Baudžiamoji byla Nr. 1-2160-634/2011
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00240-2010-4
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 6 d.
Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nukentėjusiajam Z. B., kaltinamajam V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 11 kl. išsilavinimo, dirbantis UAB „Pakus“ pagalbiniu darbininku, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007-09-26 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėn., uždraudžiant lankytis Kauno vaikų globos namuose „Atžalynas‘ ir bendrauti su šių namų auklėtiniais; 2) Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 2 m., bausmės vykdymą atidedant 2 m. laikotarpiui, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.,
n u s t a t ė:
kaltinamasis V. L. 2011-04-18 apie 22 val. Kaune, Kovo 11-osios g. nuo Taikos pr. link V.Krėvės pr. vairuodamas automobilį Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimo, sankryžoje su V.Krėvės pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 158 punktų reikalavimus tuo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje įvažiavęs iš šalutinio kelio, nedavė kelio ir susidūrė su pagrindiniu keliu per sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu, V.Krėvės pr. nuo Birželio 23-iosios g. link Pramonės pr. važiavusiu troleibusu Škoda TR14, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. Š., tuo padarydamas automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui Z. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną dirbo ilgiau, bendradarbiai išgėrinėjo, paskui ir jis prisijungė. Kažkas pasiūlė pavažiuoti iki panelių. Jis sėdo už mašinos vairo ir visi kartu važiavo pas paneles. Prieš žiedą viršijo greitį, važiavo apie 100 km/h greičiu, kai pamatė žiedu važiuojantį troleibusą. Stabdė, tačiau greitis buvo per didelis, slydo ir atsitrenkė į tą troleibusą. Nesuprato kas atsitiko, išsigando, visiems pasakė „bėgam“ ir pabėgo. Paskui suprato, kad blogai padarė, nuėjęs į darbą sužinojo, kad Z. B. sužeistas, todėl nuėjo į policiją, pasisakė ir davė visus parodymus. Į policiją nuėjo po įvykio praėjus kokioms 2 dienoms. Tą vakarą buvo stiklinę sidro išgėręs, bet po tos stiklinės išgėrimo jau buvo praėję valanda laiko. Su juo automobilyje važiavo Z. B., J. G. ir R. Ū.. Dėl savo poelgio gailisi. Žala „Autroliui“ atlyginta. Vairuoti transporto priemonę teisės neturėjo, važiavo, nes paprašė ir atrodė, kad nėra taip toli. Automobilis buvo draustas.
Nukentėjusysis Z. B. parodė gerai to įvykio nepamenantis, nes buvo išgėręs ir kaip buvo ta avarija nepamena. Kiek pamena, viskas prasidėjo prie darbo aikštelėje, su bendradarbiais sėdėjo ir išgėrinėjo sidrą. Vėliau prie jų prisijungė ir V. L.. Jiems begeriant, bekalbant, nusprendė važiuoti link merginų, važiavo ir atsimena, kad buvo avarija, o pačios kelionės jis visiškai nepamena. Sėdėjo gale už vairuotojo, šalia sėdėjo J. G.. Atsimena, kai atsitrenkė į troleibusą, atsimena, kad kažkas sakė, kad „bėgam“, visi lipo iš mašinos, atsimena, kad gulėjo ant žemės ir daugiau nieko nepamena. Kaip atsidūrė ant žemės, neatsimena, jam troleibuso vairuotojas sakė, kad jis jį sulaikė ir paguldė ant žemės. To įvykio metu jam lūžo dešinės rankos raktikaulis. Saugos diržų nebuvo prisisegęs. Jokių pretenzijų kaltinamajam neturi.
Liudytojas J. G. parodė, kad buvo vakaras, su bendradarbiais prie darbo gėrė sidrą. Buvo R., V., Z., kitų asmenų nepamena. Kaltinamasis išgėrė gal stiklinę ar pusę stiklinės sidro. Kilo mintis važiuoti pas paneles, tai visi sėdo į automobilį ir išvažiavo. Automobilį Peugeot vairavo V. Tas automobilis buvo V., o R. tą automobilį planavo pirkti. Kad V. neturi vairuotojo pažymėjimo kažką buvo girdėjęs. Sėdėjo gale, šalia jo sėdėjo Z., o šalia V. sėdėjo R. Važiavo greitai, pamatė kliūtį, suprato, kad bus susidūrimas ir bus neįmanoma sustoti. Važiavo Kovo 11-osios gatve prie Draugystės parko, susidūrimas įvyko beveik žiede prie Redos prekybos centro.Greitis galėjo būti apie 100-120 km/h. Pagal variklio garsą tai girdėjosi, kad stabdė, padangos cypė. Po susidūrimo jie visi išsigando ir pabėgo. Sužalotas nebuvo.
Liudytojas R. Ū. parodė, kad jie visi yra buvę bendradarbiai, nes dabar jis jau su jais nebedirba. Po darbo jie sugalvojo atsigerti sidro prie firmos. Gėrė ir viskas. Po darbo dar prisijungė ir V., jis išgėrė stiklinę sidro ir kažkuriam kilo mintis pasivažinėti ir taip išvažiavo. Išvažiavo su Peugot automobiliu, kuris buvo V. L., bet buvo susitarę, kad jis tą automobilį pirks iš V. L.. Jis sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Automobilį vairavo V. L.. Važiavo gatve apie 100 km/h greičiu, sugalvojo aplenkti mašiną ir išvystė didelį greitį, pamatė troleibusą ir nespėję sustoti susidūrė su troleibusu. Po susidūrimo kažkas pasakė „bėgam“, buvo išgėręs, bėgo visi, paskui susitiko J. G. ir V. L.. Įvykio metu sužalotas nebuvo.
Liudytojas G. Š. parodė dirbantis troleibuso vairuotoju. Važiuojant Kovo 11-osios žiedu į jo vairuojamą troleibuso vidurines duris rėžėsi lengvasis automobilis, kuris atlėkė labai dideliu greičiu. Prieš susidūrimą girdėjo padangų žviegimą, automobilis rėžėsi į vidurines troleibuso duris. Po susidūrimo to automobilio durys atsidarė ir pradėjo visi lipti iš to automobilio ir bėgti, jis pradėjo vytis, nes pamanė, kad automobilis gali būti vogtas. Pavijo vieną asmenį, pargriovė ant žemės ir iškvietė policiją. Atpažinti tą asmenį, kurį sugavo, negalėtų, jis buvo nusisukęs nugara, nieko nesakė, paguldytas ir prispaustas prie žemės gulėjo ramiai. Įvykio metu jis nebuvo sužalotas, keleiviai taip pat nebuvo sužaloti.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G-1337/11(02) konstatuojama, kad Z. B. nustatyta galvos sumušimas, skeveldrinis dešinio raktikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytiems traumos laikui bei aplinkybėmis nėra, taigi pripažinta, kad sužalojimai padaryti eismo įvykio metu. Eismo įvykio metu padaryti sužalojimai (skeveldrinio dešinio raktikaulio lūžis) nukentėjusiajam Z. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, (b.l. 34).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio schema, fotonuotraukos patvirtina, kad eismo įvykis įvyko 2011-04-18 Kaune, V.Krėvės pr. - Kovo 11-osios g. sankryžoje, (b.l. 6-11), automobiliui Peugeot priekine dalimi atsitrenkus į pagrindiniu keliu važiavusio troleibuso Škoda dešinės pusės vidurines duris.
Transporto priemonės ir techninės būklės patikrinimo protokole užfiksuota troleibuso „Škoda TR14“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio Peugeot 405 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio, (b.l 12-15), iš kurių galima spręsti, kad automobilis Peugeot priekine dalimi atsitrenkė į dešinės pusės vidurines troleibuso „Škoda“ duris..
Transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas E. B. vardu (b.l. 76), automobilis privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu nedraustas, duomenų, kad V. L. turi teisę vairuoti transporto priemones, nėra (b.l. 47).
Paaiškinimu E. B. patvirtino, kad automobilį Peugeot 405 jis pardavęs V. L. (b.l. 25), automobilis pakvitavimu perduotas saugoti E. B. (b.l. 75).
AB „Autrolis‘ patvirtino, kad eismo įvykio metu bendrovei padarytą 994,61 Lt žalą V. L. atlygino, bendrovė kaltinamajam pretenzijų neturi (b.l. 45-48).
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, eismo įvykio vietos planas, specialisto išvada ir kt.) leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t.y. įrodyta jog V. L., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus („draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės“), Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus („nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“) ir būtent šis KET pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu nesunkiai sutrikdyta Z. B. sveikata, priežastis. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo). Taigi jo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Skiriant bausmę V. L. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kai kaltininkas suvokė rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Sąmoningas Kelių eismo taisyklių pažeidimas suponuoja daromos veikos rizikingumo sampratą, o tai yra vienas iš nusikalstamo pasitikėjimo kaltės požymių. Kaltinamasis V. L. suvokė, kad sėda vairuoti transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, suvokė, kad viršija leistiną greitį, šiais pažeidimais keldamas didelę grėsmę eismo saugumui, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti padarinių, taigi jo veika padaryta dėl neatsargumo - nusikalstamo pasitikėjimo. V. L. teistas (b.l. 57-58), administracine tvarka baustas (b.l. 60-61), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (b.l. 63), darbovietėje UAB „Pakus“ charakterizuojamas teigiamai (b.l. 97).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 red.). Kadangi kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalto neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, už analogišką pažeidimą 2010-10-18 baustas administracine tvarka Kauno miesto apylinkės teismo pagal ATPK 128 str. 1 d., jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).
V. L. nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu - 2010 m. birželio 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidedant 2 m. laikotarpiui. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Šiuo atveju padarytas neatsargus nusikaltimas, nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, yra dirbantis, savanoriškai atlygino padarytą žalą. Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad siekiant išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius, nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir kelis įpareigojimus ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2010 m. birželio 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos UAB „Pakus“, įmonės kodas 302527837.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.
Paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL, t.y. 650 Lt įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kodas 188604955, o dokumentas, patvirtinantis apie įmokos sumokėjimą, pristatytas į teismo baudžiamųjų bylų raštinę.
Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
V. L. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Giedrius Endriukaitis