Civilinė byla Nr. e2S-630-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00130-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Poolservice.LT“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1475-805/2022 pagal ieškovės UAB „Poolservice.LT“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Birštono sanatorija „Versmė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Poolservice.LT“ kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą (Prienų rūmus), prašydama priteisti iš atsakovės AB Birštono sanatorijos „Versmė“ 19 541,11 Eur skolą už baseino remonto darbus, 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones iki ekspertizės byloje skyrimo uždrausti eksploatuoti / remontuoti ieškovės tvarkytą baseiną.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2022 m. kovo 4 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Poolservice.LT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.       Teismas laikė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo pareiškimo reikalavimą. Tačiau, anot teismo, ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

5.       Teismas pažymėjo, kad 2022 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams šalinti, kadangi nei iš ieškinio turinio, nei iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų nebuvo galimybės nustatyti ar baseinas iki kreipimosi į teismą dienos buvo / yra eksploatuojamas, kokias galimas pasekmes, ieškovės vertinimu, sukeltų baseino eksploatavimas ir t. t., ir ar prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė proporcinga siekiamam rezultatui sąveikoje su to pasėkoje galimai kilsiančiomis pasekmėmis. Ieškovė 2022 m. kovo 2 d. šalindama procesinio dokumento trūkumus teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurių nepateikė su pirminiu ieškiniu, tačiau nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, pagrindžiančių būtinumą taikyti jos prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Teismo įsitikinimu, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, galimai būtų apribotas ambulatorinių ir stacionarių reabilitacijos paslaugų teikimas bei įprasta atsakovės ūkinė – komercinė veikla ir pan. Tokiu atveju atsakovei būtų pagrindas kreiptis dėl nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys, vis tik, būtų nepatenkintas (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Be to, anot teismo, byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra nemoki ar pan., dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Todėl tai, jog atsakovė gera valia neatsiskaitė, suteikia ieškovei teisę kreiptis į teismą, tačiau nėra pagrindas laikyti, kad atsakovė vengs vykdyti teismo procesinį sprendimą.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Poolservice.LT“ Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1475-805/2022 ir tenkinti ieškovės prašymą – taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t. y. iki ekspertizės skyrimo uždrausti eksploatuoti / remontuoti ieškovės UAB „Poolservice.LT“ tvarkytą baseiną. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovės vengimas atsiskaityti su ieškove, nebendradarbiavimas, nesiimant laikinųjų apsaugos priemonių, gali lemti ir ieškovei palankaus sprendimo vykdymo pasunkėjimą arba net tapti neįmanomu;

1.2.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, jog ji atliko visus darbus, sulygtus tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje baseino remonto darbų pirkimo sutartyje Nr. 21-06, tačiau atsakovė, elgdamasi nesąžiningai, nepaisydama sutartinių įsipareigojimų, nepagrįstai atsisakė mokėti už atliktus darbus, nurodant neva darbai buvo atlikti netinkamai, t. y. baseinas netinkamas eksploatuoti dėl susidariusių šonų ir dugno nelygumų ir pratekėjimo. Anot ieškovės, ji, atlikusi net kelis hidraulinius bandymus, atsakovei įrodė, jog vandens pratekėjimo priežastis yra ne ieškovės netinkamai atlikti darbai, o nesandarus persipylimo latakas (ką patvirtina su ieškovės prašymu pridėtos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad bandymų metu latakas buvo užpildomas vandeniu ir fluoresceino tirpalu, žalios spalvos skystis ėmė tekėti rūsyje per lubas bei lašėti ant rūsio grindų, kas ir patvirtina latako nesandarumą), tačiau atsakovė ir po šių bandymų atlikimo atsisako mokėti ieškovei, kratosi atsakomybės, nepripažįsta, kad vandens pratekėjimo priežastis yra ne ieškovės netinkamai atlikti darbai, o nesandarus persipylimo latakas, kuriam ieškovė jokios įtakos neturėjo, kas rodo atsakovės siekį bet kokiais būdais išvengti atsakomybės, ją perkelti ieškovei ir nemokėti už atliktus darbus;

1.3.                      Atsakovė nesielgia kaip atidi, rūpestinga ir sąžininga verslo partnerė, nes nesumoka ieškovei už tinkamai atliktus darbus, nepagrįstai kaltindama ieškovę netinkamu darbų atlikimu, nepaisant jai pateiktų hidraulinių bandymų rezultatų, kas rodo, kad atsakovė gali imtis priemonių pašalinti tikrąją vandens skverbimosi už PVC dangos priežastį;

1.4.                      Prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės ne tik teisėtos, bet ir proporcingos siekiamam tikslui, kadangi jomis siekiama ne tik užtikrinti būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugoti visuomenę, t. y. baseino naudotojus, nes baseinas iki kreipimosi į teismą buvo / yra eksploatuojamas nesaugiai, kadangi nesutvarkytas, atšokęs sienų tinkas po PVC danga, bet kuriuo metu gali nukristi, sužeidžiant baseine besimaudančius žmones. Be to, kaip nurodyta ieškinyje, dėl baseino nesandarumo, vanduo skverbiasi į technines patalpas, kuriose yra elektros įranga (siurbliai, automatika ir t. t.), tad kyla rizika elektros nuotėkiui į baseiną, dėl ko gali žūti žmonės. Taigi, atsakovė, eksploatuodama nesutvarkytą baseiną, pažeidžia Lietuvos higienos normoje HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-572 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinimo“ numatytą 16.2 punkte įtvirtintą nuostatą, kad „Baseino paslaugų teikėjas privalo teikti tik saugias paslaugas“. Kita vertus, jeigu baseino paslaugos teikėja, t. y. atsakovė šiuo metu baseino neeksploatuoja ir ketina atlikti remonto darbus, tokiu atveju atsakovei pašalinus visus trūkumus, ieškovė negalės įrodyti savo ieškinio pagrįstumo, o prašoma ekspertizė, sutvarkius baseiną, bus beprasmė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujo įrodymo priėmimo

8.       Atsakovė AB Birštono sanatorija ,,Versmė“ apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, baseino nuotraukas, padarytas 2022 m. balandžio 1 d. ir 2022 m. sausio 18 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Atsakovė prašo juos priimti, kadangi pirmosios instancijos teismas išsiuntė bylą su ieškovės atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, nenustatęs atsakovei CPK 335 straipsnio 2 dalyje numatyto 14 dienų termino atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti.

9.       CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

10.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei civilinės bylos medžiaga, sprendžia, kad jos teikiamas naujas įrodymas yra susijęs su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymas yra nedidelės apimties, be to, pirmosios instancijos teismas, išties, nesuteikė atsakovei galimybės atsiliepti į atskirojo skundo argumentus, todėl pateiktas įrodymas prijungiamas prie bylos medžiagos.

Dėl ginčo esmės

11.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

12.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes nepateikė duomenų, kad atsakovė yra nemoki ar pan., dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Ieškovė įsitikinusi, kad nepritaikius jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. neuždraudus atsakovei eksploatuoti / remontuoti ieškovės tvarkytą baseiną, ji negalės įrodyti savo ieškinio pagrįstumo, o prašoma ekspertizė bus beprasmė. Taigi, byloje nėra kvestionuojamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.

13.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui.

14.       Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė kartu su ieškiniu (patikslintu ieškiniu) nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinumą taikyti jos prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Tokių įrodymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Ieškovė net nebandė įrodinėti, kad atsakovė gali turtą perleisti, iššvaistyti, ar kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį ir taip vengti vykdyti ieškovei galimai palankų piniginio pobūdžio teismo sprendimą.

15.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė gali imtis priemonių pašalinti tikrąją vandens skverbimosi už PVC dangos priežastį. Šis prašymo turinys leidžia spręsti, kad ieškovė sumaišė du institutus – įrodymų užtikrinimo institutą (CPK 221–224 straipsniai) ir laikinųjų apsaugos priemonių institutą (CPK 144–152 straipsniai). Kaip žinoma, įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. CPK 221 straipsnis nustato, jog asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Taigi, konstatuotina, kad ieškovė iš esmės prašė ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o užtikrinti įrodymus. Ir, nors pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neidentifikavo, akivaizdu, kad ieškovės prašymą uždrausti atsakovei eksploatuoti / remontuoti ieškovės tvarkytą baseiną išsprendė teisingai, t. y. pagrįstai konstatavo, kad baseino eksploatavimas / remontas grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nekelia. Juolab, kad, kaip matyti iš atsakovės rašytinių paaiškinimų, atsakovės pasamdytas naujas rangovas šiuo metu jau yra iš esmės užbaigęs beveik visus ieškovės atliktų darbų defektų šalinimo ir tolimesnius baseino remonto darbus, kas reiškia, kad prašymas drausti atsakovei eksploatuoti / remontuoti baseiną apskritai yra netekęs prasmės.

16.       Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas