Civilinė byla Nr. e2A-90-601/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.6.3; 2.2.2.10; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-439-828/2024 pagal ieškovo K. J. ieškinį dėl įpareigojimo pateikti dokumentus atsakovei (duomenys neskelbtini) AB, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) S.A.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę pateikti jam įmonės „Ernst & Young Baltic“ paruoštą ataskaitą dėl atsakovės akcijų vertės, kuria, sutinkamai su ABĮ 461 str. 9, 10 d., pagrindžiamas akcijų vertės nustatymas, kad jis galėtų apsispręsti, ar kreiptis į teismą dėl akcijų išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams.

2.       Ieškovo vertinimu, Akcinių bendrovių įstatymas tiesiogiai nustato pareigą pridėti dokumentus, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas. Tokiu dokumentu yra įmonės „Ernst & Young Baltic“ ataskaita dėl akcijų vertės. Ši ataskaita nebuvo pateikta. Nesusipažinęs su akcijų vertės nustatymo dokumentais, jis negali apsispręsti, ar kreiptis į teismą dėl akcijų išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimas. Atsakovė nepagrįstai atsisako atsiųsti jam nurodytus dokumentus.

3.       Atsakovė ir trečiasis asmuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas turėjo teisę (tam buvo duotas laikas) susipažinti su dokumentais, atvykęs į atsakovės buveinę, tačiau to nepadarė. Dokumentų siųsti ieškovui atsakovė neprivalo. Dokumentas, kuriuo pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas „Išvada dėl vertės (Nr.20230926)" buvo atsakovės paskelbtas viešai internete. Ieškovui 2023-09-28 pranešime buvo nurodyta, kad su kitais dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas galima susipažinti bendrovės (atsakovės) buveinėje, tačiau ieškovas tuo nepasinaudojo. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-05-24 sprendimu byloje Nr. e2YT-11297-996-2024 įpareigojo vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojus, kuriuose yra apskaitomos smulkiesiems akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) akcijos, padaryti įrašus apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą trečiajam asmeniui.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) AB akcininkas, jam priklauso 2 213 vienetų paprastųjų vardinių akcijų. 2023-07-19 ieškovas gavo pranešimą registruotu laišku iš atsakovės, kuriuo informuojama, kad vienas iš akcininkų - (duomenys neskelbtini) S.A., veikdamas savarankiškai, įsigijo ir viršijo 95 procentus balsų, kaip (duomenys neskelbtini) AB akcininkas, todėl pranešama, kad likę akcininkai turi teises numatytas pagal ABĮ 461 straipsnio 2 dalyje.

6.       2023 m. rugsėjo 29 d. ieškovas gavo atsakovės pranešimą dėl akcijų pardavimo, kuriuo informuojama apie išperkančio akcininko (duomenys neskelbtini) S.A. 2023-09-28 reikalavimą, kad visi bendrovės (duomenys neskelbtini) AB akcininkai parduotų sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės (duomenys neskelbtini) AB akcijas. Dokumentuose nurodyta, kad paruošta įmonės „Ernst & Young Baltic“ ataskaita dėl akcijų vertės. T. p. nurodyta, kad su vertinimo ataskaitos kopija ir akcininko laiško kopija bus sudaroma galimybė susipažinti Bendrovės buveinėje nuo paskelbimo dienos iki 6 mėnesių kvietimo periodo pabaigos.

7.       2023 m. lapkričio 9 d. ieškovas nusiuntė atsakovei registruotu laišku prašymą pateikti ABĮ 461 straipsnio 10 dalyje nurodytus dokumentus, t. y. dokumentus, kuriais pagrindžiamas akcijų vertės nustatymas. 2023 m. lapkričio 21 d. atsakovė raštu atsisakė pateikti prašomus dokumentus, nurodydama, kad jie yra konfidencialūs, priklauso trečiajam asmeniui, be kurio sutikimo atsakovė jų negali atskleisti. Pažymėjo, kad su vertinimo ataskaitos kopija bus galima susipažinti bendrovės buveinėje. Susipažinti su akcijų vertės nustatymo dokumentais į atsakovės buveinę ieškovas nenuvyko.

8.       ABĮ 461 str. nustatyta, kad bendrovės akcininkas įsigijęs ne mažiau kaip 95 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių bendrovės akcijų, turi teisę reikalauti, kad visi kiti tos bendrovės akcininkai privalomai parduotų sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas (išpirkimo teisė). Bendrovės akcininkas turi teisę reikalauti kito tos bendrovės akcininko, kuris, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijo ne mažiau kaip 95 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių bendrovės akcijų, išpirkti jam nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas, o pastarasis privalo šias akcijas išpirkti (išpirkimo pareiga). Bendrovės akcininkas, ketinantis pasinaudoti išpirkimo teise, ir akcininkas, reikalaujantis, kad būtų išpirktos jam nuosavybės teise priklausančios balsavimo teisę suteikiančios bendrovės akcijos, apie tai raštu informuoja bendrovę. Bendrovės akcininkas, ketinantis pasinaudoti išpirkimo teise ar vykdantis išpirkimo pareigą, apie akcijų išpirkimą informuoja bendrovę pateikdamas bendrovei pranešimą apie akcijų išpirkimą, kuriame turi būti nurodyta: 1) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas pranešimas, pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė; 2) akcijas išperkančio akcininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, korespondencijos adresas; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė) ir jo turimų akcijų skaičius, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jų suteikiamų balsų skaičius; 3) akcijas išperkančio akcininko reikalavimas, kad bendrovės akcininkai, kuriems skirtas pranešimas, parduotų sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas; 4) akcijos išpirkimo kaina, o jeigu pranešimas yra susijęs su skirtingų klasių akcijomis, – kiekvienos klasės akcijos išpirkimo kaina ir jos nustatymo būdas; 5) akcijų išpirkimo tvarka; 6) ne trumpesnis kaip 6 savaičių terminas, per kurį bendrovės akcininkai, kuriems skirtas pranešimas, turi atlikti šio straipsnio 13 dalyje nurodytus veiksmus. Bendrovės akcininkas, vykdantis išpirkimo pareigą, šio straipsnio 7 dalyje nurodytą pranešimą apie akcijų išpirkimą bendrovei turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo bendrovės pranešimo apie akcininko reikalavimą, kad būtų išpirktos jam nuosavybės teise priklausančios balsavimo teisę suteikiančios bendrovės akcijos, gavimo dienos. Bendrovė gautą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą pranešimą apie akcijų išpirkimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas viešai paskelbia bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje ir raštu informuoja reikalavimą išpirkti akcijas pateikusį bendrovės akcininką. Siūloma akcijos išpirkimo kaina turi būti teisinga. Akcijos vertę nustato nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Prie šio straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo apie akcijų išpirkimą turi būti pridedami dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas. Už išperkamas akcijas atsiskaitoma pinigais. Bendrovės akcijų, dėl kurių teikiamas pranešimas apie išpirkimą, savininkai per pranešime nurodytą terminą turi parduoti sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas pranešime nurodytomis sąlygomis arba kreiptis į teismą dėl akcijos išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams, apie tai informavę akcijas išperkantį akcininką ir bendrovę.

9.       Trečiasis asmuo įgyvendino savo išpirkimo teisę (ABĮ 461 str. 1 d.). Taigi šiuo atveju trečiasis asmuo privalėjo įgyvendinti ir ABĮ 461 str. 7 d. reikalavimą – pateikti atsakovei pranešimą apie akcijų išpirkimą, prie kurio turėjo būti pridėti dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas, kaip tai numatyta ABĮ 461 str. 10 d.

10.       Su akcijų vertinimo ataskaitos kopija (manytina, dokumentu, kuriuo pagrindžiama akcijos vertė - ABĮ 461 str. 10 d., Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 4 d.) atsakovė teisės aktuose nustatytą terminą leido ieškovui susipažinti bendrovės buveinėje. Tačiau atsisakė pateikti šio dokumento kopiją, nurodydama, kad dokumente yra konfidenciali informacija. Atsakovės atstovas t. p. procesiniuose dokumentuose bei posėdžio metu patvirtino, kad ieškovo reikalaujamuose dokumentuose yra informacija apie atsakovės ateities finansinius planus, verslo prognozes, komercines (gamybines) paslaptis, kuri yra konfidenciali, ir šios informacijos atskleidimu padaryta žala gali būti didesnė nei ieškovo turimų akcijų vertė.

11.       Įstatyme numatyta bendrovės teisė atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, kai ši bendrovės informacija akcininkui nėra būtina, jam siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus (ABĮ 18 str. 1 d.). Duomenų apie tai, kad ieškovui ši informacija būtina tam, kad jis galėtų įvykdyti jam privalomus kokių tai teisės aktų reikalavimus, byloje nėra. Tokiu reikalavimu negali būti pripažinta ieškovo teisė kreiptis į teismą dėl akcijos išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams (ABĮ 461 str. 13 d.). Todėl teismas pripažino, kad atsakovė turėjo teisę atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą dėl dokumentų kopijų pateikimo.

12.       Įvertinęs šiuos duomenis, t. p. aplinkybes apie tai, jog, kaip minėta, ieškovui buvo suteikta galimybė susipažinti su prašomais dokumentais atsakovės buveinėje (atsisakyta tik atsiųsti jų kopijas), apie nurodytą teisinį reglamentavimą, jog akcininkas, abejojantis kainos teisingumu (kaip, teismo vertinimu, yra nagrinėjamu atveju), turi teisę neparduoti savo akcijų, o kreiptis į teismą dėl akcijos išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams (ABĮ 461 str. 13 d.), apie ieškovo turimą atsakovės akcijų skaičių (itin maža dalis - 0,0012 proc.), teismas nepripažino, kad atsakovė pažeidė ieškovo kaip akcininko teisę į informaciją, nepateikdama/neatsiųsdama jo prašomų dokumentų kopijų ir ieškinio netenkino.

13.       Iš ieškovo atsakovei priteisė 3 000 Eur (vietoje prašomų 7 453,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui - 1 800 Eur šių išlaidų, valstybei - 25,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo: 1) teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškinį visiškai; 2) nepatenkinus apeliacinio skundo, sumažinti pirmosios instancijos teisme iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1 000 Eur; 3) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                      teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias akcininkų teisę gauti informaciją, todėl priėmė iš esmės neteisingą sprendimą. LR Akcinių bendrovių įstatymo 461 straipsnio 10 dalis nustato, kad siūloma akcijos išpirkimo kaina turi būti teisinga. Akcijos vertę nustato nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Prie šio straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo apie akcijų išpirkimą turi būti pridedami dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas. Už išperkamas akcijas atsiskaitoma pinigais. Tokiu dokumentu, kuriuo pagrindžiamas akcijų vertės nustatymas yra įmonės „Ernst @ Young Baltic“ paruošta ataskaita dėl bendrovės akcijų vertės nustatymo, kuri nebuvo pateikta ieškovui;

1.2.                      pateikdamas bendrovei ir jos pagrindiniam akcininkui reikalavimą išpirkti turimas akcijas, ieškovas užsitikrino ABĮ 461 str. 8 d. ir 9 d. numatytą išskirtinę (lyginant su bendrovės akcininkais, nepateikusiais analogiško reikalavimo) teisę - gauti įstatyme nurodytais terminais iš atsakovo 7-toje šio įstatymo dalyje nurodytus dokumentus, raštu, privaloma tvarka pridedant prie jų, kaip nurodyta 10-toje šio įstatymo dalyje, bendrovės turto vertinimo dokumentus. Bendrovė ir trečiasis asmuo grubiai pažeidė šią ieškovo neturtinę teisę - gauti įstatyme nurodytus dokumentus įstatymu numatytais terminais ir įstatymu numatyta apimtimi;

1.3.                      teismas nepagrįstai atsakovo atsisakymą pateikti akcijų vertę pagrindžiančius dokumentus vertino tik pagal ABĮ 18 str. l d. nuostatas (Sprendimo 39 p.), kai visas privalomas bendrovės akcijų išpirkimo procesas realiai vykdomas sutinkamai su ABJ 461 str. nuostatomis;

1.4.                      akcininkui, kuris privalo parduoti savo turimas akcijas, turi būti sudaryta galimybė įvertinti ar siūloma pardavimo kaina yra nustatyta teisingai. Tam nepakanka vien tik pažymos apie akcijų vertę, o būtina visa informacija, kurios pagrindu yra išduota pažyma apie akcijų vertę. Atsakovei atsisakius pateikti visą jos turimą įmonės “Ernst @ Young Baltic” ataskaita ieškovas neteko galimybės įvertinti pasiūlytos kainos objektyvumo. Tikėtina, kad pasiūlyta nesąžininga kaina. Nežinodamas ar ataskaita yra teisinga, ieškovas negali pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovui tokiu būdu trukdoma kreiptis į teismą ginčijant akcijų kainą. Pažeidžiama esminė ieškovo teisė - teisė parduoti akcijas už teisingą kainą;

1.5.                      nesuprantama, kodėl teismas sprendžia (nepripažįsta) apie ieškovo neturtinių teisių pažeidimą ar nepažeidimą, motyvuodamas tai ne privalomam akcijų išpirkimui galiojančiais teisės aktais, o grįsdamas savo sprendimą nedideliu (teismo nuomone) ieškovui priklausančių bendrovės akcijų skaičiumi;

1.6.                      teismo ieškovui skirta 4 800 Eur suma, skirta bylinėjimosi išlaidoms atsakovui ir trečiajam asmeniui padengti už atmestą neturtinį ieškinį, yra nepagrįstai didelė. Tai faktiškai yra piniginė bauda, skirta ieškovui už jo neturtinį reikalavimą bendrovei - pateikti turto vertinimo dokumentus. Ši 4 800 Eur suma žymiai viršija ieškovui priklausančių bendrovės akcijų vertę (3 319,5 Eur), nustatytą bendrovės turto vertintojo - įmonės „Ernst & Young Baltic“(l ,5 Eur/akc.). Ieškovas reiškė neturtines pretenzijas tik savo prievolių nevykdančiai bendrovei ir neprašė teismo įtraukti į šią bylą trečiuoju asmeniu pagrindinės bendrovės akcininkės (duomenys neskelbtini) S.A., kurią byloje atstovauja tas pats, (kaip ir bendrovę AB (duomenys neskelbtini) advokatas - M. J.. Akivaizdu, kad bendrovė, naudodamasi to paties advokato paslaugomis, savo veiksmus, tiek išperkant akcijas, tiek nagrinėjant ieškinį, derino su pagrindinio akcininko interesais, todėl trečiasis asmuo faktiškai papildomų dokumentų paruošimo ar kelionių išlaidų neturėjo. Ieškovas yra pensininkas, kurio metines pajamas sudaro tik vidutinė valstybės mokama senatvės pensija, taip pat ieškovas materialiai išlaiko du savo vaikus, kurių vienas - Vilniaus universiteto studentas, kitas - dar mokosi vidurinėje mokykloje.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

2.1.                      nei ABĮ 461 str. 9 d. nei 10 d. nenurodo, kad reikalavimą išpirkti akcijas pateikusiam bendrovės akcininkui „turi būti pridedami dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas“. Visgi atsakovė pridėjo apeliantui dokumentą, kuriuo pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas „Išvada dėl vertės (Nr.20230926)" jis buvo paskelbtas ir viešai internete. Sisteminis ABĮ 461 str. 7, 9, 10 dalių teisės normų aiškinimas pagrindžia, kad apie ABĮ 461 str. 7 dalyje numatytą pranešimą bendrovė raštu informuoja reikalavimą išpirkti akcijas pateikusį atsakovės akcininką, o dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas yra gaunami bendrovėje ir apeliantas su jais gali susipažinti bendrovėje (pas atsakovę). ABĮ 461 str. 10 dalyje nurodytų dokumentų ABĮ 461 str. 9 dalis nereikalauja siųsti apeliantui, bet nurodo informuoti apie gautą ABĮ 461 str. 7 dalyje nurodytą pranešimą;

2.2.                      nors ABĮ 461 str. 10 dalis nurodo, kad prie 461 str. 7 dalies turi būti pridedami dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas, bet 461 str. 9 dalis nenurodo 461 str. 10 dalyje nurodytų dokumentų siųsti akcininkams;

2.3.                      įstatyme numatytas ne trumpesnis kaip 6 savaičių terminas (ABĮ 461 str. 7 d. 6 p.), per kurį bendrovės akcininkai, kuriems skirtas pranešimas, turi atlikti šio straipsnio 13 dalyje nurodytus veiksmus. Apeliantui ir kitiems akcininkams buvo suteiktas 6 mėnesių terminas atlikti ABĮ 461 str. 13 dalyje nurodytus veiksmus, t. y. parduoti akcijas arba kreiptis į teismą dėl akcijos išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams. Apeliantas 6 mėnesius (nuo 2023-10-03 iki 2024-04-03 viso 183 dienų, 26 savaites) nerado galimybės atvykti 4,4 kilometro ir susipažinti su vertinimo ataskaita Bendrovės buveinėje, nors buvo suteikta 141 dienų daugiau nei numato įstatymas. Per šį prie 6 savaičių suteiktą papildomą 20 savaičių (141 dienų) laikotarpį apeliantas galėjo pats ir su savo konsultantais atvykti ir susipažinti su Bendrovėje esančiais UAB „Ernst & Young Baltic“ dokumentais, kuriais pagrindžiamas (duomenys neskelbtini) AB akcijos vertės nustatymas.;

2.4.                      apelianto šioje apeliacijoje pateiktus argumentus kitose bylose jau nagrinėjo kiti teismai ir juos atmetė. Teismas pirma ir antra instancija išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir atmetė apelianto pareikšimus, kad (duomenys neskelbtini) AB generalinis direktorius nesuteikė informacijos pagal ABĮ 461 str. ir nutarė nutraukti (duomenys neskelbtini) AB generaliniam direktoriui E. B. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio „Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas“ 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (Byla Nr. A6.-58-1207/2023, Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00168-2023-7). Byloje 2023-11-20 Nutarime motyvavo, kad: “E. B. veikoje nenustatyta esminio administracinio nusižengimo požymio - objektyviosios pusės. Byloje nebuvo konstatuota, kad E. B. turėjo pareigą suteikti informaciją ir jos neįvykdė, kadangi K. J. prašymas nelaikytinas pateiktu realizuojant neturtinę akcininko teisę gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teisena negalima ir turi būti nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565­1 straipsnio 1 punktas)“;

2.5.                      byloje 2-68-3-06567-2024-1 civilinė byla Nr. e2YT-11297-996/2024 pareiškėjas (duomenys neskelbtini) SA, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024-05-24 Dėl įpareigojimo atlikti įrašus vertybinių popierių sąskaitose apie nuosavybės teisės perėjimą suinteresuoti asmenys UAB finansų maklerio įmonė „Orion Securities“, AB SEB bankas, AB „Swedbank“, AB Šiaulių bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini) AB, Nasdaq CSD SE Lietuvos filialas, K. J. (ir kiti akcininkai) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 24 d. n u s t a t ė : „Dėl nurodytų aplinkybių pareiškimas tenkinamas – (duomenys neskelbtini) SA vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojai įpareigojami padaryti įrašus emitento akcininkų (jų teisių perėmėjų) vertybinių popierių sąskaitose apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą pareiškėjui. Papildomai pažymėtina, kad K. J. buvo sudarytos sąlygos susipažinti su detalesniais dokumentais, pagrindžiančiais akcijos vertę, tačiau jis tuo nepasinaudojo. Šis teismo sprendimas laikomas teisėtu pagrindu, kuriuo remdamiesi sąskaitų tvarkytojai privalo padaryti reikiamus įrašus“.

16.       Trečiasis asmuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

3.1.                      ABĮ 461 str. 7 dalyje nurodytą trečiojo asmens pranešimą apie akcijų išpirkimą atsakovas raštu informavo reikalavimą išpirkti akcijas pateikusį apeliantą. ABĮ 461 str. 9 dalis nenurodo siųsti ar pridėti ABĮ 461 str. 10 dalyje nurodytų dokumentų, o tik informuoti apie 7 dalyje nurodytą pranešimą. Dokumentas, kuriuo pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas „Išvada dėl vertės (Nr.20230926)" buvo paskelbtas viešai atsakovo tinklapyje ir apie tai raštu informuotas apeliantas. Be to apeliantas buvo atsakovės raštu informuotas ABĮ 461 str. 9 pranešimu, kad su akcijos vertinimo ataskaita (didesnės už „Išvada dėl vertės Nr.20230926" apimties dokumentu), gali susipažinti atsakovo buveinėje;

3.2.                      atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išsiųsti vertinimo ataskaitų kopijas apeliantui, nes toks yra teisės normos turinys sistemiškai aiškinant ABĮ 461 str. 7, 9 ir 10 dalis ir atsižvelgiant į bendrovių praktiką šioje srityje.

 Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Apeliacinis skundas atmetamas.

18.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

19.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl rašytinių paaiškinimų

20. Apeliantas 2024 m. gruodžio 9 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribota apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas, atsižvelgiant į tuos argumentus, kuriuos savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios nėra identiškos pirmosios instancijos teismo procesui nustatytoms taisyklėms.

22.       Viena iš tokių specialiųjų apeliaciniam procesui būdingų taisyklių yra įtvirtinta CPK 323 straipsnyje ir ji draudžia, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti arba papildyti apeliacinį skundą naujais argumentais. Taip pat apeliaciniame procese nėra numatyta galimybė atsikirsti į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-532-934/2024).

23.       Iš rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad apeliantas siekia atskirsti į atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, papildant naujomis aplinkybėmis bei motyvais, nors tokiam procesiniam veiksmui atlikti terminas yra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, apelianto rašytiniai paaiškinimai nepriimami (CPK 323 straipsnis) ir jų apeliacinės instancijos teismas nevertins.

Dėl ginčo esmės

24.       Byloje kilo ginčas dėl (duomenys neskelbtini) AB akcijų išpirkimo, t. y. ar akcijų išpirkimas vykdomas laikantis ABĮ reikalavimų (ABĮ 461 straipsnis).

25.       Apeliantas (ieškovas) ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę pateikti jam įmonės „Ernst & Young Baltic“ paruoštą ataskaitą dėl atsakovės akcijų vertės, kuria, sutinkamai su ABĮ 461 straipsnio 9, 10 dalimis, pagrindžiamas akcijų vertės nustatymas, kad jis galėtų apsispręsti, ar kreiptis į teismą dėl akcijų išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams.

26.       Pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad atsakovė pažeidė apelianto kaip akcininko teisę į informaciją, nepateikdama/neatsiųsdama jo prašomų dokumentų kopijų ir ieškinio netenkino.

27.       Esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad apeliantui turi būti pateikti ABĮ 461 straipsnio 7 dalyje nurodyti dokumentai, privalomai pridedant dokumentus, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas (įmonės „Ernst & Young Baltic“ paruoštą ataskaitą dėl atsakovės akcijų vertės).

28.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

29.       Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad  2024 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimas (kurį skundė būtent apeliantas K. J.), kuriuo pareiškėjo (šioje byloje trečiojo asmens) (duomenys neskelbtini) SA pareiškimą patenkino ir įpareigojo vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojus UAB finansų maklerio įmonę „Orion Securities“, AB SEB banką, AB „Swedbank“, AB Šiaulių banką, Luminor Bank AS Lietuvos skyrių ir kitus galimus vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojus vertybinių popierių sąskaitose, kuriose yra apskaitomos smulkiesiems AB (duomenys neskelbtini) j. a. k. (duomenys neskelbtini) (emitentas: (duomenys neskelbtini) AB, emitento kodas: (duomenys neskelbtini), VP pavadinimas: AB (duomenys neskelbtini) PVA, ISIN: (duomenys neskelbtini), nominali vertė: 0,29 EUR, balsavimo teisės 1 akcijai: 1), akcininkams (jų teisių perėmėjams), priklausančios akcijos, padaryti įrašus apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą bendrovei (duomenys neskelbtini) SA, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), Prancūzija. 2024 m. gruodžio 16 d. kasacinį skundą dėl šio sprendimo atsisakyta priimti.

30.        2024 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties 29 punkte nurodyta „Apeliantas paaiškino, kad vadovaudamasis ABĮ 461 straipsnio 4 dalimi, reikalavo išpirkti jam nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias Bendrovės akcijas (2023 m. liepos 26 d. raštu). Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kad apeliantui nebuvo atsakyta į minėtą reikalavimą bei nebuvo pateikti dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas, teigiant, kad tokiu būdu buvo pažeistos ABĮ 461 straipsnio 9–10 dalys“. Taigi, apeliantas tiek šioje byloje, tiek ir minimoje byloje savo nesutikimą su sprendimais grindė analogiškomis aplinkybėmis - nepateikti dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas.

31.       2024 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad:

31.1.                      „Pasisakant dėl apelianto įrodinėjamo ABĮ 461 straipsnio 10 dalies pažeidimo, pažymėtina, kad nei šioje, nei kitose ABĮ 461 straipsnio dalyse nėra nurodyta, jog dokumentų, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas, kopijos turi būti pateikiamos akcininkams. <...>“ (31 punktas);

31.2.                      „Nagrinėjamu atveju, nors ABĮ to nenumato, tačiau visiems akcininkams buvo sudaryta galimybė susipažinti su nepriklausomo turto vertintojo – UAB „Ernst & Young Baltic“ – parengta vertinimo ataskaita Bendrovės buveinėje, kuria apeliantas nepasinaudojo“ (33 punktas);

31.3.                      „Šiuo atveju nenustatyta, kad dėl dokumentų, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas, kopijų apeliantui nepateikimo, jis negalėjo realizuoti ABĮ 461 straipsnio 13 dalyje nustatytos teisės kreiptis į teismą dėl akcijos išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams“ (36 punktas).

32.       Taigi, 2024 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad ABĮ 461 straipsnis nenumato pareigos pateikti akcininkui (šiuo atveju apeliantui) dokumentų, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas ir, kad tai užkirto galimybę apeliantui realizuoti ABĮ 461 straipsnio 13 dalyje nustatytą teisę kreiptis į teismą dėl akcijos išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su 2024 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje pateiktomis išvadomis, todėl joms pritaria.

33.       Sistemiškai aiškinant ABĮ 461 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui turėjo būti pateiktas dokumentas, kuriuo pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas. Pagal ABĮ 461 straipsnio 7 dalį „bendrovės akcininkas, ketinantis pasinaudoti išpirkimo teise ar vykdantis išpirkimo pareigą, apie akcijų išpirkimą informuoja bendrovę pateikdamas bendrovei pranešimą apie akcijų išpirkimą, <...>“. Šio įstatymo straipsnio 10 dalyje numatyta, kad „<...>. Prie šio straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo apie akcijų išpirkimą turi būti pridedami dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas. <...>“. Šio įstatymo straipsnio 9 dalyje numatyta, kad „Bendrovė gautą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą pranešimą apie akcijų išpirkimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas viešai paskelbia bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje ir raštu informuoja reikalavimą išpirkti akcijas pateikusį bendrovės akcininką“. Taigi, nurodytose įstatymo nuostatose yra įtvirtintas įpareigojimas bendrovei pateikti dokumentą, kuriuo pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas, tačiau nėra įpareigojimo pateikti akcininkui (apeliantui) dokumentą, kuriuo pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas. 

34.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl akcijų nuosavybės teisių perėjimo trečiajam asmeniui bendrovei (duomenys neskelbtini) SA, t. y. apeliantui netekus nuosavybės teisių į akcijas (jas išpirkus), apeliantas prarado teisę reikšti reikalavimą susijusį su akcijų išpirkimu.

35.       CPK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas.

36.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019 23 punktą). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019 41 punktą). Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to bylą pagal asmens reikalavimą (prašymą) nagrinėjantis teismas nustato to besikreipusio į teismą asmens suinteresuotumo egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 29 punktas; 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-701/2024, 41 punktas).

37.       Kasacinio teismo konstatuota, kad, pagal CPK 2, 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009; 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-701/2024, 42 punktas).

38.       Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliantui praradus teisę reikšti reikalavimą susijusį su akcijų išpirkimu, atsirado papildomas pagrindas apelianto ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

39.       Apeliantas prašo sumažinti priteistas iš jo bylinėjimosi išlaidas iki 1 000 Eur, nes mano, kad priteista 4 800 Eur suma, skirta bylinėjimosi išlaidoms atsakovui ir trečiajam asmeniui padengti už atmestą neturtinį ieškinį, yra nepagrįstai didelė.

40.       Pirmosios instancijos teismas iš apelianto atsakovei priteisė 3 000 Eur (vietoje prašomų 7 453,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui - 1 800 Eur šių išlaidų.

41.       Pirmosios instancijos sprendė, kad atsakovės prašomos priteisti 7 453,60 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės. Todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 p. nustatytus kriterijus - bylos sudėtingumą (byla nesudėtinga, buvo keliamas vienas neturtinis reikalavimas); teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (nei specialios teisinės nei techninės žinios nebuvo reikalingos); atsakovo advokatas dalyvavo tik dviejuose nedidelės trukmės teismo posėdžiuose; nors teismų praktika šiuos kategorijos bylose nesuformuota, tačiau sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo sudėtingi; pagal byloje parengtų procesinių dokumentų apimtį manytina, kad advokatas negalėjo patirti itin didelių darbo laiko sąnaudų, pažymėtina, kad atstovas dalyvauja keliose panašaus pobūdžio bylose tarp tų pačių dalyvių (dėl ko laiko sąnaudos pasirengimui byloms mažesnės) – išlaidos mažinamos, nustatant, kad pagrįstas jų dydis turėjo būti 3 000 Eur.

42.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo, nes: 1) priteistų išlaidų dydis neviršija teisingumo ministro kartus su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku  patvirtintose  rekomendacijose  dėl  užmokesčio  dydžio, patvirtintų dydžių; 2) pirmosios instancijos teismas sumažino atsakovei priteistiną išlaidų dydį iki 3 000 Eur, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 2 dalis); 3) priteistų išlaidų dydis (3 000 Eur ir 1 8000 Eur) nėra nepagrįstai didelis, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

       Dėl procesinės bylos baigties

43.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

44.       Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44.        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė ir trečiasis asmuo įgijo teisę, kad būtų atlygintos jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

45.        Atsakovė prašo priteisti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiasis asmuo prašo priteisti 3 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė rengdami atsiliepimus į apeliacinį skundą.

46.        Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

47.        Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis). Patirtos išlaidos turi būti susijusios su nagrinėjama byla, pagrįstos ir būtinos (akivaizdžiai neperteklinės).

48.        Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme yra aiškiai per didelės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų paslaugų apimtį (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), į bylos sudėtingumą (byla nesudėtinga, apimtis nėra didelė), į advokato darbo ir laiko tikėtinas sąnaudas (surašė atsiliepimus į apeliacinį skundą; tas pats advokatas atstovauja tiek atsakovę, tiek trečiąjį asmenį; atsiliepimų motyvai analogiški), į tai, kad advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad pagrįstomis gali būti laikomos tik 1 000 Eur išlaidos tiek už atsakovei, tiek už trečiajam asmeniui suteiktas teisines paslaugas.

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       palikti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą nepakeistą.

       Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) AB, k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

       Priteisti trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) S.A., k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vienas tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                          Evaldas Burzdikas

                 Albina Rimdeikaitė

                 Egidijus Tamašauskas