Civilinė byla Nr. e2-420-553/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01797-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.7.3; 3.4.3.7.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės ,,Solid Baltic Group“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Solid Baltic Group“ 2018 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 28 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Solid Baltic Group“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB ,,Indvita“.

3.       Pareiškėjas (kreditorius) E. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiais bendrovės 2018 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3.

4.       Nurodė, kad bankroto administratorė 2018 m. lapkričio 13 d. pranešimu informavo kreditorių apie šaukiamą kreditorių susirinkimą. Tą pačią dieną kreditoriaus atstovas administratorei pateikė prašymą papildyti susirinkimo darbotvarkę trimis klausimais, taip pat pateikė ir nutarimų projektus. Bankroto administratorė pateiktų papildomai klausimų į darbotvarkę neįtraukė, todėl kreditoriams nebuvo sudaryta galimybė dėl jų balsuoti. Pareiškėjas darbotvarkės papildymą pateikė laiku, elgėsi teisėtai ir sąžiningai, tačiau administratorė, nevykdydama pareigos įtraukti į darbotvarkę papildomus klausimus, padarė procedūrinį pažeidimą. Be to, administratorė nepagrindė, kodėl reikia pratęsti likvidavimo procedūras ir toliau didinti administravimo išlaidas. Esant tokiai situacijai, kreditoriai neturėtų tęsti bankroto proceso, remdamiesi tik formaliu likvidavimo procedūrų atlikimu, nes šiuo metu bankroto byloje nėra atliekamos jokios likvidavimo procedūros, o tik sudaromos sąlygos bankroto proceso vilkinimui.

5.       Bendrovės bankroto administratorė su skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjo darbotvarkės papildymas laikytinas reikalavimu sušaukti naują susirinkimą, tačiau vadovaujantis 2016 m. balandžio 29 d. įvykusio pirmojo bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 6 bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 22 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas neatitinka subjektui, kuris gali reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą, keliamų reikalavimų. Be to, pareiškėjas, balsuodamas 2018 m. lapkričio 21 d. įvykusiame kreditorių susirinkime darbotvarkės klausimu Nr. 1 „Kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas“, balsavo „už“, t. y. išreiškė pritarimą patvirtinti pranešime dėl kreditorių susirinkimo pateiktą susirinkimo darbotvarkę pagal bankroto administratorės 2018 m. lapkričio 13 d. išsiųstą pranešimą bei visą kreditorių susirinkimo medžiagą. Ginčijami nutarimai yra teisėti, priimti laikantis visų ĮBĮ nustatytų procedūrinių reikalavimų, jais imperatyvios teisės aktų nuostatos nepažeistos. Todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti teisėtai priimtus nutarimus, be kita ko, nutarimą dėl bendrovės termino likvidavimo procedūroms pratęsimo iki 2019 m. gegužės 23 d., dėl kurio buvo pateikti išsamūs ir objektyviai pagrįsti motyvai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl bendrovės 2018 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo atmetė; bylos dalį dėl bendrovės 2018 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 panaikinimo nutraukė.

7.       Teismas nurodė, kad 2016 m. balandžio 29 d. įvykusio pirmojo bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 6 patvirtinta kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka (toliau – Tvarka), kuria nustatyta, kad pranešimai su darbotvarke dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo kreditoriams teikiami prieš 7 kalendorines dienas iki šaukiamo kreditorių susirinkimo momento. Nustatyta, kad kreditorių susirinkimą gali šaukti teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Reikalauti sušaukti susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 proc. teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Asmenys, inicijavę kreditorių susirinkimo sušaukimą, informaciją ir dokumentus (darbotvarkę, nutarimų projektus ir su jais susijusią medžiagą), reikalingus pranešimui apie kreditorių susirinkimo sušaukimą parengti, bankroto administratoriui pateikia prieš 20 kalendorinių dienų iki numatomos kreditorių susirinkimo sušaukimo datos. Taigi, bendrovės kreditorių susirinkimas laikomas sušauktu tinkamai, jei jis sušauktas, laikantis kreditorių patvirtintos Tvarkos. 

8.       Bankroto administratorė 2018 m. lapkričio 13 d. pranešimu informavo kreditorius apie 2018 m. lapkričio 21 d. 9.00 val. šaukiamą bendrovės kreditorių susirinkimą. 2018 m. lapkričio 13 d. 21 val. 4 min. pareiškėjo atstovas el. paštu bankroto administratorei ir visiems kreditoriams išsiuntė prašymą papildyti kreditorių susirinkimo darbotvarkę trimis klausimais, bei pateikė ir nutarimų projektus pasiūlytais darbotvarkės klausimais. Tačiau pasiūlymas dėl papildomų klausimų įtraukimo į susirinkimo darbotvarkę kitiems kreditoriams ir bankroto administratorei nebuvo privalomas, nes toks pareiškėjo darbotvarkės papildymas ir naujų pranešimų su papildyta darbotvarke siuntimas neatitiko nustatytos Tvarkos. Pareiškėjas prašymą dėl sušaukto 2018 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo pateikė 2018 m. lapkričio 13 d. 21 val. 4 min, todėl jo pasiūlymai objektyviai galėjo būti įvertinti kitą darbo dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 14 d. Tuo tarpu pagal patvirtintą Tvarką, susirinkimo medžiaga kreditoriams turi būti pateikta prieš 7 kalendorines dienas iki susirinkimo dienos. Be to, susirinkimo metu darbotvarkė galėjo būti papildyta tik nei vienam kreditoriui nebalsavus raštu, tačiau nagrinėjamu atveju 2018 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais raštu balsavo kreditorė UAB „Kuehne + Nagel“, 2018 m. lapkričio 15 d. raštu balsavo kreditorė UAB „Paysera LT“, 2018 m. lapkričio 19 d. raštu balsavo kreditorė VSDFV Vilniaus skyrius. Byloje nėra duomenų, kad minėti kreditoriai, atsižvelgdami į pareiškėjo pateiktą pasiūlymą, būtų kaip nors atšaukę (pakeitę) savo balsavimo raštu biuletenius. Byloje nėra pagrindo išvadai, kad be pareiškėjo pasiūlytų papildomų trijų klausimų kreditorių susirinkime negalima buvo išspręsti klausimų pagal bankroto administratorės parengtą darbotvarkę. Be to, pareiškėjui aktualūs klausimai gali būti apsvarstyti kituose kreditorių susirinkimuose. Teismas sprendė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. bendrovės kreditorių susirinkimas buvo sušauktas, laikantis nustatytos Tvarkos, jame dalyvavo daugiau nei pusė kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, svarstant darbotvarkės klausimus buvo įvertinti visi klausimo priėmimui svarbūs aspektai ir balsų dauguma priimti pareiškėjo ginčijami 2018 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimai. Teismas sprendė, kad ginčijami nutarimai priimti, laikantis visų ĮBĮ nustatytų procedūrinių reikalavimų.

9.       Teismas bylos dalį dėl bendrovės 2018 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 panaikinimo nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes kreditorių susirinkimo nutarimai dėl termino likvidavimo procedūroms pratęsimo negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio. Tokio pobūdžio klausimai yra nesusiję su įstatyme numatytos kreditorių susirinkimo kompetencijos įgyvendinimu, nes pagal ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį teisė spręsti dėl likvidavimo termino pratęsimo suteikta teismui, o ne kreditorių susirinkimui, kuris gali tik teismo prašyti minėtą terminą pratęsti. 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Bankroto administratorė ignoravo apeliantės 2018 m. lapkričio 13 d. (tą pačią dieną, kaip ir bankroto administratorės gautas pranešimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą) pateiktą darbotvarkės papildymą, pateiktų papildomai klausimų į darbotvarkę neįtraukė, todėl kreditoriams nebuvo sudaryta galimybė balsuoti papildomos darbotvarkės klausimais. Todėl buvo pažeistos kreditoriaus teisės teikti susirinkimui alternatyvius nutarimų projektus, t. y. apeliantės teisių pažeidimas pasireiškė administratorės neveikimu, nepagristai atsisakant įtraukti į darbotvarkę papildomus klausimus.

10.2.                      Tvarkoje nenumatytos taisyklės, kaip turi būti papildoma administratoriaus pasiūlyta darbotvarkė, todėl apeliantė, laiku pateikdama darbotvarkės papildymą, elgėsi teisėtai ir sąžiningai.

10.3.                      Bankroto administratorei neįtrauktus į darbotvarkę laiku gautus papildomus klausimus, buvo padarytas procedūrinis pažeidimas. Tai patvirtina ir nemokumo tarnybos metodiniai išaiškinimai (2018 m. rugpjūčio 1 d. dėl kreditorių supažindinimo su alternatyviais nutarimų projektais).

10.4.                      Bankroto administratorė nepateikė objektyviai pagrįstų motyvų, patvirtinančių būtinumą pratęsti likvidavimo procedūras, toliau didinant administravimo išlaidas.

11.       Bendrovės bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad deklaratyvaus pobūdžio atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių teisės normų, kurios buvo netinkamai pritaikytos, išaiškintos ir/ar pažeistos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 21 d. vyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame priimti trys nutarimai: patvirtinti kreditorių susirinkimo darbotvarkę (Nr. 1); kreditorių susirinkimo sekretore išrinkti bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį I. K.-R. (Nr. 2) bei įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į teismą dėl termino bendrovės likvidavimo procedūroms vykdyti pratęsimo iki 2019 m. gegužės 23 d. (Nr. 3). Šiuos nutarimus apeliantas prašo pripažinti negaliojančiais dėl procedūrinio pažeidimo, nes bankroto administratorė į darbotvarkę neįtraukė apelianto papildomai pateiktų klausimų: dėl reikalavimo teisių perleidimo; bankroto administratorės ataskaitos pateikimo; dėl įmonės pabaigos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad priimant skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas priešingai išvadai pagrindo nenustatė.  

15.       ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, įtvirtinta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nustato, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jai priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis).

16.       ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.

17.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl galimų procedūrinių pažeidimų į 2018 m. lapkričio 21 d. vykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkę neįtraukus apeliantės pateiktų papildomų klausimų. Apeliantė nurodė, kad 2018 m. lapkričio 13 d. gavusi bankroto administratorės pranešimą apie 2018 m. lapkričio 21 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą ir jo medžiagą, tą pačią dieną išsiuntė bankroto administratorei ir kreditoriams prašymą dėl 2018 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo trimis klausimais. Apelianto teigimu, bankroto administratorė, neįtraukusi jo prašomų klausimų į darbotvarkę, pažeidė kreditorių teises teikti kreditorių susirinkimui alternatyvius nutarimų projektus bei už juos balsuoti. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

18.       Kaip pagrįstai motyvavo pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ nereguliuoja kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų ir alternatyvių nutarimų projektų, pateikimo tvarkos, tačiau, įvertinus kreditorių susirinkimų paskirtį bei funkcijas, konstatuotina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti, balsuoti dėl jų ar ne. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė papildomus darbotvarkės klausimus, o ne bankroto administratorės pateiktų darbotvarkės klausimais nutarimų projektus, t. y. apeliantas alternatyvių nutarimų projektų nepateikė (šios nutarties 14 punktas). Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad buvo pažeistos kreditorių teisės teikti kreditorių nutarimų projektus bei už juos balsuoti.

19.       Pažymėtina, kad kreditoriaus pasiūlymas dėl papildomų klausimų įtraukimo į kreditorių susirinkimo darbotvarkę bankroto administratoriui ir kitiems kreditoriams nėra privalomas. Apelianto pateiktas darbotvarkės papildymas iš esmės laikytinas reikalavimu sušaukti naują kreditorių susirinkimą su apelianto nurodytais darbotvarkės klausimais. Tačiau tiek pagal patvirtintą bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimo Tvarkos 2 punktą, tiek pagal ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalį kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas, o kreditorius, kurio reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos turi tik tokią reikalavimo teisę. Taigi, apeliantas nėra nei kreditorių susirinkimus galintis iniciuoti asmuo, nei tokią reikalavimo teisę turintis kreditorius, nes jo reikalavimų suma sudaro 0,4 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.

20.       Tvarkos 3 punkte numatyta, kad asmenys, inicijavę kreditorių susirinkimo sušaukimą, informaciją ir dokumentus (darbotvarkę, nutarimų projektus ir su jais susijusią medžiagą), reikalingus pranešimui apie kreditorių susirinkimo sušaukimą parengti, bankroto administratoriui pateikia prieš 20 kalendorinių dienų iki numatomos kreditorių susirinkimo datos. Nepaisant to, kad apeliantas neturi nei kreditorių susirinkimo iniciavimo teisės, nei reikalavimo teisės šaukti kreditorių susirinkimą, nagrinėjamu atveju nesilaikyta ir minėto termino, t. y. nesilaikyta kreditorių susirinkimo sušaukimo (iniciavimo) Tvarkos (nutarties 17 punktas).  

21.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pagrindo išvadai, jog be apelianto pasiūlytų papildomų trijų klausimų 2018 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkime negalima buvo išspręsti klausimų pagal bankroto administratorės parengtą darbotvarkę. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantui aktualūs klausimai iš esmės gali būti svarstomi ir kituose kreditorių susirinkimuose.

22.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, 2018 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės nepapildžius apeliantės prašomais klausimais, bendrovės kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Taip pat nenustatyta, kad 2018 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkime priimant ginčijamus nutarimus būtų pažeista kreditorių susirinkimo nustatyta susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo procedūrinė tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkinto apelianto skundo dalies dėl 2018 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo. Juolab, kad apeliantas ir nenurodė jokių argumentų dėl šių nutarimų neteisėtumo, išskyrus pirmiau aptartus apelianto nurodytus procedūrinius pažeidimus.

23.       Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl 2018 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 panaikinimo nutraukė, konstatavęs, kad nutarimas dėl termino likvidavimo bankroto procedūroms pratęsimo nesusijęs su įstatyme numatytos kreditorių susirinkimo kompetencijos įgyvendinimu, nes pagal ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį teisė spręsti dėl likvidavimo termino pratęsimo suteikta teismui, o ne kreditorių susirinkimui, kuris gali tik prašyti minėtą terminą pratęsti.

24.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarties 23 punkte nurodytą bylos dalį nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka. Neginčytina, kad likvidavimo terminą pratęsti gali tik teismas, tačiau minėtas terminas pratęsiamas kreditorių susirinkimo prašymu (ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalis). Taigi, tokiam klausimui reikalingas kreditorių sutikimas, t. y. kreditorių surinkimas turi priimti nutarimą kreiptis į teismą dėl termino likvidavimo procedūroms vykdyti pratęsimo. Be to, nutarties 15 punkte minėta, kad klausimus, susijusius su įmonės likvidavimu sprendžia kreditorių visuma, t. y. kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 straipsnio 15 punktas), kurio kompetencijai priklauso nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu pratęsti likvidavimo terminą (ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalis).  

25.       Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl turi galimybę ir privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus; pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus, nes procesinės ir / arba materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas procesiniam sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo bei neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

26.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turi galimybę ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą procesinės teisės normų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, kad bankroto administratorė nepateikė objektyviai pagrįstų motyvų, patvirtinančių būtinumą pratęsti likvidavimo procedūras, vertina nepagrįstais. Iš bendrovės 2018 m. lapkričio 21 d. protokolo Nr. 4 matyti, kad, sprendžiant termino likvidavimo procedūroms vykdyti pratęsimo klausimą, bankroto administratorė nurodė priežastis minėto termino pratęsimui, t. y. bendrovės civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimas bei bendrovės naudai vykdomi išieškojimai. Atsižvelgdama į tai, kad bendrovės bankroto procedūros nebuvo baigtos ir akivaizdžiai negalėjo būti baigtos iki likvidavimo procedūrų vykdymo termino pabaigos (2018 m. lapkričio 23 d.), bankroto administratorė pasiūlė kreditorių susirinkimui priimti nutarimą dėl kreipimosi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Nesant pagrindo konstatuoti procedūrinių pažeidimų bei aplinkybių, kad ginčijamas nutarimas prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ ar kitų įstatymų normoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas apelianto skundo dėl 2018 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 panaikinimo netenkina.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27.       Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria byla nutraukta, panaikina ir šioje dalyje klausimą išsprendžia iš esmės – apelianto skundo dėl 2018 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 netenkina. Kita skundžiamos nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).  

28.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

29.       Atskirojo skundo netenkinus, į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę bendrovė. Bendrovė pateikė prašymą priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės patirtos išlaidos neviršija rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyto maksimalus dydžio, todėl bendrovei iš apelianto priteisiama 363 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria byla nutraukta, ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus E. S. skundo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Solid Baltic Group“ 2018 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 netenkinti.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Solid Baltic Group“ iš pareiškėjo E. S. 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėja                      Aldona Tilindienė