Skundas administracinio nusižengimo byloje    

  Nr. eII-539-1034/2022

  Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00656-2022-4

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                                                          7.3; 21.8.4

                                                (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. T., jo atstovui advokato padėjėjui Donatui Lapinskui,

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato padėjėjo Donato Lapinsko skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-863-2022 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-863-2022 administracinio nusižengimo byloje R. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas įspėjimas. Skundžiame nutarime nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir Skyrius) 2022 m. sausio 4 d. 10.00 val. atliko valstybinės žemės, esančios šalia žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietovėje bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinė žemė greta žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nėra suformuota atskiru žemės sklypu. Šiaurinėje, pietinėje ir rytinėje Žemės sklypo dalyse užfiksuota metalinė tvora. Pietinė, pietrytinė ir rytinė Žemės sklypo dalis aptverta elektriniu piemeniu. Metalinė tvora ir elektriniai piemenys yra valstybinėje žemėje. Vietovėje atlikta fotofiksacija bei pamatuota tvora ir elektriniai piemenys. Užimamas valstybinės žemės plotas – 3932 kv. m. Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, nustatyta, kad valstybinę žemę užėmė juridinis asmuo UAB „A.“. UAB „A.“ direktorius, kaip juridinio asmens vadovas, R. T., savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Tokiais veiksmais UAB „A.“ direktorius R. T. padarė pažeidimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Pažeidimas užfiksuotas globaline padėties sistema „Trimble R8s“ ir fotoaparatu. Patikrinus Skyriuje archyvinius duomenis bei VĮ Registrų centro duomenis, nėra jokių duomenų, kad UAB „A.“ yra suteikta teisė naudotis pirmiau aprašyta užimta valstybine žeme. Taip pat Skyrius, atsižvelgdamas į R. T. 2022 m. kovo 10 d. prašymą, kuriuo informuojama, kad teritorija (valstybinė žemė), esanti aplink (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) parko planą ir Vilniaus miesto bendrąjį planą yra numatyta (duomenys neskelbtini), ir į pateiktus dokumentus ((duomenys neskelbtini) regioninio parko planą, archyvinę medžiagą, projektinių pasiūlymų situacijos schemą), nustatė, kad minimi dokumentai neįrodo, kad valstybinė žemė, greta (duomenys neskelbtini), yra teisėtai užimta. Atkreiptas dėmesys, kad administracinių nusižengimų teisena pradedama dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimų valstybinėje žemėje, greta žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Žemės naudojimo patikrinimai, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, vykdomi siekiant įvertinti, ar nėra daroma žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, bei, ar žemės sklypų savininkai (naudotojai) laikosi Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 11.1-11.9 papunkčiuose išdėstytų žemės naudojimo tvarkos reikalavimų. Šiuo atveju nesilaikoma nuostatų 11.6 papunkčio reikalavimų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. T. atstovas advokato padėjėjas D. Lapinskas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodo, kad nei UAB „A.“, nei jos direktorius R. T. niekada nestatė jokios metalinės tvoros ir jokių elektrinių piemenų valstybinėje žemėje, jie nėra užėmę ir nenaudoja jokio valstybinės žemės ploto prie Žemės sklypo. R. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį remiantis vien ta aplinkybe, jog R. T. vadovaujama UAB „A.“ yra sudariusi Žemės nuomos sutartį, t. y. Institucija nutarime padarė prielaidą, kad, būdama Žemės sklypo nuomininku, UAB „A.“ užėmė greta Žemės sklypo esančius valstybinės žemės plotus, nors administracinio nusižengimo byloje tokių įrodymų nėra. UAB „A.“ tapo Žemės sklype esančių Statinių savininku (duomenys neskelbtini), kuomet pasirašė aukščiau minėtą (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo aktą. UAB „A.“ nuosavybės teisė į Statinius Nekilnojamojo turto registre įregistruota (duomenys neskelbtini). Netrukus po nuosavybės teisės įgijimo į Statinius, (duomenys neskelbtini), sudaryta Statinių nuomos sutartimi UAB „A.“ Statinius išnuomojo žemės ūkio bendrovei „B.“. Žemės sklype esančius Statinius valdo ir naudoja ŽŪB „B.“. Akivaizdu, kad tokiu būdu ŽŪB „B.“ tapo faktiniu Žemės sklypo naudotoju. UAB „A.“ Žemės nuomos sutartį sudarė (duomenys neskelbtini). Iš nutarimo matyti, kad aukščiau nurodytų aplinkybių, susijusių su faktiniu Žemės sklypo naudojimu, Institucija apskritai nenagrinėjo ir nevertino. UAB „A.“ nėra faktinis Žemės sklypo naudotojas, Žemės sklype nevykdo veiklos, susijusios su tiesioginiu (fiziniu) žemės savybių panaudojimu savo poreikiams. Greta Žemės sklypo esantys valstybinės žemės plotai, kurių savavališku užėmimu visiškai nepagrįstai kaltinamas R. T., galimai buvo užimti ir naudojami jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus. Patikrinimo akto schemoje užfiksuoti valstybinės žemės plotai buvo naudojami vėliausiai nuo (duomenys neskelbtini).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų bazę UAB „A.“ nuomojasi (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto Žemės sklypą, tačiau pagal patikrinimo metu nustatytas aplinkybes matyti, kad vietovėje atlikus fotofiksaciją ir pamatavus tvorą ir elektrinį piemenį užimamos valstybinės žemės plotas – 3932 kv. m. Iš pateikto žemės naudojimo patikrinimo akto ir situacijos schemos matyti, kad Žemės sklypas, naudojamas didesnėmis nei suformuotomis ir Nekilnojamojo turto registre ir kadastro žemėlapyje pažymėtomis ribomis, t. y. naudojamasi valstybine žeme. Pareiškėjas, kaip UAB „A.“ direktorius, užimdamas ir savavališkai naudodamasis, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, didesniu plotu nei nuomojasi valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi, ir įrengdamas tvorą ir elektrinį piemenį, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Duomenų, kad valstybinės žemės dalis, kurią pareiškėjas užima ir savavališkai naudojasi, būtų perleista pareiškėjui, kuriuo nors iš Žemės įstatymo numatytu būdu, nėra, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų leista naudotis valstybine žeme, todėl, kol nuosavybės teise valstybinės žemės dalis nepriklauso nuosavybės teise, pareiškėjas ja savavališkai naudotis negali, nes tokiais savo veiksmais pastarasis pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus. Tuo labiau ginčo teritorija patenka į (duomenys neskelbtini) parko teritoriją. Patikrinus Skyriaus archyve saugomoje Žemės sklypo archyvinėje byloje esančius dokumentus ir VĮ Registrų centro duomenis, nebuvo nustatyta, kad UAB „A.“ yra suteikta teisė naudotis užimta valstybine žeme.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. T. nurodė, kad palaiko skundą. Nutarime yra parašyta apie elektrinį piemenį, nors sausio mėnesį niekas negano gyvūnų ir elektrinio piemens nelaiko lauke. Tos tvoros yra turtas nuo tarybinių laikų, tai yra monolitinė ir metalo konstrukcija, tai yra vertingas turtas ir nugriauti negalima. Levados yra visuomeninės paskirties, tas pats kas gyvenamųjų rajonų kiemuose esančios sportinės aikštelės, kurios yra inventorizuotos ir tiek. Toks konstrukcijos yra valstybės turtas. Panašiai kaip sporto aikštynai tarp gyvenamųjų namų, tokia pati funkcija. UAB „A.“ statinius sklype išnuomojo ŽŪB „B.“. ŽŪB „B.“ realiai vykdo veiklą, yra faktinis žemės sklypo naudotojas. UAB „A.“ valdo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodė, kad, žemės sklypai, kurie suformuoti ir įregistruoti Registrų centre ir išnuomoti kaip tarnaujantys atitinkamam darbui, tai šiuo atveju – pastatams, kurie yra atitinkamame žemės sklype, ir dėl pastatų valdymo nuosavybės teise nėra klausimo, kad juos valdo ir jais disponuoja UAB „A.“ nuo (duomenys neskelbtini). Statinių paskirtis labai aiškiai nurodoma Registrų centre pateiktame duomenų banko išraše, visi statiniai skirti rekreaciniam naudojimui – tai yra visuomeninės paskirties statiniai. Žirgynas yra visuomeninės paskirties žemės sklype, kitokiame jis negalėtų funkcionuoti pagal Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro bendru įsakymu patvirtintą Žemės naudojimo aprašą. Tame apraše lentelėje yra nurodyti kokie statiniai gali būti sklype. Skundžiamame nutarime pažymėta, kad nėra klausimo dėl (duomenys neskelbtini) esančio sklypo naudojimo. Pastatai yra naudojami pagal paskirtį, sklypas suformuotas ir naudojamas pastatų aptarnavimui. Teisės aktai nedraudžia ir nenumato draudimo išnuomoti statinius jų veiklai vykdyti. ŽŪB „B.“, vykdydamas sportinę veiklą toje teritorijoje, naudojasi statiniais, dėl to patikrinimo akte ir pačiame nutarime nėra nurodyta, kad to negali daryti. Neaišku, kokiu būdu ir kaip NŽT nustatė, kad tos levados iškilo po 2020 metų, kai UAB „A.“ pradėjo valdyti nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) statinius. Reikia nustatyti, ar statybos atsirado tuomet, kai UAB „A.“ valdė žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat reikia nustatyti, ar UAB „A.“ ar R. T., esantis įmonės direktoriumi, arba ŽŪB „B.“, kuris yra išsinuomojęs UAB „A.“ statinius, pastatė ir naudojosi levadomis. Tokias faktines aplinkybes turėjo išnagrinėti NŽT siekiant nustatyti pažeidimo aktą. NŽT, sausio mėn. patikrinusi vietą ir nustačiusi, kad levados yra pastatytos ir jos galimai naudojamos, nenustačiusi jas pastačiusių ir naudojančių subjektų, nustatė, kad gretimai esančio sklypo statinių savininkas R. T. turi tuos statinius nugriauti arba prisiimti atsakomybę dėl jų naudojimo. NŽT turi paaiškinti, kaip R. T. ir UAB „A.“, kuri nėra nei valdytoja, nei disponuotoja tų statinių, galėtų pašalinti tokius pažeidimus.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. R. (apklausiamas nuotoliniu būdu) paaiškino, kad yra ŽŪB „B.“ direktorius. Įmonė yra išsinuomojusi statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „A.“. Tuo žemės sklypu naudojasi (duomenys neskelbtini) veiklai – užsiima (duomenys neskelbtini) treniravimu, auginimu, naudojasi visais statiniais, aikštėmis. (duomenys neskelbtini) veiklai naudojasi ir parko teritorija, ir viskuo kitu. Šioje teritorijoje buvo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) sporto bazė nuo (duomenys neskelbtini). Visą laiką buvo šalia esančios išvedinėjimo aikštės, levados ir ant kalno hipodromas. Žemės sklypo minėtu adresu naudojimosi tvarka atskirai nėra apibrėžta. Teritorijose, kuriose jie naudojasi (duomenys neskelbtini) veiklai, tvorų nėra. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur vyksta (duomenys neskelbtini) aikštelės užsitveria kvadratą, kad neišbėgtų (duomenys neskelbtini). Kvadratus pasidaro pastatydami kuoliuką ir užtempdami elektrinį piemenį. Šiaurinėje pusėje sklype minėtu adresu yra ne metalinė tvora, o levados, kurios ten yra nuo (duomenys neskelbtini). Levadas minėtoje teritorijoje įrengė sporto mokykla. Sudarę sutartį su UAB „A.“ buvo sutarę, kad perima jų pastatus, juos prižiūrės, neleis blogėti jų būklei, taip pat naudos smėlio aikštę ir galės naudotis viskuo tik (duomenys neskelbtini) veiklai, jokių komercinių veiklų negali būti. ŽŪB „B.“, sudaręs sutartį su UAB „A.“, neišsinuomojo levadų, nes vykdant sportinę veiklą, ši dalis buvo skirta (duomenys neskelbtini) disciplinai, priekinė aikštė buvo (duomenys neskelbtini), o ant kalno buvo trikovė. Buvo trys disciplinos ir treneriai naudojosi tomis aikštėmis. Šiuo atveju jie paprasčiausiai naudojasi tuo, ką žinojo ir anksčiau.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo inicijuotas po (duomenys neskelbtini) E. Z. pranešimo, kuris buvo adresuotas kelioms institucijoms, todėl NŽT taip pat atliko veiksmus. Atlikusi patikrinimą Institucija konstatavo, kad užimta dalis valstybinės žemės, kuri aptverta elektriniu piemeniu ir levadomis, kurios įvardintos metaline tvora. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kas galimai užėmė dalį valstybinės žemės ir ja naudojosi, nes tai apriboja trečiųjų asmenų teises laisvai naudotis. Kadangi tai buvo nurodyta nekilnojamo turto registrų išraše, tyrimas prasidėjo nuo pirmo asmens – savininko. Pagal kvietimą į tyrimą atvyko R. R., kuris prisistatė kaip UAB „A.“ astovas ir pažymėjo, kad jie atstovauja ir ŽŪB „B.“. UAB „A.“ pateikė savo rašytinius paaiškinimus NŽT skyriui ir pats direktorius pasirašydamas savo paaiškinimą nurodė, jog „UAB „A.“ valdo (duomenys neskelbtini). Tai paaiškina, kad teritorija aplink (duomenys neskelbtini) naudojama (duomenys neskelbtini). R. T. skundas yra nepagristas, nes prieštarauja jo pateiktiems paaiškinimams ir laikytina jo gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, formaliai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 567, 569 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, to padaryta byloje nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-511/2022).

ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012). Taigi šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą nustatyta, kad valstybinę žemę užėmė juridinis asmuo UAB „A.“; šios įmonės direktorius, kaip juridinio asmens vadovas, R. T. savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Iš 2022 m. sausio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio ir jo palyginimo ortografinio žemėlapio ištraukomis, nuotraukomis, kadastrų ir registrų duomenimis, negalima teigti, kad tvoros ar elektrinis piemuo, kuriomis aptverta valstybinė žemė, buvo pastatyti tik po to, kai R. T. išsinuomojo žemės sklypą, greta kurio esančią valstybinę žemę aptvėrė tvoromis bei (pa)statė elektrinį piemenį. Nors tai, kad pastatytos tvoros ir elektrinis piemuo varžo kitų asmenų interesus ir neatitinka Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymų saugomų interesų, skundžiamu nutarimu padaryta nepagrįsta išvada, jog būtent R. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad nėra aišku, kuo remiantis skundžiamu nutarimu nustatyta, jog valstybinę žemę užėmė būtent juridinis asmuo UAB „A.“. Kaip matyti iš paties R. T. paaiškinimų tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, jis nuosekliai neigė valstybinės žemės užėmimo faktą. Tokie jo paaiškinimai byloje nėra niekaip paneigti. Be to, suinteresuotas asmuo A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra ŽŪB „B.“ direktorius, įmonė yra išsinuomojusi statinius, esančius (duomenys neskelbtini), iš UAB „A.“. Tuo žemės sklypu naudojasi (duomenys neskelbtini) veiklai, t. y. užsiima (duomenys neskelbtini) treniravimu, auginimu, naudojasi visais statiniais, aikštėmis. (duomenys neskelbtini) veiklai naudojasi ir parko teritorija, ir viskuo kitu. Šioje teritorijoje buvo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) sporto bazė nuo (duomenys neskelbtini). Visą laiką buvo šalia esančios (duomenys neskelbtini) aikštės, levados ir ant kalno (duomenys neskelbtini). Šiaurinėje pusėje sklype minėtu adresu yra ne metalinė tvora, o levados, kurios ten yra nuo (duomenys neskelbtini). Levadas minėtoje teritorijoje įrengė sporto mokykla. Sudarę sutartį su UAB „A.“ buvo sutarę, kad perima jų pastatus, juos prižiūrės, neleis blogėti jų būklei, taip pat naudos smėlio aikštę ir galės naudotis viskuo tik (duomenys neskelbtini) veiklai, jokių komercinių veiklų negali būti. ŽŪB „B.“, sudaręs sutartį su UAB „A.“, neišsinuomojo levadų, nes vykdant sportinę veiklą ši dalis buvo skirta (duomenys neskelbtini) disciplinai, priekinė aikštė buvo (duomenys neskelbtini), o ant kalno buvo (duomenys neskelbtini).

 Šioje vietoje svarbu pabrėžti, kad A. R. buvo apklaustas tik teismo posėdžio metu ir teismo iniciatyva. Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, iš esmės apklausė tik R. T., jokie kiti asmenys nebuvo apklausti. Teismo vertinimu, toks Institucijos pasyvumas administracinio nusižengimo teisenoje suponuoja, kad tyrimas buvo atliktas skubotai, paviršutiniškai ir formaliai. Kaip teisingai teismo posėdžio metu pastebėjo patraukto administracinėn atsakomybėn atstovas, nors administracinio nusižengimo teisena inicijuota (duomenys neskelbtini) E. Z., šis asmuo ne tik neapklaustas, bet net ir nėra minimas žemės naudojimo patikrinimo akte.

Šioje vietoje pastebėtina ir tai, kad nepaisant to, jog skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas dalyvavo nagrinėjant R. T. atstovo skundą teisme, jis nepateikė jokių prieštaravimų ar argumentų dėl į bylą naujai pateiktų duomenų dėl levadų/tvorų, galimai egzistavusių adresu (duomenys neskelbtini), dar iki R. T. išsinuomojant žemės sklypą šiuo adresu. Kaip matyti iš pagal R. T. atstovo pateiktų duomenų dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), galima daryti prielaidą, kad tvoros (past. – levados) minėtame žemės sklype pastatytos galimai gerokai anksčiau nei žemės sklypą iš valstybės išsinuomojo R. T. Taigi, Institucija turėjo imtis priemonių ir nustatyti, būtent kada minėtos tvoros buvo pastatytos. O dėl elektrinio piemens teismas pastebi, kad tyrimo metu buvo galima ir reikalinga aktyviais veiksmais nustatyti, kuris konkrečiai asmuo šį piemenį pastatė ir naudoja, tačiau Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, apsiribojo šio fakto konstatavimu, todėl konkretus tai padaręs asmuo nustatytas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad tiek R. T., tiek A. R. asmeniškai neigia atlikę šiuos veiksmus, asmens kaltė negali būti preziumuojama. Kaip minėta anksčiau, būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą.   

Nors Institucijos atstovas R. T. kaltę įrodinėjo ir tuo, kad jis neva pripažino, jog UAB „A.“ realiai valdo (duomenys neskelbtini)ą, šie argumentai atmestini. Teismas pažymi, kad esminis šios bylos klausimas – ne tai, kas valdo (duomenys neskelbtini), o kas savavališkai užėmė svetimą žemę, t. y. galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus“. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys ir nutarimus asmenų atžvilgiu priimantys Institucijos pareigūnai gali priimti nutarimus formaliai, skubotai ir paviršutiniškai, neišsiaiškinę bylai reikšmingų aplinkybių. Institucija, priėmusi nutarimą, iš esmės nesurinko ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo ir ANK 593 straipsnyje nustatytų veiksmų, negalima daryti kategoriškos išvados, kad nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė būtent R. T. 

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina papildomam aplinkybių tyrimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,    

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto R. T. atstovo advokato padėjėjo Donato Lapinsko skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-863-2022 ir bylą grąžinti tyrimui atlikti.  

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                Ramūnas Keidūnas