Civilinė byla Nr. e2A-455-790/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00146-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.4.1.9; 3.3.1.19.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Saturina“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saturina“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga CPO LT, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saturina“ (toliau – ir tiekėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Kelių priežiūra“ (toliau – ir perkančioji organizacija) sprendimą nepriimti ieškovės pateiktos sutarties Nr. CPO286607-26377 (PIR24-35) ir sutarties Nr. CPO286605-26377 (PIR24-38) užtikrinimo bei laikyti šias sutartis nesudarytomis; 2) įpareigoti atsakovę grįžti į procedūras, sudarant ieškovei sąlygas pateikti užtikrinimą, nustatant protingą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė per viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) CPO LT elektroninį katalogą Nr. 612556 vykdė du viešuosius pirkimus dėl techninės druskos, skirtos kelių barstymui: pirkimą Nr. CPO286607 ir pirkimą Nr. CPO286605. Atsakovė pirkimų laimėtoja pripažino ieškovę ir šiuo pagrindu buvo sudarytos dvi viešojo pirkimo sutartys: 2024 m. vasario 4 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. CPO286607-26377 ir 2024 m. vasario 6 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. CPO286605-26377.
3. Tarp šalių vyko komunikacija dėl sutarčių įvykdymo užtikrinimo pateikimo: 1) ieškovė kreipėsi dėl užtikrinimo pateikimo termino pratęsimo; 2) atsakovė sutiko pratęsti užtikrinimo pateikimo terminą; 3) ieškovė susitikimo metu pristatė atsakovei finansinį partnerį bei bendradarbiavimo susitarimą su partneriu, įskaitant dėl sutarčių įvykdymo užtikrinimo pateikimo iš šio partnerio; 4) šalys derino trišalį atsiskaitymų susitarimą; 5) ieškovė 2024 m. vasario 15 d. kreipėsi į atsakovę dėl sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdo priimtinumo; 6) ieškovė 2024 m. vasario 16 d. pateikė sutarčių įvykdymo užtikrinimą – ieškovės partneris atliko mokėjimo pavedimą ir sumokėjo užstatą; 7) ieškovė 2024 m. vasario 19 d. kreipėsi į atsakovės atstovus dėl mokėjimo pavedimo (užstato) priėmimo. Tačiau 2024 m. vasario 20 d. sprendimu atsakovė nepriėmė sutarčių įvykdymo užtikrinimo (užstato) ir pranešė, kad sutartys laikomos nesudarytomis.
4. 2024 m. vasario 23 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, kuria prašė įvertinti ieškovės pasirengimą sutarčių vykdymui, pastangas pateikiant jų įvykdymo užtikrinimą, pripažinti, kad sutarčių įvykdymo užtikrinimą ieškovė pateikė laiku, užtikrinti ieškovei galimybę per protingą terminą pervesti sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžio sumą tiesiogiai iš ieškovės sąskaitos, nurodyti sąskaitą, į kurią turi būti pervestas sutarties įvykdymo užtikrinimas. Atsakovė 2024 m. kovo 4 d. atmetė ieškovės pretenziją.
5. Ieškovės manymu, atsakovė be pagrįstų motyvų nuo 2024 m. vasario 15 d. iki 2024 m. vasario 20 d. atsisakė bendradarbiauti, nepriėmė jai pateikto sutarčių įvykdymo užtikrinimo (užstato), nurodė pavedimą priimančiam bankui nepriimti lėšų, nesiaiškino mokėjimo pavedimo pagrindo. Iš šalių susirašinėjimo atsakovė žinojo, kokiu pagrindu 2024 m. vasario 16 d. buvo atliktas mokėjimo pavedimas į atsakovės sąskaitą priimančiajame banke. Atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nepriėmė sutarčių įvykdymo užtikrinimo (užstato) dėl vienintelės priežasties – mokėjimo pavedimą atliko ieškovės finansinis partneris. Ieškovės manymu, atsakovė sutarčių 12.1 punktą aiškina siaurinamai, kaip leidžiantį tik iš pačios ieškovės banko sąskaitos atlikti pavedimus užstatui. Tačiau atsakovė pasirinko, kad sutartinių įsipareigojimų įvykdymui jai yra priimtini trys užtikrinimo būdai, tarp kurių yra ir užstatas. Jokių specifinių nuostatų, išskyrus užstato dydį bei informaciją apie mokėjimą į atsakovės sąskaitą, sutartyse nebuvo pateikta, todėl užstatas turėjo būti laikomas tinkama ir priimtina sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemone. Atsakovė ignoravo ieškovės elektroninius laiškus ir kitą komunikaciją, atsisakė pateikti bankui prašomus duomenis dėl mokėjimo pavedimo pagrįstumo, nors juos turėjo, atsisakė priimti tinkamai ir laiku pateiktą užstatą.
6. Teisės aktai nenumato, kad užstato davėjas privalo būti tik skolininkas. Finansinių įsipareigojimų užtikrinimui gali būti pasitelkiamas trečiasis asmuo. Finansinio pajėgumo reikalavimas turėti atitinkamą lėšų sumą sąskaitoje, kaip kvalifikacijos reikalavimas, tiekėjams nebuvo keliamas. Teisinis reguliavimas nepateikia specifinių užstato pateikimo apribojimų, jų kelti pagrindo neturi ir atsakovė. Net ir susiklosčius situacijai, kai sutarčių vykdymo eigoje būtų gautas reikalavimas sugrąžinti įmokėtas sumas, atsakovė galėtų pareikalauti sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdo pakeitimo kitu ar imtis kitų sutartinių priemonių.
7. Sutarčių 12.1 punkto nuostata turi būti suprantama kaip analogiška sąvokai „pateikti užtikrinimą“, ji negali lemti mokėtojo asmens. Atsakovė nenurodė kitų pateikto užstato trūkumų, t. y. mokėjimo pavedimas buvo atliktas į tinkamą sąskaitą, mokėjimo pavedimo suma buvo tinkama, mokėjimo pavedimo paskirtis buvo suformuluota tinkamai, ieškovės partneris neįtraukė jokių ribojimų ar sąlygų, kurios prieštarautų sutarčių 12 punkto nuostatoms. Po sutarčių pasirašymo tarp šalių vyko susirašinėjimas, susitikimas, pokalbiai telefonu. Atsakovės veiksmai, atlikti iki 2024 m. vasario 20 d. sprendimo priėmimo, parodė jos valią ir sutikimą, kad užtikrinimas būtų pateiktas ne tik ieškovės, bet ir jos finansinio partnerio. Ieškovės partneris nebuvo ūkio subjektas, kurio pajėgumais ieškovė remiasi kvalifikacijos reikalavimų atitikčiai. Partneris taip pat neatitiko subtiekėjo sampratos, dėl to jam negalėjo būti taikomos sutarčių 11.5 punkto nuostatos dėl subtiekėjų išviešinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 8 470 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nustatė, kad VšĮ CPO LT paskelbė du pirkimus Nr. CPO286607 ir Nr. CPO286605 techninės druskos keliams barstyti įsigijimui. Pirkimai įvyko 2024 m. sausio 23 d., o jų laimėtoju pripažinta ieškovė. Pirkimų sutarčių sudarymui buvo parengti bei sutarčių šalims pateikti sutarčių projektai. 2024 m. vasario 4 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė pirkimo sutartį Nr. CPO286607-26377, o 2024 m. vasario 6 d. – pirkimo sutartį Nr. CPO286605-26377.
10. Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimų nutraukti pirkimų procedūras teisėtumo. Ieškovė šių sprendimų teisėtumą kvestionavo tuo pagrindu, kad jos pasirinktas užstato sumokėjimo būdas nepažeidžia viešųjų pirkimų principų ir negali nulemti sprendimo nepriimti užstato.
11. Teismas nustatė, kad 2024 m. vasario 4 d. ir 6 d. sudarius sutartis, 2024 m. vasario 7 d. tarp sutarčių šalių organizuotame susitikime kartu su tiekėju (ieškove) dalyvavo ir Lenkijos bendrovė Olan Południe Sp. z. o. o., atsakovei pristatyta kaip ieškovės partneris, kurio pagalba ji ketina tiekti druską atsakovei. Po minėto susitikimo 2024 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku atsakovė informavo ieškovę, kad ji kartu su partneriu, norėdama pateikti sutarties garantą pasirašytoms sutartims, pirmiausia turėtų pateikti bendradarbiavimo sutartį, kuri atspindėtų bendradarbiavimo pagrindus tarp partnerio ir ieškovės (tiekėjo), taip pat kad sutarčių prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo termino pratęsimas galimas, tačiau tam reikalingas partnerių oficialus, konkrečiais argumentais pagrįstas prašymas, kodėl partneriai negali garanto pateikti laiku.
12. Teismas nustatė, kad 2024 m. vasario 8 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pratęsti sutarčių įvykdymo užtikrinimo pateikimo terminą iki 2024 m. vasario 19 d., argumentuodama tuo, jog jos veiklos apyvarta nebuvo nepakankama tam, kad draudimo bendrovės teiktų pasiūlymą laidavimo rašto išdavimui, taip pat neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų, kurios galėjo būti „užšaldytos“ banke, išduodant banko garantiją arba pervedant pinigus tiesiogiai atsakovei. Ieškovė rašte nurodė, kad tiekėjas (ieškovė) sutarčių vykdyme veikia kartu su partneriu pagal 2024 m. vasario 7 d. bendradarbiavimo sutartį ir partneris pasiruošęs „kontralaiduoti“ ieškovės banko garantijos išdavime, tačiau partnerio ir ieškovės bankai yra skirtingose šalyse, ir banko garantijos išdavimas užtrunka mažiausiai septynias darbo dienas. Ieškovė informavo, kad jeigu per šį laiką ji ir partneris nespės gauti banko garantijos, tuomet sutarčių įvykdymo užtikrinimas bus atliktas banko pavedimu į atsakovės nurodytą banko sąskaitą. Bendradarbiavimo sutartis buvo pateikta kaip priedas kartu su minėtu raštu.
13. Atsakovė 2024 m. vasario 8 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad pratęsė sutarčių įvykdymo užtikrinimo pateikimo terminą iki 2024 m. vasario 19 d. Iš 2024 m. vasario 13-15 d. susirašinėjimo elektroniniais laiškais teismas nustatė, kad buvo derinamas trišalės reikalavimų sudengimo (atsiskaitymų) sutarties, susijusios su atsiskaitymu tarp ieškovės, jos parnerio ir atsakovės, projektas. Šia sutartimi šalys tarėsi atsiskaitymą už ieškovės patiektas prekes atsakovei vykdyti tokiomis sąlygomis: 70 proc. nuo apmokamos (sąskaitose išrašytos) bendros sumos, be atskiro tiekėjo (ieškovės) prašymo, pervesti tiesiogiai partneriui į jo atsiskaitomąją banko sąskaitą, likusią dalį – 30 procentų nuo apmokamos (sąskaitose išrašytos) sumos pervesti ieškovei. 2024 m. vasario 15 d. elektroniniu laišku ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl užtikrinimo būdo priimtinumo, kuriame nurodė, kad ieškovė nusprendė pervesti sutarčių įvykdymo užtikrinimo sumą į atsakovės sąskaitą, prašė informuoti, ar sutarčių įvykdymo užtikrinimo suma į atsakovės sąskaitą gali būti pervesta tiesiai iš jos partnerio sąskaitos, ar tai turi būti atlikta būtent iš ieškovės sąskaitos. 2024 m. vasario 16 d. elektroniniu laišku ieškovė informavo atsakovę, kad pateikė sutarčių įvykdymo užtikrinimą. 2024 m. vasario 19 d. elektroniniais laiškais ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama informuoti, ar sutarčių įvykdymo užtikrinimas buvo gautas, tačiau atsakymo negavo. 2024 m. vasario 19 d. bankas sulaikė partnerio mokėjimą. Atsakovė bankui nurodė, kad iš mokėjimą atlikusio partnerio mokėjimo nelaukė, atsakovė ir partneris nėra sudarę jokios sutarties, atsakovė nėra išrašiusi partneriui jokių sąskaitų, kurių pagrindu atsakovė galėtų priimti mokėjimą iš partnerio. Atsakovė 2024 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku pranešė ieškovei, kad nesulaukus sutarčių garanto iš ieškovės, sutartys neįsigaliojo, pirkimai laikytini pasibaigusiais.
14. Teismas pažymėjo, kad sutarčių 12.1 punkte įtvirtinta ieškovės prievolė sumokėti užstatą ar pateikti kitą, sutartyse numatytą užtikrinimo priemonę. Ginčo, kad ieškovės finansinė padėtis nebuvo pakankama pateikti draudimo bendrovės laidavimo raštą ar banko garantiją, tarp šalių nekilo. Už ieškovę, kuri neturėjo lėšų, užstatą sumokėjo Lenkijos bendrovė. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovę su ieškovės partneriu siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Bendradarbiavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir jos partnerio, nuostatos taip pat nenustatė sąlygų, kuriomis užstatą sumokėjęs asmuo suteikia teisę užstato gavėjui disponuoti įmoka. Teismo vertinimu, ieškovės partnerio įvykdytas mokėjimo pavedimas į atsakovės banko įstaigą nėra besąlyginis, todėl sutiko su atsakovės argumentais, kad užstato pervedimas iš ieškovės partnerio nėra tinkama sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemonė. Teismo vertinimu, nesant aiškių pasinaudojimo užstatu sąlygų, negali būti tinkamai užtikrintas pirkimo sutarčių įvykdymas.
15. Teismas konstatavo, kad byloje duomenų, jog šalių sudarytų sutarčių nuostatos dėl sutarties vykdymo užtikrinimo priemonių būtų pakeistos, nėra, todėl teismas nenustatė pagrindo atsakovei nukrypti nuo sutarties sąlygų. Tai, kad ieškovės partneriui buvo žinomos užstato sąlygos, ar kad ieškovė su partneriu sudarė bendradarbiavimo sutartį, kuria partneris įsipareigojo tiek laiduoti už ieškovę, jai gaunant sutarčių vykdymo užtikrinimą, tiek tiekti druską, neturi teisinės reikšmės, nes užstatą sumokėjęs asmuo nei bendradarbiavimo sutartyje, nei jokia kitokia forma nėra išreiškęs sutikimo su užstato sumokėjimo sąlygomis, užstato sumokėjimas, atliktas trečiojo asmens, neatitinka sutarčių 12.1 punkte įtvirtintų reikalavimų.
16. Šalys buvo susitarusios, kad sutarčių įvykdymo užtikrinimas turi būti pateiktas per 5 darbo dienas nuo sutarčių pasirašymo (sutarčių 12.1 punktas) ir, tik pateikus sutarčių įvykdymo užtikrinimą, sutartys įsigalioja (sutarčių 12.4 punktas). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįvykdė sutarčių 12.1 punkte įtvirtintos pareigos pateikti tinkamą sutarčių įvykdymo užtikrinimą, trečiasis asmuo, pervesdamas į banko įstaigą lėšas, nenurodė šių lėšų perdavimo pagrindo ir sąlygų, todėl atsakovės sprendimas nepriimti sutarčių įvykdymo užtikrinimo iš ieškovės partnerio yra teisėtas.
17. Teismas įvertino, kad atsakovės sprendimus nutraukti pirkimo procedūras nulėmė netinkamas ieškovės sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymas, atsakovės sprendimai nutraukti pirkimų procedūras yra teisėti ir atitinkantys imperatyviąsias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) normas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir patenkinti ieškovės ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Draudimo užsienio subjektui (Lenkijos bendrovei) pateikti užstatą už ieškovę nei VPĮ, nei pirkimų sąlygose nebuvo įtvirtinta. Atsakovei dar 2024 m. vasario 8 d. buvo žinoma, kad užstatą sumokės Lenkijos bendrovė, tačiau jokie prieštaravimai tokiam veiksmui nebuvo išreikšti. Priešingai, ieškovei buvo pasiūlyta sudaryti trišalę atsiskaitymų sutartį, kuri buvo suderinta su atsakove. Tuo būdu ieškovei buvo sukurti teisėti lūkesčiai dėl užtikrinimo priimtinumo.
18.2. Skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad Lenkijos bendrovė neišreiškė valios prisiimti įsipareigojimų, susijusių su užstato suteikimu. Mokėjimo pavedimas pats savaime yra valios išraiška, jame yra nurodyta mokėjimo paskirtis. Vadovaudamasi su ieškove 2024 m. vasario 8 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi, Lenkijos bendrovė užsakė sutarčių objektu esančią druską, kuria pakrautas laivas iš pakrovimo uosto išplaukė 2024 m. vasario 19 d. Tuo Lenkijos bendrovė patvirtino įsipareigojimų supratimą bei vykdymą, t. y. veiksmais išreiškė sutikimą su sutarčių nuostatomis bei patvirtino savo ir ieškovės pasirengimą vykdyti sutartis.
18.3. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lenkijos bendrovę ir atsakovę privalėjo sieti sutartiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnyje nėra reikalaujama, kad tarp trečiojo asmens ir sutarties šalių būtų sutartiniai teisiniai santykiai tam, jog toks trečiasis asmuo įvykdytų prievolę. Teismas apskųstame sprendime pacitavo minėtą teisės normą, tačiau nepasisakė, kodėl jos netaikė, kodėl būtina sutartis tarp Lenkijos bendrovės ir atsakovės, nors pati atsakovė 2024 m. vasario 7 d. elektroniniame laiške nurodė, kad reikia tik bendradarbiavimo sutarties tarp ieškovės ir Lenkijos bendrovės.
18.4. Teismas neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) išvados argumentus, kad atsakovė turėjo 2024 m. vasario 19 d. informuoti ieškovę apie užtikrinimo priėmimą ar nepriėmimą, tačiau neįvykdė bendradarbiavimo pareigos. Tarnybos nuomone, svarbiausias yra sutarčių įvykdymo užtikrinimo tikslas, t. y. ar jis pasiektas, o ne tai, kuris subjektas pateikė užtikrinimą. Teismas skundžiamame sprendime nurodė priešingą poziciją negu Tarnyba, tačiau nenurodė argumentų, kodėl atmesti šios institucijos motyvai.
18.5. Teismas neįvertino sutarčių įvykdymo užtikrinimo tikslo, neįvertino pervestų lėšų panaudojimo. Lenkijos bendrovė neturėtų galimybių anksčiau laiko susigrąžinti piniginių lėšų be konkretaus pagrindo, t. y. nepasibaigus sutartims. Atsakovė, iš mokėjimo pavedimo paskirties matydama pavedimo pagrindą, kaip ir banko garantijos ar laidavimo draudimo atveju, galėtų pasinaudoti užtikrinimu pagal sutarčių 12 punkto nuostatas, kurios Lenkijos bendrovei žinomos. Teismas neįvertino, kad net tuo atveju, jeigu Lenkijos bendrovė paprašytų grąžinti užstatą, tai atsakovė turėtų teisę reikalauti iš ieškovės pateikti kitą sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemonę ir tokiu būdu pasiekti sutarčių 12.5 punkte įtvirtintus tikslus.
18.6. Teismas nepasisakė dėl to, kad atsakovė neįgyvendino bendradarbiavimo pareigos. Atsakovė turėjo įvykdyti bendradarbiavimo pareigas ir kreiptis į Lenkijos bendrovę ar ieškovę dėl paaiškinimo, ar užstatas atitinka visas sutarčių 12 punkto sąlygas, jeigu kilo neaiškumų dėl prisiimamų įsipareigojimų apimties, arba kreiptis į ieškovę dėl užtikrinimo patikslinimo, papildomų dokumentų pateikimo, arba dar 2024 m. vasario 19 d. informuoti atsakovę apie pateikto užstato nepriimtinumą.
18.7. Perkančiosios organizacijos atsisakymas priimti užtikrinimą turėtų būti laikomas kaip ultima ratio (kraštutinė) priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-684/2024), prilyginama sutarties nutraukimui, kuri taikytina tik išnaudojus kitas priemones, išsaugant sutartis. Atsakovė turėjo ne formaliais pagrindais atmesti laiku pateiktą užstatą, o ieškoti bendrų sprendimų užtikrinimui priimti.
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Sutarčių 12.1 punkto sąlyga, įvertinus lingvistinę jos išraišką, aiškiai ir konkrečiai įtvirtina ieškovės pareigą per nustatytą terminą sutarčių įvykdymo užtikrinimui atlikti sutarčių įvykdymo užtikrinimo vertės dydžio įmoką į atsakovės banko sąskaitą.
19.2. Ieškovė neįrodinėjo, kad sutarčių 12.1 punkto nuostatos yra neaiškios, jų neginčijo. Ieškovė, pasirašydama sutartis, turėjo suprasti, kad sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemonė – užstato sumokėjimas – privalo būti pateikta taip, kaip aptarta sutartyse, t. y. pačios tiekėjos.
19.3. Ieškovė siekia vienašališkai į sutarčių vykdymą įtraukti partnerį. Tokiais ieškovės veiksmais yra daromas neteisėtas sutarčių pakeitimas, pažeidžiamos VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos ir sutarčių 11.5 punkto sąlygos. Užstato panaudojimo sąlygos nustatomos tiekėjo ir perkančiosios organizacijos sudaromoje sutartyje. Ieškovė neįrodė, kad ieškovės partneris ir atsakovė būtų nustatę aiškias užstato panaudojimo sąlygas.
19.4. Ieškovei tinkamai nepasinaudojus nei teise pakeisti sutarčių šalį (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nei sutarčių 11.5 punkte įtvirtinta subtiekėjo pasitelkimo teise, nesant sudaryto atitinkamo atsakovės ir ieškovės partnerio susitarimo, susijusio su užstato panaudojimu, ieškovė privalėjo sutartis (įskaitant jų 12.1 punkto nuostatas) vykdyti pati.
19.5. Bendradarbiavimo sutartis, vadovaujantis sutarties uždarumo principu, sieja tik ieškovę ir jos partnerį. Atsakovė nebuvo ir nėra bendradarbiavimo sutarties šalis. Bendradarbiavimo sutarties sudarymas nesuteikė atsakovei teisės nei gauti sutarčių įvykdymo užtikrinimą iš ieškovės partnerio, nei juo pasinaudoti. Atsakovė nepasirašė trišalės sutarties, ji atsakovei buvo atsiųsta tik derinimui, todėl toks dokumentas neturėjo teisinės ir privalomos galios. Šio ginčo atveju joks susitarimas, iš kurio būtų galima spręsti, kad ieškovės partneris prisiėmė įsipareigojimus ir suteikė teises atsakovei, susijusias ne tik su užstato sumokėjimo faktu, bet ir jo panaudojimo sąlygomis, tarp atsakovės ir ieškovės partnerio nebuvo sudarytas.
19.6. Ieškovė de facto (faktiškai) ir de jure (teisiškai) įrodinėja egzistuojant prievolinius teisinius santykius tarp atsakovės ir jos partnerio, tačiau ieškovės partneris nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, jo įtraukti į bylą neprašė ir ieškovė. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl tariamų prievolinių užstato santykių tarp atsakovės ir ieškovės partnerio susiklostymo ir egzistavimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
19.7. Nors sutarties įvykdymo užtikrinimas ir susijęs su pagrindine sutartimi, tačiau tai yra savarankiškas teisinis santykis tarp kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens.
19.8. Tarnybos išvada teismui nėra privaloma ir vertinama visų bylos įrodymų kontekste. Teismas pagrįstai Tarnybos išvadą laikė tik vienu iš įrodymų, neturinčių didesnės įrodomosios galios sprendžiant šalių ginčą. Aplinkybė, kad teismas detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
19.9. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nepagrįstai siekia savo netinkamo veikimo vykdant sutartis pasekmes perkelti atsakovei. Atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už netinkamą ieškovės pagal sutartis prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Ieškovė, tinkamai neįvykdydama sutarčių įsigaliojimo sąlygų, nebendradarbiaudama, veikė savo rizika, prisiimdama su tokiu veikimu susijusius padarinius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
22. Trečiasis asmuo VšĮ CPO LT, vykdydamas VPĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytas centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, „Priemonių kelio dangos priežiūrai su pristatymu“ dinaminėje pirkimų sistemoje Nr. 612556 paskelbė atsakovės AB „Kelių priežiūra“ pirkimus Nr. CPO286607 ir Nr. CPO286605, kuriais siekta įsigyti techninę druską keliams barstyti. Pirkimai įvyko 2024 m. sausio 23 d., pirkimų laimėtoja pripažinta ieškovė UAB „Saturina“. Pirkimų sutartis Nr. CPO286607-26377 pasirašyta 2024 m. vasario 4 d., o sutartis Nr. CPO286605-26377 pasirašyta 2024 m. vasario 6 d.
23. 2024 m. vasario 7 d. surengtas susitikimas, kurio metu ieškovė atsakovei pristatė savo partnerį –Lenkijos bendrovę Olan Południe Sp. Z. o. o. Ieškovė pastarojo partnerio pagalba ketino tiekti druską atsakovei. Tą pačią dieną tarp ieškovės ir jos partnerio buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. OL/SAT-1-2024. Šia sutartimi ieškovė ir jos partneris susitarė dėl druskos tiekimo, įsipareigojo sudaryti trišalį susitarimą tarp ieškovės, partnerio ir atsakovės, partneris įsipareigojo pasirūpinti ieškovės pasirašomų viešųjų pirkimų sutarčių įvykdymo užtikrinimu (Sutarties 2, 2.2 ir 2.3 punktai).
24. Ieškovė 2024 m. vasario 8 d. pateikė atsakovei prašymą pratęsti sutarčių įvykdymo užtikrinimo pateikimo terminą iki 2024 m. vasario 19 d., prie prašymo pridėjo ieškovės bei jos partnerio 2024 m. vasario 7 d. sudarytą bendradarbiavimo sutartį. Pratęsti terminą ieškovė prašė dėl to, kad jos veiklos apyvarta buvo nepakankama tam, jog draudimo bendrovės teiktų pasiūlymą laidavimo rašto išdavimui, neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų, kurios galėjo būti užšaldytos banke išduodant banko garantiją arba pervedant pinigus tiesiogiai pirkėjui. Prašyme ieškovė paaiškino, kad ji sutarčių vykdyme veikia kartu su partneriu Olan Południe Sp. z o. o. pagal tarpusavio bendradarbiavimo sutartį, ir partneris pasiruošęs „kontralaiduoti“ ieškovės banko garantijos išdavime, tačiau partnerio ir ieškovės bankai skirtingose valstybėse, todėl banko garantijos išdavimas užtrunka mažiausiai septynias darbo dienas. Atsakovė 2024 m. vasario 8 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad pratęsė sutarčių įvykdymo užtikrinimo pateikimo terminą iki 2024 m. vasario 19 d.
25. Ieškovė 2024 m. vasario 15 d. 16.49 val. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę, norėdama sužinoti, ar gali sutarčių įvykdymo užtikrinimo sumą sumokėti ne ieškovė, o ieškovės partneris.
26. 2024 m. vasario 16 d. ieškovės partneris atliko 195 000 Eur mokėjimą į atsakovės banko sąskaitą, paskirtyje nurodydamas: „Mokejimas uz UAB Saturina sutarciu CPO286607-26377(PIR24-35) ir CPO286605-26377 (PIR24-38) ivykdymo uztikrinimas“. Tą pačią dieną ieškovė elektroniniu laišku persiuntė atsakovės atstovams mokėjimo pavedimo kopiją su prašymu informuoti ieškovę, kai pinigai pasieks atsakovės banko sąskaitą. 2024 m. vasario 19 d. ieškovė dar kartą dviem elektroniniais laiškais kreipėsi į atsakovės atstovus, siekdama įsitikinti, kad atsakovė gavo lėšas.
27. Atsakovė 2024 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad iki 2024 m. vasario 19 d. negavus iš ieškovės sutarčių reikalavimus atitinkančio įvykdymo užtikrinimo, sutartys neįsigaliojo. 2024 m. vasario 23 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, kurią 2024 m. kovo 4 d. atsakovė išnagrinėjo ir atmetė kaip nepagrįstą.
28. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės sprendimą nepriimti ieškovės pateikto sutarčių užtikrinimo ir laikyti šias sutartis nesudarytomis bei įpareigoti atsakovę grįžti į procedūras, sudarant ieškovei sąlygas pateikti užtikrinimą ir nustatant protingą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinimui pateikti. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, nurodęs, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutarties sąlygų, o užstato sumokėjimas, atliktas trečiojo asmens, neatitinka šalių sudarytų sutarčių 12.1 punkte įtvirtintų reikalavimų, jis nėra besąlyginis. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia tuo, kad, jos vertinimu, teismas neįvertino sutarčių įvykdymo užtikrinimo tikslo, neatsižvelgė į tai, jog nei įstatymuose, nei sutartyse nėra numatytas draudimas kitam asmeniui pateikti užstatą už tiekėją (ieškovę), neatsižvelgė, kad atsakovė neįgyvendino bendradarbiavimo pareigos. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, susijusius su pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimu, ar teisingai aiškino sutarčių sąlygas dėl įvykdymo užtikrinimo pateikimo.
Dėl užstato, kaip sutarties įvykdymo užtikrinimo, tikslo ir galimybės jį pateikti už kitą asmenį
29. VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, jog pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas CK 6.70 straipsnyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatytas sutarties įvykdymo užtikrinimas.
30. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodytas pavyzdinis jų sąrašas, nustatant, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Taigi, CK 6.70 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o tai reiškia, kad šalys gali susitarti dėl aptariamoje teisės normoje nenustatyto prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo.
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek taip pat ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Užstatas yra vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nenumatytų, bet įprastų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013).
32. Analizuojant pirkimo sutarčių Nr. CPO286607-26377 ir Nr. CPO286605-26377 nuostatas, matyti, kad perkančioji organizacija ir tiekėja sutarčių 12.1 punktu susitarė, jog tiekėja ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo pirkimo sutarčių pasirašymo dienos pirkimo sutarčių prievolių įvykdymo užtikrinimui privalo pateikti Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje registruoto banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą su polisu, kuris turi būti savarankiškas reikalavimas, arba atlikti pirkimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo vertės dydžio įmoką į pirkėjo nurodytą banko sąskaitą. Sutarčių 12.2 punktu šalys susitarė, kad pirkimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo vertės dydis yra 5 proc. nuo pradinių sutarčių vertės. Vadovaujantis sutarčių 12.1 punktu, tiekėjui suteikta galimybė pasirinkti sutarčių įvykdymo užtikrinimo rūšį, t. y. banko garantiją, draudimo bendrovės laidavimo raštą su polisu arba atlikti pirkimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo vertės dydžio įmoką. Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis, ieškovė iš pateiktų sutarčių įvykdymo užtikrinimo variantų pasirinko atlikti pirkimo sutarčių įvykdymo vertės dydžio įmoką. Ginčo dėl paties užtikrinimo būdo ar jo sumos nekilo, tačiau keliamas klausimas dėl tinkamo subjekto atlikti pirkimo sutarčių įvykdymo įmoką, kurią abi sutarčių šalys įvardijo kaip užstatą. Atsižvelgus į skirtingas pirkimo sutarčių pasirašymo datas, laikytina, kad pirmosios sutarties užtikrinimas turėjo būti pateiktas iki 2024 m. vasario 9 d., o antrosios – iki 2024 m. vasario 13 d. Esant ieškovės prašymui, sutarčių įvykdymo užtikrinimo pateikimo terminas buvo pratęstas iki 2024 m. vasario 19 d.
33. Prievolių užtikrinimo būdų pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017). Užstato paskirtis formuojama autonomiškai atsakovo turtinių praradimų atžvilgiu, tačiau jo prigimtis, užstato panaudojimo sąlygos implikuoja, kad užstatas taip pat netiesiogiai skirtas atsakovo turtiniams praradimams, kylantiems ieškovui pažeidus savo prievoles, kompensuoti, dėl to prievolių pažeidimo atveju, jeigu atsakovas pasinaudoja užstatu, jis turi būti įskaitomas į jo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015). Atsižvelgiant į tai, kad sutarčių 12.1 punkte įvykdymo užtikrinimo būdu buvo siekiama užtikrinti tinkamą sutarčių įvykdymą, kompensuoti galimus nuostolius dėl netinkamo sutarčių vykdymo ar jų nutraukimo bei į aukščiau nurodytą užstato paskirtį, laikytina, kad sutarčių 12.1 punkte nurodyta ir ieškovės pasirinkta sutarties įvykdymo užtikrinimo įmoka atitinka užstato sąvoką.
34. Teisiniai santykiai dėl užstato, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, įgyvendinimo nėra reglamentuoti teisės normų. Teisiškai užstatas, kaip kredito rizikos mažinimo priemonė, yra artimiausia įkeitimui, nes jo, kaip ir įkeitimo, tikslas – išskirti konkretų objektą iš bendros skolininko (ar trečiojo asmens) turto masės ir apsunkinti jį kreditoriaus naudai, siekiant tinkamo užtikrinamos piniginės prievolės įvykdymo (CK 4.198 straipsnis, 1.8 straipsnio 1 dalis). Pagal įkeitimą kreditorius (įkaito turėtojas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Pagal CK nuostatas, kai įkeitimo objektas perduodamas įkaito turėtojui, sudaroma paprastos formos rašytinė įkeitimo sutartis. Ji gali būti sudaroma kaip atskira sutartis arba susitarimas dėl įkeitimo įtraukiamas į sutartį, iš kurios kyla pagrindinė prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013).
35. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį (CK 6.50 straipsnio 2 dalis). Prievolę už skolininką įvykdžius įkaito davėjui, atsiranda analogiški teisiniai padariniai, kaip ir tuo atveju, kai už skolininką prievolę įvykdo trečiasis asmuo (CK 6.50 straipsnio 3 dalis), nes įkaito davėjas nebuvo kreditorių ir skolininką siejusios prievolės subjektas, o tik suteikė kreditoriui daiktinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022).
36. Teisėjų kolegija pritaria ieškovei, kad nei VPĮ, nei CK nenumato imperatyvaus draudimo tiekėjui pasitelkti trečiąjį asmenį perkančiajai organizacijai pateikiant sutarties įvykdymo užtikrinimą. Aiškaus draudimo pasitelkti trečiąjį asmenį pateikiant sutarčių vykdymo užtikrinimą perkančiajai organizacijai neįtvirtina ir šalių pasirašytų sutarčių sąlygos. Vien tai, kad sutarčių 12.1 punkte nurodyta, jog sutarčių užtikrinimą privalo pateikti tiekėjas, neleidžia teigti, kad tokia nuostata įtvirtintas aiškus draudimas trečiajam asmeniui sumokėti užstatą už tiekėją remiantis bendrosiomis CK įtvirtintomis teisės normomis. Tokiu atveju svarbu atsižvelgti į tai, ar tiekėjui pasitelkus trečiąjį asmenį sutarčių įvykdymo užtikrinimui pateikti, bus pasiektas šio instituto tikslas – užtikrinti tinkamą pirkimo sutarčių įvykdymą bei kompensuoti perkančiosios organizacijos patirtus nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo pirkimo sutarčių įvykdymo ar jos neįvykdymo, ar nebus kliūčių perkančiajai organizacijai pasinaudoti užtikrinimo priemone.
37. Nagrinėjamu atveju tiekėja išreiškė valią pasitelkti Lenkijos bendrovę Olan Południe Sp. Z. o. o. pateikiant sutarčių įvykdymo užtikrinimą perkančiajai organizacijai. Remiantis byloje esančiais duomenimis, apie tokią tiekėjos ir jos partnerio valią dar iki mokėjimo pavedimo į perkančiosios organizacijos banko sąskaitą atlikimo perkančioji organizacija žinojo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiekėja 2024 m. vasario 8 d. raštu informavo atsakovę apie tiekėjos partnerio valią „kontralaiduoti“ tiekėjos garantijos išdavime, apie jų tarpusavio pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, apie tai, kad nespėjus gauti garantijos, sutarčių įvykdymo užtikrinimas būtų atliktas banko pavedimu į atsakovės nurodytą banko sąskaitą. Šalys taip pat neginčija aplinkybės, kad šalims pasirašius pirkimų sutartis vyko trišaliai pokalbiai tiek dėl mokėjimų pagal sutartį vykdymo, tiek dėl sutarčių įvykdymo užtikrinimo pateikimo (žr., pvz., 2024 m. vasario 7 d. atsakovės atstovo elektroninį laišką ieškovei ir Lenkijos bendrovei). Šios aplinkybės parodo, kad atsakovei buvo žinoma, jog ieškovė prekes ketina tiekti jas įsigydama iš partnerio (Lenkijos bendrovės), taip pat kad šis partneris ketina už ieškovę pateikti sutarčių įvykdymo užtikrinimą.
38. Nesant įstatymuose ir sutartyse įtvirtinto draudimo tiekėjai pasitelkti trečiąjį asmenį pateikiant sutarčių įvykdymo užtikrinimą, svarbu įvertinti tai, ar pasitelkus jį, šiuo atveju ieškovės partnerį, būtų pasiektas sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas. Pirkimo sutartyse nurodyta, kad pirkimo sutarčių įvykdymo užtikrinimas yra skirtas visų tiekėjo sutartinių įsipareigojimų užtikrinimui, tiekėjui nevykdant ar netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal pirkimo sutartis, nevykdant nurodymo ištaisyti prekių trūkumus, be pateisinamos priežasties vienašališkai nutraukus pirkimo sutartis (sutarčių 12.5, 12.6.1–12.6.3 punktai). Sutarčių 12.5 punkte numatyta, kad pirkėjas (atsakovė) pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimu gali pasinaudoti nepriklausomai nuo pirkimo sutarčių nutraukimo.
39. Iš 2024 m. vasario 16 d. ieškovės partnerio atlikto mokėjimo pavedimo į perkančiosios organizacijos banko sąskaitą matyti, kad mokėjimo paskirtyje įvardinta tiekėja, pirkimo sutarčių numeriai, mokėjimo tikslas – sutarčių įvykdymo užtikrinimas, o tai leidžia padaryti išvadą, kad mokėjimo pavedimas buvo atliktas tikslingai, žinant sumokamų piniginių lėšų paskirtį. Atliktas reikšmingos sumos sumokėjimas (195 000 Eur) parodo aiškų ieškovės ir jos partnerio ketinimą pateikti sutarčių įvykdymo užtikrinimą už tiekėją, siekiant, kad sutartys įsigaliotų.
40. Be to, tiekėjos ir partnerio 2024 m. vasario 8 d. pasirašytos bendradarbiavimo sutarties V dalies 1 punkte tiekėja pareiškė, kad neturi finansinio pajėgumo perkančiajai organizacijai pateikti sutarties įvykdymo, o partneris pareiškė, jog yra finansiškai pajėgus pateikti atitinkamą sutarčių įvykdymo užtikrinimą. Dėl šios priežasties bei aukščiau nurodytų aplinkybių, t. y. partnerio dalyvavimo susitikimuose, derybose dėl mokėjimų pagal sutartis vykdymo, atmestini perkančiosios organizacijos argumentai, kad tiekėjos partneris nežinojo užstato sumokėjimo sąlygų. Kita vertus, partneriui įvykdžius piniginę prievolę už tiekėją (CK 6.50 straipsnio 1 dalis), jam pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme ir sutartyse įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, o skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui. Tai reiškia, kad susiklosčius situacijai, kuomet perkančiajai organizacijai atsirastų pagrindas pasinaudoti sutarčių įvykdymo užtikrinimu, nebūtų buvę pagrindo jį grąžinti tiekėjai (sutarčių 12.6, 12,8 punktai), tuo tarpu ieškovės partneris turėtų teisę finansinį reikalavimą nukreipti ne į perkančiąją organizaciją, o į tiekėją. Darytina išvada, kad konkrečiu atveju sutarčių įvykdymo užtikrinimas (užstato sumokėjimas), atliktas ne tiekėjos, o trečiojo asmens (tiekėjos partnerio) neprieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidė sutarčių sąlygų, šalių teisių ir teisėtų interesų bei atitiko sutarčių įvykdymo užtikrinimo tikslą.
41. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, negalima pripažinti, kad užstato sumokėjimas neatitiko besąlygiškumo reikalavimo, įtvirtinto sutartyse. Sutarčių 12.3 punkte numatyta, kad pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas turi būti besąlyginis ir neatšaukiamas, ir turi galioti ne trumpiau kaip iki 30 kalendorinės dienos, po pirkimo sutartyje numatyto, vėliausio tiekėjo sutartinio įsipareigojimo vykdymo termino pabaigos. Byloje nėra duomenų, kad tiekėjos partneris mokėjimą atliko su kokiomis nors išlygomis ar sąlygomis (CPK 178 straipsnis). Priešingai, tiekėjos partnerio veiksmai atitinka CK 6.50 straipsnio 1 dalį, t. y. prievolės įvykdymą už skolininką (tiekėją), siekiant sutarčių įsigaliojimo (sutarčių 12.4 punktas). Tai reiškia, kad tiekėjos partneriui atlikus mokėjimą į perkančiosios organizacijos banko sąskaitą už tiekėją, užstato mokėjimui ir jo panaudojimui turėjo būti taikomos sutarčių 12 punkto sąlygos.
42. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės pozicija, kad ji atsisakė priimti užstato sumokėjimą, nes jos bankas pareikalavo pateikti informaciją apie sutartinius santykius, siejančius atsakovę su Lenkijos bendrove, atlikusia mokėjimą. Iš atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktos AB SEB banko 2024 m. vasario 19 d. elektroninio laiško ištraukos matyti, kad atsakovei mokėjimo paslaugas teikiantis bankas atsakovės prašė pateikti jam ieškovės partnerio atliktą mokėjimą (195 000 Eur) pagrindžiančius dokumentus, tikslą ir kitą aktualią informaciją. Atsakovė banką informavo, kad nėra teisinio pagrindo priimti pinigines lėšas iš ieškovės partnerio. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo informuota apie ieškovės partnerio valią pateikti sutarčių įvykdymo užtikrinimą už tiekėją, atsakovei buvo pateikta ieškovės ir jos partnerio 2024 m. vasario 7 d. bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią partneris įsipareigojo pasirūpinti ieškovės pasirašomų sutarčių įvykdymo užtikrinimu (sutarties 2, 2.2 ir 2.3 punktai), mokėjimo pavedime nurodytą šio pavedimo paskirtį, ieškovės elektroninius laiškus, kuriuose ji informavo atsakovę apie jos partnerio sumokėtą užstatą sutarčių įvykdymui užtikrinti, darytina išvada, kad atsakovei nebuvo kliūčių pateikti bankui visą reikalingą informaciją, susijusią su atlikto mokėjimo paskirtimi tam, jog atliktas mokėjimas būtų įskaitytas į atsakovės sąskaitą, tačiau ji tokių veiksmų neatliko ir aktyviai nesiekė mokėjimo įskaitymo į savo sąskaitą.
43. Atsakovė taip pat laikosi pozicijos, kad tiekėja, pasitelkusi trečiąjį asmenį sutarčių įvykdymo užtikrinimui (užstatui) pateikti, siekė pasitelkti subtiekėją, tuo pažeisdama VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą ir pirkimo sutarčių 11.5 punktą, t. y. siekdama neteisėtai pakeisti sutartis. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti.
44. Subtiekimas yra vienas iš ūkio subjektų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose būdų. VPĮ 2 straipsnio 46 dalis numato, kad viešojo pirkimo subtiekimo sutartis – laimėjusio dalyvio ir vieno arba kelių ūkio subjektų arba subtiekėjo ir vieno arba kelių ūkio subjektų raštu ar žodžiu sudaroma sutartis dėl ekonominės naudos tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus, nurodytus perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo sutartyje. VPĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi reikalauti, jog dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. Sutarčių 11.5 punkte numatyta, kad subtiekėjų keitimas ar naujų subtiekėjų pasitelkimas galimas tik tuomet, kai tiekėjas pirkėjui pateikia pagrįstą prašymą dėl subtiekėjo, kuris nurodytas pirkimo sutartyje, keitimo ar naujo subtiekėjo pasitelkimo, naujo ar keičiamo subtiekėjo, kurio pajėgumais rėmėsi tiekėjas, atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams pagrindžiančius dokumentus ir subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus. Pirkėjui raštu sutikus su subtiekėjo pakeitimu ar naujo subtiekėjo pasitelkimu, pirkėjas kartu su tiekėju raštu sudaro susitarimą dėl subtiekėjo pakeitimo ar naujo subtiekėjo pasitelkimo, kurį pasirašo šalys.
45. Teisėjų kolegijos nuomone, trečiojo asmens už tiekėją atliekamas užstato, kaip sutarties įvykdymo užtikrinimo, sumokėjimas negali būti vertinamas kaip subtiekimas. Iš VPĮ 2 straipsnio 46 dalyje pateikto subtiekimo sutarties apibrėžimo matyti, kad subtiekimo viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose skiriamasis bruožas yra tas, jog subtiekėjas dalyvauja tiekdamas prekes, teikdamas paslaugas ar atlikdamas darbus, numatytus viešojo pirkimo sutartyje, ir taip siekia ekonominės naudos. Subtiekimo atveju tiekėjas perleidžia dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo trečiajam asmeniui (subtiekėjui).
46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl subtiekimo (partnerystės) atskyrimo nuo paprasto priemonių, priklausančių kitiems subjektams, naudojimo vykdant viešojo pirkimo sutartį, pagrindiniu kriterijumi pripažįstami tokio subjekto veiksmai dėl pirkimo objekto (paslaugos, darbų). Jei subjektas veikia aktyviai, savo veiksmais prisideda prie perkančiosios organizacijos poreikio pirkimo objektu tenkinimo, t. y. teikia ar vykdo dalį paslaugų arba darbų, priklausomai nuo veiklos organizavimo formos (subrangos ar partnerystės) gali būti pripažįstamas subtiekėju ar partneriu, išviešinamu teikiant pasiūlymą. Tačiau, jei, vykdant viešojo pirkimo sutartį, tokio subjekto veikla apsiriboja tik prievoliniais santykiais su tiekėju–kontrahentu dėl tam tikrų įrenginių, patalpų ir kt. (panauda, nuoma ir pan.), tai nepripažįstama viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymu, t. y. subranga, partneryste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
47. Kadangi trečiasis asmuo, atlikdamas užstato sumokėjimą, prekių tiekime nedalyvauja, o tik finansuoja tiekėją pagal tarpusavio susitarimą šiam pateikiant sutarties įvykdymo užtikrinimą, tuo tarpu prekes savo vardu perkančiajai organizacijai tiekia pats tiekėjas, toks trečiasis asmuo negali būti laikomas subtiekėju, kuris turi būti išviešinamas pasiūlyme. Todėl kaip nepagrįsti vertintini atsakovės argumentai, kad šiuo atveju pasitelkusi trečiąjį asmenį sutarčių įvykdymo užtikrinimui (užstatui) pateikti, tiekėja siekė pasitelkti subtiekėją, tuo pažeisdama VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą ir pirkimo sutarčių 11.5 punktą. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina ir tai, kad pirkimų sąlygose nebuvo numatytas imperatyvus kvalifikacijos reikalavimas tiekėjai turėti sąskaitoje atitinkamą piniginių lėšų sumą, kad ji galėtų pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą, priešingai, ieškovė buvo pripažinta atitinkanti pirkimų sąlygose iškeltus kvalifikacijos reikalavimus ir pirkimus laimėjo.
Dėl bendradarbiavimo pareigos pažeidimo
48. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, jog šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014). Šalių pareiga vykdyti prievoles kuo ekonomiškiau ir bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) numatyta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje.
49. Analogiška sutarties šalių pareiga bendradarbiauti, įgyvendinant savo teises ir pareigas, įtvirtinta ir sutarčių teisėje. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šalių bendradarbiavimo pareiga reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).
50. VPĮ 42 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieš pateikdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, tiekėjas gali prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo duoti tiekėjui atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Atsižvelgiant į šios teisės normos turinį, matyti, kad ji taip pat netiesiogiai įtvirtina perkančiosios organizacijos pareigą bendradarbiauti su tiekėju, siekiančiu perkančiajai organizacijai pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą. Be to, sutarčių 3.1.5 punktu perkančioji organizacija įsipareigojo bendradarbiauti su tiekėja, suteikti jai pagrįstai prašomą pirkėjo turimą informaciją ir (ar) dokumentus, būtinus pirkimo sutarčiai tinkamai ir laiku įvykdyti.
51. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė, neteikdama atsakymo į jos užklausas dėl sutarčių įvykdymo užtikrinimo tinkamumo, pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Atsakovė su ieškovės pozicija nesutinka, motyvuodama tuo, kad ieškovė su atsakove komunikavo po darbo valandų, o tokių veiksmų riziką ir pasekmes turi prisiimti pati ieškovė.
52. Nustatyta, kad ieškovė 2024 m. vasario 15 d. 16.49 val. išsiuntė elektroninį laišką atsakovei su užklausa dėl galimybės pervesti sutarčių įvykdymo užtikrinimo sumą tiesiai iš partnerio sąskaitos, kadangi garantijos išdavimas yra komplikuotas ir gali ilgai užtrukti. Mokėjimo pavedimas iš tiekėjos partnerio sąskaitos, nesulaukus atsakovės atsakymo, atliktas 2024 m. vasario 16 d. Tą pačią dieną ieškovė dviem elektroniniais laiškais kreipėsi į atsakovę, informuodama apie atliktą mokėjimo pavedimą ir siekdama įsitikinti lėšų gavimo faktu. 2024 m. vasario 19 d. ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovę elektroniniu paštu, nurodydama, kad negauna atsakovės atsakymo dėl sutarčių įvykdymo užtikrinimo. 2024 m. vasario 20 d. atsakovė ieškovei pateikė atsakymą, kad negavus sutarčių įvykdymo užtikrinimo, sutartys neįsigaliojo.
53. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad užklausą dėl mokėjimo pavedimo atlikimo tiesiai iš partnerio banko sąskaitos galimybės perkančiajai organizacijai ieškovė pateikė jau pasibaigus darbo dienai. Pats mokėjimo pavedimas ir pakartotinės užklausos elektroniniais laiškais atliktos valstybinės šventės metu, t. y. nedarbo dieną (2024 m. vasario 16 d.). Vadovaujantis sutarčių 13.1 punktu, pranešimai kitai pirkimo sutarties šaliai, išsiųsti elektroniniu paštu, yra laikomi gautais jų išsiuntimo dieną arba kitą darbo dieną, jeigu išsiuntimo diena buvo ne darbo diena. Vis dėlto, svarbus aspektas yra tai, kad sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo terminas buvo pratęstas iki 2024 m. vasario 19 d., o tai reiškia, kad 2024 m. vasario 19 d. (pirmadienį) tiekėja galėjo pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą. Nurodytą dieną perkančioji organizacija tiekėjai nepateikė jokio atsakymo į užklausas, ir tik suėjus sutarčių įvykdymo užtikrinimo patekimo terminui, remdamasi termino praleidimo faktu, informavo tiekėją apie sutarčių neįsigaliojimą. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad tokie perkančiosios organizacijos veiksmai vertintini kaip bendradarbiavimo pareigos pažeidimas, pažeidžiantis tiek CK 6.38 straipsnio 3 dalies, 6.200 straipsnio 2 dalies nuostatas, tiek VPĮ 42 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą. Atsakovė, laikydamasi pozicijos, kad tiekėjos pateiktas sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdas jai nėra priimtinas, 2024 m. vasario 19 d. turėjo apie tai informuoti tiekėją ir sudaryti galimybes jai pasirūpinti kita sutarties įvykdymo užtikrinimo priemone arba pratęsti jos pateikimo terminą. Vietoje to, atsakovė pasirinko pasyvią ir formalią poziciją, taip pažeisdama bendradarbiavimo pareigą ir užkirsdama kelią tiekėjai tinkamai įvykdyti reikalavimą pateikti sutarčių įvykdymo užtikrinimą.
54. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovės argumentu, kad sutarčių įvykdymo užtikrinimo nepriėmimas nustatytų aplinkybių kontekste nesuponavo pagrindo laikyti šalių sudarytas sutartis neįsigaliojusiomis. Toks veiksmas (sutarčių laikymas neįsigaliojusiomis) pagal teisinius padarinius prilygsta sutarčių nutraukimui, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė (lot. ultima ratio), kurios taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo. Sutartinių santykių išsaugojimo (lot. favor contractus) principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tik tai yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 71 punktas). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad perkančioji organizacija sutarčių įvykdymo užtikrinimą atsisakė priimti remdamasi formalia ir pasyvia pozicija, darytina išvada, jog atsakovė neturėjo pakankamo pagrindo imtis kraštutinės priemonės – nepriimti ieškovės pateikto sutarčių įvykdymo užtikrinimo, nesudaryti sąlygų ieškovei pateikti tinkamas sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemones ir laikyti pirkimo sutartis nesudarytomis.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
55. Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė VPĮ normas, neatsižvelgė į sutarčių įvykdymo užtikrinimo tikslą ir paskirtį, trečiojo asmens galimybę užtikrinimą pateikti už tiekėją, neteisingai įvertino atsakovės netinkamą bendradarbiavimą su ieškove pastarajai siekiant pateikti įvykdymo užtikrinimo priemones, ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys patenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys patenkinamas, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
57. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
58. Ieškovė pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji patyrė 6 906,08 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Ieškovė šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. balandžio 4 d. ir 2024 m. gegužės 14 d. teisinių paslaugų ataskaitas, 2024 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NOOR-2404-0114 už 5 454,08 Eur ir 2024 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NOOR-2405-0221 už 1 452 Eur, 2024 m. balandžio 12 d. ir 2024 m. gegužės 14 d. patvirtinimus apie lėšų įskaitymus. Iš 2024 m. balandžio 4 d. teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad teisines paslaugas sudarė, be kita ko, kliento pateiktos informacijos ir dokumentų analizė, situacijos teisinė analizė, strategijos, ieškinio rengimas.
59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 164 punktas).
60. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytų teiktų teisinių paslaugų pobūdį bei aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad 2024 m. balandžio 4 d. teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytos teisinės paslaugos – kliento pateiktos informacijos ir dokumentų analizė, situacijos teisinė analizė, strategijos rengimas – laikytinos sudėtine ieškinio parengimo teisinės paslaugos dalimi. Konstatuotina, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalų priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį. Maksimali priteistina suma už ieškinio parengimą, remiantis Rekomendacijomis, yra 5 275,75 Eur (2 110,3 Eur x 2,5), o ieškovės prašoma priteisti suma už ieškinį – 5 454,08 Eur. Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už dubliko ir rašytinių paaiškinimų parengimą atitinka Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimalų priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį. Dėl šios priežasties ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, patirtos pirmosios instancijos teisme, sumažinamos ir ieškovei priteisiama 6 727,75 Eur (5 275,75 Eur + 1 452 Eur).
61. Ieškovė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis parengiant apeliacinį skundą. Ieškovė šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. birželio 12 d. suminę ir detalią darbų ataskaitą, 2024 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą už 3 025 Eur ir 2024 m. birželio 20 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, kuriuo patvirtina patirtų išlaidų apmokėjimą advokatui. Kadangi ieškovės prašoma priteisti 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą ir su šio procesinio dokumento parengimu susijusių teisinių paslaugų teikimą atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, yra pagrindas ieškovės 3 025 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės.
62. Ieškovė sumokėjo 5 488 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 5 488 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl bendra 10 976 Eur žyminio mokesčio suma ieškovei priteisiama iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiama 17 703,75 Eur (6 727,75 Eur + 10 976 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saturina“ ieškinį patenkinti.
Panaikinti atsakovės akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ sprendimą nepriimti ieškovės pateiktos sutarties Nr. CPO286607-26377 (PIR24-35) ir sutarties Nr. CPO286605-26377 (PIR24-38) įvykdymo užtikrinimo, laikant šias sutartis nesudarytomis.
Įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę „Kelių priežiūra“ grįžti į viešųjų pirkimų procedūras, sudarant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saturina“ sąlygas pateikti pirkimo sutarčių įvykdymo užtikrinimą, nustatant protingą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinimui pateikti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saturina“ (juridinio asmens kodas 306175461) iš atsakovės akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ (juridinio asmens kodas 232112130) 17 703,75 Eur (septyniolika tūkstančių septynis šimtus tris eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Teisėjai Marius Bajoras
Vilija Mikuckienė
Vigintas Višinskis