Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-170-606/2020

                                          Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00314-2019-7

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėda

                Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. R. administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimo,

n u s t a t ė :

1.       Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu R. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį 900 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. 1.50 val., vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam, įvertinus parodymų paklaidą, nustatytas 1,5 promilės neblaivumas.

2.       Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. skundas, panaikintas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena R. R. nutraukta.

3.       Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas K. Lukošius prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – patraukti R. R. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio šimto eurų ir taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 12 mėnesių iki aštuoniolikos mėnesių.

3.1.        Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad buvo pažeista neblaivumo nustatymo procedūra. Nurodo, kad R. R., įvertinus paklaidą, buvo nustatytas 1,5 promilės neblaivumas, todėl nebuvo pagrindo pakartotinai atlikti neblaivumo patikrinimą. Pakartotinai patikrinimą būtina atlikti, jeigu nustatyta 1,51 promilė ir daugiau. Be to, nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai skiriasi, ir tai rodo jo siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Sustabdytas policijos pareigūnams nurodė, kad vartojo „anodiją“ prieš 1 val., tačiau teisme jau tvirtino, kad ją buvo vartojęs prieš 15 minučių iki policijos pareigūnams jį sustabdant. Nurodo, kad vaizdo įraše aiškiai matyti, jog R. R. kalba nerišli, atsakymai pavėluoti, o tai tik patvirtina, kad R. R. buvo apsvaigęs, ką, be kita ko, parodė ir alkoholio kiekio matuoklis.

3.2.        Dėl alkoholio kiekio matuoklio duomenų išklotinės tikrinimų nurodo, kad tikrinimuose    Nr. 11363, 11364, 11367 ir 11368 užfiksuoti duomenys – 0,00 promilės – gauti naudojant pasyvų tikrinimo metodą, t. y. buvo matuojama, kai mėginys imamas iš oro, tikėtina pareigūnas įjungęs alkoholio kiekio matuoklį, per daug paspaudė tą patį mygtuką. Po to, kai buvo nustatytas 1,5 promilės neblaivumas, pareigūnai, naudodami matuoklį, vėl atliko pasyvius tikrinimus. Pažymi, kad rezultatas – 1,53 promilės – fiksuotas net du kartus (išklotinėje) atliekant aktyvų tikrinimo metodą – pučiant orą per antgalį. Dėl to, atlikus tikrinimą alkoholio matuokliu, nebuvo jokios abejonės dėl užfiksuoto rezultato. Neblaivumo tikrinimo procedūra buvo atlikta pagal galiojančius teisės aktus, pareigūnams nebuvo jokios pareigos atlikti pakartotinį tikrinimą. Apelianto manymu, būtent administracinio nusižengimo protokolas, paaiškinimai, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, vaizdo įrašai, alkoholio kiekio matuoklio duomenys patvirtina, kad R. R. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

5.       Apeliacinis skundas atmestinas.

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7.       Administracinėn atsakomybėn traukiamam R. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. 1.50 val., vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam, įvertinus parodymų paklaidą, nustatytas 1,5 promilės neblaivumas.

8.       Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. skundą, skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną R. R. nutraukė, kilus abejonių dėl alkotesteriu užfiksuotų duomenų teisingumo.

9.       Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad atlikus tikrinimą alkoholio matuokliu, jokios abejonės dėl užfiksuoto rezultato nebuvo, neblaivumo tikrinimo procedūra buvo atlikta pagal galiojančius teisės aktus, ir būtent administracinio nusižengimo protokolas, paaiškinimai, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, vaizdo įrašai, alkoholio kiekio matuoklio duomenys patvirtina, kad R. R. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

10.       Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

11.       Iš alkotesterio išklotinėje užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARYE-0407 nuo 1.50 val. – protokole nurodyto R. R. pažeidimo laiko – iki 2.31 val., kol R. R. buvo surašytas protokolas, buvo panaudotas net 6 kartus (b. l. 16). Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas A. L. parodė, kad per tą laikotarpį jokių kitų asmenų jie nebuvo sustabdę ir jų blaivumo netikrino. Alkotesterio išklotinėje pirmas matavimas alkotesteriu užfiksuotas 1 val. 55 min. 57 s – rezultatas 0,00 promilės, kitas matavimas – po 1 sekundės, trečias matavimas alkotesteriu atliktas 1 val. 57 min. 29 s – rezultatas 1,53 promilės, ketvirtas – 2 val. 01 min. 32 s – rezultatas 1,53 promilės, penktas – 2 val. 15 min. 04 s – rezultatas 0,00 promilės ir šeštas matavimas alkotesteriu atliktas 2 val. 17 min. 24 s – rezultatas 0.00 promilės.

12.       Administracinėn atsakomybėn traukiamam R. R. surašant administracinio nusižengimo protokolą ir jį Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu nubaudžiant pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo remiamasi duomenimis, užfiksuotais alkotesteriu, t. y. kad R. R. buvo nustatytas 1,53 promilės neblaivumas, o įvertinus parodymų paklaidą, nustatytas 1,5 promilės neblaivumas. 

13.       Skundžiamame nutarime apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad policijos pareigūnai, tikrindami asmens neblaivumą, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) (toliau – Taisyklės). Šių taisyklių 4 punkte numatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

14.       Iš teismo posėdyje duotų liudytojo A. L. parodymų nustatyta, kad liudytojas tvirtino, jog jis R. R. davė pūsti į alkotesterį tik vieną kartą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam R. R., įvertinus paklaidą, buvo nustatytas 1,5 promilės neblaivumas, todėl nebuvo pagrindo pakartotinai atlikti neblaivumo patikrinimą. Tačiau apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nebuvo pagrindo R. R. pakartotinai atlikti neblaivumo patikrinimą. Akcentuotina, kad aptartų Taisyklių 4 punkte aiškiai numatyta, jog, kai įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Taisyklių 4 punkte nenurodoma, kad nustačius vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją 1,51 ir daugiau promilių, turi būti pritaikoma paklaida, ir tik tada vairuotojui nustačius vis dar 1,51 ir daugiau promilių, atliekamas pakartotinis tikrinimas.

15.       Visgi, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys objektyviai patvirtina aplinkybę, kad policijos pareigūnas, uždėjęs ant alkotesterio antgalį, davė R. R. į jį pūsti ne vieną kartą. Iš alkotesterio išklotinėje užfiksuotų duomenų nustatyta, kad po to, kai R. R. alkotesteriu buvo nustatytas 1,53 promilės neblaivumas, dar kartą jam neblaivumas buvo matuojamas nesilaikant Taisyklių 4 punkto reikalavimų, t. y. pakartotinis tikrinimas buvo atliktas po 4 minučių, ir dar kartą jam nustatytas 1,53 promilės neblaivumas. Tačiau šiuo atveju akcentuotina, kad R. R. ne tik paaiškinime nurodė, bet ir iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų objektyviai nustatyta, kad jis nuo pat pradžių policijos pareigūnams tvirtino, jog alkoholio nevartojo, teigė, jog tikrai iš jo sklinda stiprus kvapas, nes jis vartojo „anodiją“, o pavartotos „anodijos“ poveikis greitai išnyks. Teismo posėdyje liudytojas A. L. patvirtino, kad R. R., prieš jam tikrinant neblaivumą alkotesteriu, tvirtino, kad jis alkoholio nevartojo, o patikrinus neblaivumą, teigė, kad vartojo dietilo eterio. Šiuo atveju iš specialisto išvados Nr. T-A 6019/2019(01) nustatyta, kad R. R. kraujo mėginys buvo paimtas 2019 m. rugpjūčio 26 d. 2.58 val., t. y. paimtas per vieną valandą, kaip ir numatyta Taisyklių 29 punkte, kai asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis, o specialisto išvadoje padaryta išvada patvirtina, kad R. R. kraujyje alkoholio nerasta, rasta dietilo eterio. Specialisto išvadoje konstatuota aplinkybė, kad R. R. kraujyje alkoholio nerasta, nepaneigia R. R. paaiškinimo ir alkotesterio išklotinėje užfiksuotų duomenų kaitos, jog 2 val. 15 min. 04 s alkotesteriu patikrinus R. R. neblaivumą dar kartą po to, kai jam 1 val. 57 min. 29 s buvo nustatytas 1,53 promilės neblaivumas, po beveik 18 minučių, t. y. laikantis Taisyklių 4 punkto reikalavimų, buvo nustatyta 0,00 promilių. 

16.       Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktos informacijos nustatyta, kad negalima paneigti aplinkybės, jog, pažymėtina, net palaikius burnoje suvilgytą vatą dietilo eteryje, praėjus 1 val. 15 min., būtų rastas dietilo eteris, specialiojoje literatūroje nėra duomenų, kad dietilo eterį naudojant kartu su etilo alkoholiu, šis skatintų pastarojo šalinimą iš organizmo. Papildomai specialistas pažymėjo, kad dietilo eteris pasižymi centrinę nervų sistemą slopinančiu poveikiu, sukelia klasikinės narkozės stadijas: skausmo pojūčio sumažėjimą, sujaudinimą, trijų lygių narkozę (paviršinę, vidutinę, gilią) su sąmonės ir jutimų netekimu, refleksinių reakcijų nuslopinimu ir skeleto raumenų atpalaidavimu, ir kad dietilo eteris neįtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą.

17.       Dar kartą pažymėtina, kad R. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. 1.50 val., vairavo automobilį būtent neblaivus, todėl šiuo atveju turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis būtent neblaivumo laipsnis – ne mažiau kaip 0,41 promilės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017 ir kt.).

18.       Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad vaizdo įraše aiškiai matyti, jog R. R. kalba nerišli, atsakymai pavėluoti, ir tai nepaneigia fakto, kad R. R. buvo apsvaigęs, tačiau byloje surinkti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad jis buvo neblaivus. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020).

19.       Pažymėtina, kad iš Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimo nustatyta, kad jau nagrinėjant R. R. administracinį nusižengimą, jis pateikė specialisto išvadą Nr. T-A 6019/2019(01), kurioje užfiksuoti duomenys ir padarytos išvados nepaneigė R. R. paaiškinimo, kad jis alkoholio nevartojo, kad vartojo „anodiją“, tačiau nebuvo net aiškinamasi ir tiriama dėl R. R. apsvaigimo galbūt nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų.

20.       Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788-2017).

21.       Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos (kaip ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios iš esmės analogiškos nuostatos, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje) aiškinimas reiškia, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiamas veikos kvalifikavimas, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942-2016). Taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017).

22.       ANK 652 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

23.       Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde Institucija tvirtina, kad įrodytas tik vienas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymis – kad R. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam, įvertinus alkotesterio rodmenų paklaidą, nustatytas 1,5 promilės neblaivumo laipsnis. Būtent toks kaltinimas R. R. buvo suformuluotas administracinio nusižengimo 2019 d. rugpjūčio 26 d. protokole ir Institucijos priimtame 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarime skirti R. R. administracinę nuobaudą, tik dėl šių administracinio nusižengimo aplinkybių buvo renkami ir tiriami įrodymai, dėl jų R. R. rengėsi gynybai. Apygardos teismas, savo iniciatyva pakeisdamas R. R. administracinio nusižengimo protokole suformuluotas nusižengimo aplinkybes, peržengtų apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas (ANK 652 straipsnio 2 dalis), pažeistų teisingo proceso principus ir esmines administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises. 

24.       Todėl, esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimas, kuriuo panaikintas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena R. R. nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                              Edita Lapinskienė