Civilinė byla Nr. eB2-780-513/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00540-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.1; 3.2.7.2; 3.4.3.11.

(S)

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Rasai Jenkutei, dalyvaujant BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atstovui advokatui Vykintui Zulonui, kreditorės UAB „Baltijos plieno sistemos“ atstovui R. K., kreditorių UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir AB „Baltic Research“ atstovui advokatui Mariui Liatukui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto administratorės Rasos Prakienės prašymą bankroto byloje eB2-145-253/2018 pripažinti BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys UAB „Baltijos plieno sistemos, AB „Baltic Research“, V. M., V. L., V. R. ir S. G..

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja prašo pripažinti BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankrotą tyčiniu, apriboti buvusiems įmonės vadovams V. M., V. L., V. R. ir S. G. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 (penkeriems) metams nuo teismo nutarties pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos.

Bankroto administratorė nurodė, kad nei S. G., nei buvę vadovai V. L., V. M., V. R., nei buhalterinę apskaitą tvarkiusi AB „Baltic Research“ neperdavė visų įmonės dokumentų buvusiai bankroto administratorei UAB „Lexforis“, todėl iš dalies negalima nustatyti įmonės įsipareigojimų ir turto struktūros (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).

Byloje 2-1639-460/2013 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, 2013 m. lapkritį buvo inicijuota restruktūrizavimo byla, tačiau 2014-06-20 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi byloje                    B2-809-265/2014 atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2014-08-28. Nurodytoje nutartyje buvo konstatuota, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, įmonė faktiškai nemoki, o restruktūrizavimo bylos iškėlimas bei tolesnis veiklos vykdymas tik padidintų įmonės nuostolius. Bankroto byla iškelta 2014-09-22 nutartimi, tačiau iki šios dienos turtinė padėtis gerokai pablogėjo, nes skolos padidėjo daugiau negu 0,5 mln. litų, o nuosavo kapitalo rodiklis nukrito daugiau negu 1 mln. litų, tačiau valdymo organai neinicijavo bankroto bylos, bankroto byla buvo iškelta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinį (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., 3 d. 2 p.).

Be to, UAB „Baltijos plieno sistemos“ visiškai perėmė UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vykdytą veiklą, o 2013-04-23 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. PMK 0714 atsakovė už 105 893,36 Lt (30 668,83 Eur), neatlikusi įvertinimo, už likutinę vertę pardavė AB „Baltic Research“ patį vertingiausią ir įmonės veikloje naudojamą ilgalaikį turtą, o kitą dieną, 2013-04-24, išsinuomojo šį turtą  už 4 375,76 Lt (1 267,31 Eur) nuomos mokestį per mėnesį (ĮBĮ 20 str. 2 d.3 ir 4 p.).

Prieš pat bankroto bylos iškėlimą UAB „Baltijos plieno sistemos“ siekė perimti UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ įsipareigojimus pagal sutartis su UAB „Mokilizingas“, taip pat iš bendrovės perėmė kai kuriuos telefono numerius. Buvęs vadovas V. L. buvo tiek UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, tiek UAB „Baltijos plieno sistemos“ darbuotoju, taip pat dalis darbuotojų iš UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ perėjo dirbti į UAB „Baltijos plieno sistemos“ (ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p.).

Laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-08-28 (kol įsiteisėjo nutartis nekelti restruktūrizavimo bylos) UAB „Baltijos plieno sistemos“ buvo pervesta 773 800 Lt suma, atliktas išankstinis mokėjimas AB „Panevėžio keliai“ ir kt. įmonėms, nors skolos kreditoriams sudarė daugiau negu 3 mln. litų, taip pat buvo nuslėpti kai kurie kreditoriai, kurie mokėjimus vykdė ne tiesiogiai UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, o UAB „Baltijos plieno sistemos“ (pvz., UAB „Vikstata“, UAB „Liudvinavas“) (ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p.).

AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ 2013-05-10 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią AB „Baltic Research“ įsipareigojo suteikti UAB „Baltijos plieno sistemos“ iki 1 300 000 Lt kredito liniją. Tą pačią dieną UAB  „Baltijos plieno sistemos“ ir UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Baltijos plieno sistemos“ įsipareigojo suteikti UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kredito liniją iki 600 000 Lt, kuriais UAB „Baltijos plieno sistemos“ tiesiogiai apmokės UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ tiekėjų ir kitų kreditorių sąskaitas. Kadangi visos šios trys įmonės buvo susijusios, faktiškai UAB „Baltijos plieno sistemos“ atliko nereikšmingą tarpininko vaidmenį, o realiai pingines lėšas UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ paskolino AB „Baltic Research“. Užtikrindama savo pareigos grąžinti 600 000 Lt kreditą pagal minėtą sutartį su UAB „Baltijos plieno sistemos“ vykdymą, UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ įkeitė UAB „Baltijos plieno sistemos“ naudai esamas ir būsimas pinigines lėšas sąskaitoje ir, užtikrindama UAB „Baltijos plieno sistemos“ pareigos grąžinti paskolą pagal sutartį su AB „Baltic Research“ vykdymą, UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ laidavo AB „Baltic Research“ naudai, kad UAB „Baltijos plieno sistemos“ įvykdys savo įsipareigojimus. Šiais sandoriais dviem kreditoriams buvo suteiktas akivaizdus prioritetas atgauti paskolintas lėšas iš UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ palyginti su kitais įmonės kreditoriais (ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p.).

Laikotarpiu nuo 2013-11-11 iki 2014-08-08 atsakovė įvairiomis sumomis už konsultacines paslaugas K. S. iš viso sumokėjo 32 670 Lt, tačiau nėra aišku, nei kodėl buvo konsultuojamasi, nei kam restruktūrizuojamai įmonei buvo reikalingos neaiškaus pobūdžio konsultacinės paslaugos, ir suteiktos paslaugos nebuvo įmonės veikla, kuriai buvo leista naudoti UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pinigines lėšas pagal 2013-11-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje B2-1688-112/2013 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 ir 2 p.).

2017-11-30 pareiškėja, vykdydama 2017-11-09 nutartį pateikti papildomus įrodymus, pateikė 2011-06-23 lizingo sutarčių specialiąsias sąlygas, paaiškino, kad sutikimas dėl sutarčių perleidimo išduotas 2014-09-03, kai lizinguojamu turtu buvo naudotasi ir įmokos buvo mokamos 38 mėnesius, įvertinus lizinguojamo turto vertę – 32 844,35 Eur – ir sutartyse nurodytą įmokų sumą, tada už du automobilius jau buvo sumokėta apie 29 015,37 Eur, tačiau UAB „Baltijos plieno sistemos“ įmokų nekompensavo ir taip buvo sumažinta UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ turto masė.

2017-10-06 įsiteisėjusiu 2016-12-30 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu byloje e2-1187-459/2017 konstatuota, kad 2013-12-05 UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vadovo prašymu debitorės UAB „Vikstata“ nuo 2013-12-05 iki 2014-02-13 į UAB „Baltijos plieno sistemos“ pervestos lėšos – 89 564,08 Eur – pažeidė CK 6.9301 str. reguliuojamą atsiskaitymo tvarką, nes jau tada buvo pradelsta 67 944,58 Lt skola Sodrai, be to, 2013-11-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi skolininkei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vadovo prašymas pripažintas negaliojančiu ir pervestos lėšos priteistos bankrutavusiai įmonei.

Analogiškai 2017-10-30 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje e2-1030-730/2017 buvo patenkintas ieškinys dėl 167 142,94 Eur priteisimo iš UAB „Baltijos plieno sistemos“, kuriuos debitorė UAB „Liudvinavas“ per laikotarpį nuo 2013-11-24 iki 2014-01-24 pervedė vadovo prašymu, nors mokėjimų metu turėjo pradelstų skolų valstybinio ir socialinio draudimo biudžetams, skolų pagal vykdomuosius dokumentus kitiems kreditoriams, galiojant 2013-11-18 Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje B2-1688-112/2013, kurioje nenurodyta, kad UAB „Baltijos plieno sistemos“ turėjo teisę šias lėšas gauti.

Bankroto administratorė nurodo, kad skolininkė suteikė pirmenybę akcininkei UAB „Baltijos plieno sistemos“ atgauti lėšas, pažeisdama kitų kreditorių teises ir CK 6.9301 str.: nuo 2014-07-01 iki 2014-08-28 išmokėjo 773 800 Lt (166 300 Lt „pagal sąskaitas“ ir 607 500 Lt kaip „paskolos ar lėšų grąžinimą“). Mokėjimai atlikti, kai skolininkė 2014-08-11 turėjo pradelstą 1520126,20 Lt skolą valstybės biudžetui ir 381 537,13 Lt pradelstą skolą socialinio draudimo biudžetui, pažeidžiant taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes nurodyti mokėjimai nebuvo skirti ūkinei komercinei veiklai vykdyti.

Atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ buvo nemoki nuo 2014-05-31, taigi ir mokėjimai akcininkei buvo atlikti būnant nemokiai.

Pagal 2013-05-10 paskolos sutartį AB „Baltic Research“ paskolino UAB „Baltijos plieno sistemos“ (anksčiau UAB „PMK Group“) 1 300 000Lt, tą pačią dieną UAB „Baltijos plieno sistemos“ paskolino BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ tik 600 000 Lt, taigi 2013-05-10 laidavimu skolininkė prisiėmė 700 000 Lt didesnį įsipareigojimą, be to, užtikrinant 600 000 Lt kredito vykdymą, skolininkė įkeitė UAB „Baltijos plieno sistemos“ naudai savo esamas ir būsimas pinigines lėšas sąskaitoje. Administratorės vertinimu, toks dvigubas laidavimas buvo perteklinis ir nėra tik galutinio naudos gavėjo laidavimas už savo prievoles. Kreditorės AB „Baltic Research“ laidavimu pagrįstas kreditinis reikalavimas bankroto byloje yra 360 841,72 Eur ir sudaro daugiau nei 30 proc. visų kreditinių reikalavimų, todėl sumažėjo kitų kreditorių galimybė atgauti savo skolas. Susiję asmenys – UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir AB „Baltic Research“ suinteresuoti nevykdyti paskolos sutartį, kad kreditinis reikalavimas būtų kuo didesnis, kad kontroliuoti kreditorių susirinkimų nutarimus ir pažeidinėti smulkiųjų kreditorių teises. Kitoje byloje, kurioje buvo ginčijamas kreditinis reikalavimas, įrodyta, kad laidavimo sutartį pasirašė ne laiduotojas tuometinis vadovas D. B., o V. L., todėl laidavimo sutartis galėjo būti pasirašyta neįgalioto asmens.

Be to, nėra duomenų, kad iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ būtų vykdžiusi savo prievolę kreditorei pagal laidavimo sutartį,  o 2013-11-11 restruktūrizavimo plano metmenų 7 punkte skolininkė buvo nurodžiusi, kad nebuvo suteikusi tretiesiems asmenims laidavimų, garantijų ir kitokių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, skolinis įsipareigojimas nebuvo įrašytas į 2015-12-31 balansą, laidavimu nebuvo pasinaudota faktiškai ir šis laidavimas nebuvo minimas kituose skolininkės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ dokumentuose.

Prašoma apriboti buvusiems vadovams V. M., V. L., V. R. ir S. G. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 metams nuo teismo nutarties pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, nes jie neinicijavo bankroto bylos, nors įmonė buvo faktiškai nemoki, o S. G. ne visus dokumentus perdavė bankroto administratoriui.

Suinteresuoti asmenys UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir AB „Baltic Research“ su prašymu nesutinka, nes niekas tyčia nesiekė bankroto, priešingai, į įmonę buvo investuojama, buvo apmokamos jos skolos, o vadovas siekė restruktūrizavimo. Reaguodamos į teismo pasiūlymą pateikti papildomus įrodymus, šios įmonės 2017-11-30 pateikė rašytinius paaiškinimus ir pažymėjo, kad 2017-10-05 Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartimi galutinai atmetė dalį faktinių ir teisinių argumentų, kuriuos prašyme pripažinti bankrotą tyčiniu nurodė bankroto administratorė.

Kreditorių vertinimu, visi bylos duomenis patvirtina, kad BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vadovai tyčia nesiekė bankroto, to nesiekė nei akcininkė UAB „Baltijos plieno sistemos“, nei AB „Baltic Research“, šios įmonė investavo didžiules lėšas į skolininkę ir bankrotas yra joms nenaudingas. Bankrotą lėmė ekonominės priežastys ir trečiųjų asmenų veiksmai. Kreditoriai palaiko 2017-03-21 atsiliepime nurodytus argumentus ir teigia, kad skolininkė visą laiką vykdė realią ūkinę veiklą, gavo pajamas ir vykdė mokėjimus. Nurodo, kad nuostolinga veikla, nepelningi sandoriai ir dėl jų atsiradęs nemokumas nereiškia, kad bankroto buvo siekiama, teigia, kad vadovai elgiasi rūpestingai ir sąžiningai, siekė išsaugoti įmonę.

              Įmonių bankroto įstatymas nenumato tyčinio bankroto požymio, kai įmonės vadovas netinkamai įvykdo pareigą perduoti įmonės veiklos dokumentus bankroto administratoriui, nes ši pareiga yra bankroto pasekmė o ne priežastis. Be to, visi dokumentai buvo perduoti buvusiai bankroto administratorei UAB „Lexforis“, ši administratorė tai nurodė savo veiklos ataskaitoje ir pretenzijų dėl dokumentų trūkumų nebuvo gauta, todėl S. G. savo pareigą įvykdė tinkamai. Be to, vadovo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos nuo 2014-08-28 nėra tyčinio bankroto požymis, nes 2014-08-18 pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei pateikė kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

            Kreditoriai teigia, kad pareiškėja neįrodė aplinkybių dėl atsiskaitymų pagal CK 6.9301 straipsnio nuostatas pažeidimo, taip pat neįrodinėjo aplinkybių, jog tuo metu buvo darbo užmokesčio skolų, o visi administratorės teiginiai tik deklaratyvūs. Teismas neturi perimti administratoriaus ir kreditorių funkcijas ir pats spręsti, kokias aplinkybes tirti ir kokius įrodymus reikalauti.

Pasisakydami dėl 2013-05-10 laidavimo sutarties kreditoriai nurodo, kad skolininkė laidavo už jos naudai ir interesais atsiradusią prievolę – UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ laidavo, kad UAB „Baltijos plieno sistemos“ grąžins AB „Baltic Research“ sumas, kurias AB „Baltic Research“ per UAB „Baltijos plieno sistemos“ investavo į UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, taigi sandoris sudarytas įmonės ir jos kreditorių interesais.

Mano, kad teismas negali pasisakyti dėl debitorių UAB „Vikstata“ ir UAB „Liudvinavas“ mokėjimų, nes tai būtų įsikišimas į kitų teismų darbą.

Kreditoriai nurodo, kad neperėmė jokių nebaigtų vykdyti sutarčių, o sutartys dėl dviejų lizinguojamų transporto priemonių ir telefono abonentų perkėlimo nesumažino įmonės turto ir nepažeidė kreditorių teisių, sandoriai sudaryti turint tikslą išvengti lizingo ir ryšio paslaugų sutarčių nutraukimo ir transporto priemonių, reikalingų įmonės veiklai, grąžinimo. Pažymi, kad perimtos buvo ne tik transporto priemonės ir abonento numeriai, bet ir skolos ir įsipareigojimai toliau sutartis vykdyti. Mano, kad administratorės teiginiai apie prievolę atlyginti už automobilius lizingo bendrovei sumokėtas lėšas nepagrįsti, nes perimti jau naudoti automobiliai, o jų vertė perėmimo metu nenustatyta. Be to, bankroto byloje lizingo sutartys būtų nutrauktos, automobiliai paimti ir lizingo bendrovė jokių išmokų skolininkei nesumokėtų.

Dėl veiklos modelio paaiškina, kad BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vykdė sudarytas sutartis ir gavo pajamas, tai patvirtina banko sąskaitos išrašas, o dalis naujų užsakymų buvo vykdoma generaliniu rangovu pasitelkiant UAB „Baltijos plieno sistemos“. Taip buvo padaryta, nes iniciavus restruktūrizavimo procesą, kai kurie smulkūs kreditoriai šiam procesui trukdė, be to, prasidėjo baudžiamasis procesas, kuriame BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ buvo kaltinama nusikalstamų veiklų padarymu, ir užsakovai bijojo sudaryti sutartis tiesiogiai su BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir parduoti prekes, reikalingas užsakymams atlikti. Už BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ įvykdytus darbus pagal subrangos sutartis jos akcininkė UAB „Baltijos plieno sistemos“ atsiskaitė ir ginčo dėl to byloje nėra, todėl nepagrįsti administratorės argumentai, kad pelną galėjo gauti tik akcininkė.

K. S. buvo sumokėta už jo suteiktas konsultacijas, byloje nepaneigta, kad išlaidos buvo per didelės ar nebuvo reikalingos, be to, išlaidos neturėjo reikšmės bankrotui.

Kitas Apeliacinio teismo nutartyje paminėtas turtas buvo perleistas atlygintinai, t. y. bendra turto masė dėl perleidimo nepasikeitė. Poreikį tokiam sandoriui išreiškė buvęs BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ akcininkas S. L., kadangi dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros pritaikyto arešto reikėjo apyvartinių lėšų. Tam, kad būtų galima vykdyti veiklą toliau, priimtas sprendimas parduoti turto dalį ir vėliau šį turtą jau nuomotis iš veikloje uždirbtų lėšų. Teigia, kad toks sandoris yra teisėtas ir atitinka protingą verslo riziką tuo metu susiklosčiusioms aplinkybėms.

Suinteresuotas asmuo S. G. su prašymu nesutinka, nes 2014-10-17 bylų (dokumentų) perdavimo–priėmimo aktais perdavė visus bendrovės dokumentus UAB „Lexforis“ įgaliotam asmeniui M. M., kuris jokių pretenzijų dėl priimtų dokumentų apimties nereiškė. Ką pastarasis perdavė naujai paskirtai administratorei, jis nežino.

Suinteresuotas asmuo V. R. su prašymu nesutinka, nes BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vadovu buvo nuo 2014-06-05 iki 2014-07-21, siekė kartu su UAB „Baltijos plieno sistemos“ akcininku atkurti bendrovės veiklą, vedė derybas su potencialiais užsakovais ir jis neturėjo pareigos inicijuoti bankroto bylą, nes dar nebuvo įsiteisėjusi teismo nutartis atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

Suinteresuotas asmuo V. L. su prašymu nesutinka, nes nelogiška teigti, jog AB „Baltic Research“ investavo į UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ dideles pinigų sumas vien tam, kad privestų pastarąją įmonę prie bankroto. Jis įmonei vadovavo nuo                       2014-04-10 iki 2014-06-09, tuo metu vyko įmonės restruktūrizavimo procesas, todėl jis objektyviai negalėjo inicijuoti jokių nemokumo procesų.

Byloje dalyvaujančių asmenų atstovai teismo posėdyje palaikė raštu procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl tyčinio bankroto

Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ) 2 str. 12 d.).

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bombos filmai“ v. UAB „Laisvės kino teatras“, bylos Nr. 3K-3-680/2004). Pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu yra ir tuomet, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minera“ v. BUAB „Gratus“, bylos Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Italinox Baltic“ v. UAB „MC Service“, bylos Nr. 3K-3-378/2014; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3K-3-448/2004).

Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs ir tai, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto. Juolab jeigu įmonė, pablogėjus finansinei padėčiai, dar kelerius metus vykdė ūkinę komercinę veiklą, jos kreditoriai neinicijavo įmonei bankroto procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LKAB „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Koralita“, bylos Nr. 3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Seltas“ v. UAB „Karbonas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-597/2013).

2017-10-05 Lietuvos apeliacinio teismas konstatavo, kad įmonės veikla pablogėjo 2012 m. pabaigoje – 2013 metais, kai iš apyvartos buvo išimta daugiau negu 1.5 mln. litų: per laikotarpį nuo 2013-01-31 iki 2014-08-31 BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ turto vertė sumažėjo 1 180 214 Lt (341 813,60 Eur) (4 006 421 Lt – 2 826 207 Lt) suma, atitinkamai įsipareigojimai padidėjo 600 378 Lt (173 881,49 Eur) suma, t. y. padidėjo nuo 2 797 690 Lt iki 3 398 068 Lt. Nagrinėjant bylą antrą kartą įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, nepateikta.

2013-11-13 nutartimi byloje 2-1639-460/2013 atsakovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto ir piniginių lėšų areštas 313 189,37 Lt sumai, nutartis areštų registrui pateikta 2013-11-14, antstolis sąskaitas aprašė 2013-11-21 (LITEKO duomenys).

Įmonės vadovas V. M. 2013-11-15 pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, 2013-11-18 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas sustabdė turto ir pinigų išieškojimą iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, leido lėšas, esančias sąskaitose AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini); SEB banko (duomenys neskelbtini), banko NORDEA (duomenys neskelbtini); banko NORDEA valiutinė sąskaita (duomenys neskelbtini) ir turtą naudoti įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitus privalomuosius mokėjimus valstybei. 2014-01-24 nutartimi teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą, tačiau kreditoriai jau tada įrodinėjo, kad įmonė nemoki,  2014-03-24 nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą buvo panaikinta, nagrinėjant prašymą antrą kartą 2014-06-20 nutartimi teismas lygino BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2014-05-31 ir 2013 m. balanso duomenys ir konstatavo, jog BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ finansinė padėtis negerėja, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, taip pat teismas pasisakė ir dėl 10 173 788,34 Lt gautų pagal atsakovės ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ sudarytas rangos sutartis su BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ (jų pagrindu išrašytas, bet rangovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ nepasirašytas sąskaitas faktūras) pajamų nerealumo. Nutartis atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2014-08-28. Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-22 nutartyje civilinėje byloje eB2-189-253/2017 atsakovės nemokumas konstatuotas pagal 2014-08-31 finansinius duomenis: įmonės turtas sudarė 2 826 207 Lt, skolos 3 320 340 Lt; nuostoliai – 570 022 Lt.

Veiklos nuostolingumas nereiškia tyčinio bankroto, tačiau įmonės tuo metu sudaryti sandoriai leidžią daryti išvadą, kad valdymo organai, būdami verslininkai, suprato arba turėjo suprasti, kad bankrotas yra neišvengiamas ir imtis priemonių įmonės ir kreditorių teisėms apsaugoti (CK 1.5 str.). 

Pažymėtina ir tai, kad prasidėjus įmonės finansiniams sunkumams, prasidėjo ir įmonės vadovų kaita: nuo 2009-08-19 iki 2013-02-18 vadovavo S. L., nuo 2013-02-19 iki 2013-05-06 – M. L., nuo 2013-05-07 iki 2013-09-02 – D. B., nuo 2013-09-02 iki 2014-04-01 – V. M., nuo 2014-04-01 iki 2014-06-05 – V. L.; nuo 2014-06-05 iki 2014-07-21 – V. R., nuo 2014-07-21 iki 2014-10-03 – S. G.. Paskutinis vadovas S. G., būdamas atsakingu asmeniu, veikdamas pagal rūpestingo šeimininko standartus, turėjo prievolę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įstoti į bylą bendraieškiu, neprieštarauti kreditoriaus prašymui. Kadangi vadovas, žinodamas apie tai, kad įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nustatytas ir įrodytas įmonės nemokumas, vis dėlto kėlė ginčą, nesutikdamas su bankroto bylos iškėlimu jo vadovaujamai įmonei, tai leidžia teigti, kad vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.).

Pagrįstas ir administratorės teiginys, kad buvo sudaryti ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi sandoriai. Byloje nustatyta, kad K. S. buvo sumokėta 32 670 Lt už konsultacines paslaugas tuo metu, kai galiojo nutartis visas įmonės lėšas sąskaitoje ir turtą naudoti įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitus privalomuosius mokėjimus valstybei. Teismo vertinimu, šis sandoris pablogino įmonės turtinę padėtį ir nebuvo susijęs su įmonės ūkine komercine veikla, nurodyta įmonės steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų registre. Įmonės vadovas nesikreipė teismą su prašymu leisti sudaryti kitus, teismo nutartyje nenurodytus sandorius, arba  pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl pagrindo teigti, jog sandoris su konsultantu buvo sudarytas įmonės interesais, nėra (CPK 185 str.).

Taip pat nenaudingas įmonei buvo ir 2013-04-23 turto dalies už 105 893,36 Lt pardavimas finansinę apskaitą tvarkiusiai AB „Baltic Research“. Sandorio pasekmė – įmonė neteko nenustatytos rinkos vertės turto ir dar mokėjo už parduoto dažymo aparato „Tian 450“, metalo pjovimo staklių, dviejų magnetinių gręžimo mašinų, suvirinimo aparato, pjovimo staklių ir kt. įrenginių bei dviejų transporto priemonių nuomą po 4 375,76 Lt per mėnesį pagal 2013-04-24 nuomos sutartį. Tokiu būdu įmonė ir jos kreditoriai neteko turto dalies, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

Sutiktina su administratore, kad byloje įrodyta, kad vadovo prašymu 2013-12-05 debitorės UAB „Vikstata“ atliktas 309 246,87 Lt mokėjimas skolininkės akcininkei UAB „Baltijos plieno sistemos“ pažeidė įmonės ir jos kreditorių teises, nes taip skolininkė suteikė pirmenybę vienam iš susijusių kreditorių, kai tuo metu turėjo antros eilės pradelstų įsipareigojimų valstybei ir privalomojo socialinio draudimo biudžetui. Tokiu būdu įrodyta, kad skolininkė iki bankroto bylos iškėlimo likus mažiau nei metams, galiojant teismo nutarčiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė išvengti, kad debitorių lėšos patektų įmonei ir būtų paskirstytos įstatymo nustatyta tvarka,  pažeidė CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.).

Įvertinus 2013-11-21 debitorės UAB „Liudvinavas“ 577 111,16 Lt skolininkės akcininkei UAB „Baltijos plieno sistemos“ tomis pačiomis sąlygomis pervestą sumą, laikytina, kad šie sandoriai žymiai sumažino įmonės turėtų lėšų masę ir prisidėjo prie įmonės nemokumo didinimo (CPK 185 str.).

Įrodymų, kad tuo metu nebuvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams, nepateikta, todėl ĮBĮ 20 str. 3 d. 3 p. nurodytos sąlygos nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ darbuotojų perėjimas iš bankrutavusios įmonės į veikiančią įmonę, kurios veikla (statybos ranga) tokia pati kaip ir bankrutuojančios įmonės, nepatvirtina aplinkybės, jog UAB „Baltijos plieno sistemos“ darbuotojus perviliojo ir (arba) dėl jų perėjimo į kitą įmonę BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ veikla buvo sustabdyta arba nutrūko ne dėl bankroto bylos iškėlimo. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, teismui nepateikta.

Pasisakydamas dėl dokumentų neperdavimo, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog bankroto administratorė nurodė, kad buvusi bankroto administratorė UAB „Lexforis“ iš BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ neperėmė laikotarpių nuo 2004-01-01 iki 2010-12-31 ir nuo 2012-12-03 iki 2013-12-31 didžiosios knygos, laikotarpio nuo 2004-01-01 iki 2014-09-30 buhalterinės apskaitos registrų pagal sąskaitas, laikotarpio nuo 2004-01-01 iki 2014-09-30 ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos dokumentų, laikotarpio nuo 2004-01-01 iki 2014-08-30 turto inventorizacijos aktų, laikotarpio nuo 2012-12-03 iki 2014-09-30 kasos dokumentų. Buvęs vadovas S. G. teigia, kad perdavė visus dokumentus buvusi bankroto administratorei UAB „Lexforis“ ir pretenzijų jam nebuvo pateikta. Įrodymų, kad paskutinis įmonės vadovas turi ir neperduoda daugiau įmonės dokumentų, byloje nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent S. G. netinkamai vykdė ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. nurodytą pareigą. Buhalterinę apskaitą vesti buvo pasamdyta  AB „Baltic Research“, todėl teigti, kad įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas buvo netinkamas, nėra pagrindo. Sutiktina su administratore, kad nesant dalies buhalterinės apskaitos dokumentų yra sunkumų nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą, neperduoti dokumentai sudaroma galimybė nuslėpti vykdytus sandorius ir kitą finansinę veiklą, atitinkamai administratoriui sudaromos kliūtys įvertinti įmonės veiklos teisėtumą bei identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, tačiau nagrinėjamu atveju perduotų dokumentų pakako nustatyti įmonės turtą, sudarytus sandorius, įmonės kreditorius ir debitorius, pareikšti ieškinius ir kt., be to, duomenų teigti, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai, nėra, kaip tai ir konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas. 

UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vykdė metalinių, stambiųjų ir sunkiasvorių metalinių konstrukcijų projektavimo, gamybos ir montavimo veiklą, UAB „Baltijos plieno sistemos“ buvo BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ darbų užsakovė arba BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ buvo UAB „Baltijos plieno sistemos“ subrangovė, nors akcininkė teigia, kad apmokėjimai už darbus gaudavo faktiškai darbus atlikusi skolininkė, sąskaitų išrašai patvirtina, kad 2013-11-15–2014-06-30 BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atliko mokėjimus UAB Baltijos plieno sistemos“ pagal sąskaitas ir sutartį už objektus, todėl neįrodytas teiginys, jog sandoriai buvo sudaryti BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ interesais. Pažymėtina, kad argumentai apie tai, kad sutartis su užsakovais sudarydavo UAB „Baltijos plieno sistemos“ tam, kad išsaugoti subrangovės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ veiklą būtų pagrįsti, jeigu akcininkė įrodytų, kad mokėjimai buvo atlikti į skolininkės sąskaitą, o ne atvirkščiai. Šioje byloje nepateikta įrodymų, kiek konkrečiai lėšų ir pagal kokius sandorius akcininkė sumokėjo BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir taip prisidėjo prie veiklos išsaugojimo ir finansinės padėties gerinimo, todėl sutiktina su administratorės argumentais, kad iš esmės šie sandoriai buvo nenaudingi įmonei ĮBĮ 20 str.  2 d. 2 p.).

Bankroto administratorės teiginiai, kad 2014 m. vasarą iš užsakovių AB Peab Sverige ir AB „Panevėžio keliai“ gautų lėšų didžiąją dalį BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ nukreipė į UAB „Baltijos plieno sistemos“ neįrodyta, nenustatyta, kokia suma ir kada buvo gauta, kokiu pavedimu ir kada piniginės lėšos buvo pervestos akcininkei, todėl šie argumentais atmestini, kaip nepagrįsti.

Byloje įrodyta, kad įmonės lizinguotas turtas ir telefono numeriai buvo perkelti į UAB „Baltijos plieno sistemos“, kai teisme jau buvo nagrinėjamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo t. y. 2014-09-03 ir 2014-09-09, kai galiojo bendra norma dėl turto realizavimo ir išieškojimo sustabdymo vykdymo procese. Teismo vertinimu, 38 mėnesius lizinguoto turto (automobilių) bei telefono numerių perkėlimas (nebaigtų vykdyti sutarčių) iš faktiškai nemokios BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreditorei UAB „Baltijos plieno sistemos“ sumažino bankrutuojančios įmonės bendra turto masę, nes įmonė neteko turto, už perimtas sutartys nebuvo atlyginta, be to, vienam iš kreditorių buvo suteikta pirmenybę atsiskaityti ne pagal Įmonių bankroto įstatymo nustatytas taisykles.

Administratorė įrodinėja, kad skolininkė, prisiimdama atsakomybę pagal 2013-05-10 laidavimo sutartį, iš esmės laidavo, kad UAB „Baltijos plieno sistemos“ grąžins AB „Baltic Research“ 1 300 000 Lt pagal 2013-05-10 paskolos sutartį, nors pagal 2013-05-10 paskolos sutartį UAB „Baltijos plieno sistemos“ paskolino BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ tik 600 000 Lt. Pažymėtina, kad AB „Baltic Research“ sudarė 1 300 000 Lt paskolos sutartį su UAB „Baltijos plieno sistemos“ tam, kad ši tiesiogiai sumokėtų paskolą BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ arba jos kreditoriams, su sąlyga, kad  BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ laiduos visu savo turtu. 2013-05-30 buvo patvirtinta sutartinis maksimalus įkeitimas, pagal kurį  BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“  įkeitė UAB „Baltijos plieno sistemos“ 1 000 000 Lt lėšas banko sąskaitose, nors prievolės dydis buvo tik 600 000 Lt. Visi šie nustatyti faktai įrodo, kad skolininkė laidavo ne tik pagal savo prievolę, bet ir už susijusios asmens prievolę pagal paskolos sutartį. Teismo vertinimu, sutartinio įkeitimo sandoris nebuvo naudingas skolininkei ir jos kreditoriams, nes nepagrįstai padidino skolininkės įsipareigojimą (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.).

Dėl buvusių vadovų teisių apribojimo

Byloje neįrodyta, kokia įmonės padėtis buvo konkrečiais periodais, kai nuo 2013-09-02 iki 2014-04-01 – V. M., nuo 2014-04-01 iki 2014-06-05 – V. L.; nuo 2014-06-05 iki 2014-07-21 – V. R., nuo 2014-07-21 iki 2014-10-03 – S. G.. Byloje įrodyta, kad 2013 metais įmonė turėjo finansinių sunkumų, kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir teismas 2014-01-24 nutartimi ją buvo iškėlęs, vadinasi, byloje neįrodyta, kad iki faktinio nemokumo konstatavimo vadovai V. M., V. L., V. R. privalėjo inicijuoti bankroto bylą. Byloje įrodyta, kad S. G. turėjo prievolę, nustačius įmonės nemokumo faktą, kreiptis su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismuose buvo dar neišnagrinėtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, į teismą kreipėsi įmonės kreditorius. Todėl faktas, kad buvęs vadovas prieštaravo dėl bankroto bylos iškėlimo ir netapo bendraieškiu pats savaimė nėra pagrindas taikyti ĮBĮ 10 str. 14 d. veiklos apribojimus. Taip pat byloje neįrodyta, kad po bankroto bylos iškėlimo S. G. perdavė ne visus dokumentus, kurias disponavo,  buvusiai bankroto administratorei UAB „Lexforis“. Nurodytais motyvais, nesant akivaizdžių aplaidumo ir nerūpestingumo įrodymų, tenkinti administratorės prašymą taikyti juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Administratorė prašo priteisti 6 399,64 Eur faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu ir atstovavimu byloje dėl tyčinio bankroto, solidariai iš suinteresuotų asmenų UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir  AB „Baltic Research“. Piniginės lėšos buvo pervestos advokatui Vykintui Zulonui 2017-08-08 ir 2017-12-20 mokėjimo nurodymais už procesinių dokumentų ruošimą, teisinę pagalbą ir atstovavimą byloje.

Nagrinėjant bylą pirmą kartą, suinteresuotas asmuo AB „Baltic Research“ pateikė prašymą priteisti iš bankrutavusios įmonės 4 579,31 Eur išlaidų, susijusių su advokato Mariaus Liatuko procesinių dokumentų rengimu ir atstovavimu pagal pareiškimą dėl tyčinio bankroto.

Teismas, vadovaudamasis CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str., skirsto išlaidas advokatų pagalbai apmokėti. Byla sudėtinga, ypatingai didelės apimties (25 elektroninės bylos tomai, 5352 bylos lapų), yra sudėtinga, teisinės paslaugos buvo suteiktos kompleksiškai, darbas reikalavo didelių darbo sąnaudų, byla nagrinėjama pirmos instancijos teisme antrą kartą, duomenų, kad išlaidos ženkliai viršytų 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio reikalavimus, nepateikta, todėl abiejų advokatų atstovavimo išlaidos pagrįstos (CPK 98 str. 2 d., 185 str.).

Teismas pagrįstomis pripažino ne visus administratorės nurodytus tyčinio bankroto požymius, atmestas prašymas apriboti buvusiems vadovams juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas, todėl suinteresuoti asmenys AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ lygomis dalimis turėtų atlyginti 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį bankrutavusiai BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“.

Kadangi dalis reikalavimų yra atmesta, bankrutuojanti įmonė turėtų atlyginti suinteresuotam asmeniui AB „Baltic Research“ iš administravimui skirtų lėšų 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str.,

n u t a r i a :

pripažinti BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankrotą tyčiniu, kitą prašymo dalį atmesti.

Priteisti iš AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ po 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų bankrutavusiai UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“.

Priteisti iš bankrutavusios UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ administravimui skirtų lėšų 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui AB „Baltic Research“.

Nutartį per 7 dienas nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos tesimą.

       Teisėja                              Irma Čuchraj