami UAB „SKOMĖ“ turimo nekilnojamojo turto vertę iš akcijų skaičiaus iki įstatinio kapitalo padidinimo ir po jo. Tokiu būdu apskaičiuotą žalą ieškovai padaugina iš 2, nurodydami galutinę patikslinto ieškinio sumą. Teismas pažymėjo, kad toks žalos paskaičiavimas yra teisiškai nepagrįstas. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkai neturi nuosavybės teisės į bendrovės turimą turtą, o byloje nėra pateikti įrodymai, kad UAB „SKOMĖ“ akcininkų susirinkimo sprendimais UAB „SKOMĖ“ priklausantis turtas buvo perleistas.

16.                      Atsakydamas į neišspręstus bylos šalių procesinius prašymus, teismas nurodė, kad nenustatė teisinių pagrindų ieškovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ ir ieškovo Z. V. ieškinius palikti nenagrinėtus, o ieškovo Z. V. ieškinį išskirti į atskirą bylą, nes ieškovo Z. V. neatvykimas į teismo posėdį nekliudė teismui išnagrinėti bylą iš esmės, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas išreiškė valią dėl ieškinio palaikymo visa apimtimi. Ieškovei „Plc Ellora 4522899 Ltd“ atstovavo advokatas. Teismas nenustatė teisinių pagrindų pripažinti atsakovų dalyvavimą teismo procese būtinu, kadangi atsakovai turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis ir savo nuožiūra įgyvendinti rungimosi principą procese. Teismas taip pat netenkino ieškovų prašymų išreikalauti įrodymus ir paskirti byloje teismo ekspertizę pagal suformuluotus ieškovų klausimus. Kitoje civilinėje byloje teismo ekspertė D. A. ekspertizės akte Nr. 1401/32E pateikė išvadas. Teismas nusprendė nesiremti šios ekspertizės išvadomis, nes ji buvo atlikta naudojant verslo vertinimo turto požiūrio metodų derinį bei pajamų metodą, neatsižvelgiant į tai, kad netaikytas sąnaudų metodas, o apsiribota įmonės pajamų ir sąnaudų struktūrine analize ir jų kitimo dinamika, neatspindinčia realiųjų įmonės sąnaudų, atliekant verslo vertinimą, kai byloje buvo pareikšti reikalavimai, apskaičiuojant žalą dėl akcijų nuvertėjimo, bet ne dėl verslo vertės pokyčių.

17.                      Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovų apeliacinius skundus, 2017 m. spalio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016  m. lapkričio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

18.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

19.                      Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovai prašomą priteisti žalą kildina iš jų valdomų akcijų kainos nuvertėjimo dėl akcijų emisijos – papildomai išleistų akcijų – ir bendrovės valdymo kontrolės praradimo. Ieškovai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose nurodė, jog 2009 m. jie turėjo finansines galimybes įgyti proporcingą jų valdomoms naujų akcijų skaičių, jeigu jiems pagal priklausančią pirmumo teisę tai būtų buvę pasiūlyta, tačiau 2016 m., kai buvo atkurta pirmumo teisė ir pasiūlyta įsigyti akcijų, tokių galimybių jie neturėjo ir dėl to nukentėjo jų interesai.

20.                      Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog visiems ieškovams atkurta pirmumo teisė į UAB „SKOMĖ“ naujos emisijos akcijas, neatitinka bylos duomenų. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai negu pirmosios instancijos teismas, pripažino, kad bendrovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ ir „Plc Ellora Ltd“ (buvusi arba ir esama (dėl akcijų nuosavybės vyksta teisminis ginčas) bendrovės „SKOMĖ“ akcininkė, valdžiusi daugiau kaip 50 proc. akcijų) yra tas pats juridinis asmuo ir turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai reiškia, kad šiai įmonei po neteisėto akcininkų susirinkimo nutarimo panaikinimo galėjo būti atkurta pirmumo teisė pirkti išleidžiamas naujas akcijas, tačiau iš UAB „SKOMĖ“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2016 m. rugpjūčio 1 d. protokolo ir šios bendrovės vadovo 2016 m. rugpjūčio 30 d. ataskaitos matyti, kad ši ieškovė nelaikoma UAB „SKOMĖ“ akcininke ir jai nebuvo pasiūlyta proporcingai turėtai (arba ir turimai) akcijų daliai pirkti naujų akcijų. Taigi bendrovei „Plc Ellora 4522899 Ltd“ pirmumo teisė į naujai išleidžiamas akcijas neatkurta.

21.                      Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovų nurodomos žalos nebuvimo padarė neišaiškinęs ir neįvertinęs visų ginčui spręsti reikšmingų ieškinio pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių, taip pat neįvertinęs teisinių aplinkybių, todėl teismo išvada nepagrįsta ir neteisėta. Pirmiausia dėl to, kad ieškovų, kaip UAB „SKOMĖ“ akcininkų, teisių, pažeistų akcininkų 2009 m. gegužės 13 d. susirinkimo nutarimais, visiškas atkūrimas būtų galimas tik panaikinus ar kitais teisiniais pagrindais pripažinus negaliojančiu akcininkų susirinkimo 2009 m. gegužės 13 d. nutarimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo, išleidžiant naujas akcijas, nes dėl šio nutarimo ir jau panaikinto akcininkų susirinkimo nutarimo atimti iš ieškovų pirmumo teisę įgyti naujų bendrovės akcijų ieškovai galėjo patirti turtinių nuostolių, nes ne tik sumažėjo jų valdomų UAB „SKOMĖ“ akcijų vertė, bet jie prarado ir galimybę kontroliuoti bendrovės veiklą. Ši aplinkybė reikšminga sprendžiant ginčą ir turi būti nuosekliai išaiškinta bei įvertinta.

22.                      Be to, iš naujo tirtina apeliacinės instancijos teismo išvada dėl neigiamų padarinių perkėlimo ieškovams, kad šie, kaip jie patys teigia, 2016 m. neturėjo finansinių galimybių įgyti 2009 m. akcininkų susirinkimo nutarimu išleistų UAB „SKOMĖ“ akcijų, nes ieškovams neteisėtai atimta pirmumo teisė į naujas akcijas buvo atkurta po daugiau nei penkerius metus trukusio teisminio proceso; teismas nevertino šių aplinkybių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo aspektu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad teismas formaliai vertino atsakovų neteisėtus veiksmus atimant iš ieškovų pirmumo teisę į naujas akcijas ir visiškai netyrė bei nevertino ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių dėl atsakovų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų ieškovų atžvilgiu 2008 m. ir 2009 m. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant dėl atsakovų veiksmų, ieškovų nurodomos žalos ir priežastinio ryšio tarp jų.

23.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės procesiniai sprendimai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-17117-1066/2018 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1944-866/2018.

24.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas.

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

25.                      Apeliaciniame skunde ieškovė „Plc Ellora 4522899 Ltd“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei                „Plc Ellora 4522899 Ltd“ solidariai iš atsakovų UAB „SKOMĖ“, J. M., Č. A. ir R. R. 2 847 145,80 Eur žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, „Plc Ellora 4522899 Ltd“ nėra „Plc Ellora  Ltd“ teisių perėmėja, nes tai viena ir ta pati įmonė. Viso civilinio proceso metu toks klausimas net nebuvo keliamas. Jei pirmosios instancijos teismas manė, kad „Plc Ellora 4522899 Ltd“  yra netinkama ieškovė, jis turėjo ją pakeisti tinkamu ieškovu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnį. Byloje yra pateikti konkretūs duomenys, kad „Plc Ellora 4522899 Ltd“ ir „Plc Ellora  Ltd“ yra tas pats juridinis asmuo.

25.2.                      Pasirengimas bylos nagrinėjimui nebuvo tinkamas, nes klausimai, kurie paprastai sprendžiami bylos pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje, buvo išspręsti teismo sprendimu.

25.3.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prejudicinį faktą byloje, kad iš ieškovų buvo atimta pirmumo teisė įsigyti naujos emisijos metu išleistas bendrovės akcijas. Šis prejudicinis faktas yra atsakovų civilinės atsakomybės pagrindas.

25.4.                      Pasinaudoti akcininko teise įsigyti naujos emisijos metu išleistas bendrovės akcijas ieškovė neturi, nes jos bendrovės akcininkų sąrašuose nėra dėl to, kad 187 500 vnt. jos akcijų buvo neteisėtai perleistos. Dėl šių veiksmų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Teismas šių aplinkybių neištyrė.

25.5.                      Priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, naujos emisijos metu išleistas bendrovės akcijas akcininkai galėjo įsigyti, nes dėl perteklinių lėšų išmokėjimo akcininkams, jie disponavo 1,05 mln. Lt laisvomis lėšomis, kuriomis galėjo apmokėti akcijų emisiją. 

25.6.                      Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovui R. R. negali būti taikoma solidari civilinė atsakomybė. Solidarioji atsakomybė R. R. atsiranda dėl to, kad jis aktualiu laikotarpiu buvo ir dabar yra valdybos narys, valdybos posėdžiuose kartu su kitais atsakovais balsavęs už sprendimų parengimą, kuriais buvo neteisėtai perimtas bendrovės valdymas. Be to, jis yra bendrovės akcininkės L. R. sutuoktinis, o akcininkų susirinkimuose balsavo už priešingų ieškovų interesams akcininkų sprendimų priėmimą.

25.7.                      Teismas tinkamai nenustatė žalos, jos dydžio ir susidarymo mechanizmo. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą dėl teismo ekspertizės paskyrimo ir tinkamai nemotyvavo, kodėl nesirėmė D. A. ekspertizės akte Nr. 1401/32E nurodytomis išvadomis.

26.                      Apeliaciniame skunde ieškovai Z. V. ir R. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – priteisti Z. V. 3 288,81 Eur, o R. V. – 727 047,15 Eur solidariai iš atsakovų UAB „SKOMĖ“, J. M., Č. A. ir R. R. žalos atlyginimą. Taip pat prašo iš UAB „SKOMĖ“ išreikalauti įrodymus; pašalinti iš bylos dalyvių trečiąjį asmenį UAB „BALTIC ARMS“ ir jo atstovavimo išlaidų nepripažinti bylinėjimosi išlaidomis; neleisti advokatui V. B. byloje atstovauti trečiajam asmeniui UAB „BALTIC ARMS“; įvertinti ieškovės BUAB „Infoverslas“ atstovo bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ veiksmus; įvertinti melagingų UAB „SKOMĖ“ paaiškinimų teismui teikimą dėl galimų 1 786 346,60 Eur nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Teismas nepagrįstai atmetė atskirus reikalavimus, nors ieškovai nurodė, kad akcijas valdė kartu. Dėl šios priežasties teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, jog turi būti mokami atskiri žyminiai mokesčiai. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgęs, kad buvo ne trys, o keturi ieškovai.

26.2.                      Teismas nepagrįstai pakeitė ieškinio dalyką – reikalavimas susidėjo iš dviejų dalių – akcijų paketo nuvertėjimo (pagrindinė) ir papildomos žalos dėl įmonės valdymo praradimo (pagrindinė žala padauginta iš 2).

26.3.                      Teismas pažeidė CPK reikalavimus dėl pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės. Teismas paskyrė bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje, nors neišsprendė bylos pasiruošimo nagrinėti nei CPK 227, nei 228 straipsnių pagrindu. Tuo buvo pažeistos ieškovų teisės, nes nebuvo išreikalauti bylai svarbūs įrodymai ir nepaskirta ekspertizė, kuri būtų atsakiusi į klausimą, kiek akcijų vertė būtų sumažėjusi dėl to, kad ieškovai prarado UAB „SKOMĖ“ valdymą. Teismas taip pat nemotyvuotai netenkino prašymo sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėta byla Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl UAB „SKOMĖ“ įstatinio kapitalo padidinimo. Byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje iš esmės turint įrodymus, jog ieškovas Z. V. patyrė labai sunkius sveikatos sužalojimus, todėl buvo pažeista ieškovo teisė būti išklausytam.

26.4.                      Teismas be motyvų konstatavo, kad ieškovė „Plc Ellora 4522899 Ltd“ nėra UAB „SKOMĖ“ akcininkė, nors buvo pateikti rašytiniai įrodymai, rodantys priešingai.

26.5.                      Teismas neatsižvelgė, kad ieškovai prašė teismo priteisti jų patirtą žalą ne dėl nekilnojamojo turto pardavimo, o dėl ieškovų akcijų paketų sumažėjimo ir valdymo kontrolės praradimo. Teismas dėl to nepasisakė, todėl sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.

26.6.                      Teismas nepagrįstai nevertino byloje esančių teismo ekspertų išvadų ir nepaskyrė šioje byloje teismo ekspertizės tiek dėl ieškovų akcijų vertės sumažėjimo, tiek dėl to, jog ieškovai prarado UAB „SKOMĖ“ valdymą.

26.7.                      Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015 pripažino negaliojančia nuo jos pasirašymo momento 2009 m. gegužės 20 d. UAB „SKOMĖ“ akcijų emisijos sutartį. Taigi atsakovų atliktų veiksmų neteisėtumas yra nustatytas. Sprendime teismas, pripažinęs šį prejudicinį ryšį, į įsiteisėjusius teismų sprendimus neatsižvelgė.

26.8.                      Šiuo metu ieškovai dėl ilgamečio bylinėjimosi su atsakovais neturi lėšų akcijų emisijos akcijoms pirkti. Teismas sprendime nevertino taikytų laikinųjų apsaugos priemonių                 Z. V. turtui ir lėšoms. Z. V. gaunamo mėnesio minimalios algos dydžio ir R. V., dirbančios bibliotekininke, pajamų neužtenka ne tik pragyvenimui, bet ir būtinam Z. V. gydymui. Teismas nevertino ir esminės aplinkybės, kad 2009 m. ieškovai turėjo galimybę pirkti UAB „SKOMĖ“ naujai išleistas akcijas, nes 2008 m. lapkričio 11 d. įregistravus UAB „SKOMĖ“ įstatinio kapitalo sumažinimą dėl perteklinių lėšų išmokėjimo akcininkams, akcininkai disponavo 1,05 mln. Lt laisvomis lėšomis, kuriomis galėjo apmokėti 2009 m. gegužės 13 d. akcijų emisiją ir jiems dar būtų likę 0,4 mln. Lt lėšų.

26.9.                      Sprendime teismas nepasisakė dėl 2016 m. spalio 5 d. prašyme suformuluotų reikalavimų, kuriuos ieškovai pakartojo ir rašytinėse baigiamosiose kalbose. Sprendime teismas nepasisakė ir dėl UAB „SKOMĖ“ piktnaudžiavimo teise.

27.                      Atsiliepime „Plc Ellora 4522899 Ltd“ su ieškovų R. V. ir Z. V. apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį patenkinti. Atsiliepime ieškovai Z. V. ir R. V. su ieškovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį patenkinti.

28.                      Atsiliepime į ieškovų R. V. ir Z. V. apeliacinį skundą atsakovė UAB „SKOMĖ“ prašo apeliacinį procesą pagal ieškovų Z. V. ir R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalies, kurioje buvo atmestas ieškovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“  ieškinys, nutraukti; kitą apeliacinio skundo dalį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

28.1.                      Teismas pagrįstai neskyrė pasirengimo nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu, nes šis būdas taikytinas tais atvejais, jeigu abi šalis atstovauja CPK 56 straipsnio 1 dalies                  1 punkte ir 2 punkte ar 2 dalyje nurodyti asmenys (CPK 227 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ne visi atsakovai buvo atstovaujami advokatų ar advokatų padėjėjų ir ne visi atsakovai turėjo aukštąjį teisinį išsilavinimą. 

28.2.                      Jeigu kitoje byloje atliktų teismo ekspertizių aktai hipotetiškai ir galėjo turėti įtakos apeliantų galimybei pateikti dar vieną patikslintą ieškinį, tai tose bylose ekspertizių aktai buvo surašyti ir pateikti teismui dar 2014–2015 m. Apeliantai patikslinto ieškinio nepateikė, neprašė atidėti bylos sudarant galimybę pateikti patikslintą ieškinį, nors civilinė byla po jos atnaujinimo buvo išnagrinėta iš esmės tik trečiame teismo posėdyje

28.3.                      Pagal šios ir kitų bylų duomenis ir viešai prieinamą informaciją, Z. V. sveikatos būklė netrukdo jam savo nuožiūra ne tik naudotis procesinėmis teisėmis, gauti ir teikti procesinius dokumentus, bet ir aktyviai dalyvauti šalies visuomeniniame gyvenime, reikštis socialiniuose tinkluose. Atsakovės nuomone, ieškovo procesinės teisės nebuvo apribotos.

28.4.                      Teismas sprendė ekspertizės skyrimo klausimą ir dėl byloje esančio ekspertės                         D. A. 2014 m. vasario 14 d. ekspertizės akto Nr. 1401/32E išsamiai pasisakė sprendime. Tai, kad teismas šiuos klausimus išsprendė ne taip, kaip pageidavo apeliantai, nereiškia, jog šie klausimai nebuvo sprendžiami ir(ar) buvo sprendžiami netinkamai.

28.5.                      Apeliantai deklaravo, jog žalą jie patyrė dėl to, kad negalėjo įsigyti 2009 m. gegužės 13 d. emisijos akcijų už jų emisijos kainą po 1 Lt (0,29 Eur) už vieną akciją. Tokia teisė apeliantams buvo suteikta ir realiai įgyvendinta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais bei atsakovės UAB „SKOMĖ“ 2016 m. rugpjūčio 1 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, kuriuo, atsižvelgiant į įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, buvo nuspręsta pasiūlyti 350 000 vnt. akcijų savininkams, kurie 2009 m. gegužės 13 d. buvo bendrovės akcininkais arba kurie po 2009 m. gegužės 13 d. įsigijo bendrovės akcijas iš bendrovės akcininkų, kurie jais buvo 2009 m. gegužės 13 d., pirmumo teise proporcingai jų turimų bendrovės akcijų skaičiui, įsigyti 650 000 vnt. 2009 m. gegužės 13 d. emisijos akcijų, kurių emisijos kaina atitinka akcijų nominalią vertę po 0,29 Eur už akciją. Apie tai buvo pranešta raštu kiekvienam akcininkui. Apeliantas Z. V. turėjo pirmumo teisę įsigyti 403 vnt. 2009 m. gegužės 13 d. emisijos akcijų už 116,87 Eur, apeliantė R. V. – 88 920 vnt. akcijų už 25 786,80 Eur, apie tai jiems buvo pranešta 2016 m. rugpjūčio 8 d. pranešimais, kurie buvo įteikti 2016 m. rugpjūčio 22 d.

28.6.                      Priešingai, nei nurodo apeliantai, šioje byloje nėra sprendžiami klausimai, susiję su sumažinto atsakovės UAB „SKOMĖ“ įstatinio kapitalo dalies sumokėjimu buvusiai akcininkei „Plc Ellora Ltd“. Šis klausimas išspręstas atskiroje byloje – Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010. Šioje byloje taip pat nėra sprendžiami klausimai, susiję su tuo, iš kokių lėšų trečiasis asmuo UAB „BALTIC ARMS” sumokėjo už 650 000 vnt. atsakovės UAB „SKOMĖ” akcijų. Apeliantai atsakovės UAB „SKOMĖ“ 2009 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį ginčijo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015. Šioje byloje taip pat nėra sprendžiami klausimai, susiję su atsakovo UAB „SKOMĖ“ 2010 m. kovo 23 d., 2014 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. birželio 30 d. visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimais. Apeliantai šiuos sprendimus ginčijo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1280-235/2016. Šioje byloje nėra sprendžiami klausimai, susiję su atsakovės UAB „SKOMĖ“ valdybos 2009 m. kovo 24 d. ir 2009 m. balandžio 30 d. posėdžių sprendimais. Apeliantas Z. V. šiuos sprendimus ginčijo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-276-430/2010.

28.7.                      Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas nepasisakė dėl jų procesinių prašymų skirti baudą už tariamą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui UAB „SKOMĖ“ ar dėl atskirosios nutarties priėmimo, nes teismas šiuos apeliantų prašymus išnagrinėjo ir atmetė.

28.8.                      Esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui, kiekvienas iš bendrininkų, nesant pavedimo, veikia savo vardu ir turi būti teisiškai suinteresuotas skundžiamo teismo sprendimo panaikinimu. Apeliantai Z. V. ir R. V. neturi teisės paduoti apeliacinio skundo ieškovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ vardu ar interesais, todėl apeliacinis procesas šioje dalyje negalimas.

29.                      Atsiliepime į ieškovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ apeliacinį skundą UAB „SKOMĖ“ prašo apeliacinį procesą pagal apeliantės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalies, kurioje buvo atmestas ieškovų Z. V. ir R. V. ieškinys, nutraukti; kitą apeliantės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ apeliacinio skundo dalį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

29.1.                      „Plc Ellora 4522899 Ltd“ nebuvo kliūčių dar kartą patikslinti ieškinį. Apeliantė patikslinto ieškinio neteikė, neprašė atidėti bylos nagrinėjimą, nors civilinė byla po jos atnaujinimo buvo išnagrinėta iš esmės tik trečiame teismo posėdyje.

29.2.                      Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino kai kurių apeliantės prašymų, nereiškia, jog nebuvo tinkamai pasirengta bylos nagrinėjimui ar kitaip buvo pažeistos apeliantės procesinės teisės, kadangi diskrecijos teisė, ar tenkinti šalių prašymus, priklauso teismui.

29.3.                      Apeliantė „Plc Ellora 4522899 Ltd“ nėra UAB „SKOMĖ“ akcininkė. Buvusi UAB „SKOMĖ“ akcininkė „Plc Ellora Ltd“ ir apeliantė „Plc Ellora 4522899 Ltd“ yra skirtingi subjektai. Reikšmingiausia tai, kad „Plc Ellora Ltd“ 2011 m. balandžio 21 d., likus 5 dienoms iki jos likvidavimo, perleido 187 500 vnt. UAB „SKOMĖ“ akcijų Naujosios Zelandijos įmonei Bismarck Limited.

29.4.                      Teismas pagrįstai pripažino, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės, jog UAB „SKOMĖ“ 2009 m. gegužės 13 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai padidinti įstatinį kapitalą bei pakeisti įstatus ir įregistruoti įstatų pakeitimus yra teisėti bei nepažeidė ieškovų teisių ir teisėtų interesų, turi šiai bylai prejudicinę ir res judicata (įsiteisėjusio sprendimo) galią, todėl iš naujo nenustatinėtinos.

29.5.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai žalos nepatyrė, kadangi visa apimtimi buvo atkurta atsakovės UAB „SKOMĖ“ akcininkų, kurie 2009 m. gegužės 13 d. buvo bendrovės akcininkais arba kurie po 2009 m. gegužės 13 d. įsigijo akcijas iš bendrovės akcininkų, kurie jais buvo 2009 m. gegužės 13 d., teisė pirmumo teise proporcingai turimų akcijų skaičiui įsigyti 2009 m. gegužės 13 d. emisijos atsakovės UAB „SKOMĖ“ akcijas už jų nominalią vertę po 1 Lt (0,29 Eur) už vieną akciją.

29.6.                      Esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui, kiekvienas iš bendrininkų, nesant pavedimo, veikia savo vardu ir turi būti teisiškai suinteresuotas skundžiamo teismo sprendimo panaikinimu. Apeliantė „Plc Ellora 4522899 Ltd“ neturi teisės paduoti apeliacinio skundo ieškovų Z. V. ir R. V. vardu ar interesais, todėl apeliacinis procesas šioje dalyje negalimas.

30.                      Atsiliepime į ieškovų R. V., Z. V. ir „Plc Ellora 4522899 Ltd“ apeliacinius skundus atsakovės J. M. ir L. R. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti iš esmės tie patys argumentai kaip ir  UAB „SKOMĖ“ atsiliepimuose, todėl nekartojami.

31.                      Atsiliepime į ieškovų R. V., Z. V. ir „Plc Ellora 4522899 Ltd“ apeliacinius skundus atsakovai R. R. ir Č. A. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi iš esmės tie patys argumentai kaip ir UAB „SKOMĖ“ atsiliepimuose, todėl nekartojami.

 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

33.                      CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnių teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).

34.                      Šiuo atveju bylos nagrinėjimo iš naujo apeliacine tvarka ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal ieškovų apeliacinių skundų ir atsakovų atsikirtimų argumentus, atsižvelgiant į privalomus kasacinio teismo išaiškinimus.

Dėl ieškinio ir apeliacinių skundų ribų

35.                      Pareikštu ieškiniu ieškovai prašo priteisti solidariai iš atsakovų patirtos žalos atlyginimą: Z. V. – 6 577,62 Eur (22 711,22 Lt), R. V. – 1 454 094,30 Eur (5 020 696,80 Lt), „Plc Ellora 4522899 Ltd“ – 5 694 291,59 Eur (19 661 250 Lt) ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidas.

36.                      Ieškovai prašomą priteisti žalos atlyginimą kildina iš jų valdomų akcijų kainos nuvertėjimo dėl akcijų emisijos – papildomai išleistų akcijų – ir bendrovės valdymo kontrolės praradimo. Be kitų ieškinio pagrindu nurodomų aplinkybių, ieškovai nurodo tai, kad 2008 m. birželio 11 d. UAB „SKOMĖ“ visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą dėl perteklinių lėšų išmokėjimo akcininkams, todėl tų pačių metų lapkričio 11 d. buvo įregistruotas bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimas nuo 405 468,03 Eur (1 400 000 Lt) iki 101 367 Eur (350 000 Lt) ir kiekvienam akcininkui, proporcingai valdomų akcijų skaičiui, turėjo būti išmokėtos išmokos. Šiuo teisiniu veiksmu buvo sumažintas akcijų nominalas nuo 1,16 Eur (4 Lt) iki 0,29 Eur (1 Lt) už akciją, tačiau ieškovei „Plc Ellora 4522899 Ltd“ (buvęs pavadinimas – „Plc Ellora Ltd“), valdžiusiai daugiau nei 50 proc. UAB „SKOMĖ“ akcijų, po įstatinio kapitalo sumažinimo priklausanti suma, kurią ji būtų galėjusi panaudoti naujoms akcijoms pirkti, jeigu naujų akcijų išleidimas būtų buvęs teisėtas ir jai nebūtų buvusi atimta teisė jas pirkti, nebuvo išmokėta. Be to, ieškovai teigia, kad 2009 m. jie turėjo finansines galimybes įgyti proporcingą jų valdomoms naujų akcijų skaičių, jeigu jiems pagal priklausančią pirmumo teisę tai būtų buvę pasiūlyta, tačiau 2016 m., kai buvo atkurta pirmumo teisė ir pasiūlyta įsigyti akcijų, tokių galimybių jie neturėjo ir dėl to nukentėjo jų interesai. Nors apeliaciniuose skunduose ir vėlesniuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovai savo pažeistas teises nurodo plačiau, t. y. yra aptariami vėlesni įvykiai, susiję su UAB „SKOMĖ“ valdymu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pareikšti reikalavimai yra siejami išimtinai su atsakovų galbūt neteisėtais veiksmais 2009 m. gegužės 13 d. išleidžiant ir perleidžiant UAB „SKOMĖ“ akcijų emisiją.

37.                      Apeliaciniais skundais ieškovai iš esmės skundžia visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, paskaičiuojant žalą, ji nesant tam teisinio pagrindo, padidinta 2 kartus. Taigi pagal apeliacinių skundų reikalavimus, ieškovai prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „SKOMĖ“, J. M., Č. A. ir R. R. ieškovei „Plc Ellora 4522899 Ltd“ 2 847 145,80 Eur,  Z. V. – 3 288,81 Eur, R. V. – 727 047,15 Eur žalos atlyginimą.

Dėl naujai pateiktų rašytinių paaiškinimų bei įrodymų (ne) priėmimo

38.                      CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

39.                      Po Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atnaujintas bylos nagrinėjimas, šalys į bylą pateikė naujus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Atsakovė UAB „SKOMĖ“ pateikė rašytinius paaiškinimus ir 2021 m. vasario 20 d. UAB „SKOMĖ“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą su priedais, taip pat 2021 m. kovo 5 d. UAB „SKOMĖ“ įstatus. Atsakovai J. M., J. M. ir L. R. pateikė rašytinius paaiškinimus. Ieškovai pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus (2011 m. balandžio 21 d. „Plc Ellora Ltd“ ir Bismarck Limited akcijų perleidimo formą; 2008 m. lapkričio 17 d. UAB „SKOMĖ“ akcijų sertifikatą Nr. 6 ir galimą indosamentą; 2013 m. rugpjūčio 23 d. Bismarck Limited ir Divine Consult Ltd akcijų perleidimo formą; 2018 m. rugpjūčio 5 d. UAB „SKOMĖ“ akcijų sertifikatą Nr. 13 ir galimą indosamentą; 2010 m. kovo 23 d. UAB „SKOMĖ“ visuotinio eilinio akcininkų susirinkimo protokolą ir dalyvių registracijos sąrašą; 2023 m. birželio 14 d. www.registrucentras.lt duomenis apie UAB „SKOMĖ“; 2017 m. kovo 15 d. ekspertizės aktą Nr. 11-254 (17) ir jo priedus 1–8; 2019 m. liepos 18 d. specialisto išvadą; 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimo Z. V. su Apostille, vertimą; 2009 m. liepos 14 d. „Plc Ellora Ltd“ pranešimą UAB „SKOMĖ“ su registruotos siuntos įrodymu; nutarimus pripažinti Z. V., R. V., UAB „Infoverslas“, „Plc Ellora 4522899 Ltd“ ir UAB „FF Lizingas“ nukentėjusiaisiais ikiteisminiame tyrime Nr.10-9-00139-12; 2023 m. birželio 6 d. Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr.10-9-00139-12; Anglijos ir Velso įmonių registro „Bendrovės įrašų istorija“ apie „Plc Ellora Ltd“ (registracijos Nr.04522899) vertimą; 2011 m. sausio 11 d. Anglijos ir Velso Įmonių registro tvarkytojo pranešimo vertimą; 2010 m. liepos 23 d. „Plc Ellora Ltd“ pranešimo Anglijos ir Velso Įmonių Registrui vertimą; liudytojo Australijos notaro W. J. apklausą ikiteisminiame tyrime Nr.10-9-00139-12; liudytojo G. V. T. apklausos protokolų vertimus; 2016 m. rugsėjo 28 d. G. V. T. parašų ir rašysenos pavyzdžių vertimus; Divine Consult Ltd dokumentus; liudytojo M. C. M. apklausos protokolų vertimus; liudytojo M. C. M. pateiktą advokato A. A. vizitinę kortelę; 2021 m. balandžio 3 d. UAB „SKOMĖ“ pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą).

40.                      CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (CPK 302 straipsnis). Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-330/2022; 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022; kt.).

41.                      Pažymėtina, kad šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi šalims buvo sudaryta galimybė pateikti nuomonę dėl procesinių sprendimų, kurių pagrindu nagrinėjama byla buvo sustabdyta, reikšmės nagrinėjamoje byloje sprendžiamiems klausimams. Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad nuo bylos sustabdymo iki jos nagrinėjimo atnaujinimo praėjo nemažai laiko (virš 4 metų), teisėjų kolegija priima šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus ir juos nagrinėja kartu su apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos medžiaga.

42.                      Svarstant naujai pateikiamų įrodymų priėmimo klausimą, pažymėtina, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.

43.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dauguma ieškovų ir atsakovės pateiktų naujų įrodymų nėra susiję su byloje nagrinėtinais klausimais, t. y. teikiamais įrodymais yra grindžiamos aplinkybės, susijusios su vėlesniu UAB „SKOMĖ“ valdymu (vėlesni akcininkų susirinkimų protokolai, akcininkų sąrašai ir pan.), „Plc Ellora 4522899 Ltd“ akcijų perleidimo aplinkybės (ginčas dėl „Plc Ellora 4522899 Ltd“ akcijų perleidimo nagrinėtas kitoje civilinėje byloje), „Plc Ellora 4522899 Ltd“ registravimo aplinkybės. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nepriima apeliantų ir atsakovės teikiamų naujų įrodymų. 

44.                      Apeliantai taip pat pateikė įvairių instancijų teismų sprendimų ir nutarčių kopijas, tačiau apeliacinės instancijos teismas turi teisę naudotis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti. Atsisakius priimti kartu su rašytiniais paaiškinimais naujai pateiktus įrodymus, jie grąžinami juos pateikusiems proceso dalyviams.

Dėl byloje pareikštų prašymų

45.                      Po Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atnaujintas bylos nagrinėjimas priėmimo, ieškovai pateikė prašymą dėl ieškovo byloje pakeitimo, kuriuo prašo pakeisti ieškovę „Plc Ellora 4522899 Ltd“ jos teisių perėmėju Z. V.. Ieškovas Z. V. nurodo, kad 2022 m. gruodžio 17 d. R. B. S. ir Z. V. materialinių ir procesinių teisių perleidimo sutarties pagrindu jis, be kitų teisių, iš R. B. S. įgijo ir civilinės bylos Nr. 2A-6-467/2023 (ankstesnis bylos Nr. 2A-8-585/2021) ieškovės materialiąsias ir procesines teises, kurias R. B. S. įgijo iš Ellora 4522899 Ltd. 2022 m. spalio 14 d. „Plc Ellora 4522899 Ltd“ ir R. B. S. materialinių ir procesinių teisių perleidimo sutarties pagrindu.

46.                      Remiantis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas. Procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis).

47.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

48.                      Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio. CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostata neeliminuoja būtinumo klausimą dėl CPK 48 straipsnio nuostatų taikymo išspręsti būtent tada, kai toks (faktinis ir teisinis) pagrindas atsirado. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

49.                      Šiuo atveju, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovė „Plc Ellora 4522899 Ltd“ neįrodė, jog ji buvo arba yra UAB „SKOMĖ“ akcininkė, teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka. Su ja iš esmės nesutiko ir kasacinės instancijos teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartyje.

50.                      Byloje yra išrašai iš Anglijos ir Velso įmonių registro, iš kurių matyti, kad „Plc Ellora Ltd“, 2009 m. gegužės 13 d. buvusi UAB „SKOMĖ“ akcininkė, buvo likviduota 2011 m. balandžio 26 d., tačiau įvertinus tiek šios bylos duomenis, tiek viešai prieinamus Anglijos ir Velso įmonių registro duomenis, matyti, kad šis juridinis asmuo buvo atkurtas 2011 m. rugsėjo 28 d. ir pakeistas juridinio asmens pavadinimas į „Plc Ellora 4522899 Ltd“. Įvertinusi išdėstytus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad „Plc Ellora Ltd“ ir „Plc Ellora 4522899 Ltd“ yra tas pats juridinis asmuo.

51.                      Iš teismui pateiktos informacijos matyti, kad 2022 m. spalio 14 d. tarp „Plc Ellora 4522899 Ltd“ ir R. B. S. buvo sudaryta materialinių ir procesinių teisių perleidimo sutartis, kuria „Plc Ellora 4522899 Ltd“ R. B. S., be kita ko, perleido civilinės bylos Nr. 2A-6-467/2023 (ankstesnis bylos Nr. 2A-8-585/2021) ieškovės materialines ir procesines teises. 2022 m. gruodžio 17 d. R. B. S. ir Z. V. materialinių ir procesinių teisių perleidimo sutarties pagrindu Z. V., be kitų teisių, iš R. B. S. įgijo ir civilinės bylos Nr. Nr. 2A-6-467/2023 (ankstesnis bylos Nr. 2A-8-585/2021) ieškovės materialines ir procesines teises.

52.                      Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje įvyko ieškovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ materialiųjų ir procesinių teisių perėmimas, todėl yra pagrindas pakeisti ieškovę „Plc Ellora 4522899 Ltd“ jos teisių perėmėju Z. V., kuris perima ieškovės procesines teises ir pareigas (CPK 48 straipsnis).

53.                      Ieškovai teismui taip pat pateikė prašymą kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminiame tyrime Nr.10-9-00139-12 surinktų duomenų apie lėšų iš UAB „SKOMĖ“ išėmimą ir jų patekimą į UAB „BALTIC ARMS“, kad būtų apmokėtas 2009 m. gegužės 13 d. UAB „SKOMĖ“ akcijų emisijos įsigijimas. 

54.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Be to, pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, net ir nustačius tam tikro įrodymo sąsajas su byloje nagrinėjamu klausimu, tokio įrodymo neišreikalavimas pats savaime nesudaro prielaidų panaikinti teismo priimtą procesinį sprendimą, jei nustatoma, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų teismo išvadoms pagrįsti (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-573-823/2016).

55.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomi išreikalauti įrodymai yra nesusiję su bylos įrodinėjimo dalyku, kadangi klausimas dėl UAB „BALTIC ARMS“ 2009 m. gegužės 13 d. UAB „SKOMĖ“ akcijų emisijos įsigijimo teisėtumo ir pagrįstumo šioje byloje nėra nagrinėjamas. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015 pripažino negaliojančia UAB „SKOMĖ“ ir UAB „BALTIC ARMS“ 2009 m. gegužės 20 d. sudarytą UAB „SKOMĖ“ 650 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo sutartį ir taikė restituciją. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovų prašymas atmetamas.

56.                      Ieškovai prašo išreikalauti iš UAB „SKOMĖ“ duomenis apie 2023 m. gegužės 2 d. UAB „SKOMĖ“ akcijų emisijos akcijų išpirkimą bei dokumentus dėl šios akcijų emisijos pagrindu įregistruotą įstatinio kapitalo padidinimą, taip pat dėl atsakovų sukčiavimo, nevykdant įsiteisėjusių teismų sprendimų ir naudojantis jų neteisėtai valdomos UAB „SKOMĖ“ situacija, kai naujais neteisėtai valdomos UAB „SKOMĖ“ valdymo organų sprendimais tęsiamas neteisėtas šios atsakovės valdymas, atsakovus nubausti 5 000 Eur baudomis, 50 proc. jų lygiomis dalimis skiriant ieškovams; priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui. 

57.                      Kaip jau nurodyta pirmiau, pagal įrodymų sąsajumo taisyklę, prašymas išreikalauti įrodymus, susijusius su 2023 m. įvykusiu UAB „SKOMĖ“ akcijų išpirkimu, nepatenka į šio ieškinio nagrinėjimo apimtį, kadangi byloje yra sprendžiamas klausimas, susijęs išimtinai su 2009 m. įvykusia UAB „SKOMĖ“ akcijų emisija. Be to, remiantis LITEKO duomenimis, ieškovai savo galimai pažeistas teises gina ir kitose civilinėse bylose, kuriose nagrinėjami su UAB „SKOMĖ“ valdymu nuo 2010 m. susiję klausimai. Dėl nurodytų aplinkybių, nespręstinas klausimas dėl baudų atsakovams skyrimo bei kreipimosi į prokurorą.

58.                      Ieškovai taip pat prašo sustabdyti nagrinėjamą bylą iki įsiteisėjusių sprendimų civilinėse bylose Nr. 2-247-918/2023 ir Nr. 2-19-465/2023 priėmimo. Nurodytose bylose nagrinėjami ieškovų reikalavimai pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento 2010–2021 m. UAB „SKOMĖ“ valdymo organų sprendimus. Ieškovai nurodo, kad ginčai bylose dėl UAB „SKOMĖ“ valdymo organų sprendimų, priimtų nuo 2009 m. gegužės 13 d., yra ginčai dėl visumos atsakovės UAB „SKOMĖ“ valdymo organų sprendimų teisėtumo, todėl yra pagrindas stabdyti bylą. Teisėjų kolegija su šiais ieškovų argumentais nesutinka.

59.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

60.                      Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į šios, apeliacine tvarka nagrinėjamos, ir pirmiau nurodytų civilinių bylų Nr. 2-247-918/2023 ir Nr. 2-19-465/2023 nagrinėjimo dalyką, nėra pagrindo teigti, jog tarp jų yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys. Nurodytų bylų nagrinėjimo dalykas – 2010–2021 m. UAB „SKOMĖ“ valdymo organų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos – aplinkybės, susijusios su žalos atlyginimu dėl 2009 m. akcijų emisijos ir pažeistos pirmumo teisės įsigyti akcijas. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl UAB „SKOMĖ“ valdymo organų sprendimų teisėtumo, o nagrinėjamas tokiais sprendimais galbūt padarytos žalos atlyginimas. Be to, dėl UAB „SKOMĖ“ valdymo organų sprendimų, aktualių šioje byloje nagrinėjamiems klausimams, teisėtumo, yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, dėl kurių nagrinėjama byla buvo sustabdyta.

61.                      Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja privalomojo bylos sustabdymo pagrindai dėl apeliantų nurodytų civilinių bylų.

62.                      Ieškovai taip pat prašo bylą gražinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo dėl išskirtinės situacijos – paaiškėjusių naujų aplinkybių dėl neteisėto atsakovų veikimo, nevykdant įsiteisėjusių teismų sprendimų ir dėl to didinant ieškovams tais pačiais pagrindais daromą žalą.

63.                      Civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis) įpareigoja teismą siekti kuo greitesnio ir ekonomiškesnio bylos išnagrinėjimo bei teismo sprendimo įvykdymo, jeigu tai nekenkia bylai tinkamai išnagrinėti. Šie principai galioja visų instancijų teismuose ir proceso stadijose, be kita ko, procesinį sprendimą peržiūrint apeliacinės instancijos teisme.

64.                      CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

65.                      Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 327 straipsnio nuostatas, pagal kurias byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus. Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022 30–31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

66.                      Šiuo atveju ieškovai apeliaciniuose skunduose neprašė grąžinti bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, neįrodinėjo CPK 327 straipsnyje nurodytų pagrindų egzistavimo. Prašymas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui grindžiamas iš esmės ieškovų siekiu patikslinti ieškinį dėl ilgai užsitęsusio bylos nagrinėjimo ir galbūt ieškovams didėjančios žalos. Pažymėtina, kad CPK 327 straipsnis numato baigtinį sąrašą atvejų, kuomet apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Sprendimo panaikinimas ir bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ieškinio reikalavimų tikslinimo tikslais CPK nėra numatytas, todėl ieškovų prašymas atmestinas. Be to, dėl naujų aplinkybių, galbūt kitų atsakovų neteisėtų veiksmų ir(ar) žalos atsiradimo, ieškovai turi teisę reikšti naują ieškinį CPK nustatyta tvarka.

67.                      Apeliantai, be kitų prašymų, prašo pašalinti iš bylos dalyvių trečiąjį asmenį UAB „BALTIC ARMS“ ir jos atstovavimo išlaidų nepripažinti bylinėjimosi išlaidomis; neleisti advokatui V. B. byloje atstovauti trečiąjį asmenį UAB „BALTIC ARMS“; įvertinti ieškovės BUAB „Infoverslas“ atstovės bankroto administratorės UAB „Ius Positivum“ veiksmus; įvertinti melagingų UAB „SKOMĖ“ paaiškinimų teismui teikimą dėl galimų 1 786 346,60 Eur nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

68.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus prašymus, juos atmeta. UAB „BALTIC ARMS“ pagrįstai įtraukta byloje trečiuoju asmeniu, nes ieškinio pagrindas yra su ja susijęs, todėl šio asmens dalyvavimas procese yra sąlygotas pačių apeliantų pasirinkto ieškinio pagrindo ribų. Byloje nėra nustatyta, kad advokatas V. B. būtų pažeidęs įstatymo reikalavimus, o jis atstovavo atsakovei UAB „SKOMĖ“ ir teisme gynė jos interesus. Vien tai, kad apeliantas Z. V. kreipėsi į Advokatų garbės teismą, nėra pagrindas spręsti dėl netinkamo atstovavimo. BUAB „Infoverslas“ nebėra šios bylos šalimi, o jos nemokumo administratoriaus veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas turėtų būti sprendžiamas bankroto byloje. Teisėjų kolegija taip pat nenustato teisinių pagrindų taikyti CPK 95, 299 ir 300 straipsnių nuostatas. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tai, kad šalis laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis ir įgyvendina rungimosi principą procese, savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti minėtų CPK straipsnių nuostatas.

Dėl civilinių bylų, kurių pagrindu buvo sustabdyta nagrinėjama byla, įtakos apskųsto sprendimo pagrįstumui  

69.                      Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu paminėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartyje nurodė, jog ieškovų, kaip UAB „SKOMĖ“ akcininkų, teisių, pažeistų akcininkų 2009 m. gegužės 13 d. susirinkimo nutarimais, visiškas atkūrimas būtų galimas tik panaikinus ar kitais teisiniais pagrindais pripažinus negaliojančiu akcininkų susirinkimo 2009 m. gegužės 13 d. nutarimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo, išleidžiant naujas akcijas, nes dėl šio nutarimo ir jau panaikinto akcininkų susirinkimo nutarimo atimti iš ieškovų pirmumo teisę įgyti naujas bendrovės akcijas ieškovai galėjo patirti turtinių nuostolių, nes ne tik sumažėjo jų valdomų UAB „SKOMĖ“ akcijų vertė, bet jie prarado ir galimybę kontroliuoti bendrovės veiklą.

70.                      Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-17117-1066/2018 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovams dėl pažeistų teisių gynimo (byla, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama civilinė byla), kuriuo buvo prašoma nustatyti, kad 2009 m. gegužės 13 d. UAB „SKOMĖ“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 350 000 Lt iki 600 000 Lt, išleidžiant 650 000 paprastųjų vardinių akcijų, laikomas negaliojančiu po 2009 m. lapkričio 13 d.; įpareigoti atsakovę UAB „SKOMĖ“ pakeisti bendrovės įstatų 3.1 punktą, nurodant, jog bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 101 367 Eur, jis padalytas į 350 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 0,29 Eur; pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento atsakovės UAB „SKOMĖ“ sudarytus sandorius pagal akcijų pasirašymo sutartis: 2016 m. rugpjūčio 19 d. dėl 186 vnt. akcijų už 53,94 Eur įsigijimo su atsakove J. M., 2016 m. rugpjūčio 22 d. dėl 7 408 vnt. akcijų už 2 148,32 Eur įsigijimo su atsakovu J. M., 2016 m. rugpjūčio 22 d. dėl 74 286 vnt. akcijų už 21 542,94 Eur įsigijimo su atsakovu M. M., 2016 m. rugpjūčio 19 d. dėl 50 616 vnt. akcijų už 14 678,64 Eur įsigijimo su atsakove L. R. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. dėl 26 746 vnt. akcijų už 7 756,34 Eur įsigijimo su atsakove UAB „BALTIC ARMS“; įpareigoti atsakovę UAB „SKOMĖ“ grąžinti atsakovams: J. M. – 53,94 Eur, J. M. – 2 148,32 Eur, M. M. – 21 542,94 Eur, L. R. – 14 678,64 Eur ir UAB „BALTIC ARMS“ – 7 756,34 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą dėl ginčo esmės paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo pakeisti UAB „SKOMĖ“ įstatus, panaikino ir dėl šio ieškinio reikalavimo priėmė naują sprendimą – jį tenkino, įpareigojo atsakovę UAB „SKOMĖ“ pakeisti bendrovės įstatų 3.1 punktą, nurodant, kad bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 101 367 Eur ir jis padalytas į 350 000 paprastųjų vardinių akcijų. Kasacinės instancijos teismas taip pat panaikino žemesnės instancijos teismų sprendimų dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento atsakovės UAB „SKOMĖ“ su jos akcininkais 2016 m. sudarytas akcijų pasirašymo sutartis, ir dėl šio ieškinio reikalavimo priėmė naują sprendimą – jį tenkino, pripažino niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento atsakovės UAB „SKOMĖ“ 2016 m. rugpjūčio 19 – 22 d. sudarytus sandorius pagal akcijų pasirašymo sutartis.

71.                      Nors kasacinės instancijos teismas paliko nepakeistas žemesnės instancijos teismų sprendimų dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiu nuo 2009 m. lapkričio 13 d. UAB „SKOMĖ“ 2009 m. gegužės 13 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo, tokia teismo išvada grindžiama tuo, kad šio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo panaikinimas būtų perteklinis. Teismas darė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015, pripažinus negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2009 m. gegužės 20 d. UAB „SKOMĖ“ ir UAB „BALTIC ARMS“ sudarytą akcijų pasirašymo sutartį ir pritaikius restituciją, kai UAB „SKOMĖ“ 2009 m. gegužės 13 d. emisijos akcijos buvo grąžintos bendrovei, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 45 straipsnio 12 dalyje įtvirtintas 12 mėnesių terminas, kuris skaičiuojamas nuo ABĮ 49 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto maksimalaus akcijoms pasirašyti skirto termino pabaigos (t. y. nuo 2009 m. lapkričio 13 d.), per kurį UAB „SKOMĖ“ galėjo perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn, jau buvo pasibaigęs. Kadangi UAB „SKOMĖ“ neperleido 2009 m. gegužės 13 d. emisijos akcijų kitų asmenų nuosavybėn per ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą 12 mėnesių terminą (UAB „SKOMĖ“ akcijos su bendrovės akcininkais buvo pasirašytos 2016 m.), bendrovė, pasibaigus šiam terminui, privalėjo sumažinti įstatinį kapitalą, anuliuodama visas 2009 m. gegužės 13 d. emisijos akcijas. Kadangi UAB „SKOMĖ“ neįvykdė šios įstatyme įtvirtintos pareigos, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „SKOMĖ“ pakeisti bendrovės įstatų 3.1 punktą, nurodant, jog bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 101 367 Eur ir jis padalytas į 350 000 paprastųjų vardinių akcijų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėjo būti tenkintas.

72.                      Taigi kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad UAB „SKOMĖ“ 2009 m. gegužės 13 d. emisijos akcijos per įstatymo nustatytą laiką nebuvo perleistos niekam, todėl turėjo būti anuliuotos, t. y. 2009 m. gegužės 13 d. UAB „SKOMĖ“ akcininkų susirinkimo sprendimai iš esmės buvo neįgyvendinti. Todėl sutiktina su atsakovų pozicija, kad  apeliantų, kaip tuometinių UAB „SKOMĖ“ akcininkų, teisės, kurios buvo pažeistos 2009 m. gegužės 13 d. visuotiniais akcininkų susirinkimo sprendimais, buvo atkurtos, tai yra buvo atkurtas status quo (iki pažeidimo buvusi padėtis), buvęs iki 2009 m. gegužės 13 d. 

73.                      Kasacinis teismas  2018 m. liepos 4 d. nutartyje pažymėjo, kad ieškovai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose nurodė, jog 2009 m. jie turėjo finansines galimybes įgyti proporcingą jų valdomoms naujų akcijų skaičių, jeigu jiems pagal priklausančią pirmumo teisę tai būtų buvę pasiūlyta, tačiau 2016 m., kai buvo atkurta pirmumo teisė ir pasiūlyta įsigyti akcijų, tokių galimybių jie neturėjo ir dėl to nukentėjo jų interesai. Taigi kasacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, kad ieškovams 2016 m. buvo atkurta pirmumo teisė įsigyti UAB
SKOMĖ“ akcijas, kurios jie buvo netekę po 2009 m. gegužės 13 d. sprendimo.

74.                      Šioje vietoje akcentuotina, kad 2009 m. gegužės 13 d. UAB „SKOMĖ“ akcijų emisijos neįgijo niekas, kadangi 2009 m. gegužės 20 d. UAB „SKOMĖ“ ir UAB „BALTIC ARMS“ akcijų pasirašymo sutartis buvo pripažinta negaliojančia, o akcijos grąžintos UAB „SKOMĖ“. Vėliau šios akcijos taip pat negalėjo būti niekam perleistos, kadangi buvo pasibaigęs jų perleidimo terminas, todėl jos privalėjo būti anuliuotos. Dėl šių priežasčių kasacinis teismas (2020 m. gruodžio 10 d. nutartis) pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento atsakovės UAB „SKOMĖ“ su akcininkais 2016 m. sudarytas akcijų pasirašymo sutartis dėl 2009 m. gegužės 13 d. emisijos naujai išleistų akcijų pardavimo. Taigi ir 2016 m. rugpjūčio mėnesį UAB „SKOMĖ“ 2009 m. gegužės 13 d. emisijos akcijų niekas, taip pat ir ieškovai, negalėjo įgyti, nes šios akcijos privalėjo būti anuliuotos. Dėl nurodytos priežasties, ieškovų argumentai, kad jie 2016 m. neteko galimybės dėl lėšų stygiaus įsigyti UAB „SKOMĖ“ akcijas prarado aktualumą.

75.                      Pažymėtina, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme, nors ir teigė, jog 2009 m. būtų turėję realią galimybę įsigyti 2009 m. gegužės 13 d. emisijos naujai išleistas UAB „SKOMĖ“ akcijas, tačiau savo turtinės padėties (realios galimybės) neįrodinėjo, teigdami, kad 2008 m. lapkričio 11 d. įregistravus UAB „SKOMĖ“ įstatinio kapitalo sumažinimą, akcininkai disponavo 1,05 mln. Lt laisvomis lėšomis, kuriomis galėjo apmokėti 2009 m. gegužės 13 d. akcijų emisiją. Taigi tiek 2009 m., tiek 2016 m. ieškovų tikroji turtinė galimybė įsigyti akcijas nėra įrodyta.

76.                      Kasacinio teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog visiems ieškovams atkurta pirmumo teisė į UAB „SKOMĖ“ naujos emisijos akcijas, neatitinka bylos duomenų, kadangi bendrovei „Plc Ellora 4522899 Ltd“ pirmumo teisė į naujai išleidžiamas akcijas neatkurta. Tačiau, kaip jau pirmiau nustatyta, 2016 m. pirmumo teisė nė vienam iš UAB „SKOMĖ“ akcininkų negalėjo būti atkurta, nes 2009 m. gegužės 13 d. UAB „SKOMĖ“ emisijos akcijos privalėjo būti anuliuotos, taigi atkurti tai, kas neegzistuoja, negalima, todėl argumentai, kad bendrovei „Plc Ellora 4522899 Ltd“ nebuvo atkurtos pirmumo teisės atmestini kaip nepagrįsti.

77.                      Be to, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-687-661/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-327- 464/2023) nustatyta, kad bendrovė „Plc Ellora 4522899 Ltd“ (tuo metu „Plc Ellora Ltd“) 2011 m. balandžio 21 d. turėtas bendrovės 2003 m. gegužės 20 d. emisijos 187 500 vnt. akcijų perleido susijusiai įmonei Bismarck Limited ir nuo to laiko nėra UAB „SKOMĖ“ akcininkė. Bismarck Limited turėtas 187 500 vnt. akcijų 2013 m. rugpjūčio 23 d. perleido kitai susijusiai įmonei Divine Consult Ltd. Taigi 2016 m., kuomet tariamai buvo atkurta UAB „SKOMĖ“ akcininkų pirmumo teisė įsigyti 2009 m. gegužės 13 d. UAB „SKOMĖ“ emisijos akcijas, bendrovės akcininke buvo ne bendrovė „Plc Ellora 4522899 Ltd“, o Divine Consult Ltd. Ir nors tiek apeliaciniuose skunduose, tiek rašytiniuose paaiškinimuose ieškovai nurodo argumentus, galimai susijusius su 2011 m. ir 2013 m. „Plc Ellora 4522899 Ltd“ priklausiusių akcijų perleidimo sandorių neteisėtumu, visgi įsiteisėjusiais pirmiau nurodytų teismų sprendimais yra nustatyta, kad apeliantė „Plc Ellora 4522899 Ltd“  neįrodė, jog bendrovė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, taip pat konstatuota, kad 187 500 vnt. akcijų perleidimo sandoriai yra teisėti, atitiko tikrąją šalių, kurios, be kita ko, yra susijusios tarpusavyje, valią. Teismai taip pat konstatavo, kad apelianto Z. V. kreipimasis į teismą reiškia ne siekį ginti pažeistas teises, bet įgyti turtą, kuris paties pradinio ieškovo ar jo atstovų valia buvo perleistas ofšorinėms įmonėms, todėl toks apelianto Z. V. elgesys laikytinas neatitinkančiu į teismą besikreipiančio asmens elgesio standarto, įtvirtinto įstatyme ir būtino įgyvendinant civilines teises bei vykdant pareigas tam, kad teismas gintų tokio asmens pažeistas teises.

Dėl ieškovų reikalavimų

78.                      Jau minėta, jog ieškovai prašomą priteisti žalos atlyginimą kildina iš jų valdomų akcijų kainos nuvertėjimo dėl 2009 m. gegužės 13 d. akcijų emisijos – papildomai išleistų akcijų – ir bendrovės valdymo kontrolės praradimo.

79.                      Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad: 1) asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022).

80.                      CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

81.                      Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, aiškinama atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, jog tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimą Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktą).

82.                      Praktines įvardytos taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o būtent: kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, t. y. svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktas).

83.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju įrodinėti nereikia, nes atsakovų neteisėti veiksmai, iš kurių kildinama ieškovų žala, yra konstatuoti įsiteisėjusiu ir šioje byloje prejudiciniu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015, kuriuo pripažinti negaliojančiais UAB „SKOMĖ“ 2009 m. gegužės 13 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai dėl pirmumo teisės įsigyti naujos emisijos UAB „SKOMĖ“ akcijas atšaukimo. Neteisėtų veiksmų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės buvo revizuotos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-405-516/2016, o šalys sugrąžintos į status quo (akcijų pirkimo pardavimo sutartis su UAB „BALTIC ARMS“ pripažinta negaliojančia, taikyta restitucija).

84.                      Be to, įsiteisėjusiais teismų sprendimais taip pat nustatyta, kad 2009 m. gegužės 13 d. UAB „SKOMĖ“ akcijos nebuvo perleistos per įstatymo nustatytą terminą, todėl turėjo būti anuliuotos. Atsižvelgiant į tai, pripažinti negaliojančiais ir 2016 m. rugpjūčio mėn. įvykę akcijų perleidimo sandoriai. Taigi šiuo atveju sutiktina, kad atsakovų neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir jų ieškovams įrodinėti papildomai nereikėjo. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai neįrodė kitos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos egzistavimo.

85.                      Kaip jau nurodyta pirmiau, ieškovai patirtą žalą sieja su ieškovų valdomų akcijų paketų sumažėjimu ir bendrovės valdymo kontrolės praradimu. Ieškovų teigimu, iki 2009 m. gegužės 13 d. UAB „SKOMĖ“ visuotinio akcininkų susirinkimo Z. V. priklausė 217 vnt., R. V. – 47 880 vnt., „Plc Ellora 4522899 Ltd“ – 187 500 vnt. UAB „SKOMĖ“ akcijų ir tai bendrai sudarė 70,4 proc. visų UAB „SKOMĖ“ akcijų. Dėl priimtų UAB „SKOMĖ“ akcininkų susirinkimo nutarimų kiekvienas akcininkas, valdęs UAB „SKOMĖ“ akcijas, patyrė turtinius praradimus, proporcingus valdomų akcijų skaičiui. Ieškovai, valdę 70,4 proc. UAB „SKOMĖ“ akcijų, dėl nurodytų veiksmų, prarado UAB „SKOMĖ“ valdymo kontrolę, jų akcijų paketas sumažėjo iki 24,6 proc. Visgi, kaip jau nurodyta pirmiau, pripažinus negaliojančia 2009 m. gegužės 20 d. akcijų perleidimo UAB „BALTIC ARMS“ sutartį, taip pat vėlesnes 2016 m. sudarytas 2009 m. gegužės 13 d. akcijų emisijos perleidimo sutartis, nurodytos akcijos buvo anuliuotos ir šalys grąžintos į iki 2009 m. gegužės 13 d. buvusią padėtį. Šias aplinkybes patvirtina 2021 m. vasario 20 d. UAB „SKOMĖ“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad buvo anuliuotos 2009 m. gegužės 13 d. emisijos 650 000 vnt. akcijos, UAB „SKOMĖ“ įstatinis kapitalas sumažintas iki 101 500 Eur, 2021 m. kovo 5 d. Registrų centre įregistruoti pakeisti bendrovės įstatai (pakeistas 3.1 punktas).

86.                      Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad ieškovai dėl 2009 m. gegužės 13 d. visuotinio akcininkų susirinkime priimtų sprendimų neprarado UAB „SKOMĖ“ valdymo kontrolės, jų valdomų akcijų paketai bei procentinė jų išraiška nesumažėjo (R. V. priklausė 47 880 vnt., Divine Consult Ltd. 187 500 vnt. UAB „SKOMĖ“ akcijų, Z. V. turėtos 217 vnt. akcijos buvo parduotos varžytynėse 2018 m. gruodžio 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu), todėl nėra pagrindo konstatuoti žalos ieškovams kilimo fakto. Ieškovai UAB „SKOMĖ“ valdymo kontrolę galbūt prarado dėl to, kad vietoje bendrovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ akcininkų sąraše nurodyta bendrovė Divine Consult Ltd., tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, jog bendrovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ akcijos Divine Consult Ltd. perleistos teisėtai, todėl ši bendrovė yra naujoji 187 500 vnt. UAB „SKOMĖ“ akcijų savininkė, o „Plc Ellora 4522899 Ltd“  bendrovės akcininke nebėra nuo 2011 m. balandžio 21 d.

87.                      Sutiktina, kad po 2021 m. vasario 20 d. UAB „SKOMĖ“ visuotinio akcininkų susirinkimo tiek bendrovės įstatinis kapitalas, tiek akcininkų valdomų akcijų kiekiai (proporcijos) ne kartą kito, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, vėlesni UAB „SKOMĖ“ valdymo organų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimai bei galimas dėl šių sprendimų ieškovų patirtos žalos atlyginimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

88.                      Kasacinis teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartyje nagrinėjamoje byloje nurodė, kad žemesnės instancijos teismai netyrė bei nevertino ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių dėl atsakovų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų ieškovų atžvilgiu 2008–2009 m., tačiau nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos ir nelemia ieškovams žalos padarymo faktą, taigi ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. 

89.                      Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „SKOMĖ“ 2008 m. birželio 11 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė sumažinti įstatinį kapitalą ir, remiantis šiuo sprendimu, kilo prievolė „Plc Ellora Ltd“, kaip akcininkei, sumokėti 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį. Dalis nurodytos mokėtinos sumos, t. y. 300 000 Lt iš UAB „SKOMĖ“ „Plc Ellora  Ltd“ buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010. Kitą dalį, t. y. 262 000 Lt 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi „Plc Ellora Ltd“ perleido UAB „FF lizingas“. 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimis, sudarytomis tarp bendrovės „Plc Ellora Ltd“ ir UAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“, Z. V. bei R. V., „Plc Ellora Ltd“ perleido reikalavimo teises pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010. Taigi, nors sumažinto įstatinio kapitalo dalis bendrovei „Plc Ellora Ltd“ nebuvo išmokėta laiku, tačiau nenustatyta, jog dėl tokio neišmokėjimo bendrovė „Plc Ellora  Ltd“  ar jos teisių perėmėjai būtų patyrę žalą. 2009 m. gegužės 13 d. UAB „SKOMĖ“ akcijų emisija buvo anuliuota, jų neįsigijo nei esami bendrovės akcininkai, nei kiti tretieji asmenys, todėl aplinkybė, kad 2009 m. gegužės 13 d. bendrovei „Plc Ellora Ltd“ galimai nebuvo išmokėta sumažinto įstatinio kapitalo dalis nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovams būtų atsiradusi žala.

90.                      Nenustačius žalos, kaip vienos pagrindinių civilinės atsakomybės sąlygų, konstatuotina, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas jo netenkino pagrįstai.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

91.                      Apeliantai Z. V. ir R. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymu, teigdami, kad teismas nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų proporcingai. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

92.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nurodė, kad ieškovo Z. V. prašoma priteisti ieškinio suma sudarė 0,09 proc., ieškovės R. V. – 20,32 proc., ieškovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ – 79,59 proc. nuo bendros trijų ieškovų reikalavimų sumos. Apeliantų argumentai, kad šiuo atveju byloje buvo ne trys, o keturi ieškovai, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ieškovė BUAB „Infoverslas“ 2016 m. liepos 25 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi jos ieškinys atsakovams UAB „SKOMĖ“, J. M., R. R., Č. A., J. M., L. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „BALTIC ARMS“, paliktas nenagrinėtu. Atsižvelgiant į tai, byloje liko trys ieškovai, todėl pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo CPK 93 straipsnyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos.

93.                      Ieškovų nuomone, pasirengimas bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamas, nes klausimai, kurie paprastai sprendžiami bylos pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje, buvo išspręsti teismo sprendimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių skundų argumentų pobūdį, pažymi, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas būtų pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

94.                      Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl netinkamo pasiruošimo bylos nagrinėjimui. CPK 225 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas, manydamas, jog papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima šio CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Šiuo atveju byloje nebuvo pagrindo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdu (CPK 227 straipsnio 1 dalis). Įvertinus pirmosios instancijos teismo procesinius veiksmus, matyti, kad ieškovams kelis kartus buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas sprendė ekspertizės skyrimo klausimą ir dėl byloje esančio ekspertės D. A. 2014 m. vasario 14 d. ekspertizės akto Nr. 1401/32E pasisakė sprendime. Tai, kad teismas šiuos klausimus išsprendė ne taip, kaip pageidavo apeliantai, nereiškia, jog šie klausimai nebuvo sprendžiami ir(ar) buvo sprendžiami netinkamai. Be to, nenustačius žalos padarymo fakto, neaktualus tampa ir jos dydžio klausimas, t. y. ekspertizės skyrimas byloje taip pat neaktualus.

95.                      Priešingai, nei nurodo apeliantai, ieškovo Z. V. liga nebuvo pagrindu atidėti teismo posėdį pagal tuo metu galiojusią CPK 246 straipsnio 1 dalį, taip pat Z. V. liga nebuvo pagrindas bylą sustabdyti.

96.                      Įvertinusi apeliantų teiginius dėl teisės būti išklausytam pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK įtvirtinta, jog civiliniame procese vadovaujamasi dispozityvumo principu, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis).

97.                      Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

98.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi procesą pirmosios instancijos teisme, esminių proceso pažeidimų nenustatė (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliantas Z. V., teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas užkirto kelią jam dalyvauti bylos nagrinėjime ir pažeidė teisę būti išklausytam, apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą materialiosios teisės normų taikymo aspektu; nepagrindė, kaip konkrečiai buvo suvaržytos jo teisės, o pateikė iš esmės tik deklaratyvius teiginius. Teisėjų kolegija, įvertinusi LITEKO duomenis apie bylų, kuriose dalyvavo Z. V., skaičių, jo paties teiktų įvairių procesinių dokumentų kiekį ir turinį, aktyvumą, neturi pagrindo nesutikti su atsakovės UAB „SKOMĖ“ argumentu, kad Z. V. gerai žinomi tiek bylų nagrinėjimo teisme ypatumai, tiek CPK principų, byloje dalyvaujančių asmenų proceso teisių turinys, jų esmė, įgyvendinimo tvarka, nes apeliantas aktyviai dalyvauja nagrinėjamose bylose teikdamas rašytinius paaiškinimus ir prašymus. Atsižvelgiama ir į tai, kad apeliantas šioje byloje savo poziciją išdėstė raštu – byloje yra jo baigiamoji kalba. Be to, apeliantas procese užėmė ieškovo padėtį, t. y. pats pradėjo procesą, o tai lemia išvadą, kad jis nebuvo labiau pažeidžiamas negu kita šalis, o, kaip rūpestinga proceso šalis, turėjo rūpintis bylos procesu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas kelis kartus siūlė ieškovams Z. V. ir R. V. pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau šiuo pasiūlymu ieškovai nepasinaudojo. Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių užtikrinti apelianto teisę būti išklausytam teisme – apeliantui buvo suteikta pakankamai laiko ir galimybių tinkamai save atstovauti pačiam ir(ar) per atstovą.

99.                      Apeliantų keliamas žyminio mokesčio mokėjimo klausimas buvo spręstas ieškinio priėmimo metu ir nustatyta, kad apeliantai yra atskiri civilinių teisių subjektai, valdę savo turimas akcijas atskirai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos išskyrė pagal pareikštus reikalavimus, kurie buvo individualizuoti kiekvienam ieškovui. Pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą ieškovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ atžvilgiu išsprendė ieškovei palankiu būdu.

100.                      Kiti apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad teismas formaliai vertino susidariusią situaciją ir kai kuriuos prašymus išsprendė tik sprendime, yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretūs ir deklaratyvūs, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų turinį, tiek bendrosios nuostatos, reglamentuojančios įrodymus, jų turinį, įrodinėjimo pareigos paskirstymą (CPK XIII skyriaus pirmasis skirsnis), lemia, kad šalys turi pareigą teikti tik tuos argumentus, reikalavimus ir (ar) atsikirtimus bei įrodymus, kurie turi reikšmės bylai, t. y. patvirtinančius arba paneigiančius įrodinėjamą poziciją, bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Atitinkamai, ir teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti absoliučiai dėl kiekvieno argumento; teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį argumentą, tačiau neturi pareigos detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

101.                      Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, teisingai vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir padarė pagrįstas išvadas dėl šalių ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

102.                      Atmetus apeliacinius skundus, ieškovams bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi atidėjo apeliantei „Plc Ellora 4522899 Ltd“ žyminio mokesčio dalies, sudarančios 12 320 Eur, sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) apeliacinės instancijos teisme priėmimo; 2017 m. sausio 4 d. nutartimi atidėjo ieškovei R. V. 8 429 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo; atidėjo ieškovui Z. V. 99 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atmetus apeliacinius skundus, valstybei iš ieškovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ procesinio teisių perėmėjo – Z. V. priteistina 12 320 Eur, iš R. V. – 8 429 Eur, iš Z. V. – 99 Eur atidėtas žyminis mokestis (CPK 93, 96 straipsniai).

103.                      Atsakovė UAB „SKOMĖ“ prašo atlyginti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į Z. V. ir R. V. apeliacinį skundą parengimą; 1 512,50 Eur už atsiliepimo į „Plc Ellora 4522899 Ltd“ apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), nustatytą dydį (7, 8.11 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos sudėtingumas ir apimtis šiuo atveju nėra pagrindas viršyti Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, nes atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl prašomos bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki maksimalaus pagal Rekomendacijas priteistino dydžio – 1 944,8 Eur (1,3 x 748 Eur x 2) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

104.                      Atsakovė UAB „SKOMĖ“ prašo iš apeliantų R. V., Z. V. ir „Plc Ellora 4522899 Ltd“  papildomai priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme už procesinių dokumentų (atsiliepimo į 2023 m. gegužės 2 d. prašymą rengimą ir už rašytinių paaiškinimų (pagal teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį) parengimą. Šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą dydį (8.16 punktas). Atsižvelgiant į tai, prašomos bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki maksimalaus pagal Rekomendacijas priteistino dydžio – 1 520 Eur (0,4 x 1 900,3 Eur x 2) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė UAB „SKOMĖ“ taip pat prašo priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodomų dydžių, jos priteisiamos atsakovei iš ieškovų. Iš viso UAB „SKOMĖ“ iš ieškovų, proporcingai pareikštų reikalavimų sumai, priteisiamos 4 674,80 Eur bylinėjimosi išlaidos.

105.                      Atsakovai R. R. ir Č. A. prašo atlyginti po 979,89 Eur už atsiliepimo į Z. V. ir R. V. bei „Plc Ellora 4522899 Ltd“ apeliacinius skundus parengimą. Šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą dydį (7, 8.11 punktai), tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovais, kad vien tai, jog jie į bylą vietoje dviejų atskirų atsiliepimų į ieškovų apeliacinius skundus yra pateikę vieną bendrą atsiliepimą, nėra pagrindas mažinti jiems priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Vis dėlto, kaip ir nurodyta anksčiau, pagrindo priteisti daugiau, nei nustatyta Rekomendacijose šiuo atveju nėra, todėl prašomos bylinėjimosi išlaidos, nors ir nežymiai, tačiau mažinamos iki maksimalaus pagal Rekomendacijas priteistino dydžio – 1 944,8 Eur (1,3 x 748 Eur x 2) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovai R. R. ir Č. A. taip pat prašo atlyginti po 999,54 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodomų dydžių, jos priteisiamos atsakovams iš ieškovų. Iš viso atsakovams R. R. ir Č. A. iš ieškovų priteisiama 3 943,88 Eur.           

106.                      Atsižvelgiant į apeliacijos ir kasacijos dalyką, apeliantai iš viso prašė priteisti 3 577 481,76 Eur: „Plc Ellora 4522899 Ltd“ – 2 847 145,80 Eur (79,59 proc. visų reikalavimų), R. V. – 727 047,15 Eur (20,32 proc. visų reikalavimų), Z. V. – 3 288,81 Eur (0,09 proc. visų reikalavimų). Atsižvelgiant į reikalavimo dalį apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, paskirstomos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

107.                      Iš ieškovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ procesinių teisių perėmėjo Z. V. atsakovei UAB „SKOMĖ“ priteisiama 3 720,67 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, iš ieškovės R. V. atsakovei priteisiama 949,92 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, iš ieškovo Z. V. atsakovei priteisiama 4,21 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

108.                      Iš ieškovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ procesinių teisių perėmėjo Z. V. atsakovams R. R. ir Č. A. priteisiama 3 138,93 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, iš ieškovės R. V. – 801,40 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, iš ieškovo Z. V. – 3,55 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

109.                      Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. pažymą kasacinis teismas patyrė 37,90 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovų į valstybės biudžetą priteisiama 37,90 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (iš ieškovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ procesinių teisių perėmėjo Z. V. – 30,17 Eur, iš R. V. – 7,70 Eur, iš Z. V. – 0,03 Eur).

110.                      Pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 12 d. pažymą apeliacinės instancijos teismas patyrė 7,60 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovų į valstybės biudžetą priteisiama 7,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (iš ieškovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ procesinių teisių perėmėjo Z. V. – 6,09 Eur, iš R. V. – 1,51 Eur).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

pakeisti ieškovę „Plc Ellora 4522899 Ltd“ (juridinio asmens kodas Jungtinėje Karalystėje 04522899) jos teisių perėmėju Z. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SKOMĖ“ (juridinio asmens kodas 122574319) iš ieškovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ (juridinio asmens kodas Jungtinėje Karalystėje 04522899) procesinio teisių perėmėjo Z. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 720,67 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Priteisti atsakovui R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“  (juridinio asmens kodas Jungtinėje Karalystėje 04522899) procesinio teisių perėmėjo Z. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 569,46 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Priteisti atsakovui Č. A., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ (juridinio asmens kodas Jungtinėje Karalystėje 04522899) procesinio teisių perėmėjo Z. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 569,46 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovės „Plc Ellora 4522899 Ltd“ (juridinio asmens kodas Jungtinėje Karalystėje 04522899) procesinio teisių perėmėjo Z. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 320 Eur (dvylika tūkstančių tris šimtus dvidešimt eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi, taip pat 36,26 Eur (trisdešimt šešis eurus 26 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SKOMĖ“ (juridinio asmens kodas 122574319) iš ieškovės R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 949,92 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Priteisti atsakovui R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės                R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,70 Eur (keturis šimtus eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Priteisti atsakovui Č. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,70 Eur (keturis šimtus eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovės R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 429 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt devynis eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi, taip pat 9,21 Eur (devynis eurus 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SKOMĖ“ (juridinio asmens kodas 122574319) iš ieškovo Z. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,21 Eur (keturis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Priteisti atsakovui R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo                    Z. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1,77 Eur (vieną eurą 77 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės  instancijos teismuose.

Priteisti atsakovui Č. A., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Z. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1,77 Eur (vieną eurą 77 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės  instancijos teismuose.

Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo Z. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 99 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi, taip pat 0,03 Eur (3 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

 

Teisėjos                                                                        Romualda Janovičienė

 

                                                                                Vilija Mikuckienė

 

Alma Urbanavičienė