Civilinė byla Nr. e2A-383-210/2020

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01497-2019-6

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.4.; 2.1.5.1.2.7.;2.1.5.1.3.11;2.6.10.2.4.1.;2.6.11.6.;3.3.1.20.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. J. ir D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-242-952/2020 pagal ieškovų A. Z. ir R. Z. ieškinį atsakovams D. J. ir D. J. dėl daikto trūkumų ištaisymo išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. Z. ir R. Z. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami priteisti solidariai iš atsakovų 5848,80 Eur defektų pašalinimo išlaidų atlyginimui, 5 procentų palūkanas nuo priteistos 5848,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad 2015 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 5176, iš atsakovų nupirko namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovai yra nupirkto namo statytojai, namas yra įregistruotas VĮ Registrų centre 2008-06-19 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, statytoja – D. J., statyba ūkio būdu. Pagyvenus kelerius metus, pradėjo ryškėti namo defektai. 2018 m. lapkričio mėnesį įlūžo gyvenamojo namo grindys. Dėl šio įvykio kreipėsi į teismo ekspertą S. Z., prašydami atlikti gyvenamojo namo statybos techninės veiklos ekspertinį tyrimą, kad būtų nustatyta, kokie yra šio namo esminiai) projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų neatitikimai (trūkumai bei kiek kainuotų trūkumų šalinimas, surašant ekspertizės aktą pagal ekspertui pateiktą klausimą ir pateiktą medžiagą. 2019-02-12 ekspertizės akte nurodyta, kad „dėl netinkamos grindų konstrukcijos namo pirmame aukšte ir įlūžusių grindų namas netenka esminio statinio reikalavimo – naudojimo sauga.“ Ekspertizės metu atliktais skaičiavimais nustatyta, kad grindų defektų pašalinimo kaštai yra 5848,80 Eur. Ieškovai 2019-02-22 pateikė atsakovams pretenziją, kurioje prašė iki 2019-03-04 sumokėti 5848,80 Eur už grindų defektų šalinimą ir 1396 Eur papildomas išlaidas. Atsakovai 2019-03-05 atsiuntė atsakymą, kad nesutinka su pretenzija, nes suėjo 10 metų senaties terminas pretenzijai pateikti, namo kokybės trūkumai buvo šalių iškart po sutarties sudarymo aptarti ir kompensuoti.

3. Atsakovai D. J. ir D. J. nesutikdami su ieškiniu nurodė, kad  atsakovai, remdamiesi UAB „Tūrio forma“ parengtu projektu bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijos išduotu Statybos leidimu pastatė gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2008-06-19 buvo pripažintas tinkamu naudoti ir tuo pagrindu įregistruotas nekilnojamojo turto registre. 2015-06-25 šalys pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Praėjus kelioms dienoms po sutarties pasirašymo, ieškovai ėmė reikšti pretenzijas atsakovams dėl gyvenamajame name įrengtos grindų apdailos, nes pagal namo projekto 12 lapą „Apdailos darbų lentelė“ virtuvėje, koridoriuje, tambūre numatyta grindų danga iš akmens masės plytelių, tačiau realiai minėtose patalpose sumontuota laminuota grindų danga. Įvertinę neesminį neatitikimą, kuris netrukdė eksploatuoti namo, bei, siekdami išsaugoti normalius bendravimo santykius, atsakovai sutiko dalį lėšų grąžinti, todėl D. J. 2015-07-03 pavedimu per banką sumokėjo R. Z. 6600 Eur. 2019 metų pradžioje ieškovai vėl ėmė reikšti atsakovams pretenzijas dėl gyvenamojo namo grindų. Atsakovai nesutiko su ieškovų reikalavimais atlyginti žalą bei su 2019-02-12 eksperto S. Z. parengto ekspertizės akto išvadomis. 2019-03-08 susitarta apie galimybę atsakovams su savo samdytu ekspertu atvykti apžiūrėti gyvenamojo namo iki 2019-03-12. Šalys sutarė, kad susitiks 2019-03-11. Atsakovams ir jų kviestai UAB „SDG“ specialistei V. M. 2019-03-11 atvykus į namų valdą, adresu: (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad nebeįmanoma apžiūrėti ir įvertinti ginčo objekto, kadangi gyvenamojo namo grindys jau buvo pašalintos.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovų A. Z. ir R. Z. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų D. J. ir D. J. 5455,98 Eur defektų šalinimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5455,98 Eur) nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019-09-06) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 880,00 Eur už eksperto atliktą ekspertizę bei eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, 1406,16 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, 122,76 Eur sumokėto žyminio mokesčio ieškovų A. Z. ir R. Z. naudai. Priteisė iš ieškovų A. Z. ir R. Z. 70,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas atsakovų D. J. ir D. J. naudai. Likusią ieškinio dalį atmetė bei iš šalių valstybei priteisė procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

5. Teismas vertino, kad ieškovų keliami reikalavimai namo grindims, jog jų konstrukcija atitiktų statinio esminius reikalavimus, yra įprasti būstui keliami reikalavimai. Teismas sprendė, kad konstatuoti pirkėjų nerūpestingumo ir neatsargumo nėra pagrindo, nes, remiantis ekspertizės aktu, daikto (gyvenamojo namo) trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad juos pastebėtų įprastas pirkėjas, neturintis specialių žinių, be to, neatidengus grindų. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad atsakovai neturi pagrindo remtis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 2 dalimi.

6. Teismo paskirtos ekspertizės akto išvadose ir ekspertas teismo posėdžio metu konstatavo aplinkybę, kad esamiems bei nustatytiems ginčo namo defektams visiškai nedarė įtakos jokie ieškovų veiksmai, t. y. ginčo namo naudojimo ir eksploatavimo veiksmai, be to, šis ekspertizės aktas šioje byloje yra rašytinis įrodymas, kuris nėra paneigtais ar nuginčytas jokiais kitais rašytiniais įrodymais, todėl teismas vadovavosi šio ekspertizės akto išvadomis. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad atsakovai statydami namą sąmoningai netinkamai paruošė pirmo aukšto namo grindų pagrindus, naudojo nekokybišką ir grindims nepritaikytą medžio drožlių plokštę, taip taupydami statybos bei namo įrengimo kaštus. Teismas pažymėjo, kad ieškovai, įsigydami namą negalėjo šių trūkumų pastebėti, todėl juos pripažino tyčia paslėptais defektais.

7. Byloje atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad jie stengėsi tinkamai užtikrinti ginčo namo projektinių sprendinių įgyvendinimą pastato statybos proceso metu. Iš ekspertizės akto turinio teismas matė, jog taisant šiuos defektus yra būtina pašalinti juos sukėlusias priežastis, o tam reikia atlikti esminių defektų šalinimo darbus, kurių kaštai, apskaičiavus vidutinėmis rinkos kainomis, yra šie: 5455,98 Eur statybos medžiagų ir darbų išlaidos bei 392,83 Eur grindų įrengimo brėžinių (projektinės dokumentacijos) paruošimo kaštai. Teismas padarė išvadą, jog ekspertizės akte nurodytos ir konstatuotos aplinkybės nėra nuginčytos kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl konstatavo, jog defektai nuo pat statybų pradžios egzistavo ir jie atsakovų buvo paslėpti ar sąmoningai slepiami, t. y. statant ginčo namą nebuvo tinkamai atliktas ginčo namo grindų konstrukcijų formavimas, dėl to vėliau atsirado ir ginčo namo jau matomi defektai, t. y. grindų įlūžimas, todėl ieškovams nurodžius, jog grindų įrengimo brėžinių neatliko, išlaidų dėl to nepatyrė, iš atsakovų ieškovams teismas priteisė tik ekspertizės akte nurodytus defektų šalinimo darbų ir medžiagų kaštus – 5455,98 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovai įrodė visas aplinkybes dėl 880,00 Eur tiesioginių nuostolių buvimo, todėl juos priteisė iš atsakovų.

8. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo, teismas pripažino pagrindą konstatuoti, jog šiuo atveju egzistuoja ginčo namo paslėpti trūkumai, tai leido taikyti LR Statybos įstatymo 36 straipsnyje numatytų ilgesnių garantinių terminų skaičiavimą, be to, įvertinęs 2019-02-12 ekspertizės akto turinį, kad dėl netinkamos ginčo namo grindų konstrukcijos namo pirmame aukšte darbų trūkumams turi būti taikomi dvidešimties metų garantiniai terminai, teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovų ieškinio reikalavimams turi būti taikomas dvidešimties metų garantinis terminas, ir pripažino, jog ieškovai šiuo atveju nepraleido ieškinio senaties terminų, nes ginčo namas tinkamu naudoti buvo pripažintas 2008 m. birželio 19 d. Teismui pripažinus, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto namo grindys buvo įrengtos su tyčia paslėptais defektais, 20 metų senaties terminas būtų 2028 m. birželio 19 d.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovai D. J. ir D. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     9.1. Teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad atsakovai neturi pagrindo remtis CK 6.327 straipsnio 2 dalimi, pažeidė civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalį, nes pasisakydamas dėl byloje nenurodytų faktų, peržengė atsakovų gynybos ribas ir tokiu būdu išėjo už bylos ribų.

     9.2. Teismas nenurodė, kodėl atmeta atsakovų atsikirtimus, jog ieškovai, pirkdami namų valdą, atsisakė teisės ateityje reikalauti nuostolių dėl gyvenamojo namo kokybės, bei kad dėl netinkamo gyvenamojo namo grindų asortimento dar 2015-07-03 ieškovams buvo sumokėta 6 600 Eur. Teismas šių esminių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

     9.3. Apeliantų teigimu, teismas leido ieškovams nepagrįstai praturtėti, nes neįvertino, kad jie iš atsakovų už gyvenamojo namo grindis dėl netinkamo asortimento jau buvo gavę 6 600 Eur. Šios sumos, kaip dalies sandorio kainos grąžinimo, visiškai turėjo pakakti ir naujoms grindims įrengti. Taigi jau prieš ketverius metus ieškovams buvo sudarytos galimybės naujai savo nuožiūra įsirengti grindis.

     9.4. Atmesdamas atsakovų 2020-02-03 ir 2020-02-06 prašymus pridėti prie civilinės bylos dokumentus, teismas pažeidė atsakovų teisės į gynybą, šalių rungimosi bei procesinio lygiateisiškumo principus, nustatytus CPK 5 straipsnio 1 dalyje, 12, 17 straipsniuose. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad ieškovai sąmoningai nesuteikė galimybės atsakovams ir jų samdytai specialistei tiesiogiai susipažinti su ginčo objektu. 

     9.5. Apeliantų nuomone, teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, pernelyg sureikšmino ieškovės paaiškinimus, ekspertizės aktą, nepagrįstai atmetė atsakovų, liudytojos V. M. parodymus, UAB „SDG“ 2019-03-13 Statinio apžiūros aktą, dėl to neteisingai išsprendė bylą.

     9.6. Teismo išvada, kad gyvenamojo namo grindys įlūžo dėl netinkamos, nekokybiškos ir grindims nepritaikytos medžio drožlių plokštės (toliau – MDP), paneigiama liudytojos V. M. parodymais, Statinio apžiūros aktu bei prie apeliacinio skundo pridėtais dokumentais. 2019-02-12 S. Z. ekspertizės aktas parengtas nevisapusiškai, neskaidriai, o eksperto paaiškinimai teisme prieštaringi. Teismas neatsižvelgė į ieškovės kviesto liudytojo V. S. parodymus.

     9.7. Ekspertas, žinojęs, kad tarp pardavėjų ir pirkėjų dėl namo kokybės bręsta konfliktinė situacija, kad ieškovai ketina bylinėtis dėl grindų remonto išlaidų, apie savo tyrimą neinformavęs atsakovų, pažeidė skaidrumo, sąžiningumo ir nešališkumo principus, nurodytus Teismo ekspertizės įstatymo 4 (1) straipsnio 1 dalyje, Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 6, 7, 8, 9 punktuose. Pirmosios instancijos teismas absoliučiai sureikšminęs ekspertizės aktą pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas.

     9.8. Teismas nepagrįstai atmetė UAB „SDG“ darbuotojų V. M. bei V. Š. 2019-03-13 Statinio apžiūros aktą. Iš bylos duomenų matyti, kad gyvenamojo namo grindys virtuvėje bei svetainėje įlūžo tik dėl ieškovų netinkamo grindų eksploatavimo. Ekspertas atskirai netyrė laminato kokybės, o teismas neturėjo galimybės tiesiogiai apžiūrėti šios medžiagos, nes ieškovai dar 2019 metų pradžioje ginčo objektą sunaikino. Teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovai prieš įlūžtant grindims gyvenamajame name atliko nemažai remonto darbų: pakeitė stogą, įrengė palėpę.

     9.9. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ekspertizės akte teisingai apskaičiuoti defektų šalinimo kaštai. Be to, teismas nesigilino į ieškovų realiai patirtas išlaidas dėl grindų keitimo bei remonto darbų pobūdį bei apimtį. Ieškovų pateikti kvitai ir sąmatos dėl statybinių medžiagų pirkimo, apmokėjimo už darbus neįrodo pagrindinio reikalavimo.

     9.10. Teismas neatsižvelgė, kad tam tikri ieškovų veiksmai, vertinant ginčo aspektu, nebuvo sąžiningi, tai yra galbūt ne pagal paskirtį panaudotas kreditas. Dėl 2018 m. lapkričio mėnesį įlūžusių grindų ieškovas patyrė kojos traumą, taip pat susižalojo nepilnamečiai vaikai. Ieškovai nesudarė galimybės atsakovams pamatyti ieškovų aptartus grindų defektus, sąmoningai jų neįtraukė į gyvenamojo namo techninę ekspertizę, taip suteikdami sau teisę savaip interpretuoti ginčo dalyką, o atsakovams apribodami galimybę gintis.

     9.11. Teismas neturėjo pagrindo taikyti Statybos įstatymo 36 straipsnį dėl 20 metų garantinio termino, nes nėra įrodytas nei defekto faktas, nei atsakovų tyčiniai veiksmai. Ieškovai naujas grindis įrengė taip pat ūkio būdu ir be techninio projekto. Kadangi gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti 2008-06-19, todėl garantinis 10 metų terminas paslėptiems statinio defektams baigėsi 2018-06-19. Sutrumpintas 6 mėnesių terminas, net ir atsižvelgus į CK 6.338 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl 2 metų termino, skaičiuojamo nuo sutarties sudarymo 2015-06-25 ir pasibaigė 2017-12-25.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai A. Z. ir R. Z. prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    10.1. Teismas apibendrinęs ir nurodęs CK 6.327 straipsnio 2 dalies nuostatas bylos ribų neperžengė.

    10.2. Dėl ieškovams sumokėtos 6600 Eur sumos nebuvo priešieškinio reikalavimo, todėl to neaptarimas nėra esminis dalykas išvadai dėl nemotyvuoto sprendimo padaryti.

    10.3. Nepagrįstas apeliantų teigimas, kad teismas atmetė tik jų prašymus, ne visi ieškovų prašymai taip pat buvo tenkinami. 

    10.4. Byloje esantis statybos techninės veiklos ekspertizės aktas nenuginčytas, todėl teismas pagrįstai rėmėsi šiuo dokumentu. Atsakovai nepateikė įrodymų, kokias būtent statybines medžiagas sudėjo po laminatu. Atsakovai nepateikė savo kaštų skaičiavimo metodikos, apskritai bet kokio savo apskaičiavimo, kurį būtų galimą analizuoti, jie neprašė eksperto apskaičiuotą sumą mažinti nusidėvėjimo procentu ar pan. Ieškinį ieškovai įrodinėjo ekspertizės aktu, o ne pakeistų grindų įsigijimo kvitais.

    10.5. Banko prašė didesnės paskolos, nei sumokėjo už namą. Dėl grindų defekto mūsų vaikai ir A. Z. patyrė traumas. 

    10.6. Teismas pagrįstai taikė LR statybos įstatymo 36 straipsnį „Statinio garantinis terminas“ ir CK 6.698 straipsnio 1 dalį. Atsakovai atsiliepime į ieškinį neprašė taikyti ieškinio senaties. Tik per baigiamąsias kalba atsakovai paprašė taikyti, be kitų, ir CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą senaties terminą. Ieškovai replikos teise negalėjo pasinaudoti CK 1.131 straipsnyje numatytomis teisėmis. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacine tvarka sprendžiama dėl pardavėjų pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjų teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Taigi, šiuo konkrečiu atveju byloje kilo ginčas dėl grindų trūkumų išlaidų atlyginimo ieškovams nusipirkus iš atsakovų gyvenamąjį namą.

13. Teisėjų kolegija, vertindama bylos faktines aplinkybes atkreipia dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju tarp šalių susiklostė ne statybos rangos, bet pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurie iš esmės ir turi lemti teismo padarytas išvadas vertinant šalių teikiamus reikalavimus, argumentus ir įrodymus. Svarbi šiuo atveju ir aplinkybė, jog abi šalys yra privatūs asmenys ir nei viena nėra profesionalūs statytojai ar nekilnojamojo turto vystytojai. Taigi, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Pardavėjas gali remtis ir kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-530/2010).

14. Jau minėta, jog tarp dviejų fizinių asmenų, kurie nėra tos srities profesionalai susiklostė jau eksploatuoto nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo pirkimo pardavimo teisniai santykiai. Pirkimo-pardavimo sutarties objektas – jau penkerius metus eksploatuotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas buvo statytas ūkio būdu, statytoja – atsakovė D. J., namas statytas pagal gyvenamojo namo techninį projektą, kurio užsakovas – atsakovė D. J., projekto rengėjas – UAB „Tūrio forma“, 2004-08-04 išduotas statybos leidimas (t. 1, el. b. l. 84). Ginčo gyvenamasis namas 2008 m. birželio 19 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti (t. 1, el. b. l. 7). 2015 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5176 atsakovai pardavė, o ieškovai nupirko ginčo gyvenamąjį namą (t. 1, el. b. l. 54–65). Minėtos sutarties 6.1.2. punkte nurodyta, kad pardavėjai garantuoja, jog nėra paslėptų pardavėjams žinomų daiktų trūkumų, dėl kurių daiktais negalima būtų naudotis pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų šių daiktų pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję (t. 1, el. b. l. 61.). Ieškovų teigimu jiems eksploatuojant ginčo gyvenamąjį namą, pradėjo aiškėti jo defektai, todėl ieškovai kreipėsi į ekspertą, kad būtų nustatyti ginčo namo defektai (t. 1, el. b. l. 7–41). 2019 m. vasario 12 d. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad ekspertizės metu nustatyta, jog dėl netinkamos grindų konstrukcijos namo pirmame aukšte (išskyrus garažo, katilinės, vonios ir WC patalpas) ir įlūžusių grindų namas netenka esminio statinio reikalavimo – naudojimo sauga (galimi nelaimingi atsitikimai, pvz., paslydimas, kritimas ir pan.). Todėl siūloma, kol pagal teisės aktus statytojui yra galiojantis statinio garantinis terminas (tokiems defektams terminas yra ne trumpesnis nei 20 metų, skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, t. y. nuo 2008-06-19), per tinkamą laiką grindų įrengimo darbų defektus (trūkumus) ištaisyti.

15. Kaip minėta, pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti, turi būti įvertinta aplinkybių visuma.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

17. Ieškovai proceso metu laikosi pozicijos, kad prieš sudarant nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kaip apdairūs, rūpestingi, atidūs asmenys, apžiūrėjo planuojamą įsigyti turtą, žinojo, kokios jo kokybinės savybės, kaip jis atrodo, ir perkamo turto kokybė juos tenkino, jokių vizualiai matomų trūkumų jie nepastebėjo. Gyvenamojo namo pirmo aukšto grindų įrengimo trūkumus pastebėjo tik pagyvenus kelerius metus. Šie trūkumai nebuvo pastebimi įsigyjant namą, jie nebuvo matomi neatidengus grindų. Aplinkybę, kad ieškovų įsigytas gyvenamasis namas turi namo vidaus grindų defektus, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertino kaip parduoto daikto trūkumą, kuris nebuvo atskleistas ieškovams iki sutarties sudarymo, todėl teismas ieškovams iš namo pardavėjų priteisė 5455,98 Eur grindų defektų šalinimo išlaidas.

18. Visgi, teisėjų kolegija sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, sprendžia, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nesiaiškino ir nevertino namo pardavėjų nurodomų aplinkybių, kad dar 2015-07-06 dėl netinkamo gyvenamojo namo grindų asortimento atsakovai ieškovams sumokėjo 6600 Eur. Apeliantai apeliaciniame skunde tvirtina, kad ieškovams 6600 Eur suma buvo sumokėta ne dėl prastos grindų kokybės, o dėl to, kad parduoto namo vidaus grindų apdaila neatitiko pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto asortimento (CK 6.332 straipsnis). Akivaizdu, kad šis neatitikimas (dėl grindų įrengimo asortimento, t. y. akmens masės plytelės ar linoleumas, paklotas ant medžio pagrindo neatitikimo projektui) turėjo būti akivaizdus ir matomas net ir neprofesionaliam pirkėjui. Taigi šiuo atveju yra svarbi aplinkybė, jog po sutarties pasirašymo pardavėjų buvo sumokėta pirkėjams 6600 Eur. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su atsakovų ieškovams sumokėta 6600 Eur suma, nevertino atsakovų teiktų argumentų ir dėl šių pinigų sumos visiškai nepateikė savo argumentų. 

19. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų 2020-02-03 ir 2020-02-06 prašymus pridėti prie civilinės bylos dokumentus, pažeidė atsakovų teisės į gynybą, šalių rungimosi bei procesinio lygiateisiškumo principus, nustatytus CPK 5 straipsnio 1 dalyje, 12, 17 straipsniuose. Teisėjų kolegija tokiai apeliantų pozicijai linkusi pritarti.

20. Šiuo atveju naujų įrodymų pridėjimo prie bylos būtinybę apeliantai grindė nuomonės tarp eksperto S. Z. ir liudytojos V. M. nesutapimu pasisakant dėl tyčia paslėpto defekto sampratos ir esmės. Taigi nors tai iš esmės teorinio pobūdžio argumentai, tačiau teismas juos privalėjo įvertinti išklausęs kitos šalies atsikirtimus.

21. Teismas atmesdamas atsakovų prašymus pridėti prie bylos dokumentus tik formaliai vadovavosi CPK 245 straipsnio 2 dalimi, neatsižvelgė, kad to paties posėdžio metu dar buvo apklausiami ieškovės prašymu iškviesti du liudytojai, kad dokumentai su statybos technine priežiūra yra nusipirkto gyvenamojo namo projekto sudėtinė dalis. Visi kiti dokumentai buvo gauti iš internete viešai prieinamų statybinių medžiagų gamintojų ir prekybininkų tinklalapių. Šie dokumentai buvo teikti teismui per EPP, likus 3 dienos iki 2020-02-06 posėdžio, todėl jų pridėjimas negalėjo užvilkinti bylos nagrinėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas tokiu būdu apribojo įstatyme įtvirtintą atsakovų teisę ir galimybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsikirsti į ieškovų reikalavimus, juolab, jog skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad atsakovai nepateikė įrodymų savo argumentams pagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, 2020-02-06 posėdžio metu atsisakydamas pridėti prie bylos atsakovų prašomus įrodymus, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas, jų skundžiamame sprendime nevertino ir dėl jų nepasisakė.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, išsiskyrus specialias žinias turinčių S. Z. ir V. M. paaiškinimams, pernelyg sureikšmino ekspertizės aktą, nevertino atsakovų, liudytojos V. M. parodymus, UAB „SDG“ 2019-03-13 statinio apžiūros aktą. Teismo vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad tik po ekspertizės akto parengimo ir grindų, kaip ginčo objekto, išardymo, atsakovams buvo suteikta galimybė atvykti į ginčo vietą, kurioje ginčo objekto jau nebebuvo. Šiuo atveju teismas nesvarstė galimybės, kad gyvenamojo namo grindys virtuvėje bei svetainėje galėjo įlūžti ir dėl ieškovų netinkamo grindų eksploatavimo, be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovai prieš įlūžtant grindims gyvenamajame name atliko nemažai remonto darbų.

23. Įstatymas numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius, ir specialiaisiais teisių gynimo būdais, nustatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje, išskyrus teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu (CK 6.399 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirkėjai prašė priteisti išlaidas už trūkumų pašalinimą dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai).

24. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Teisėju kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad ekspertizės akte teisingai apskaičiuoti 5 848,81 Eur defektų šalinimo kaštai, neįsigilino į ieškovų realiai patirtų grindų keitimo ir remonto darbų pobūdį bei apimtį. Taigi, šiuo atveju teismas nevertino ieškovų faktiškai patirtų tariamų defektų taisymo išlaidų ir, esant apeliantų prieštaravimas, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, liko neatskleistas nuostolių dydis.

25. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tačiau vien šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 46 punktas).

26. Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nebuvo vertintos šios nutarties 18, 21, 22 ir 24 punktuose nurodytos aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, konstatuoja, jog esant tokioms aplinkybėms, byla dėl ginčijamų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

27. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, nes pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

28. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

    Teisėjai Vytautas Kursevičius

                                                                                                      Egidijus Mockevičius

                                                 Vilija Valantienė