Administracinio nusižengimo byla Nr. II-346-972/2022

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00298-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3;16.9.10; 21.3.3; 21.10.4

                                                                       (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,

sekretoriaujant Svajonei Krakienei, Agnei Butkutei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. S. (R. S.),

nukentėjusiajam D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-5634-2022.

Teismas

n u s t a t ė :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėja R. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad R. S. laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 9 d. 13.00 val. iki 2022 m. balandžio 9 d. 15.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki kitos stovėjusios transporto priemonės, manevruodamas aikštelėje ir važiuodamas atbuline eiga, ją kliudė ir apgadino bei pasitraukė iš įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, apie įvykį nepranešė policijai, kai padaryta turtinė žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą. Tokia veika R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

Institucijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-5634-2022 R. S. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir jam pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį skirta 11 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį – 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta galutinė nuobauda – 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Teisme 2022 m. gegužės 13 d. gautas R. S. skundas dėl Institucijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo, juo prašoma pakeisti šį nutarimą, panaikinant paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Pareiškėjas skunde nurodo, kad sutinka su padarytu pažeidimu, dėl to labai gailisi, tačiau paskirta nuobauda jam yra per griežta, teisė vairuoti jam yra būtina, nes jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, ją praradęs, neteks darbo bei pajamų. 2022 m. balandžio 9 d., laikotarpiu nuo l3.00 val. iki 15.30 val., jis savo automobiliu „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esantį autoservisą „A.“. Išvažiuodamas iš autoserviso automobilių stovėjimo vietos, aikštelėje automobiliu važiavo atbuline eiga, bet jokio susidūrimo su kita transporto priemone nepajuto, todėl išvažiavo iš serviso aikštelės. Kitą dieną vėl jam atvažiavus į minėtą servisą, prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis ir nurodė, kad jis (pareiškėjas) savo automobiliu kliudė „BMW“ markės automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Dėl įvykio buvo informuota policija. Tuomet jis (pareiškėjas) tuoj pat nuvažiavo į Klaipėdos AVPK, kur parašė paaiškinimą dėl įvykio, neneigė savo kaltės dėl galimai sukelto eismo įvykio, paaiškino, kad šalintis iš eismo įvykio vietos nenorėjo, nejautė, kad kliudė kitą automobilį. 2022 m. balandžio 28 d. jis neatvyko į paskirtą bylos nagrinėjimą, nes 2022 m. balandžio 24 d. vakare mirė jo mama ir dėl patirto streso jis pamiršo apie bylos nagrinėjimą. Gavęs 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą, pastebėjo, kad byloje nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir be pagrindo paminėti jo 2006 m. ir 2007 m. padaryti KET pažeidimai, nes už juos paskirtos nuobaudos nebegalioja, ir tai negalėjo turėti jokios įtakos skiriant jam administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę šioje byloje, tačiau nutiko priešingai, nes jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nors, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, už ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nėra privaloma.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą be pakeitimų. Institucijos nuomone, pareiškėjo pateiktas paaiškinimas, kad jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį, neatitinka tikrovės ir vertintinas kaip pasirinkta gynybos taktika. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas šis įvykis, akivaizdu, kad atvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę ir transporto priemone „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevruodamas vairuotojas nesilaiko saugaus atstumo iš galo, dėl to kliudo kitą stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadina. Kontakto metu automobilis „BMW“ stovėjimo vietoje yra pajudinamas, „Volvo“ automobilis po eismo įvykio parieda į priekį, po to manevruodamas vairuotojas automobiliu apsisuka, kurį laiką dar manevruoja aikštelėje ir iš eismo įvykio vietos pasitraukia, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, automobiliui „BMW“ apgadintas priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis sparnas, žibintas, parktronikai. Peržiūrėjus turimą vaizdo įrašą, matyti, kad kontaktas su kita transporto priemone buvo žymus, po kontakto stovėjusi transporto priemonė akivaizdžiai sujuda, automobilio „Volvo“ vairuotojas pristabdo savo vairuojamą transporto priemonę, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukia, todėl konstatuotina, jog vairuotojas suprato kliudęs kitą stovėjusią transporto priemonę ir turėjo vykdyti KET nustatytus reikalavimus įvykus eismo įvykiui. Vairuotojo elgesys po eismo įvykio – manevravimas be tikslo automobilių aikštelėje – vertintinas kaip bandymas išsiaiškinti, ar jo sukeltą eismo įvykį galėjo pastebėti kiti asmenys ir apie tai pranešti policijai. Galimai įsitikinęs, kad tokių asmenų nėra, R. S. iš aikštelės išvažiavo. Toks jo elgesys patvirtina, jog jis suvokė sukėlęs eismo įvykį ir jo vietoje nepasiliko sąmoningai, siekdamas išvengti gresiančių neigiamų pasekmių ir atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą. R. S. anksčiau yra baustas už šiurkščius KET pažeidimus, nors anksčiau paskirtos nuobaudos nebegalioja, bet charakterizuoja R. S. kaip asmenį, linkusį daryti šiurkščius ir pavojingus eismo saugumui KET pažeidimus. Jam skirta 1 200 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 12 mėnesių terminui tam, kad būtų pasiekti ANK numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir nebebūtų daromi šiurkštūs KET pažeidimai. R. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu būtina padaryti reikiamas išvadas dėl saugaus vairavimo ateityje, įsisąmoninti KET reikalavimus bei ateityje jų laikytis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, sunkiai sirgo jo mama, jis ją slaugė, pats buvo anksčiau patyręs insultą, vartojo vaistus, todėl jautėsi blogai, buvo labai išvargęs. Po insulto jam buvo skirta reabilitacija, tačiau dėl mamos ligos jis ją nutraukė, nes turėjo slaugyti mamą. Įvykio dieną važiavo į autoservisą, tačiau įvažiavo ne į tą kiemą, todėl apsisukinėjo atbuline eiga, norėdamas iš ten išvažiuoti. Apsisukęs išvažiavo iš kiemo. Tikrai nepajuto, kad būtų į ką nors atsitrenkęs. Parkavimo sistema taip pat nesureagavo į jokią kliūtį. Nors vienu momentu jautė, kad automobilis nevažiuoja, tačiau jokios kliūties nepastebėjo, todėl manė, kad atsirėmė į bordiūrą. Autoservisas nedirbo, todėl jis grįžo namo. Kai kitą dieną vėl atvažiavo į autoservisą ir laukė savo eilės, prie jo priėjo vaikinas, parodė telefone vaizdo įrašą ir pasakė, kad jis vakar kliudė automobilį, dėl to buvo iškviesta policija. Telefone buvo vaizdo stebėjimo kameros įrašas. Savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta, gailisi, tačiau tikrai tyčia neišvažiavo iš įvykio vietos, išvažiavo tikrai nejausdamas, jog kliudė kitą automobilį. Tą dieną vartojo vaistus, jaudinosi dėl sergančios mamos, buvo išvargęs, gal dėl to buvo išsiblaškęs, neatidus ir nepajuto smūgio. Jokios priežasties vengti atsakomybės jis neturėjo, nes jo automobilis draustas, buvo tvarkingas, jis nebuvo neblaivus, jau ilgą laiką nėra padaręs jokių pažeidimų. Savo automobilio apgadinimus pamatė tik kai buvo iškviestas į policiją, manė, kad juos padarė kas nors kieme. Prašo sumažinti paskirtą baudą, nes šiuo metu yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neseniai palaidojo mamą, dėl laidotuvių patyrė didelių išlaidų, pats turi rimtų sveikatos problemų, ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes kitaip jis praras galimybę įsidarbinti.

Nukentėjusysis D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. balandžio 9 d. paliko transporto priemonę aikštelėje. Automobilis buvo tvarkingas, neapgadintas. Grįžęs prie jo pamatė, kad gan stipriai apgadintas automobilio priekinis dešinysis kampas. Peržiūrėjęs vaizdo kamerų įrašą pamatė visą įvykio eigą. Įraše matyti, kad jo transporto priemonė nuo smūgio akivaizdžiai sujuda, tačiau neatidesnis, išsiblaškęs, mažiau patyręs, vyresnio amžiaus vairuotojas galėjo ir nepajusti kontakto. Iš įrašo nustatė į jo automobilį įvažiavusio automobilio valstybinį numerį, jo vairuotojo ieškojo per socialinius tinklus, laukė jo grįžtančio iki vakaro, tačiau nepavykus surasti vairuotojo, apie įvykį pranešė policijai. Jam dėl automobilio apgadinimo buvo padaryta apie 1 300 Eur žala, ją atlygino draudimas.

Iš skaitmeninėse laikmenose esančių fotonuotraukų matyti, kad juose užfiksuotas stovintis automobilis „BMW“, jo apgadinimai – matyti įlenktas ir nubrėžtas dešinysis priekinis kampas, bamperis, taip pat užfiksuoti automobilio „Volvo“ apgadinimai – ant jo galinio kairiojo bamperio kampo matyti nubrėžimai.

Vaizdo įraše 20220409_181250.mp4 užfiksuota, kaip į aikštelę įvažiuoja automobilis „Volvo“. Automobilis pasuka į dešinę, šiek tiek pavažiavęs, grįžta atbuline eiga ir suka į kairę bei atsiremia į prie pastato stovintį automobilį „BMW“, šis nuo smūgio sujuda. Tada automobilis „Volvo“ pavažiuoja tiesiai į priekį, į tarpą tarp ten stovinčių dviejų automobilių ir tuoj pat vėl išvažiuoja iš tarpo atbuline eiga, pasukdamas į kairę. Vairuotojas, ištiesinęs automobilį, pavažiuoja į priekį, pravažiuodamas išvažiavimą, tada vėl grįžta atbuline eiga link išvažiavimo taip, kad galėtų išsukti, ir išvažiuoja iš kiemo.

Vaizdo įraše 2022_0411_172739_039 užfiksuota, kad policijos pareigūnas su vairuotoju apžiūri automobilį „Volvo“. Vairuotojas pripažįsta, kad galėjo atsitrenkti į kitą automobilį, tačiau nurodo to tikrai nejautęs.

Draudimo bendrovės pateiktas transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimas patvirtina, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos sudaro 1 236,07 Eur (b. l. 10–13).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2022 m. balandžio 9 d. 17.16 val. policijos pareigūnai gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kieme buvo apgadintas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kito automobilio, kuris pasišalino iš įvykio vietos, pranešėjas lauks prie automobilio. 17.22 val. atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas D. M. ir paaiškino, kad minėtu adresu paliko savo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atėjęs prie jo apie 15.30 val. pastebėjo, kad šis yra apgadintas kitos transporto priemonės. Taip pat pranešėjas paaiškino, kad eismo įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis ir kad jis susisiekė su žmogumi, kuris atsakingas už vaizdo stebėjimo kameras ir pažadėjo filmuotą vaizdo medžiagą pateikti jam asmeniškai. Iš D. M. paimtas paaiškinimas (b. l. 14).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta ir automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta (b. l. 15).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. balandžio 11 d., apie 17.36 val. į Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK kreipėsi R. S., jis jau buvo parašęs paaiškinimą ir, įteikdamas jį, nurodė, kad 2022 m. balandžio 10 d., apie 12 val. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak R. S., jis iš aikštelės išvažiavo nepajutęs smūgio. Apie atsitrenkimą į stovinčią transporto priemonę sužinojo iš servise dirbančio asmens, kai 2022 m. balandžio 11 d. grįžo į servisą pasikeisti tepalus. Sužinojęs šią informaciją, iškart kreipėsi į policijos pareigūnus. Iš R. S. paimtas jo parašytas paaiškinimas, nufotografuotas jo automobilis (b. l. 16).

Iš R. S. 2022 m. balandžio 11 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis jame nurodė, jog šalia (duomenys neskelbtini) serviso aikštelės įvažiavęs su automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apsisukinėdamas bei važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovėjusį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet to nepastebėjo. Apie tai sužinojo tik kitą dieną, kai atvyko į servisą ir priėjęs jaunas vaikinas jam tai pasakė bei parodė vaizdo įrašą. Jam tai buvo staigmena, nes jis nieko nematė ir negirdėjo, neįtarė, kad kliudė kitą automobilį važiuodamas atbulas. Jo automobilis yra draustas (b. l. 17).

Iš D. M. 2022 m. balandžio 9 d. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad jis nurodė, jog teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie autoplovyklos, rado apgadintą savo automobilį. Įvykis įvyko apie 13–15.30 val. Apgadintas jo automobilio bamperis, sparnas, žibintas, parktronikas (b. l. 18).

Iš 2022 m. balandžio 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus, buvo nustatyta, jog R. S. pažeidė KET 9, 126 ir 222 punktus, todėl jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 21–22).

Iš asmens duomenų matyti, kad R. S. turi galiojantį vairuoto pažymėjimą, leidžiantį vairuoti A2, C, A, CE, B, BE, C1, B1, A1, C1E, AM kategorijos transporto priemones (b. l. 30–32).

Medicininio mirties liudijimo kopija patvirtina, kad 2022 m. balandžio 24 d. mirė B. S. (b. l. 5).

Iš 2022 m. kovo 31 d. medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad R. S. diagnozuotas galvos smegenų infarktas su hemoragine transformacija (kardiogeninė tromboembolija), dešinės vidurinės smegenų arterijos baseine, hemiparezė kairėje, jam nustatyti ir gretutiniai susirgimai bei komplikacijos. Ligoninės stacionare jis buvo gydytas nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Pacientas išrašytas tolimesniam reabilitaciniam gydymui, jam išrašyti receptai vaistams (b. l. 45–46).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas tenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. neneigia savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusižengimų padarymo, prašo tik sušvelninti jo administracinę atsakomybę, t. y. sumažinti paskirtą baudą ir panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus ir konstatuoja, kad R. S. pagrįstai pripažintas kaltu dėl jų padarymo. Tačiau įvertinęs byloje surinktus duomenis, apibūdinančius padarytus nusižengimus, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, teismas sprendžia, kad R. S. paskirta nuobauda yra per griežta.

ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodoma, kad šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 100 iki 2 000 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 2 000 iki 2 600 Eur. O ANK 426 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Taigi baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymas padarius ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą nėra privalomas.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje, taip pat ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą į rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nagrinėjamu atveju teismas, tikrindamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo R. S. teisėtumą, nustatė, kad institucija, skundžiamu nutarimu paskirdama jam 1 200 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, tinkamai jų neindividualizavo. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą, nei ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali, ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kuri, kaip minėta, nėra numatyta įstatyme kaip privaloma. Teismo nuomone, tuo bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, įgyvendinta jos paskirtis. Teismas atsižvelgia į tai, kad nors R. S. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – sukėlė eismo įvykį, iš jo vietos pasišalino, pažeisdamas KET, tačiau šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmenys pasišalina iš eismo įvykio vietos, tikėtina, būdami neblaivūs, neturėdami teisės vairuoti transporto priemonių, nes, kaip nustatyta, R. S. turi teisę vairuoti transporto priemones, jo automobilis buvo apdraustas, techniškai tvarkingas, jis neapsunkino bylos tyrimo, pats atvyko į policiją, paaiškino įvykio aplinkybes, savo kaltės neneigė, ją pripažino tiek teikdamas paaiškinimus policijai, tiek teisme, dėl savo poelgio gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad R. S. buvo diagnozuotas galvos smegenų infarktas, ligoninės stacionare jis buvo gydytas nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. kovo 31 d. ir po to išrašytas tolimesniam reabilitaciniam gydymui, jam išrašyti receptai vaistams, 2022 m. balandžio 24 d. mirė jo mama B. S.. Šie dokumentai patvirtina R. S. teiginius, kad tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, sunkiai sirgo jo mama, jis ją slaugė, pats buvo anksčiau patyręs insultą, vartojo vaistus, todėl buvo labai išvargęs. Po insulto jam buvo skirta reabilitacija, tačiau dėl mamos ligos jis ją nutraukė, nes turėjo slaugyti mamą. Nuovargis, vartojami vaistai, stresas dėl mamos sveikatos būklės galėjo lemti jo neatidumą, išsiblaškymą, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Teismas taip pat atsižvelgia į R. S. asmenybę – jis daugiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, tai, kad 2006 m. ir 2007 m. jis buvo padaręs šiurkščius KET pažeidimus, negali nulemti griežtesnės sankcijos taikymą, nes šie baustumai nebegalioja (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-116-557/2022, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-308-593/2020) ir R. S. yra susigrąžinęs teisę vairuoti transporto priemones, be to, po jų padarymo jau yra praėjęs ilgas laiko tarpas, per jį R. S. nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, byloje nėra kitų neigiamai šį asmenį charakterizuojančių duomenų. Visos šios aplinkybės rodo, kad jo padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne ankstesnio jo elgesio, gyvenimo būdo pasekmė. Svarbu ir tai, kad pareiškėjas yra profesionalus vairuotojas, todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemonių, neabejotinai neteks ir galimybės užsiimti profesine veikla, tai lemtų neproporcingai sunkias pasekmes. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas, skundžiamas 2022 m. balandžio 28 d. nutarimas keistinas, R. S. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskiriant mažesnę baudą, nei ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali, bei panaikinant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. (R. S.) skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-5634-2022, kuriuo R. S. pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį paskirta 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, ir R. S. pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti 600 Eur baudą bei panaikinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. S. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus skirti galutinę administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                            Viktorija Teišerskienė