Byla Nr. TS-196-548/2021

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00055-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2, 2.1.10.1            

        (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 12 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir

n u s t a t ė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendis, t. y. veikos perkvalifikuotos iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 24 d., pabaiga – 2025 m. spalio 24 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. liepos 12 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad pakartotinio įvertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi, t. y. vidutinė. Nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 25 kartus baustas drausmine tvarka, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, kurie  daro įtaką nuteistojo elgesiui. Be to nuteistasis kaltės dėl savo nusikalstamos veikos padarymo, nepripažįsta. Interviu metu nuteistasis kategoriškai neigia savo nusikalstamus veiksmus, savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, mano, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę nepelnytai. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje atsižvelgdama į visas aplinkybes padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistasis atlieka L. B. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, jog skundžiamame nutarime nepateikta kokiomis išvadomis remiamasi, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką siekdamas finansinės naudos. Taip pat vertinant tai, kad nuteistasis nepripažino dėl savo nusikalstamos veikos padarymo, Lygtinio paleidimo komisija peržengė žmogiškumo, sąžiningumo principus. Įstatymas draudžia versti žmogų prisipažinti dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau Lygtinio paleidimo komisija šį faktą pažymi, kaip labai svarbų kriminogeninį veiksnį. Nuteistasis mano, kad sumenkinti bausmės negalima, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato kokia yra didelė ir kokia yra nedidelė neatliktos bausmės dalis. Nuteistasis skunde ginčija ir „OASys“ metodikos įvertinimą, kadangi neretai būna neišsamūs, neužbaigti ar užpildomi netinkamai. Taip pat „OASys“ metodika nurodo, kad artimi santykiai su savo šeima veikia kaip apsauginis veiksnys, t. y. teisės pažeidėjo nusikalstamas elgesys nepasireikš net jam gyvenant didelio kriminalinio aktyvumo aplinkoje, tačiau Lygtinio paleidimo komisijos nariai bei teismai į tai visiškai nekreipia jokio dėmesio. Todėl turi būti atsižvelgiama ne tik į socialinio arba ekonominio pobūdžio kriminogeninius veiksnius, bet ir į asmenybinius veiksnius. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad nuteistajam, esantys pataisos įstaigoje specialistai, turi padėti taisytis bei keisti savo elgesį, o ne palikti nuteistąjį su savo problemomis. Nuteistojo nuomone, jeigu nuteistasis ir pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tačiau pastebima, jog jis pradėjo keisti savo elgesį, tai į tai turi būti atkreipiamas dėmesys. Taip pat nuteistasis skunde kelia klausimą, jog jeigu nuteistasis pakankamai nėra pasitaisęs, tai kodėl Lygtinio paleidimo komisija nustato tas pačias rekomendacijas, kurios yra šabloniškos.

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. B. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas, nedirba, tačiau raštu kreipėsi dėl darbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, L. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas  laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog L. B. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu dvidešimt devynis kartus pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką jam dvidešimt penkis kartus buvo taikytos drausminės nuobaudos. Ir nors drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką L. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš jų yra ir statinių bei dinaminių kriminogeninių veiksnių, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – itin sunkus įvykdytas nusikaltimas; atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus nepriėmimas; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; lėšų tvarkymo ypatumai (finansinis nusikalstamos veikos motyvas); būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys, siekiant tiesioginio atlygio; itin teigiamas savęs vertinimas; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu); nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek L. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

        Teismas įvertina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, veikiant organizuotoje grupėje (neteisėtas gabenamas labai dideli kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos būdų), kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kategoriškai neigia savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, mano, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę nepelnytai. Nuteistasis iniciatyvos dalyvauti resocializacijos ar psichokorekcijos programose ir priemonėse stokoja. Bausmė atlikimo metu nuteistasis baustas net dvidešimt penkis kartus, tarp jų padaryti ir šiurkštūs viešosios tvarkos pažeidimai, tai leidžia teigti, kad nuteistasis net ir struktūruotoje aplinkoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už itin sunkų nusikaltimų, negeba atsiriboti nuo rizikingų situacijų, negatyvios aplinkos įtakos bei laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų. Pažymėtina, kad nuteistasis teigia, kad būnant laisvėje jis nesusidūrė su išskirtinėmis alkoholio vartojimo problemos, tačiau jis ne kartą pataisos įstaigoje yra baustas už alkoholio vartojimą, t. y. tris kartus. Nuteistasis pripažino, kad pataisos įstaigoje nevengia vartoti alkoholį, nes taip padeda numalšinti stresą, tačiau alkoholio vartojimas gali būti siejamas su nustatytų taisyklių ir reikalavimų pažeidimų raiška. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis pažymi vengimu vykdyti teisėtus pareigūnu reikalavimus, labiau orientuojasi į savo poreikių patenkinimą, o ne nustatytų taisyklių laikymąsi. Be to, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo baustas už dalyvavimą masiniuose neramumuose, ir nors nepastebima agresijos ar priešiškumo kitų asmenų atžvilgiu, tačiau esant aplinkos stimuliacijai, tam tikros spontaniškumo apraiškos gali būti stebimos. Nuteistasis analizuodamas savo gyvenimo situaciją, išlieka paviršutiniškas bei stokojantis atviro ir gilesnio savo situacijos analizavimo. Be to, nuteistasis kategoriškai neigia savo nusikalstamus veiksmus, todėl problemų ar sričių, susijusių su jo nusikalstamu elgesiu, neįvardina. Nuteistojo įsitikinimu, jo vienintelė klaida yra ta, kad jis yra nuteistas, nes atsirado netinkamu metu, netinkamoje vietoje. Taip pat nuteistasis stokoja iniciatyvių bei ryžtingų sprendimų priėmimo, net ir įvertindamas jam nepalankias aplinkybes, vengia keisti savo poziciją ar elgesio modelius. Todėl nuteistasis stokoja prognostinių įgūdžių – savo elgesio galimų pasekmių numatymo. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, L. B. neatliktos bausmės dalis (4 metai 3 mėnesiai 16 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo L. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo L. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus. 

Teisėjas Ričardas Juodis