Baudžiamoji byla Nr. 2K- 213/2006
Procesinio
sprendimo kategorijos:
1.2.14.9;
1.2.17.4; 2.2.3; 1.1.8.1
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto
Masioko ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant
M. Čiučiulkai,
dalyvaujant
prokurorui S. Stulginskiui,
gynėjai
advokatei J. Savickaitei,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G.
K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d.
nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteista pagal:
BK 207 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems
metams šešiems mėnesiams,
BK 183 straipsnio 1 dalį vieneriems metams penkiems
mėnesiams,
BK 208 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems
metams keturiems mėnesiams,
BK 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems
metams,
BK 220 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems
metams dviems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės
subendrintos dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą
dvejiems metams dviems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria G. K.
apeliacinis skundas buvo atmestas.
Minėtu nuosprendžiu buvo nuteista ir V. B., tačiau dėl
šios nuosprendžio dalies kasacinis skundas nėra paduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
nuteistosios gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro,
prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,
n
u s t a t ė :
G. K. nuteista už tai, kad būdama UAB „Karališkas
agatas“ direktore ir vienintele akcininke padarė šias nusikalstamas veikas:
apgaule gavo kreditą, t.y. nuo 2003 m. sausio 1 d. iki
2003 m. kovo 20 d., siekdama gauti kreditą, nurodė vyriausiajai finansininkei
V. B. suklastoti tikrus dokumentus – įrašyti neteisingus duomenis įmonės
„Karališkas agatas“ 2003 m. sausio 1 d. balanse ir pelno ataskaitoje. V. B.,
vykdydama direktorės nurodymus, įrašė neteisingus duomenis: 1) balanse 485 955
Lt sumažino ilgalaikį turtą, 100 540 Lt padidino trumpalaikį turtą, 345 724 Lt
padidino kapitalą ir rezervą, 881 139 Lt sumažino per vienerius metus mokėtinas
sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus; 2) pelno ataskaitoje 493 968 Lt
padidino pardavimus ir paslaugas, 786 739 Lt sumažino savikainą, 1 280 707 Lt
padidino bendrąjį pelną, 8 210 Lt sumažino kitas veiklos pajamas, 316 978
padidino pelną prieš apmokestinimą, 269 431 Lt padidino grynąjį ataskaitinių
metų pelną paskirstymui. 2003 m. kovo 20 d. šiuos suklastotus dokumentus G. K.
pateikė UAB „Sampo“ banko Kauno filialui. 2003 m. balandžio 16 d. UAB
„Karališkas agatas“ sudarė su banku kredito sutartį Nr. KV304111K, pagal kurią
gavo 400 000 eurų paskolą;
neteisėtai, be juridinio pagrindo pasisavino svetimą
turtą, t.y. pagal 2003 m. sausio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. 24, 2003 m.
vasario 7 d. orderį Nr. 136, 2003 m. vasario 20 d. orderį Nr. 186, 2003 m.
vasario 25 d. orderį Nr. 211, 2003 m. balandžio 3 d. orderį Nr. 352, 2003 m.
gegužės 9 d. orderį Nr. 533, 2003 m. birželio 13 d. orderį Nr. 669 už 248 000
Lt vertės konteinerius-sandėlius bei šaldytuvus, kuriuos pagal 2002 m. gruodžio
1 d. perdavimo-priėmimo aktą perdavė bendrovės įstatinio kapitalo formavimui
kaip ilgalaikį turtą (nuo 2003 m. sausio 8 d. iki 2003 m. birželio 13 d.) iš
bendrovės kasos sau išsimokėjo 276 000 Lt – 28 000 Lt daugiau nei konteinerių
ir šaldytuvų rinkos vertė pagal 2002 m. spalio 25 d. turto įvertinimo pažymą;
dėl įmonės sunkios ekonominės padėties ir nemokumo,
akivaizdžiai gresiant bankrotui, nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris
galėjo būti pateiktas skoloms padengti ir dėl to padarė turtinės žalos
kreditoriams, t. y. žinodama apie įmonės nemokumą, akivaizdžiai gresiant
bankrotui, nuo 2003 m. rugpjūčio 19 d. iki 2003 m. spalio 16 d., nepateisinamai
pigiai pardavė bendrovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris
galėjo būti pateiktas „Sampo“ bankui 397 665,32 eurų skolai ir tiekėjams 1 130
166,45 Lt skolai padengti: viso pardavė turto už 195 180,18 Lt, tai yra
136 130,23 Lt mažiau negu jo likutinė vertė bei pirkimo kaina, dėl ko padarė
kreditoriams – „Sampo“ bankui bei tiekėjams 136 130,23 Lt turtinę žalą;
aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. pagal
Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr.
IX-574 redakcija, įsigaliojusio nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnį
būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama šio
įstatymo 19 straipsnio reikalavimus bei Lietuvos archyvų departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl
buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė apskaitos
dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias
dokumentų saugumą ir neišsaugojo šių apskaitos dokumentų: didžiosios knygos,
bendrojo žurnalo, pirkimo skolon žurnalo, kuro sunaudojimo ataskaitų,
ilgalaikio turto pardavimo sąskaitų-faktūrų, žaliavų sunaudojimo normų, turto
nusidėvėjimo bei inventorizacijos aktų, apskaitos registrų už 2003 metus, dėl
to iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės „Karališkas agatas“ veiklos,
turto bei įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 iki rugsėjo 1
d.;
pateikė neteisingus duomenis apie pelną, t. y. būdama
atsakinga už apskaitos dokumentų duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą,
siekdama išvengti mokesčių, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 14
straipsnio reikalavimus, nurodė vyriausiajai finansininkei V. B. įrašyti
žinomai neteisingus duomenis į įmonės UAB „Karališkas agatas“ metinę finansinę
atskaitomybę už 2002 metus apie bendrovės sąnaudas ir pelną, o pastaroji,
vykdydama G. K. nurodymus, šioje ataskaitoje deklaravo sąnaudų už 4 721 881 Lt,
jas padidindama 40 576 Lt suma, o pelno mokestį nurodė 11 955 Lt, jį
sumažindama 4 584 Lt suma. G. K. šią ataskaitą su žinomai neteisingais
duomenimis patvirtino savo parašu ir 2003 m. rugsėjo 24 d. pateikė Valstybinei
mokesčių inspekcijai.
Kasaciniu skundu G.
K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d.
nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį, ją išteisinti, o tuo atveju, jei kasacinis
teismas atmestų jos kasacinio skundo argumentus, skirti jai bausmę nesusijusią
su laisvės atėmimu arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodo, kad
teismų procesiniai sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, nes priimti netinkamai
taikant baudžiamąjį įstatymą ir pažeidžiant baudžiamojo proceso normas.
Kasatorės nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys neatitinka
baudžiamojo proceso įstatymo: jame išdėstytos išvados nepagrįstos išsamiai ir
nešališkai ištirtais bei įvertintais įrodymais, aprašomojoje dalyje nenurodyti
nusikalstamų veikų sudėčių požymiai, reikalingi kvalifikuojant veikas,
nustatomojoje dalyje nenurodytos faktinės aplinkybės. Įrodymai išdėstyti
nenuosekliai, neatskleistas jų tarpusavio ryšys, nepateikta kaltinimui prieštaraujančių
faktinių duomenų analizė, neaiškios ir netiksliai suformuluotos išvados. Ne
visi bylos duomenys yra surinkti teisėtais būdais, tačiau jie, vis dėlto,
pripažinti įrodymais. Nuosprendyje nepateikti išsamūs motyvai dėl kiekvienos
nusikalstamos veikos. Skiriant bausmę, neįvertintos kiekviena iš BK 54
straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, jų reikšmės nulemiant bausmės rūšį ir
dydį. Nepateikti bausmės individualizavimo motyvai, nemotyvuotas kardomosios
priemonės – suėmimo – paskyrimas.
G. K. nurodo, kad nepadarė nusikaltimo, numatyto BK
207 straipsnio 1 dalyje, to nepatvirtina ir byloje surinkti faktiniai duomenys.
Buhalterinius dokumentus tvarkė ne ji, o buhalterė, kuriai nebuvo duoti
nurodymai klastoti duomenis. G. K. pabrėžia, kad bankui pateikti duomenys buvo
preliminarūs, jų nereikėjo patvirtinti parašais, o bankas žinojo, kad jie dar
bus tikslinami. Už šį nusikaltimą ji buvo nuteista, remiantis tik dokumentų
kopijomis, o ne originalais. Liudytojo S. P. parodymai nėra svarbūs, kadangi
jis pateikė tik bendro pobūdžio teiginius apie banko kreditų išdavimo tvarką,
nekonkretizuodamas, kokius dokumentus – kopijas ar originalus – pateikė
kasatorė. Jos nuomone, teismas nepagrįstai kaip įrodymu rėmėsi specialisto P. M.
išvada, nes joje buvo įvertinti ne dokumentai, o neaiškiai kredito byloje
atsiradusios faksogramos. Be to, minėtas specialistas, pateikdamas rašytinę
išvadą, nurodo, kad jam trūksta duomenų įmonės ūkinei veiklai nustatyti, o
duodamas parodymus teisme kategoriškai tvirtina, kad prašymo kreditui suteikti
padavimo metu įmonė buvo nemoki. G. K. nurodo, neturėjusi tikslo apgaule gauti
kreditą. Jeigu būtų siekusi apgauti banką, jam nebūtų įkeitusi savo asmeninio
turto, kurio vertė tris kartus viršijo kredito sumą.
Skunde nuteistoji teigia, kad svetimo turto
nepasisavino. Pasisavinimu BK 183 straipsnio 1 dalies prasme laikomi veiksmai,
kuriais asmuo, kurio žinioje yra turtas, paverčia tą turtą neteisėtai ir
neatlygintinai savo turtu. Kasatorė nurodo, kad būdama įmonės direktorė ir
vienintelė akcininkė, turėjo teisę disponuoti bendrovės turtu. Teismas
nenustatė, kam atsirado 28 000 Lt žala už parduotuvės ant ratų pardavimą.
Nuteistoji teigia, turėjusi gintis nuo nepagrįsto kaltinimo. Byla iškelta ir
tyrimas atliktas pagal menamą prokuroro reikalavimą, neužfiksuotą jokiam
dokumente, nukentėjusysis nenustatytas, jo pareiškimo nėra. Kasatorė tai laiko
esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.
G. K. manymu, ji nepagrįstai nuteista pagal BK 208
straipsnio 2 dalį. Teismas plečiamai aiškino sąvoką „nepateisinamai pigiai“.
Minėta veika, G. K. manymu, turėtų apimti tuos atvejus, kai turtas parduodamas
kur kas mažesne kaina, nei jo tikroji vertė. Byloje nėra dokumentų apie
nustatytą tikrąją parduoto turto vertę, o likutinės vertės negalima tapatinti su
tikrąja. Kasatorė taip pat pabrėžia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik
tuomet, kai skolininkas veiksmus padaro, patekęs į sunkią ekonominę situaciją
ar pasiskelbęs nemokiu. Gi nuosprendyje visai nepasisakyta nei apie sunkią
ekonominę situaciją, nei apie jos atsiradimo momentą. Teismas tik apsiriboja
perkeldamas į nuosprendį specialisto išvados teiginius. Baudžiamajai
atsakomybei atsirasti turėjo būti nustatyti padariniai – žala kreditoriams.
Byloje nustatytas vienas kreditorius – bankas, tačiau jam žala nepadaryta.
Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokia tyčios
forma buvo padaryta veika, nors šis klausimas svarbus kvalifikuojant veiką.
Apeliacinės instancijos teismas patikslino, kad žala atsirado „Sampo“ bankui, o
veika padaryta tiesiogine tyčia, tačiau, G. K. nuomone, bylos įrodymai to
nepatvirtina.
Skunde teigiama, kad nėra įrodyta, jog kasatorė turėjo
tikslą apgaulingai tvarkyti apskaitą. Padarydamas tokią išvadą, teismas nurodė,
kad ji veikė neatsargiai, tačiau, nuteistosios nuomone, toks teiginys turi būti
konkretizuotas, nurodant, ar kaltės forma yra nusikalstamas pasitikėjimas ar
nusikalstamas nerūpestingumas. Kasatorė pabrėžia, nedalyvavusi perimant įmonės
dokumentus, už tai buvo atsakinga V. B. Apie tai, kad ne visi dokumentai buvo
perduoti G. K. sužinojo, tik tuomet, kai iš įmonės turto perėmėjų jie buvo
pareikalauti. Byloje dėl dokumentų dingimo ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas
2003 m. spalio 22 d. Kol nebaigta pastaroji byla, neteisinga kasatorę nuteisti
už dokumentų neišsaugojimą.
Dėl nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1dalį G. K.
nurodė, kad visą buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės vyr. finansininkė V. B.,
kuria G. K. pasitikėjo. Byloje nėra įrodymų, kad G. K. davė jai nurodymus
įrašyti neteisingus duomenis. Minėta veika gali būti padaryta tik tiesioginės
tyčios forma, o veikiant neatsargiai kyla administracinė atsakomybė. Motyvų,
kad kasatorė tyčia sąmoningai siekė pateikti mokesčių inspekcijai žinomai
neteisingai įrašytus duomenis, teismas nepateikė. Pagal faktines bylos
aplinkybes, galima daryti tik vieną išvadą, kad finansininkė įrašydama duomenis
suklydo netyčia, nes sirgo ir buvo pervargusi. G. K., būdama įmonės direktore,
negalėjo tuo pat metu atlikti ir finansininkės darbų. Nuosprendyje išdėstytą
argumentą, kad turėdama aukštąjį ekonominį išsilavinimą ji suprato, jog veikia
nusikalstamai, kasatorė laiko tik nemotyvuotu priekaištu.
Skunde taip pat teigiama, kad bylos ikiteisminio
tyrimo ir teisminio nagrinėjimo procese buvo padaryti Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai: procesas tesėsi per ilgai,
teismai buvo šališki, nes netyrė gynybos pateiktų argumentų, dar nepradėjus
ikiteisminio tyrimo „Sampo“ banko darbuotojai darė kratas nuteistosios namuose,
naudojo šantažą, grasinimus, kardomosios priemonės paskyrimu buvo pažeista
teisė į laisvę, taip pat pažeista teisė kreiptis į teismą, kad būtų priimtas
greitas sprendimas dėl suėmimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Kasatorė pabrėžia, kad anksčiau nėra padariusi jokių
teisės pažeidimų, todėl jai paskirta aiškiai per giežta bausmė. Teismai,
skirdami bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimai, už kuriuos nuteista,
nebuvo sunkūs, ji ligota, išsiskyrusi, viena augina nepilnametę dukrą, niekam
nekelia grėsmės. Visas jos turtas buvo įkeistas, todėl mano realiai žalos
niekam nepadarė, realių nukentėjusiųjų nėra.
Kasacinis skundas atmestinas.
Pagal
BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas kompetentingas patikrinti
nuosprendžius, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Tai reiškia,
kad naujos faktinės bylos aplinkybės nenustatomos, o teismų sprendimuose
konstatuotų faktų tikrumas nėra peržiūrimas. Vadinasi, šios bylos procese
negali būti kvestionuojami skunde iškeliami liudytojų, kaltinamojo parodymai,
specialistų išvados, kitų teismo nustatytų faktinių duomenų pagrįstumas, jų
patikimumas ir reikšmė. Įvertinti įrodymus, patikrinti, ar apkaltinamajame
nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, galėjo
apeliacinės instancijos teismas. Šia teise Kauno apygardos teismas pasinaudojo,
išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios apeliacinį skundą, įvertinęs įrodymus
baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.
Dėl
BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo
Objektyviosios šio nusikaltimo pusės požymiui – veikai
būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį
svetimą turtą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės
teise. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo
Nr. 8 devintame ir dešimtame punktuose išaiškino, kad patikėtas turtas – tai
užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko
valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai
apibrėžtus įgalinimus, o turto pasisavinimas – tai veiksmai, kuriais patikėtas
ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas
savo turtu. Vienas iš esminių kasatorės G. K. skundo argumentų, kad ji
neteisėtų veiksmų neatliko, svetimo turto nepasisavino, nes būdama UAB
,,Karališkasis agatas” vadove ir vienintele akcininke turėjo teisę bendrovės
turtu disponuoti. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į
tai, kad nuteistoji G. K. nebuvo UAB ,,Karališkasis agatas” turto savininke.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835
redakcija) 15 straipsnį, reglamentuojantį turtines akcininkų teises, o taip pat
pagal UAB ,,Karališkasis agatas” įstatų IV skirsnį akcinė bendrovė yra savo
turto savininkė, o akcininkui nuosavybės teise priklauso bendrovės akcijos,
suteikiančios teisę į pelno dalį (dividendus) ir į likusią turto dalį, tik
likvidavus bendrovę ir atsiskaičius su kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo senatas 1998 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 8 4 punkte taip pat
išaiškino, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net
vieninteliam akcininkui yra svetimas. Be to, G. K. personalinės įmonės
,,Agatas” 2002 m. lapkričio 11 d. pertvarkymo akte, kurį pasirašė G. K.,
atsispindi Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio nuostatos, nurodančios,
kokiais atvejais akcininkas įgyja nuosavybės teisę į bendrovės turto dalį.
Vadinasi, kasatorei buvo gerai žinomi teisės aktai, reglamentuojantys akcinės
bendrovės veiklą, o taip pat tos aplinkybės, kad įmonės turtiniais įnašais ir
piniginėmis lėšomis suformuotas UAB ,,Karališkasis agatas” įstatinis kapitalas
nuosavybės teise priklauso šiai bendrovei, o kasatorės atžvilgiu buvo svetimas
turtas. UAB ,,Karališkasis agatas” direktorės pareigos taip pat nesuteikė
teisės G. K. disponuoti bendrovės turtu, kaip nuosavu. Pagal CK 2.81, 2.82
straipsnius akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas yra sudėtinė ir
neatskiriama įmonės, kaip juridinio asmens dalis. Jo dėka įmonė funkcionuoja –
įgyvendina savo teises bei vykdo pareigas. Dėl šios priežasties, dalį teisių ir
pareigų įmonės valdymo organas įgyja ex officio, t. y. įstatymo pagrindu. CK
2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga
sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti
juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. negalima naudoti
juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai.
Bylos
faktiniais duomenimis (2004 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvada Nr. 5-2/93
dėl įmonės ūkinės-finansinės veiklos, 2002 m. lapkričio 15 d. UAB
,,Karališkasis agatas” akcijų savininkės G. K. sprendimu, 2002 m. lapkričio 11
d. personalinės įmonės pertvarkymo aktu, turto vertintojo pažyma apie turto
vertės nustatymą, kasos pajamų orderiu Nr. 1921145) nustatyta, kad UAB
,,Karališkasis agatas” įstatinis kapitalas buvo suformuotas iš piniginių lėšų
(108 300 Lt) ir turtinių įnašų. Pagal perdavimo aktus, įmonei perduota
kilnojamojo turto už 1 521 000 Lt. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 38
straipsnį, šis turtas yra bendrovės nuosavo kapitalo sudėtinė dalis. Vis dėlto,
G. K. už UAB ,,Karališkasis agatas” perduoto dalį turto – 248 000 Lt vertės
konteinerius - sandėlius, šaldiklius nuo 2003 m. sausio 8 d. iki tų
pačių metų birželio 13 d. iš bendrovės kasos sau išmokėjo 276 000 Lt. Išmokėta
suma net 28 000 Lt viršijo pirminę vertę, kuri buvo nustatyta už paminėto
turtinio įnašo dalį. Tai įrodyta kasos išlaidų orderiais, specialisto išvada,
liudytojo E. K. parodymais, kitais faktiniais duomenimis, todėl kolegijos
manymu, teismai teisingai įvertino kasatorės veiksmus, jų subjektyviąją pusę.
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tyčia neatlygintinai
užvaldytas kaltininko žinioje buvęs svetimas turtas. Tokius veiksmus
baudžiamasis įstatymas draudžia.
BK
207 straipsnio 1 dalies taikymo
Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia banko
kredito, paskolos gavimu, pateikus apgaulingus duomenis. Nusikaltimo sudėtis
formalioji, kadangi pasekmių nereikalaujama, užtenka tik apgaule gauti kreditą
(paskolą). Apgaulingų duomenų pateikimas – tai tikrovės neatitinkančių,
melagingų faktų, aplinkybių, apie kuriuos būtina pranešti ir kurie galėjo
turėti įtakos sprendimui dėl kredito išdavimo, pateikimas arba jų nutylėjimas.
Lietuvos banko valdybos 1995 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 612
patvirtintas ,,Paskolų komiteto sudarymo ir veiklos tvarkos” III skyrius
nustato paskolų teikimo pagrindinius principus. Šios tvarkos 18 straipsnis
nurodo, kad priimant sprendimus, reikia įvertinti paskolos riziką – nustatyti
paskolos gavėjo finansines galimybes laiku grąžinti paskolą ir mokėti
palūkanas. Bankas prieš priimdamas sprendimą dėl paskolos buvimo turi
išnagrinėti kliento verslo planą, finansinę būklę, finansinę atskaitomybę
(balansą pelno (nuostolio) ataskaitą), kitas svarbias aplinkybes. ,,Sampo”
banko valdyba 2002 m. liepos 2 d. protokoliniu nutarimu Nr. 2002/26 taip pat
buvo nustačiusi kreditavimo produktų suteikimo verslo klientams tvarką, kurioje
nurodomas teiktinų dokumentų sąrašas. Šiame sąraše išvardinti ir dokumentai
apie įmonės ūkinę-finansinę būklę (balansas, pelno ataskaita ir kt.).
Šioje
byloje kredito gavimas apgaule pasireiškė tuo, kad uždaroji akcinė bendrovė
,,Karališkasis agatas”, vadovaujama direktorės G. K., UAB ,,Sampo” bankui
pateikė neteisingus duomenis apie įmonės finansinę būklę, t. y. pateikė
balansą, pelno ataskaitą, kuriuose nurodė geresnius bendrovės veiklos
rezultatus, gaunamą pelną padidino 316 978 litais. Tai rodė, kad bendrovė galės
sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir grąžinti kreditą. Realioje ataskaitoje,
pateiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodyti daug blogesni bendrovės
veiklos rezultatai. Įmonės, turinčios finansinių skolų Vilniaus bankui,
tiekėjams, nesumokėtų mokesčių, socialinio draudimo įmokų, nesumokėtų
atlyginimų, apyvartinių lėšų galėjo neužtekti mokėti palūkanoms bei grąžinti
kreditą. Įsiskolinimai viršijo pusę bendrovės turto vertės. Bankui pateiktą
finansinę ataskaitą pasirašė G. K. ir finansininkė V. B. Šios aplinkybės
nustatytos specialisto išvada su dokumentų priedais, ,,Sampo” banko pateikta
UAB ,,Karališkasis agatas” kreditine byla, kurioje be įmonės finansinę būklę
charakterizuojančių dokumentų yra ir G. K. paraiška bankui dėl kredito, su
garantija, jog pateikiami apie įmonę duomenys teisingi, kredito sutartis dėl
400000 eurų skolinimo. Byloje kreditoriui ,,Sampo” bankui pateikti pelno
ataskaitos ir balanso originalai neišsaugoti, tačiau jų turinio tikrumas
sandorio sudarymo metu suderintas su kopijomis, kurios ,,Sampo” banko
administracijos buvo patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka, o dokumentų
originalai grąžinti UAB ,,Karališkasis agatas”. Kasatorės G. K. gynybos
versija, kad ji bendrovės balanso bei pelno ataskaitos nepasirašė, teismo
posėdžiuose buvo išsamiai išanalizuota, apsvarstyta ir bylos faktiniais
duomenimis paneigta, remiantis specialisto išvada, liudytojų G. G., S. P.,
kaltinamosios V. B. parodymais, „Sampo“ banko pateiktais dokumentais.
Nuteistoji G. K., pateikdama tikrovės neatitinkančia informaciją, suklaidino
kreditorių, paveikdama jo apsisprendimą sudaryti kredito sutartį ir išduoti 400
000 eurų kreditą. Būtent tai daro jos padarytą veiką nusikalstama. Svarbi ir
kaltininkės veikos subjektyvioji pusė. Sandorio sudarymo metu G. K. tyčia buvo
nukreipta pateikti fiktyvius duomenis, suklaidinti kreditorių ir sudaryti
teigiamą įvaizdį apie kredituojamos įmonės turtinę padėtį. Ji, prašydama
kredito ir pateikdama finansinius duomenis, žinojo, kad jos įmonė nemoki ir
suvokė, jog pateikus informaciją apie realią įmonės būklę, kredito sutartis
gali būti nesudaryta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės
instancijos teismo nutartyje nurodyti išsamūs duomenys ir motyvai, kuriais
remiantis teismai padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad G. K. veikoje yra
apgaulės gaunant kreditą požymiai. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota
pagal BK 207 straipsnį 1 dalį.
Skolininko
nesąžiningumas (BPK 208 straipsnio 2 dalis)
Nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 2 dalyje,
objektyvioji pusė pasireiškia turto, kuris galėtų būti pateiktas skolai
grąžinti, paslėpimu, iššvaistymu, perleidimu tretiesiems asmenims arba
pardavimu nepateisinamai pigiai. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai
skolininkas vieną iš paminėtų veiksmų padaro patekęs į sunkią ekonominę
situaciją, esant nemokumui, akivaizdžiai gręsiant bankrotui ir dėl to padaroma
turtinė žala kreditoriams.
Teismas,
išsamiai išanalizavęs ir bešališkai ištyręs bylos esmines aplinkybes, tinkamai
įvertino įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad nuteistoji G. K. padarė
baudžiamojo įstatymo draudžiamus veiksmus. Ji, pasinaudodama UAB ,,Karališkasis
agatas” įgalinimais ir vienintelės akcininkės teisėmis, pirkimo-pardavimo
sutarčių pagrindu nepateisinamai pigiai kitiems asmenims perleido bendrovės
turtą, tuo pažeisdama kreditorių turtinius interesus. Nuosprendyje nuosekliai
išdėstyta ir aptarta skolininkės nesąžiningumo esmė, parduoto turto vertė.
Abejoti teismo išvada nėra jokio pagrindo, nes ją patvirtina bylos faktiniai
duomenys. Pavyzdžiui, 2003 m. vasario 26 d. G. K., atstovaudama UAB
,,Karališkasis agatas”, pagal pirkimo-pardavimo sutartis už 220 000 Lt įgytą
nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 2003 m. rugpjūčio 25
d. pardavė už 150 000 Lt, automobilį ,,Honda HRV 5D” 2003 m. rugpjūčio 19 d. ji
pardavė už 5 900 Lt, kai jo likutinė vertė buvo 53 559,23 Lt, kopijavimo
aparatą, svarstykles 2003 m. spalio 7 d. pardavė už 944 Lt, kai jų likutinė
vertė 5 185,41 Lt, kompiuterius, baldų komplektus 2003 m. spalio 14 d. pardavė
už 2 596 Lt, kai jų likutinė vertė 5 378,50 Lt ir kt. Iš viso ji pardavė turto 136
130,23 litais mažiau, nei jo likutinė vertė bei pirkimo kaina, tuo padarydama
kreditoriams (UAB ,,Sampo” bankui bei tiekėjams) minėto dydžio turtinę žalą.
UAB ,,Karališkasis agatas” įsiskolinimas UAB ,,Sampo” bankui sudarė 397 665,32
eurų, o tiekėjams – 1 130 166,45 Lt. G. K., kaip skolininkės UAB ,,Karališkasis
agatas” direktorės, nesąžiningumui būdinga tiesioginė tyčia. Ji gerai žinojo
apie vadovaujamos bendrovės sunkią finansinę padėtį, nes 2003 m. rugsėjo 26 d.
kaip vienintelė akcininkė priėmė sprendimą dėl bendrovės blogos finansinės
būklės ir bankroto bylos iškėlimo, pripažino bendrovę nemokia. Apie bendrovės
nemokumą viešai paskelbė dienraštyje ir Kauno apygardos teismui padavė
ieškininį pareiškimą, prašydama iškelti bankroto bylą. Teismas 2003 m. lapkričio
13 d. nutartimi UAB ,,Karališkasis agatas” iškėlė bankroto bylą, konstatavęs,
kad įmonės finansiniai įsipareigojimai sudaro 2 850 744 Lt, t. y. viršija pusę
į balansą įrašyto turto vertės. Taip pat G. K. suprato, kad turtą, kuris galėtų
būti pateiktas skoloms grąžinti, parduoda kur kas mažesnėmis nei jo vertė
kainomis. Nuteistoji suvokė, kad tokie veiksmai gali padaryti turtinę žalą
kreditoriams ir tokių padarinių norėjo.
Dėl BK 220 straipsnio 1 dalies, 223 straipsnio 1
dalies taikymo
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1
dalį kilti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į nustatyta tvarka
patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens
pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, siekiant išvengti mokesčių; 2) šių
duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Žinomai neteisingais yra
laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama nustatyta
tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų
naudojimo. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nes veika laikoma baigta, kai
kaltininkas į dokumentus įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną
ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Kasatorė pasirašė metinę
finansinę atskaitomybę už 2002 metus apie bendrovės sąnaudas ir pelną, kurioje
buvo deklaruota sąnaudų už 4 721 881 Lt, jas padidinant 40 576 Lt suma, pelno
mokestis neteisėtai sumažintas 4 584 Lt. Ji, būdama įmonės vadove, buvo
atsakinga už apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų
teisėtumą. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m.
lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos
dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir
ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę
asmenys. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad kasatorė žinojo, jog
apskaitoje nurodyti duomenys yra neteisingi (apie tai ją informavo buhalterė V.
B.), nežiūrint to, ji minėtą dokumentą su žinomai neteisingais duomenimis
patvirtino savo parašu ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip
siekdama išvengti mokesčių. Tokia nuteistosios veika atitinka BK 220 straipsnio
1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymius.
G. K. taip pat pagrįstai nuteista ir už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta ūkio subjekto vadovo atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Iš specialisto išvados matyti, kad kasatorė, būdama UAB „Karališkas agatas“ vadove, tokios tvarkos nustačiusi nebuvo. Dėl šios priežasties pradingus apskaitos dokumentams ir registrams, buvo apsunkintas įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio nuo 2003 m. sausio 1 iki rugsėjo 1 d. nustatymas. Nuteistosios kaltė dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pagrįsta specialisto išvada, nuteistosios V. B., patvirtinusios, kad nebuvo tinkamų sąlygų laikyti dokumentus, liudytojo G. G., nurodžiusio, jog buvo nusamdyta apsaugos įmonė bendrovės turtui saugoti, dėl kurios atliekamo darbo jokių nusiskundimų nepareikšta, o taip pat liudytojo E. K. parodymais. Pastarasis parodė, kad jam, tapus UAB „Karališkas agatas“ administratoriumi, visus turėtus įmonės dokumentus pateikė V. B. E. K. nurodė, kad 2004 kovo 3 d. kreipėsi į Kauno rajono policijos komisariatą su pareiškimu apie bendrovės įrenginių ir įrengimų dingimą. Baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00045-04 esantys dokumentai patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pagal bendrovės administratoriaus pareiškimą buvo atliekamas ne dėl dokumentų, o dėl turto dingimo. Šie įrodymai visiškai paneigia G. K. pateiktą versiją, neva dokumentai iš bendrovės buvo pagrobti.
Bausmės
skyrimas
Kasatorė nuosprendį
laiko ydingu taip pat ir dėl to, kad bausmė paskirta netinkamai pritaikius
baudžiamąjį įstatymą. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį, baudžiamasis įstatymas
laikomas netinkamai pritaikytu tada, kai netinkamai pritaikytos BK Bendrosios
dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK
straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti veiką. Tokių
teisės pažeidimų nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė. Pirmosios instancijos
teismas, skirdamas bausmę nuteistajai G. K., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo
pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir, kaip to reikalaujama BK 55
straipsnyje, laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai
aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai
įvertino kasatorės padarytų penkių nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pasekmes,
kaltės formą ir rūšį, tikslus, kaltininkės asmenybę, jos elgesį po nusikalstamų
veikų įvykdymo ir padarė pakankamai motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus
pasiekti, paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Tai atitinka BK 41 straipsnio
nuostatomis reglamentuojamą bausmės paskirtį ir tikslus. Nors kasaciniame
skunde teigiama, kad nuteistoji turi nepilnametį vaiką, tačiau iš byloje
esančios šeimos sudėties pažymos (t. 4, b. l. 174) matyti, kad G. K. nepilnamečių
vaikų neturi.
Dėl
kitų kasacinio skundo motyvų
Kolegijos
nuomone, sprendžiant nuteistosios kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo
pažeidimai, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai
išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą,
padaryti nebuvo. G. K. kaltė pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis,
kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso
įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis
patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20
straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pažymėtina, kad dauguma kasacinio skundo
argumentų jau buvo nurodyti apeliaciniame skunde. Šis skundas išnagrinėtas,
nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių bylų
nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai). Jame minimos
aplinkybės apeliacinio teismo buvo išanalizuotos, dėl esminių apeliacinio
skundo motyvų pasisakyta, tai atsispindi priimtoje nutartyje, kurios turinys
atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši
procesinė norma nereikalauja detalaus (plataus) atsakymo į kiekvieną skundo
argumentą. Svarbu, kad procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje būtų išdėstytos
motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esminių argumentų. Kolegija
konstatuoja, kad priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakyta į
esminius apeliantės argumentus.
Kasaciniame
skunde nurodoma, kad nuteistajai nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti teise
gintis nuo pareikšto kaltinimo. Kolegijos nuomone, kasacinio skundo argumentai,
kad kaltinamoji negalėjo surinkti gynybai reikšmingų įrodymų, susidūrė su
teisėsaugos pareigūnų pasyvumu, apribojusiu galimybes pasinaudoti įstatyme
numatytomis teisėmis ir panašūs teiginiai yra deklaratyvūs, nekonkretizuoti,
todėl nelaikytini svariais. Nepateisinamai ilgų pertraukų tarp teismo posėdžių
nenustatyta, teisėjų šališkumas nagrinėjant bylą nekonstatuotas ir konkretūs
teismo šališkumo faktai skunde nenurodomi. Kaltinamajai G. K. buvo užtikrinta
galimybė įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų ir
kaltinimų, tame tarpe ir pateikti prašymus dėl įrodymų tyrimo. Teismas,
vertindamas bei svarstydamas prašymus, vadovavosi kriterijumi, ar pateiktas prašymas
turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Dauguma
kaltinamosios ir gynėjo prašymų buvo patenkinti, o motyvuotai atmesti tie,
kuriais buvo reikalaujama išaiškinti aplinkybes, kurios jau nustatytos, ištirti
faktus, neturinčius esminės reikšmės bylai. Vadinasi, BPK 270 straipsnio
nuostatos, reglamentuojančios prašymų išsprendimą, nebuvo pažeistos.
Atsižvelgdama į tai kolegija daro išvadą, kad G. K. teisė į gynybą kasaciniame
skunde keliamu aspektu nepažeista.
Kasaciniame skunde neteisingai teigiama, kad dėl G. K.
neteisėtų veiksmų nebuvo nukentėjusių asmenų. Bylos duomenimis nustatyta, kad
nuteistosios nusikalstamais veiksmais buvo pažeisti UAB „Sampo“ bankas,
Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo įmonės ir
kitų kreditorių interesai. Turtinė žala taip pat padaryta bankrutuojančiai UAB
„Karališkas agatas“, kurio civilinis ieškinys buvo patenkintas. Pagal BPK 28
straipsnį nukentėjusiaisiais gali būti pripažinti tik fiziniai asmenys, o
juridiniai asmenys dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos,
baudžiamojoje byloje pripažįstami civiliniais ieškovais (BPK 110
straipsnis).Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje pradėtas pagal
kreditoriaus UAB ,,Sampo” bankas pareiškimą. Tyrimo eigoje paaiškėjus svetimo
turto pasisavinimo požymiams ikiteisminį tyrimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį
inicijavo prokuroras. Tokia prokuroro teisė numatyta BPK 167 straipsnio 2
dalyje. Todėl nepagrįstas kasatoriaus teiginys, jog nesant nukentėjusiojo
skundo šis baudžiamasis procesas niekinis.
Nenustačius
BPK 369 straipsnyje nustatytų teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos
teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkinamas.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n
u t a r i a :
Nuteistosios
G. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Jonas
Prapiestis
Vytautas
Masiokas
Benediktas
Stakauskas