Civilinė byla Nr. e2S-1084-260/2020

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00601-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d.  nutarties civilinėje byloje Nr. e2-146-876/2020 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui V. K. ir dėl pripažinimo teisės vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras be bendraturčio sutikimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žemės sklypo padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba, valstybės įmonė Registrų centras.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl pripažinimo teisės vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras be bendraturčio sutikimo, kuriuo jis prašo pripažinti jam teisę vykdyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras be atsakovo sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Šioje byloje Marijampolės  apylinkės teisme 2020 m. kovo 25 d. buvo priimtas  atsakovo V. K. patikslintas priešieškinis, kuriuo jis prašo priteisti jam iš ieškovo A. K. 450 000,00 Eur kompensaciją.

3.       Atsakovas V. K. 2020 m. kovo 27 d.  pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovui A. K. ir jo sutuoktinei D. K., areštą. Atsakovas savo prašyme nurodė, kad teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi priėmė jo patikslintą priešieškinį, kuriame jis prašo priteisti iš ieškovo A. K. 450 000 Eur dydžio kompensaciją. Atsakovo nuomone, ieškovas visais įmanomais būdais sieks išvengti teismo sprendimo vykdymo, jei teismas patenkins jo priešieškinį, tikėtina, kad nekilnojamojo turto nuosavybės teises gali perleisti artimiesiems ar įkeisti finansinėms įstaigoms arba nepataisomai sugadinti. Tokiu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu arba stipriai pasunkėtų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi atmetė atsakovo V. K. pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovui A. K. ir jo sutuoktinei D. K., areštą.

5.       Teismas nurodė, kad atsakovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išskirtinai grindžia ieškovo nesąžiningumu, keliančiu realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės dėl ieškovo nesąžiningumo gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie ieškovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad ieškovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.), priešingu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu.

6.       Teismas vertino, kad jog prie prašymo atsakovas nepateikė jokių faktinių įrodymų, kad ieškovas A. K. savo turtą ar jo dalį yra perleidęs nesąžiningai ruošdamasis galimiems atsakovo reikalavimams ar slepia pajamas, t. y. kad visomis įmanomomis priemonėmis siektų išvengti galimo atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymo. Todėl teismas pripažino, jog atsakovas neįrodė ieškovo nesąžiningumo (CPK 178 straipsnis) ir laikinosios apsaugos priemonės dėl ieškovo nesąžiningumo negali būti taikomos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

7.       Atskiruoju skundu atsakovas V. K. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeisti ir priimti naują nutartį, kuria patenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

7.1.                      Teismas atmestinai ir akivaizdžiai šališkai išnagrinėjo jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikė tendencingai suklastotus jo argumentus. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones jis nurodė, kad „A. K. vėl visais įmanomais būdais sieks išvengti teismo sprendimo vykdymo, jei teismas mano priešieškinį patenkintų“. Tiek 2019-07-30 atsiliepime į ieškinį, tiek ir patikslintame priešieškinyje, taip pat kituose dokumentuose jis pateikė įrodymus, kad ieškovas ir tretieji asmenys nesilaiko teismo priimtų sprendimų nutarimų ir nurodymų.  

7.2.                      Teisėja, išnagrinėjusi jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, akivaizdžiai tyčia pakeitė jo nurodytą pagrindinę priežastį. Jo teiginį „Įvertinant visą civilinėje byloje Nr. e2-5682-876/2020 esančią informaciją, manau, kad A. K. visais įmanomais būdais sieks išvengti teismo sprendimo vykdymo ir sąžiningo atsiskaitymo, jeigu teismas nuspręstų tenkinti mano ieškinį“ teisėja pakeitė į „ Atsakovas prašymą išskirtinai grindžia ieškovo nesąžiningumu, ...“. Teisėja dar nurodė, kad jis nepateikė jokių ieškovo nesąžiningumo įrodymų, nors, kad ieškovas sistemingai nevykdo teismo sprendimų ir nurodymų, teisėjai yra žinoma.

7.3.                      Teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis pabrėžė, kad nurodytos laikinosios apsaugos priemonės neapima viso A. K. ir jo sutuoktinės turto, todėl jie galės laisvai disponuoti lėšomis bankų sąskaitose ir kilnojamuoju turtu.

8.       Atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą pateikė trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ji nurodė, kad neturi tiesioginio intereso bylos baigtimi, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).

12.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovo priešieškinyje nurodyti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti, todėl šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad atsakovo reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

13.       Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

14.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad jog prie prašymo atsakovas nepateikė jokių faktinių įrodymų, kad ieškovas A. K. savo turtą ar jo dalį yra perleidęs nesąžiningai ruošdamasis galimiems atsakovo reikalavimams ar slepia pajamas, t. y. kad visomis įmanomomis priemonėmis siektų išvengti galimo atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, todėl pripažino, jog atsakovas neįrodė ieškovo nesąžiningumo ir laikinosios apsaugos priemonės dėl ieškovo nesąžiningumo negali būti taikomos.

15.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Remiantis aktualia teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-34-464/2018) įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Todėl būtent atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovo  nesąžiningus veiksmus ar ketinimus imtis priemonių, kurios ateityje galėtų apsunkinti atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, tačiau jis tokių įrodymų nepateikė.

16.       Atsakovo atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo prašyme nurodytus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, netgi pakeitė atsakovo nurodytus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, laikytini nepagrįstais. Teismas teisingai apibendrintai konstatavo, kad atsakovas prašymą išskirtinai grindžia ieškovo nesąžiningumu, tačiau kartu pagrįstai pripažino, jog atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad ieškovas atlieka ar ketina atlikti veiksmus, susijusius su turto slėpimų, perleidimu ar jo apsunkinimu. Pastebėtina, kad atsakovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė savo asmenine nuomone.  

17.       Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d.  nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Raimondas Buzelis